Europa

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Tiesos.lt siūlo   2020 m. vasario 4 d. 12:51

8     

    

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

propatria.lt

Jungtinės Karalystės žmonės, balsavę už išėjimą iš Europos Sąjungos, atsisakė klaidingos dvasinės vizijos.

Pagaliau sulaukėme Brexit’o ir tai yra laimėjimas ne tik Britanijai ir Europai, tačiau ir Europos Sąjungai.

Buvo laikai, kuomet krikščionys kaip Hilaire Belloc’as galėjo užtikrintai tarti: „Europa yra tikėjimas ir tikėjimas yra Europa.“ Žinoma, Belloc’as buvo visiškai teisus, sakydamas tai 1924-aisiais. „Europa“ tuo metu buvo suvienyta ne bedvasės biurokratijos Briuselyje, ji gavo savo vienybę iš krikščionybės. Tiek Augustino, tiek Karolio Didžiojo, tiek Palaimintojo Karolio I laikų Europa buvo paremta krikščioniška idėja. Netgi didžiausi puolimai prieš metafizinį realizmą, kurie prasidėjo maždaug prieš 600 metų ir vis stiprėjo reformacijos metu, keisdami Europos politines ašis, negalėjo pakenkti fundamentaliam supratimui apie Europos dvasinę vienybę, kuri buvo krikščionybė.

Šumano deklaracija 1950-aisiais buvo pokarinio meto rekonstrukcijos planas Europai ir jis žymi naują Europos supratimo pradžią. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas ir kiti tikėjo, kad karo priežastys gali būti panaikintos sujungiant anglies ir plieno produkcijas. Tikslu buvo įvardintas Prancūzijos ir Vokietijos suvienijimas ekonominiam vystumuisi, šiam procesui vadovaujant „bendrai Vyriausiajai valdybai“. Tačiau bendra vadovybė, įsteigta šiais ankstyvaisiais Europos Sąjungos kūrimo metais, niekada nebuvo ekonominio pobūdžio. Tikslas buvo pretenzingesnis. Šumano deklaracijos autoriai suprato, kad jie užsiima Europos perdarymu. „Europos negalima sukurti vienu mostu [...]. Ji bus sukurta pasiekus konkrečių laimėjimų, kurie pirmiausia sudarys sąlygas atsirasti tikram solidarumui.“

Negalima nuneigti, kad 1950-aisiais atsirado nauja dvasinė vizija. Naujoji Europos vienybės idėja atrodė dvasiškai tobulesnė, ji turėjo potencialo sukurti politinę hegemoniją, kuri prilaikytų tautas ir nacionalizmą. [...] Krikščionys demokratai kaip Jacques Maritain’as iškėlė mintį, kad mūsų savanaudiškas individualizmas, kaip ir agresyvus nacionalizmas, gali būti nugalėtas naujomis politinio susivienijimo formomis, kurios padėtų mums tapti geresniais žmonėmis ir piliečiais. Vyravo beveik laukinis optimizmas, kuris atrodė patrauklus tiek krikščionims, tiek ne krikščionims. Naujoji vizija Europai gimė iš šio egzistencinio veržimosi link taikos ir solidarumo. Tačiau ši vizija dar buvo vystoma ir kuriama, ieškant kelio į „kuriamąją evoliuciją“, pakylančią virš tautų ir judančią link stipresnės visumos.

Komunizmo pašonėje susikūrusi Europos Ekonominė Bendrija, kaip ji buvo pradėta vadinti Romos sutartyje 1958-aiais, patiesė kelią supratimui, kad bendra gerovė gali atnešti taiką ir vienybę. Tačiau griuvus Geležinei uždangai, Berlyno sienai ir susivienijus Vokietijai tapo aišku, kad būtina pasiekti „naują proceso stadiją” ir neekonominės vienybės svajonė čia ėjo kartu su tariama istorine neišvengiamybe. Mastrichto sutartis 1992-aiais, taip pat žinoma kaip Europos Sąjungos sutartis, padėjo pagrindus vieningai valiutai, palaipsniui įvestai nuo 1999-ųjų. Tačiau staigiau ir, galima manyti, turint dar didesnes ambicijas, Mastrichto sutartimi gimė „Europos pilietybės“ sąvoka ir taip minėtosios kuriamosios evoliucijos ir stipresnės visumos idėjos buvo įgyvendintos. Jungtinė Karalystė buvo viena iš dvylikos steigiančiųjų šalių, taip - kaip ir tie, kurie davė pradžią visai Europai [apaštalai], jų buvo dvylika. „Europa yra tikėjimas ir tikėjimas yra Europa“ dabar reiškė kažką naujo. Kažką, ko Bellocka’s negalėjo įsivaizduoti.

