Europa

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Tiesos.lt siūlo   2020 m. vasario 14 d. 18:35

1     

    

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

propatria.lt

Kitą savaitę susitiksiantys Europos Sąjungos lyderiai aptars bloko ateinančių septynių metų biudžetą ir jo svarstymo metu turės mėginti spręsti sudėtingą 1 trilijono eurų vertės uždavinį.

Kalbose apie biudžetą dažnai susiremia verkšlenančios Centrinės Europos šalys, prašančios daugiau pinigų, ir taupūs šiauriečiai, primygtinai tvirtinantys, kad jų dosnumas turi ribas. Turtingesnės šalys vaizduoja save kaip šelpiančias sielas ir kritikuoja rytų europiečius pasiuntus į Europos Parlamentą euroskeptikus autokratus, kišančius į kišenes stambius Europos Sąjungos čekius, tačiau tuo pačiu agituojančius prieš Briuselį.

Tačiau pažvelgus plačiau, atsiveria kitoks vaizdas. Didžioji dauguma turto Europoje keliauja iš vargingesnių į turtingesnes šalis, ne atvirkščiai. Užtenka paminėti vien protų nutekėjimą - Europos periferija kenčia nuo jaunų darbuotojų, kurių mokslai buvo finansuoti šalies mokesčių mokėtojų pinigų, pasitraukimo.

2009-2015 metais Rumunija prarado pusę savo gydytojų. Kiekvienais metais apie 10 procentų likusių aktyvių gydytojų yra užverbuojami žmogiškųjų išteklių agentūrų, ieškančių praktikuojančių gydytojų žilstančioms Vakarų Europos šalims.

Tai ne tik Rumunijos problema. Pastarąjį dešimtmetį Lenkija neteko bent 7 procentų savo seselių ir gydytojų. Lenkijos medicinos studentų apklausos rodo, kad daugiau nei pusė jų baigę mokslus ketina išvykti. Bulgarijoje šis skaičius siekia 90%. Kroatija, kuri tapo Europos Sąjungos nare 2013 metais, jau neteko 5 procentų visų savo sveikatos apsaugos priežiūros specialistų.

Ši masinė migracija de facto yra turto keliavimas - ir labai didelis. Vieno gydytojo mokslai Rumunijos visuomenei kainuoja apie 100 000 eurų. Šios išlaidos neatsiranda dėl Europos Sąjungos biudžeto diskutuojančiųjų dokumentuose, tačiau turėtų. Kasmetinis vien gydytojų nutekėjimas sudaro daugiau nei ketvirtadalį viso finansavimo, kurį Europos Sąjunga skiria Rumunijos greitesniam likusio klubo narių pasivijimui.

Turtingosios šalys, svajodamos nukirpti finansavimą vargingesnėms Europos Sąjungos šalims, taip pat neįvertina kitų svarbių biudžeto sudarymo faktorių, tokių kaip pinigų perlaidos. Pelnai, kuriuos Vakarų Europos kompanijos susikrauna Centrinėje ir Rytų Europoje, gerokai pralenkia valstybinį finansavimą, kuris teikiamas rytinėms valstybėms.

2010-2016 metais Vengrijos, Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos iš Europos Sąjungos gautas finansavimas sudarė 2-4% jų bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau pelnų ir grynųjų pajamų nutekėjimas į Vakarus tuo pačiu laikotarpiu svyravo nuo 4 iki 8 procentų nuo BVP.

Šiomis dienomis prancūzų rinkėjai gali erzintis dėl lenkų santechnikų, tačiau rytų europiečių rinkėjai pradeda nervintis dėl prancūzų generalinių direktorių. Grįžusi į Bukareštą apsiperku prancūzų valdomame prekybos centre, o mano telefono operatorius ir vandentiekio kompanija yra prancūziška. Moku už kurą prancūzų tarptautinei kompanijai, žinoma, per prancūzišką banką.

Europos Sąjungos narystė suteikė Centrinei ir Rytų Europai didelę naudą, tačiau Vakarų ekonomikos taip pat dėl šio plėtimosi proceso uždirbo gražaus pinigo. Vakarų politikams pats laikas tai pranešti savo rinkėjams - Europos Sąjunga nėra labdara. Tai yra quid pro quo (liet. duok ir imk).

Kai Rytų Europa prisijungė prie Europos Sąjungos, buvo priimtas nerašytas susitarimas. Rytų ekonomikos atvėrė barjerus prekybai, leisdamos Vakarų kompanijoms paimti dalį jų ekonomikų. Vakarai tuo tarpu patikino kreipsiantys Europos Sąjungos finansavimą rytų link, kad buvęs komunistinis blokas galėtų įrengti infrastruktūrą, kurios jam taip reikėjo.

Vakarai gavo pelno, rytai padarė pažangą. Susitarimas buvo abipusiai naudingas. Tačiau jei Vakarai pamins savo pažadus, jie rizikuos sugriauti šį europiečių socialinį kontraktą.

