Dainius Paukštė. Ar galima biurokratinėmis priemonėmis suvaldyti emigraciją?

Tiesos.lt siūlo   2014 m. rugsėjo 29 d. 0:03

7     

    

Dainius Paukštė. Ar galima biurokratinėmis priemonėmis suvaldyti emigraciją?

Paukštė.lt

Manau, kad ne tik galima, bet tik tokiais metodais ir reikia veikti. Aišku, tai nereiškia, kad reikia užverti sienas ir nieko neišleisti iš valstybės. Tuomet turėsime tokią pat prievartą, kokia yra dabar, kuomet žmonės dėl nepakeliamų sąlygų Lietuvoje tiesiog yra išvaromi – priverčiami emigruoti. Su laisva žmogaus valia tokia emigracija neturi nieko bendro.

Tai ką tada tvarkyti biurokratiniais metodais? Bandysiu išvardyti bent pagrindines sritis. Demokratijos plėtra (daugiau teisių suteikti žmonėms spręsti esmines valstybės problemas, gydyti politinę sistemą), teisingumas (panaikinti dvigubus standartus politikoje, teisėje, socialinėje srityje, kultūroje, panaikinti pinigų kultą, pasibaigiantį korupcija ir pan.); bausmės neišvengiamumas (atsakomybė ne tik už pavogtą vištą, bet ir už iššvaistytus milijonus, ne tik už kriminalinius, bet ir už politinius nusikaltimus ir pan.), tautos tradicijų gerbimas (tai, kas sudaro tautos esmę, per prievartą nebrukti to, kas tautai yra svetima ir nepriimtina), privatizuotų ir savęs nepasiteisinusių funkcijų grąžinimas išbuožintai valstybei (energetika, medicina, mokslas ir kt.), t.y. valstybinių įmonių kūrimas; griežta privataus verslo kontrolė (tikrai ne Darbo kodekso liberalizavimas, o lygiateisių santykių, kartu su atsakomybe, įtvirtinimas darbo rinkoje); teisės į nemokamą mokslą užtikrinimas; visų lygių valdžiai – griežtesnę atsakomybę (ekonominių sąlygų jai gerinimas ne pirmoje, o paskutinėje eilėje – po to, kai padėtis pagerėja visoms visuomenės grupėms (prisiminkime, kuomet Seimas pirmiausiai sau atlyginimus kompensavo); skaidrumas (sprendimų priėmimo ir valstybės pinigų išlaidų viešos ataskaitos); masinės informacijos priemonių (visų rūšių) atsakomybės stiprinimas (ne sensacijų vaikymasis, o žmogiškųjų vertybių propagavimas, tautos auklėjimas patriotiškumo dvasia).

Tai ne mano mintys. Tai – tik nedidelė emigravusios Lietuvos norų ir siekių dalis, surašyta internete. Tik įvykus proveržiams šiose srityse, emigrantai rimtai svarstytų grįžimo į Tėvynę klausimą. Taigi, kaip matyti, darbo turėtų visi – ne tik savivaldybės, ministerijos, bet ir Seimas, ir Prezidento institucija. Nieko nepadarysi – šiuos klausimus reikės tvarkyti pasitelkiant biurokratines priemones.

Ar kada nors klausėt savęs, kodėl emigracijos mažinimo klausimais pasaulyje nėra nei mokslinių darbų, nei vadovėlių, nei strategijų ar kokių nors kitų paviešintų priemonių, kurioms padedant būtų galima įtakoti išvykstančiųjų srautus? Atsakymas šioje vietoje gali būti tik vienas: nuo emigracijos kenčia pačios neturtingiausios, t.y. neturinčios pakankamų finansinių išteklių bei intelekto šalys. Apie tokias šalis kalbama, kad tai pačios nelaimingiausios šalys. Galiu pateisinti ir suprasti, kuomet žmonės bėga nuo karo, maro, gamtinių kataklizmų ar žmogaus teisių pažeidimų bei represijų – tuomet jokios jėgos jų nesustabdys. Tai žmonėms reiškia Apokalipsę – didžiulio mąsto katastrofą arba pasaulio pabaigą. Labai keista, bet būtent šia logika jau du su puse dešimtmečio vadovaujasi ir mūsų Seimo politikai, paleidę savieigai emigraciją ir, kartais, savo priimamais įstatymais net dar labiau paskatindami emigracinius procesus. (Pašalpų mažinimas draudimui nuo nedarbo, aukštojo mokslo privatizavimas, darbuotojų įbaudžiavinimas darbo rinkoje ir pan.).

