Intelektualų vaidmuo, Žiniasklaida

Chapo Guzmán: Cirkas ir žurnalistika

Tiesos.lt siūlo   2016 m. kovo 29 d. 17:12

2     

    

Chapo Guzmán: Cirkas ir žurnalistika

Bernardinai.lt

Šiuo metu žurnalistika yra viena iš pavojingiausių profesijų pasaulyje. Kiekvienais metais specialių agentūrų suvestinėse pasirodo dešimtys reporterių, tyrėjų, fotografų ir straipsnių autorių, kuriuos pagrobia, nukankina ar nužudo religiniai fanatikai, diktatoriai, nusikaltėlių ir verteivų gaujos, laisvos ir nepriklausomos spaudos egzistavimą regintys kaip grėsmę jų interesams.

Tai, be abejo, paaiškina nepasitenkinimą, kurį sukėlė aktoriaus Šono Peno surengtas interviu su žudiku ir narkotikų prekeiviu meksikiečiu „el Chapo“ (isp. neūžauga) Guzmanu, kurio svaiginama sėkmė, pasak žurnalo Forbes, leido jam lygiuotis tarp pačių turtingiausių pasaulio vyrų (šiek tiek prieš tai, kai jis buvo suimtas Meksikos jūros pėstininkų). Interviu, pasirodęs žurnale Rolling Stone, yra siaubingas, nevaldomas ir pajaciškas narcisizmo demonstravimas, galiausiai per kraštus pilnas simpatijos ir supratimo multimilijonieriui ir negailestingam nusikaltėliui, kuriam, be nesuskaičiuojamų nusižengimų, tarp kurių didelis skaičius išžaginimų, priskiriamos beveik trys tūkstančiai mirčių.

Šonas Penas yra labai geras aktorius ir turi „progresuojančiojo“ reputaciją, kas, kalbant apie žmones iš Holivudo, paprastai reiškia neatsispiriamumą diktatoriams ir trečiojo pasaulio šalių tironėliams. Tai puikiame straipsnyje parodė Maite Rico (Begalinė despoto trauka, „EL PAÍS“, 2016-01-17). Straipsnyje primenama apie perdėtą aktoriaus (taip pat filmų režisierių Michaelo Moore ir Oliverio Stone) susižavėjimą Fideliu Castro ir Hugo Chávezu: „Vienas iš svarbiausių mūsų planetos autoritetų“, „žavusis lyderis“, „jaučiu jam meilę ir dėkingumą“ ir t. t. Kaip tuomet aktorius paaiškins tai, jog šešiasdešimt procentų venesueliečių rinkėjų nėjo į paskutiniuosius rinkimus, taip kategoriškai pasisakydami prieš „chavistinį“ režimą? Tikriausiai jis tuo net nepasidomėjo.

Šono Peno atvejis yra pateisinamas tik dėl nepaprasto lengvabūdiškumo, kuris bjauroja šių laikų politinį gyvenimą, kuriame atvaizdai tapo svarbesni už idėjas ir viešumas daugumai piliečių nustato vertę. Šlovinti Fidelį Castro (pagal Oliverį Stone „išmintingiausią pasaulio žmogų“) ir apibūdinti daugiau nei pusės amžiaus trunkančią diktatūrą sektinu pavyzdžiu (pavertusią Kubą kalėjimu, iš kurio kubiečiai bando žūtbūt ištrūkti, net rungdamiesi su rykliais) yra patetiškas cinizmo demonstravimas, lygus Stalino, Hitlerio, Mao, Kil il Sung ar Roberto Mugabe garbinimui. Arba vadinti politine visatos žvaigžde komendantą Chavezą, kurio režimas pavertė Venesuelą skurdžia, žiauria ir represine, kurios gyvenimo lygis kasdien krinta dėl augančios ir didžiausios pasaulyje infliacijos ir kur korupcija bei prekyba narkotikais įsitvirtino pačioj vyriausybės širdy.