Clotilde Marie Brigitte Armand yra prancūzų kilmės Rumunijos politikė ir verslininkė, šiuo metu einanti Europos Parlamento nario pareigas.

Parengta pagal užsienio naujienų portalų informaciją

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

stasys        2020-02-14 21:55

O kiek kainuoja Lietuva paversti žydinčia šalimi ? ar kas uždavė sau ta klausimą  ? Sovietai irgi sakosi daug ir visko ‚ investave ‘ į okupuota Lietuva , ..vienok šalis žydinčia netapo ? dominavo pilkos, juodos,raudonos   spalvos ..žmonės suvargę sukūrė savo posisteminį gyvenimą kuriame alkoholis , vagystės , kyšininkavimas buvo įteisinta norma , nors viešumoje veikė visos tos pačios konstitucinės sąrankos kaip ir šiandiena . Buvo netgi bandymu suskaičiuoti kiek ir kas iš to laikotarpio pasipelnė , Klaipėdos rusu kalbos mokytoja , su savo nuomone , ne išimtis .. greičiau logiškas paaiškinimas kas vyksta visuomenėje kai ji pradeda skaičiuoti ne apie rytojaus dieną galvojant o vakarykštėmis sąskaitomis . Norėtųsi man tai politikei priminti , jog lova klojame tam kad išsimiegoti ..ir niekas kitas čia nekaltas jei to daryti nemokame . Vakaru šalys mums nėra kuo skolingos ..tu išvykusiu piliečiu kojomis į Lietuva grįžo vakarietiška gyvenimo norma .. ir vertybės . Tam kainos paprasčiausiai neįmanoma apskaičiuoti , kaip ir pasakyti o kiek kainuoja tūkstantis, laime radusiu, gydytoju užsienyje ?  ..mes ne apie tuos dalykus galvojame todėl ir skaičiuojame .


Rekomenduojame

Mindaugas Sėjūnas. Mokslai 1991-ųjų sausį: egzaminai riedant tankams

Vytautas Sinica. Nepaprastosios padėties grėsmė

„Nacionalinio susivienijimo“ pareiškimas dėl Laisvės gynėjų dienos

Arūnas Dulkys raportuoja: vertinsime ir įvertinsime, sudarysime sąlygas nemokamai skambinti (skųsti?), reguliariai tikrinsime ir kontroliuosime…

Jūratės Laučiūtės replika Vytautui Landsbergiui: Ar verta nužeminti dvasinę stiprybę ir vienybę prilyginant jas „mūšiui“?

Vidas Rachlevičius apie „kiškių narsuolių kariauną“: „Apima svetimos gėdos jausmas“

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: Šeškinės ozui paskelbtas nuosprendis?

Skaitome Vyriausybės programą (2). Krescencijus Stoškus. „Vienodos starto pozicijos“ – ar tikrai?

Jūratė Laučiūtė. „Kou pats kvep, tou ėr kėta tep“, arba Kuo dabar užsiima N. Putinaitė?

Geroji Naujiena: „Tu mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“ (Mk 1,11)

Lietuvos partizanų istorija

D. Trampas gali paleisti savo paties platformą

Liudvikas Jakimavičius. Ar be Briuselio palaiminimo tuoj nenusipirksime duonos ir druskos?

Francis Lee. Padarykime Ameriką vėl gražią

Česlovas Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime. Replika

Andrius Švarplys. Trumpai apie bylą ‘Prager University versus Youtube’, arba Kas apgins žodžio laisvę?

Raimondas Kuodis. „Su tokia slinktim į idiokratiją mąstančiai visuomenei reikia kovoti“

Nida Vasiliauskaitė apie šių laikų antisovietinę propagandą, kurios yra vis daugiau ir daugiau: su kuo kovojama ir kaip?

Audrius Bačiulis. Su žodžio laisve Amerikoje baigta

Andrius Švarplys. Pora klausimų

Algis Krupavičius. Elito demokratijos krizė

Kviečiame žiūrėti jau 4-ąjį „Versmės“ leidyklos vaizdo kanalo įrašą

Raimondas Navickas. Rūkyti tabaką balkonuose draudžiama. O jeigu tai nedidelė gydomųjų kanapių suktinė?

Kas vyksta Amerikos politinėje scenoje? „Neredaguota“ pokalbis su politologu dr. Andriumi Švarpliu

Darius Kuolys. Tado Kosciuškos įspėjimai savo bičiuliui JAV prezidentui Thomui Jeffersonui

Raimondas Navickas. Ar ši miela istorija laikytina įrodymu, jog žmogaus seksualinė orientacija gali pasikeisti?

Justas Stankevičius. Sąžiningas balsavimas internetu – neįmanoma utopija

Kastytis Braziulis. Kaip Lukošenkos režimas ruošėsi įvykdyti keturias politinių oponentų ir žurnalisto žudynes užsienyje

Ramūnas Aušrotas. Vienas žingsnelis „Gerovės Lietuvos“ link?

Donaldas Trumpas savo šalininkams: „Dabar eikite namo. Eikite ramybėje. Mes jus mylime. Jūs esate ypatingi“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.