2004-aiais Europos Sąjunga paruošė naują konstituciją, kuri sukėlė didelę kontraversiją, kai septynios, daugiausiai katalikiškos šalys, pareikalavo, kad konstitucija aiškiai paminėtų „krikščioniškas Europos šaknis“. Popiežius Jonas Paulius II 2003-aisiais Ecclesia in Europa perspėjo, kad „tokios pastangos sukurti Europos viziją“, kurios ignoruoja „jos gilią krikščionišką sielą“, nebebus gaivinamos ją maitinančių gyvybinių syvų. Žinoma, šventasis buvo teisus. Tačiau tais metais tai nesusilaukė jokio atsako.

Šalių narių prašymas paminėti krikščioniškas Europos šaknis buvo atmestas. Europos Parlamento krikščionių demokratų nariai aktyviai stengėsi naujojoje konstitucijoje įrašyti bent švelnesnį - judeo-krikščioniškų - šaknų variantą. Deja, nesėkmingai. Tiesa sakant, visus tokius reikalavimus lėmė per vėlai atėjęs supratimas, kad naujoji kuriama „Europos vizija“ nėra tiesiog neutrali krikščionybės atžvilgiu. Ji turėjo kardinaliai skirtingą dvasinę viziją ir siekė kitokios, iš Briuselio sklindančios, vienybės.

[...]

Jungtinės Karalystės žmonės, kurie balsavo už išėjimą iš Europos Sąjungos, atsisakė klaidingos dvasinės vizijos. Brexit’as didžiąja dalimi ir dalinai teisingai yra vaizduojamas kaip populistų maištas prieš globalizmą. Tačiau čia yra ir kažkas naujo. Tai yra pavyzdys, kad bet kokios pastangos pertvarkyti Europos vienybę į tokią, kuri pamiršta Dievą, yra tokios patikimos, kaip Babelio bokštas, kažkada pastatytas beveik iki paties dangaus. Jungtinės Karalystės išėjimas iš Europos Sąjungos turėtų būti laikomas ne vien grįžimu į savivaldą, rūpinimųsi savo pačių politine gerove ir paskatinimu kitoms valstybėms elgtis taip pat. Tai taip pat turėtų būti laikoma kvietimu grįžti prie didžiausio bendrojo gėrio - Dievo. Britanija turėtų imtis tikrojo tikėjimo atstatymu - Bellock’o Europos, ne Briuselio.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ah1       2020-02-4 22:25

Užtenka pamatyti Britanijos karalienės gimtadienio pokylį ir šalia karalienės po dešinei sėdintį Trumpą kad suprastum kad Britanijos ir Trumpo požiūriai vieningi, karalienė ir Trumpas “viena ranka” : Britanija išeina iš ES, o Trumpas pasisako už sutartis su kiekviena valstybe atskirai, kas reiškia kad Brexitas tai tik pradžia, kad Britanija pradeda Trumpo gairių - sutarčių su kiekviena valstybe atskirai-  procesą. Britanija pradėjo ir procesas eina. Britanija ir Trampas parodė kryptį -sutartys su kiekviena valstybe atskirai, o tam realizuoti būtina ES griūtis.

Marginalas       2020-02-4 21:05

Neturėkit iliuzijų. Globalizmas nėra ES biurokratų ideologija, bet pasaulinė globalizuoto kapitalo valdžia, kuri kada nori, gali pasinaudoti ES ideologija, kada nori - kuria nors kita, bet galutinis ir esminis tikslas yra:
LAISVAS KAPITALO, prekių ir [badu varomos] DARBO JĖGOS JUDĖJIMAS.
Tai jums ne ideologija, bet totalinio valdymo + žmonių populiacijos reguliavimas politika, o politiką daro 99% pasaulio jau supirkęs tarpkontinentinis kapitalas. Ne vyriausybės, prezidentai, premjerai ir kt. šikniai. Konstitucijomis su rinkimais ir pan. šūdu to nepakeisi. Rinkimai tam ir reikalingi, kad sėkmingai tęstųsi pavergimas, o dėmesys būtų nukreipiamas į šoną: į “partijas”, “programas”, LGBT, ES, trumpus, brexitus ir pan.
Globalizmas prasideda jūsų čipizuotame pase, kurio nė vienas radžvilas kažkodėl nereikalauja keisti tradiciniu popieriniu, kaip padarė graikai. Tai vienintelė tauta, pabandžiusi kovoti D-vo Galia krikščionybės pagrindu pačioje Europos Sąjungoje ir pasauyje apskritai!
Elektroninė žmonių inventorizacija automatiškai veda į laipsnišką žmogaus biorobotizaciją, padarymą jį elektroniškai reguliuojamu priedu prie globalinės sistemos. Tai bus vergų zombių pasaulis, kurį sunaikins tik D-vo Jėga.
Nejuokinkite antikristų vaikiškais “rinkimais” ir radžvilais su sinicomis Lietuvos likutyje. Ne žmogaus jėgomis čia kovoti.