Kaip patogu šiems personažams iš Holivudo, teisiškai saugios vietos. Niekas ten nevyks atimti jų namų, verslų, investicijų, nei įkrėsti jiems proto dėl to, ką jie sako ir rašo. Jie naudojasi laisve ir patogumais žaisdami „progresuotojus“, priimdami beverčių vergų (isp. „satrampa“) kvietimus. Šie su jais elgiasi kaip su karaliais, jiems pataikauja, glosto savimeilę ir paikina. Tokie holivudiniai personažai gina žvėriškus priespaudos režimus, kurie privertė gyventi baimėje, varge ir mele milijonus piliečių, atėmė iš jų žodžio laisvę ir kitas svarbiausias teises. Dabar, be diktatorių, Holivudo „progresuotojai“ taip pat gina ir visuomenės nusikaltėlius bei žudikus, tokius kaip „el Chapo“ Guzmanas, neturtingą žmogų, kuris, pasak Šono Peno, turėjo nusikalsti, nes tai buvo vienintelis būdas išgyventi pasaulyje, suskaldytam oligarchų ir neteisybės.

Žurnalistika, nelaimei, yra viena iš šių dienų civilizacijos, virtusios į spektaklį, aukų. Svarbiausia tapo rodytis viešumoje, ir pati politika, gyvenimas sumenko. Naudotis šia profesija siekiant paaukštinimo ir skleisti lengvabūdiškas mintis, absurdiškas banalybes ir aiškius politinius melus yra šios profesijos ir jos profesionalų įžeidimas, kurie tam, kad atliktų savo darbą, daro tikrus stebuklus, gauna visuotinai kuklų atlyginimą ir susiduria su dideliais pavojais. Žmonės, giminingi Šonui Penui, Oliveriui Stone, netgi nepastebi, jog jų elgesys įteigia neigiamą nuomonę apie Venesuelą, Kubą, Meksiką ir apskritai trečiąjį pasaulį. Jie kuria dvilypumą liaupsindami, keldami į padanges, aukštindami sistemas ir diktatorius, kurie savo šalyse nė už ką nebebūtų toleruojami. Tuo jie labai panašūs į Günterį Grassą, kuris devintajame dešimtmetyje Vokietijoje, gindamas socialdemokratiją ir kovodamas už komunistinį modelį, reikalavo, jog mes, Lotynų amerikiečiai, sektume „Kubos pavyzdžiu“.

Žinoma, mano kritika tokiems neatsakingiems pasipūtėliams kaip Šonas Penas nereiškia, jog aktoriai turėtų išsižadėti politikos. Atvirkščiai, esu tvirtai įsitikinęs, jog viešas dalyvavimas debatuose, civiliniam gyvenime yra moralinė pareiga, nuo kurios niekas negali jaustis atleistas, ypač jeigu žmogaus netenkina visuomenė ir pasaulis, kuriame jis gyvena. Manau, jog ši pareiga yra dar didesnė, kai pilietis – kaip šiuo atveju kino veikėjai – yra gerai žinomas ir turi daugiau galimybių kreiptis į platesnę publiką. Tačiau būtina, jog šis dalyvavimas ir nuomonės išsakymas būtų paremtas rimtu tų dalykų išmanymu.

Kalbant apie tai, norėčiau pacituoti kitą nuomonę apie Šono Peno interviu, kurią išsakė Donas Wislowas iš Šiaurės Amerikos. Pastarasis yra tikrai gerai informuotas ir nuoširdus rašytojas. Straipsnį galima perskaityti interneto puslapyje Deadline.com. Winslow, kuris jau dvidešimt metų tyrinėja pranešimus apie Meksikos narkotikų prekeivius ir šia tema publikavo apdovanojimų pelniusią knygą, The Cartel, prisimena visus žurnalistus, kurie buvo sužaloti ir nužudyti dėl to, jog domėjosi „el Chapo“ Guzmanu. Jis stebisi, kodėl Šonas Penas nepasiteiravo „el Chapo“, dėl ko šis po savo pirmojo pabėgimo iš kalėjimo, 2001-aisiais, pradėjo „užkariavimo mūšį prieš kitus nusikaltėlius, kainavusį daugiau nei 100 000 gyvybių. Kiti klausimai, kurių neuždavė Šonas Penas: kiek milijonų dolerių „el Chapo“ išleido papirkinėdamas teisėjus, politikus ir policininkus, kodėl nusprendė pasirašyti sutartį su sadistine žmogžudžių organizacija „Zeta“ (isp. los Zetas) ir kodėl leido, kad jo tarnai jam vestų paaugles mergaites į jo kamerą jam būnant kalėjime. Taip pat, tarp kitų dalykų, Winslowas gailisi, jog Šonas Penas per septynias interviu valandas neuždavė nė vieno klausimo apie 35 žmones (iš jų – 12 moterų), kuriuos nužudė apkaltinęs juos dirbus „Zetoms“, prieš sudarydamas taiką su šia siaubinga grupuote.