Galiu paminėti dar vieną ruošiamą įstatymą, kurį priėmus, Seimas tikrai padidins emigracinius srautus – tai Darbo įstatymų kodekso liberalizavimas. Politikai sako: „nėra jokių vaistų prieš šią „epidemiją“, todėl nieko nereikia ir daryti.“ Kai nieko nedarai, tai nieko ir nereikia. Bet juk tokio lygio emigracija kaip Lietuvoje vyksta taikos metu ir mūsų egzistencijos sąlygomis pačiame Europos centre!? Tai gal šį procesą reikia įvardyti kaip ekonominį karą, valdžios vykdomą prieš savo piliečius?

Sudėjus į vieną vietą visas emigracijos priežastis, egzistuojančias pasaulyje, turėsime tik 3 procentus žmonijos (apie 220 mln.), kuri ieško sau ir savo vaikams saugesnės vietos pasaulyje. Taigi, 97 procentai žmonijos yra sėsli ir tai yra šiandieninio pasaulio norma. Bet mes nuo 1990 metų šią normą viršijome daugiau nei 6 kartus. Sėslumas Lietuvoje yra tik tariamas dydis, nes sudaro apie 80 procentų gyventojų! Tai negi Lietuva tapo kažkokio mistinio blogio centru, kur surinktos visos pasaulio blogybės?

Jau 25 metus kasmet iš Lietuvos išvyksta po 34 754 žmones ir po 6 393 (čia kartu su atvykstančiais užsieniečiais) sugrįžta į Lietuvą. Tai gali reikšti tik viena: pragarą gyventojams ir rojų politikams bei darbdaviams. Bet ar ilgai tai gali tęstis?

Neturime būti naivūs: nei Amerikai, nei Didžiajai Britanijai, Kanadai ar Australijai bei kitoms imigrantus priimančioms šalims emigracijos klausimai nerūpi. Jie dabar sprendžia kaip tik priešingas problemas, nes yra suinteresuoti, kad kuo daugiau kvalifikuotų žmonių atvyktų pas juos. Tačiau, kaip rodo patirtis, ir imigracija nėra panacėja nuo visų ligų. Šiandieną ir šios šalys sprendžia: ar atvykusiųjų sukuriama pridėtinė vertė ekonomikoje atsveria valstybės daromas išlaidas savo šalyse dėl vis didėjančių kultūrinių skirtumų, atsirandančių priimančiose visuomenėse. Tokių problemų sprendimas yra labai brangus ir nuolat trunkantis.

Taip kad skęstančiųjų išsigelbėjimas (šiuo atveju – Lietuvos) yra paliktas tik pačių skęstančiųjų pastangoms. Norint kovoti su emigracija – būtina išbandyti visas priemones. Ir tik tai gali duoti teigiamą rezultatą. O štai iš karto tvirtinti, kad politikų įsijungimas į kovą su emigracija neduos jokių rezultatų – kaip tik yra blogas pavyzdys. Nuo pat 1990-ųjų Lietuvoje emigracijos klausimai yra „nuleisti“ vykdomajai valdžiai – ministerijoms. Esu įsitikinęs: kad ir kokie geri būtų jų norai ir pastangos, vieniems jiems emigracijos neįveikti.

Pavyzdžiui, ką gali vykdomosios valdžios struktūros atsakyti į darbdavių pareiškimus, kad jiems trūksta darbo jėgos ir būtina atverti duris trečiųjų šalių piliečiams? Kalbėdami apie kvalifikuotą darbo jėgą, darbdaviai gudrauja, nes omenyje turi visus – ne tik kvalifikuotus darbuotojus. Nors tuo pat metu vykdomoji valdžia puikiai žino, kad Lietuvoje yra pilna neturinčių darbo žmonių! Ir ne todėl, kad jie nenori dirbti, bet todėl, kad darbdaviai už darbą (net kvalifikuotą!) moka nepagrįstai mažus atlyginimus. Vartų atvėrimas užsieniečiams reikštų, kad darbdaviai išsaugos savo pelnus (imigrantai sutiks dirbti ir už siūlomą atlyginimą), bet valstybei toks sprendimas reikš, kad emigracijos srautas nesumažės (gal net padidės), o valstybė dar privalės papildomai planuoti išlaidas, būtinas imigrantų integracijai. Šioje vietoje būtina politinė valia, kurios jau gerus du dešimtmečius iš mūsų politikų pusės nesimato. Matyt, taip politikams paprasčiau ir patogiau. Kuo ne rojus, ramiai laukiant savo kadencijos pabaigos?