Būtent       2020-02-4 17:36

į Londoną sugužėjo visi Sovietijos ir Rusijos Federacijos komunistų milijardieriai, pasivadinę liberalais, kaip ir K.Marx su savo Co, kaip ir “В.И. Ленин в Лондоне на II съезде РСДРП” - nieko naujo. Mūsų žmonėms smegenys beveik visai docentų pribaigti - jokio loginio mąstymo nebesimato juose.

įrodymas: komunistai niekšai it kiaulės       2020-02-4 16:05

lietuviai bėgo nuo komunistų pas britus
——-
britai pabėgo nuo komunistų.
——-
klausimas: ką padaryti, kad Lietuvos nebesmaugtų komunistai?

Įdomu, ką Jūs ten studijavote       2020-02-4 16:04

tuose aukštuosiuose mokslose? Gal galėtumėte savo curriculum’us mums čia pateikti, kad galėtumėme įvertinti? Gal per daug užsihipnotizavote tuose aukštuosiuose moksluose?

Gaila,bet Lietuvos elitas,       2020-02-4 13:46

baigę aukštuosius inteligentai dabar kuičiasi padėvėtų rūbų parduotuvėse ar miestelių  padėvėtų krūvose.Klaidingos vizijos pasekmės.Taip neturi būti.

Stiprios ekonomiškai       2020-02-4 13:37

ir turinčios širdyje Dievą šalys gali padaryti daug gero.Atvažiavo Pompeo pas Lukašenką ,sutarė dėl dujų,naftos.Ir mums saugiau.Ir jiems naudinga.

1945 metai (Niurnbergo mega farsas):       2020-02-4 13:36

Advance to Barbarism: The Development of Total Warfare from Sarajevo to Hiroshima and to the Brexist.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Viskas, ką jūs turite žinoti apie Laisvės partiją

Andriaus Švarplio replika: Tuomet buvo šūkis „Visa valdžia Taryboms!“ O dabar…

Algimantas Rusteika. Garsėjantis kompų šnaresys ir klaviatūrų barškėjimas, negęsta ilgai langai redakcijose

D.Stancikas: „Lietuvos istoriją pasauliui privalome rodyti ne žydo, ruso ar amerikiečio, bet lietuvio žvilgsniu, nes niekas kitas už mus to nepadarys“

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Nida Vasiliauskaitė. Tu ką, [mulki,] humoro nesupranti?!

Ramūnas Aušrotas. Darbuotojas yra nei vyriška, nei moteriška sąvoka. Tėtis ar mama – yra

Gintaras Furmanavičius. Ar čia tik aš vienas toks nesupratęs ir nesusipratęs?

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Prof. Kęstutis Skrupskelis: kaltę privalu įrodyti

Geroji Naujiena: Kad ir mums būtų atleista

Vytautas Radžvilas. Apie „sociologinę demokratiją“, arba TS-LKD – mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė?

Ramūnas Aušrotas. Kas yra ir ko nėra paskutinėje rudens sesijos Seimo programoje?

Audriaus Bačiulio replika: O dabar įsivaizduokime…

Nuomonė: Neringa Venckienė. Lietuva nesiskiria nuo Rusijos

Algimantas Rusteika. Jie pralaimėjo, tik dar nei jie, nei mes to nesupratom. Supraskim

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

Laimonas Kairiūkštis. Olimpo dievai akli: lietuviškas švietimas

Liutauras Stoškus. Keletas štrichų iš asmeninės rinkiminės patirties su pasiūlymais rinkimų sistemos tobulinimui

Vidas Rachlevičius. ES eksportuoja tai, ko britai visai nepageidauja

Gintaras Furmanavičius. Nemira Pumprickaitė įgarsino LRT svajones

Ramūnas Aušrotas. Visuomenė turi žinoti, kokia yra Lietuvos švietimo tarybos narių pozicija

Algimantas Rusteika. Iš duobagyvių gyvenimo

Liudvikas Jakimavičius. Revoliucija kaip žaidimas

Neringa Venckienė. L. Stankūnaitės advokatė Grubliauskienė jau aiškina, kad Deimantė kalba su akcentu

Ramūnas Aušrotas. Ar vienaragis priklauso gėjams?

Arvydas Anušauskas. Demonstratyvus Kremliaus noras susitapatinti su okupantais

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.