Mes puikiai suvokiame priežastis, kodėl Šonas Penas „el Chapo“ Guzmano nepaklausė nieko nemalonaus. Jis nuvyko paimti interviu su žudiko atsakymais, jau persmelktais jo paties lengvabūdiškumo ir cinizmo: pristatyti jį kaip politinės ir ekonominės sistemos auką (kaip herojų), kurią Šono Peno šlovinamieji Fidelis Castro ir Chávezas bandė užbaigti. Šitaip jis bandė didinti savo pasiektą „progresuotojo“ šlovę, be to, kad yra žinomas aktorius ir milijonierius.

Parengė Jolanta Skapaitė

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

paralax       2016-03-30 14:24

patiko kai per Berlyno kinofestivalį Džordžas Klunis susitiko su Merkel. padejavo abu dėl “pabėgėlių” , o po to ramia sąžine išskrido į savo vilą Bahamuose.

viskas labai panasu       2016-03-29 22:34

i siandienos gyvenima Lietuvoje- diktatores valdomas, lryto, delfi garbinamas, tiesos neskelbiama ir net ji uzgniauziama. mes tik tiek laimingi, kad esame europieciai ir truputi aukstesnio lygmens issilavinime. O siaip viskas labai panaasu, deja.

Rekomenduojame

Aleksandras Nemunaitis. Farsas, kuris bus šiandien

Vytautas Sinica. Kas visgi yra didesnė grėsmė nacionaliniam saugumui ir interesams – krovinių tranzitas ar šita vyriausybė?

Aleksandras Nemunaitis. Vilniaus savivaldybė skubos tvarka nagrinėja…

Tai buvo klaida, sako Šiauliuose plakatą prieš skiepus gaminusios kompanijos vadovas

Valdas Rakutis. Kam rūpi Lietuva?

Lenkija naikina PVM mokesčius maistui, mažina mokesčius degalams, dėl kylančių kainų kaltina Rusiją ir Europos Sąjungą

Prof. Jonas Jasaitis. Pradėjome naujuosius. Absurdų ar žmonijos naikinimo laikmetis?

Italijos vyskupas uždraudė neskiepytiems kunigams dalyti Komuniją

Nacionalinis susivienijimas. Sausio 13-oji primena: metas atkurti Lietuvos valstybę

Pfizer pirmojo asmens išpažintys: ketvirta dozė, o po to 10 metų vakcinų

Edvardas Čiuldė. Kodėl mums nereikėtų persiimti vadinamojo progresyvizmo marazmų pamėgdžiojimu?

Seimas žengė žingsnį link Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso pažeminimo

Už balos. Svarbiausi klausimai 2022 metais

Audrius Bačiulis. Užsienio reikalų ministerijos užsakymu „Vilmorus“ paklausė apie užsienio politiką

Aleksandras Nemunaitis. Sužinome, kad Vilniuje gali dingti centrinis šildymas

Eugenijus Jovaiša. Nė viena save gerbianti pasaulio valstybė neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba

Ispanija sekuliarizuoja Jėzaus gimimą

Diskusija: ar visiems nebus geriau be savarankiškumo, vardan saugumo ir materialinės gerovės

Eric Zemmour: LGBT vaikams plauna smegenis mokyklose

Gėjų sekso scena ant Atėnų Akropolio įžiebė pasipiktinimo audrą Graikijoje

Prof. dr. Ignas Vėgėlė. Ar pakaks Prezidentui valios ir ryžto?

Nacionalinis susivienijimas. Pareiškimas dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių asmens dokumentuose

Robertas Malone apgaudinėja cenzorius: tai, ką mRNR technologijos kūrėjas pasakė interviu po to, kai jį išmetė iš Twitter, užgniaužia kvapą

Gintaras Songaila. Laisvės gynėjų dienos proga – šokis ant Lietuvos Konstitucijos kapo?

Bosnija tampa pirmąja Europos šalimi be Covid’o pasų. Mirnes Ajanović nugalėjo Bosnijos federacinę vyriausybę

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Dėl lietuvių kalbos ir jos raidyno išdavystės

Ramūnas Aušrotas. Stambulo konvencija grįžta

Alvydas Butkus. Vienu šūviu du zuikiai? Tik kas tas šaulys?

Pensilvanijos universiteto translytis pralaimėjo plaukimo varžybas translytei iš Jeilio

Vytautas Sinica. Atkreipkim dėmesį, kokį sektorių sužlugdys konservatorių „vertybinė” politika

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.