Šiuo atveju pareikšti politinę valią – reiškia mūru stoti už valstybę ir jos žmones, bet priešintis darbdaviams. Tam reikia pilietinės drąsos. Politikai turėtų iškelti darbdaviams sąlygą: kol nedarbas Lietuvoje taps, pavyzdžiui, kokie 5 procentai, jokių palengvinimų iš valstybės pusės atsivežti trečiųjų šalių imigrantus nebus. Pirmiausiai darbu turi būti aprūpinti savi žmonės. Pavyzdys šalia: Didžioji Britanija, kur ekonomiškai stiprios valstybės gyventojai ima kaltinti jų darbo vietas užimančius emigrantus ir kurios politikai dabar karštligiškai ieško išeičių, nes politinė sistema ima staigiai kisti ir kaisti. Į valdžią, palaikomos nepatenkintų rinkėjų, braunasi antiimigracinės partijos. Todėl mažinti nedarbą yra ir darbdavių problema! Jie privalo kelti atlyginimus. Darbdaviai privalo susitarti su profsąjungomis dėl darbo užmokesčio sistemos įvedimo privačiame sektoriuje. Tuomet darbuotojo atlyginimas priklausys ne nuo darbdavio noro, o nuo darbuotojo kvalifikacijos, įdėtų pastangų, darbo laiko ir sukurto produkto. Politikai turi aiškiai suformuluoti savo politinę valią: mokėti MMA už kvalifikuotą darbą nėra ir niekada nebus Lietuvos kelias! Ar politikai sugebėtų tą pasakyti mūsų darbdaviams? Šiandien abejoju, nes dabar jie sprendžia kaip dar labiau liberalizuoti Darbo kodeksą, kuriame ir taip nesimato dirbančio žmogaus. Štai jums ir atsakymas. Ir tokių pavyzdžių galima pateikti ne vieną ir ne du, kuomet mūsų politikai, užuot sprendę Lietuvai iš tiesų svarbius klausimus, lindo į krūmus.

Kol kas esu nusivylęs tuo, į ką paversta Lietuvos politinė sistema ir kokius iki šiol turime politikus. Jie man primena „Titaniko“ ar „Costa Concordia“ laivo įgulas, kuomet avarijos metu jie pirmiausiai rūpinosi savo reikalais ir savo išsigelbėjimu, o ne pasimetusiais ir likimo valiai paliktais keleiviais.

Taip neturėtų būti! Bet iš kur gali rastis tokių politikų, jeigu pasitelkus įstatymus sunaikinamos esančios už Seimo ribų partijos ir atsiranda didelių problemų kurtis naujoms partijoms, joms augti ir konkuruoti su seiminėmis partijomis? Politinę sistemą reikia auginti ir puoselėti, o ne kastruoti. Konkurencijos nebuvimas politikoje mus sužlugdys!

Aišku, galima tik pagirti esamų kai kurių politinių jėgų iniciatyvą imtis kovos su emigracija klausimų. Bet tai duos teigiamą efektą tik tuo atveju, jeigu kova su emigracija taps bendra ir vieninga valstybės politika, t.y. šiais klausimais kartu dirbs ir Seimas, ir Vyriausybė, ir Prezidentūra, ir savivaldybės. Seimo paminėjimas reiškia, kad ne viena, o visos partijos ir visa politinė sistema privalo prisiimti atsakomybę už šios kovos rezultatus. Tai reikštų konkretų ir bendrą darbą ne kokiame nors atskirame fronto ruože, o darbą visomis kryptimis. Taigi, tiesiog savaime prašosi bendranacionalinis politinių jėgų susitarimas su įsipareigojimu imtis kovos su emigracija reikalų. Šiuo atveju geras pavyzdys yra partijų susitarimas dėl 2 proc. BVP skyrimo krašto gynybai.

Kiek svarbus kovos su emigracija žingsnis reaguojant į šios dienos aktualijas? Net nesigilinsiu į ekonomiką, bet pavyzdžiu paimsiu tik kelias emigracijos sukeltas aktualijas. Kas šiandieną gali atsakyti: kilus agresijai, kaip ir kodėl turės ginti Tėvynę tie 834 000, kurie jau yra emigravę? Gal į šį klausimą atsakys daugiausiai prie to prisidėję darbdaviai (o kas gins jų kapitalą?) ar savo darbo neatlikę politikai (ginsis ar emigruos pirmieji?)? O kaip gins Tėvynę Lietuvoje esantis jaunimas iki 35 metų, kurių net 70 proc., pasak švedų atlikto žurnalistinio tyrimo, yra pasirengę susikrauti lagaminus ir vykti … ne į mobilizacinius punktus, o emigruoti?

Esminis klausimas formuluojasi pats: ką per 25 metus žmonių labui nuveikė politikai, kad žmonės būtų pasirengę už Tėvynę aukoti net savo gyvybes? Ir ką šiuo atveju reiškia jau daug metų trunkantis emigravusiųjų reikalavimas turėti antrą pilietybę? Taigi, Lietuvai emigracija konkrečiai šiuo atveju yra nei daug, nei mažai, o valstybės saugumo, valstybės ateities klausimas. Turime suvokti, kaip svarbu jaustis Lietuvos piliečiu būtent pavojaus, o ne tik gerovės akivaizdoje. Šitos pamokos, deja, mes dar neišmokome, nes Vyriausybė, vykdydama vieną iš strategijų, ir toliau kelia Lietuvą į virtualią erdvę. Sakau, gal taip norima suklaidinti potencialų užpuoliką, kad nežinia kaip Lietuvoje atsiradę žalieji žmogeliukai mūsų čia jau nesurastų?

Paukštė.lt

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

err       2014-09-30 15:31

jeigu žuvinė Neringoj nugriauta o GALIMAI Sabonio boteliai PREILOJE NEGRIAUNAMI PAGAL AUKŠČIAUSIO TEISMO NUTARTI, tai kokia demokratija kai pilna lygiu už lygesnius,

Raigerdas        2014-09-30 11:00

Dar šiek tiek apie emigraciją. Pagrindinė emigracijos priežastis yra saugumo nebuvimas. Žmonės nesijaučia saugūs dėl to, kad mūsų valstybės institucijose vyksta pastovus piktnaudžiavimas savo padėtimi. Valstybinėse institucijose pilna mažų Napoleoniukų, Staliniukų ir kitokios velniavos. Vienintelė bėda yra su visa šita gvardija, tai nenoras dirbti visuomenei, nes jie save laiko aukščiau už visuomenę ir piktnaudžiavimas savo padėtimi. Tai yra būtent tai, kas turėtų būti griežtai draudžiama valstybinėse institucijose ir už tai yra atsakinga administracija. Susireikšminęs koks nors savivaldybės administratorius, jis BŪTINAI DARYS ne tai, ko reikia visuomenei, bet tai, ko reikia jam. Faktiškai mes turime valstybinių institucijų labai blogą veiklą. Kodėl jie nenori dirbti? Tai, tarp kitko, pastoviai stengėsi išspręsti Stalinas. Jis matė, kad TSRS žmonės nenori dirbti. Todėl jis panaudojo prievartos mechanizmą. Buvo sukurti GULAGAI, kuriuose žmonės priverstinai dirbo už šiokį tokį maistą ir nakvynę. Toks sprendimas buvo idiotiškas, pagal Stalino supratimo lygį apie visuomenę. Bet Stalino nebėra, tačiau nenoras dirbti valstybinėse institucijose išliko iki pat šiandien. Taip pat išliko ir tas noras piktanudžiauti savo tarnybine padėtimi. Vyriausybė pati yra suinteresuota išlaikyti šitą niekam tikusią valdymo sistemą, nes jie patys gyvena iš šitos ydingos sistemos. Jeigu būtų sutvarkyta valstybės valdymo sistema Lietuvoje, tai daugybei padėjėjų, daugybei vyriausybės klerkų tektų palikti savo darbo vietas. Stalinas nepajėgė suprasti, ko reikia žmogui, o I. Pavlovas jam pakišo tuos šuniškus refleksus, kas tapo pagrindu toliau tyrinėti žmogų, kad, gal būt, išvesti tokią beždžionės-žmogaus veislę, kurią vėliau galima būtų panaudoti karo tikslams.
Taigi, nebėra nei Stalino, nei TSRS, bet valstybinis darbuotojas nenori dirbti visuomenei, nors tu ką. Jis gali daryti tą, jis gali apsimesti, kad jis dirba, bet jam “sąžinė neleidžia” dirbti visuomenei naudingą darbą. Valstybinis darbuotojas supranta, kad jis gali dirbti (t.y. pagelbėti dėl savo darbo padėties) giminaičiui, draugui, pažįstamam, meilužei, meilužiui, bet visuomenei jis dirbti negali. TODĖL VALSTYBINĖSE INSTITUCIJOSE VISKAS PADARYTA TAIP, KAD IMITUOTI VALSTYBINĮ DARBĄ, O IŠ TIKRŲJŲ DARBAS VYKSTA DRAUGŲ, PAŽĮSTAMŲ AR KOKIOS NORS GRUPĖS NAUDAI. Niekas valstbinėse institucijose neklausia apie rezultatus. Niekam tai neįdomu. Svarbu yra pravesti KONFERENCIJĄ. Joje buvo kalbėta - paukščiukas, joje buvo svečių iš užsienio - paukščiukas, joje dalyvavo Seimo narys - paukščiukas, kalbą pasakė visuomenininkas Pypėnas, kuris kalbėjo apie alkoholio žalą mūsų visuomenei - paukščiukas. Vėliau buhalterija suveda viską, kiek tai kainavo, pradedant nuo mineralinio vandens, kavutės ir vėliau šampanui ypatingiems svečiams, transporto išlaidos, viešbučiai ir t.t. Pažiūrėkite, kiek konferencijų turi Švietimo ministerija. Susidaro įspūdis, kad tai ir yra pagrindinis Švietimo ministerijos darbas. Bet nueikite į mokyklą ir pasidomėkite tuo, ką “naujo” gavo mokytojai naujais mokslo metais ir jūs pamatysite jų išplėstas akis ir visišką nesupratimą, kas vyksta jų sistemoje. Visa tai atsiranda po įvairių konferencijų. Vyresnio amžiaus žmonės prisimena Komunistų partijų Suvažiavimų “naujoves”, kurios buvo įtrauktos net į egzaminus. Panašiai vyksta dabar Švietimo ministerijoje. Taigi, gerbiamas autoriau, pirmiausia reikia pradėti nuo to, ką, kaip, kiek ir kokį produktą pagamina savivaldybė ir kitos valstybinės institucijos. Dabar jos “gamina paukščiukus”, kad savivaldybės deputatams pareikšti, kad buvo išleista tiek ir tiek pinigų, štia matote, čia yra paukščiukai sudėti, kurie parodo, kad renginys buvo pravestas. MELAS PARĖJĘS IŠ TSRS LAIKŲ, LIEKA PAGRINDINIU INSTRUMENTU VALSTYBINIŲ INSTITUCIJŲ DARBE. Štai, kodėl žmonės nenori dirbti Lietuvoje, nes jie Lietuvai nereikalingi. Paskaičiuokite, kiek emigrantai suveža pinigų į Lietuvą ( tai gali būti apie 3-5 milijardus), todėl vyriausybei tai nėra blogai, kaip jie mano, nes pinigai nekvepia. Iki tokio lygio, kad paskaičiuoti, o kie pinigų BUVo UŽDIRBTA, tai čia toks klausimas net premjero nejaudina. Mes esame atsilikusi šalis ne todėl, kad tauta yra atsilikusi, o todėl kad valstybinėse institucijose dirba blogiausia ir amoraliausia mūsų tautos dalis. Atsilikimas pareina būtent iš ten, nes jie yar to atsilikimo gamintojai, ir būtent jie yra tie, kas mūsų valstybę praktiškai sunaikins. Išeitis viena - VISUOMENINĖS AKCIJOS, NES KITO KELIO NĖRA. VALDŽIA YRA SUKURTA YDINGU PAGRINDU, TODĖL TOKIA JI IR IŠLIEKA. IR TAI YRA PAGRINDINIS MŪSŲ TAUTOS NAIKINTOJAS, NES JIE NETURI NET NULINIO INTERESO, KAD DIRBTI VISUOMENEI.

Raigerdas        2014-09-29 23:15

Gerbiamas Dainius Paukštė jau seniai rašo šita tema. Tik, gal nuo rašymo reikėjo seniai pereiti prie veiksmo? Gerai, kad autoriui rūpi emigracijos problema. Tačiau tas rūpestis turi turėti sprendimą ir toliau veiksmo aktai, kad pašalinti šitą problemą. Deja, Lietuva šnekėtojų kraštas ir čia tiek daug mėgstančių pašnekėti, kad manau, kad tai yra didesnė problema, nei pati emigracija. Pabandykite sustatyti viską eilės tvarka. Gerai, kad gerbiamas D. Paukštė mato, kad tai yra labai didelė problema valstybėje. Gerai, kad gerbiamas D. Paukštė mato, kad niekas iš politinių partijų nesprendžia šitos problemos, nesiruošia jos spręsti, nes nežino kaip ją spręsti, todėl apsimeta, kad jos nemato, arba pačią problemą sumažina iki labai mažo dydžio, į kurį net neverta kreipti dėmesio. Bet kaip turėtu būti? Pirmiausia, reikia išmokti daiktus įvardinti savo vardais. O mūsų politikai nenori mokytis, nes jie ir taip “viską žino”. Štai dėl tokio AROGANTIŠKO požiūrio ir didėja emogracijos mastai. Problema yra ne emigracijoje, nes dalis žmonių vis vien išvyks. Problema yra emigracijos mastuose. Jie yra mirtini valstybei. Nežinau, ką mano Dainius Paukštė šiuo klausimu, bet tie emigracijos mastai yra sukuriami. Ryžtis išvykti iš šalies nėra taip lengva. Bet ar yra joje perspektyva šitam jaunam žmogui? Jos nėra. Kodėl? Todėl, kad Lietuvos politikai neturi jokio noro spręsti darbo problemas. Štai čia ir yra pati didžiausia mūsų valstybės problema. Ne emigracija yra valstybės problema, o valstybės valdymo keistumai arba politikų visiškas abejingumas visuomenėje iškilusių problemų sprendimui. Lietuvos valdžia neturi jokio autoriteto jaunimo tarpe. Ji yra neįgali ir žmonės mato, kad jie yra ten tik tuo tikslu, kad tenkinti savo ir savo giminaičių norus. Parodykite nors vieną, gerai dirbančią valstybinę instituciją? Aš tokios nežinau. Seimas - ne, Vyriausybė - ne, Teismai- ne ir t.t. Reiškia pati valstybė vos vos funkcionuoja, bet netgi tai būtų neteisingas vertininimas, nes ji yra nemoki, t.y. ji grimzta į skolas. Reiškia ji yra įžūliai apvagiama. Kas paskaičiavo, ar reikia tiek darbuotojų, kad jie dirbdami gramzdina visą valstybę į skolą? Jeigu valstybė grimzta į skolą, tai kaip galima Seime kelti atlyginimus? Tokius dalykus gali daryti tik niekšai ir bepročiai. Įsivaizduokite, įmonė balansuoja ties bankroto bedugne, o visa vadovybė pasikelia sau atlyginimus. Čia jokios logikos nėra. Toliau valstybė klimsta į dar didesnes skolas, tai kur planas, kaip išsikapanoti iš šitų skolų? Mes juokiamės iš Rusijos, kad jie turėdami daugybę energetinių šaltinių , nesugeba valdyti valstybės, o tai reiškia ir ekonomikos. Bet, kaip reikia įsigudrinti nesugebėti valdyti tokios mažos valstybės kaip Lietuva? Čia ta pati problema, kokia yra ir Rusijoje: niekinantis ir žeminantis požiūris į tos valstybės piliečius. Kada valdžia niekina savo piliečius, suteikia galimybę į valdžią prasibrauti žmonėms, kurie slopiną žmogaus pasirinkimo laisvę, entuziazmą, racionalumą, patriotiškumą, ištikimybę, meilę savo tėvynei - tai, kaip žmogus gali jaustis saugus tokioje šalyje, kur koks nors valstybės įstaigoje sėdintis idiotas, tyčiojasi iš mokesčio mokėtojo. Pažiūrėkite, kaip mūsų valstybėje mokamas PVM. Taigi šituos dalykus kūrė ne marsiečiai, o kažkokie idiotai iš Seimo. Kodėl niekas neskelbia jų pavardžių, kodėl niekas netikrina jų įgyto turto, nes visur jūs atrasite nesąžiningo įsigijimo atvejus. Na, nėra taip, kad jis pradėjo įteisinti kriminalinius metodus šiaip sau tik 100 gr. vodkės išgėręs. Ne, jis darbavosi šitoje kenkėjiškoje veikloje ne vienerius metus. Ir būtent jo ankstesnės patirties dėka ir atsiranda tokie PVM keistumai, kurie prilygsta kriminalinių veiksmų kategorijai. LIETUVOJE CHAOSĄ KELIA KONKRETŪS ŽMONĖS, BET, DEJA, KALBOS VYKSTA ABSTRAKČIOS. Tai, kokia problema yra didesnė: emigracija ar neatsakomybės nebuvimas? Manau, kad pastaroji. Tai, kas tą dalyką sukūrė? Gi yra konkretus žmogus, kuris pametė šitą idėją. Kodėl jo nepaklausti: kokiu tikslu tu pasiūlei šitą kriminalinio tipo įstatymą? Kas su tavo proteliu? Kur logika? Ar tai yra pirmas kartas tavo gyvenime? Aišku, jis sakys, kad pirmas kartas. Ir ką reikia daryti su tokiu melagiu? Išryškinti visą jo padarytą žalą ir priversti kompensuoti. Ir tada pamatysite, kiek atsiras darbo vietų. O gerbiamam Dainiui Paukštei galiu pasiūlyti pasidarbuoti ta linkme, kad kuo daugiau kenkėjų iš valstybinių institucijų paliktų Lietuvą. Ir jūs pamatysite, koks antplūdis bus į mūsų šalį. Su BLOGIU reikia kovoti, bet kartu reikia ir žinoti, kaip tai padaryti.

žinau,       2014-09-29 10:37

kad mano tėvynė nesaugi. Ir kaip ji gali būti saugi, kai aš joje nesaugiai jaučiuosi?

VaidasVDS       2014-09-29 7:34

Skaitome:
“panaikinti dvigubus standartus ... teisėje”. Hmmm, na ir kaip pakeisti beveik visus Aukščiausiojo teismo, Apeliacinio teismo ir Apygardų teismų teisėjus, o taip pat visus kodeksus, neleidžiančius ieškoti teisybės Aukščiausiame teisme???? Viena teisėja jau bandė tą pasiekti ir neaišku, kur ji dabar yra…
——
“panaikinti pinigų kultą, pasibaigiantį korupcija”. Hmmm, na čia reikia daugiau nei pusės pasaulio santvarką pakeisti…
——
Atsakymai, deja, straipsnyje nepateikti.
Idealus reikia keisti, idealus.
Be dvasinių idealų, visa kova tik utopija.
Dėl meilės ir dėl Dievo reikia kovoti, visa kita susitvarkys savaime.
Kada žmonės išmoks mylėti kitus žmones ir nustos kariauti, ypač dėl godumo, dėl susireikšminimo, dėl valdžios, dėl galios, tik tada keisis šis vis dar tamsus ir pasimetęs pasaulis…

Valdžia turi       2014-09-29 7:01

dalintis.Nesinori sutikti,kad viskuo kalti darbdaviai.Vilniuje gal ir taip,bet provincijoje jie patys vos gyvi.

pas ateistus lietuviai negrįž       2014-09-29 7:01

esminis skiriamasis bruožas tarp Lietuvos ir šalių, kur emigruoja lietuviai:
- krikščioniškų atributų buvimas / nebuvimas.
Komunistai NIEKAD negerbė žmogaus ir negerbs.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Laiko liko nedaug

Geroji Naujiena: Laimingi, kurie pagal Dievo įsakymus eina, kas iš širdies Jojo ilgis

Eglė Mirončikienė. Ryžtingi kovotojai su vėliavnešiais, performeriais ir lipdukų klijuotojais, plečia puolimo frontą

Ramūnas Aušrotas. Sąžinės laisvę apribojo ir šveicarai, referendume sugriežtinę bausmes už seksualinių mažumų diskriminaciją ir neapykantos kurstymą

Pro Patria jaunimas kviečia į eitynes – Vasario 16-osios Liepsnų maršą

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.