Demokratija ir valdymas, Europa, Šiaurės Amerika

CETA – grėsmė viešosioms paslaugoms, darbo teisei ir ES valstybių narių suverenumui

Tiesos.lt siūlo   2017 m. balandžio 27 d. 13:08

7     

    

CETA – grėsmė viešosioms paslaugoms, darbo teisei ir ES valstybių narių suverenumui

ceta.lt

Visos sritys atveriamos dereguliavimui

Pagrindinis ES-Kanados laisvosios prekybos susitarimo CETA taikinys yra vadinamosios netarifinės kliūtys. Prekybos muitai tarp Šiaurės Amerikos šalių ir Europos ir dabar yra labai maži, CETA susitarimu užsimota pašalinti netarifinius barjerus, t.y. socialinei sferai, viešosioms paslaugoms, darbo santykiams, maistui, aplinkai ir kitoms sritims taikomų taisyklių ir normų skirtumus.

Taigi CETA turės padarinių visiems europiniams standartams: maisto saugai, sveikatos apsaugai, viešiesiems pirkimams, duomenų apsaugai ir daugeliui kitų labai jautrių sričių.

Šiaurės Amerikos darbo santykių reglamentavimo kultūra labai skiriasi nuo europinės. Pvz., Kanada iki šiol nėra ratifikavusi Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų dėl vaikų darbo, dėl teisės jungtis į profesines sąjungas, JAV darbuotojai neturi formalios teisės į atostogas ir pan.

CETA susitarimu numatomi reikšmingi įsipareigojimai privačioms paslaugoms švietimo ir sveikatos priežiūros srityse. ES šalys narės šiuo susitarimu atveria duris pelno siekiančioms užsienio įmonėms ir suteikia naujų, iki tol neregėtų teisių privatiems investuotojams.

Viešosios paslaugos šiuo susitarimu atveriamos dereguliavimui ir liberalizavimui. O arbitražo teismų sistema leis Amerikos ir Kanados investuotojams kelti milijoninius ieškinius Europos valstybėms.

CETA inicijuojamas liberalizavimas leis į Europą ateiti privatiems paslaugų teikėjams, o arbitražo teismų sistema – ginti šias investicijas. Šiaurės Amerikos administracijos ir lobistai seniai spaudžia Briuselį, kad jų privačios įmonės būtų prileistos prie viešųjų paslaugų sektoriaus Europoje.

Lietuva nepasinaudojo proga apsaugoti viešąsias paslaugas

CETA įteisinami vadinamieji užrakinimo mechanizmai, kurie užtikrins, kad nebūtų galima investicijų riboti, kai liberalizavimo ir privatizavimo procesai jau startavę, todėl perimti tam tikrą viešųjų paslaugų sritį iš investuotojo bus labai sunku arba neįmanoma.

Prisiminkime kad ir „Vilniaus energijos“ ginčą su Vilniaus savivaldybe: šią įmonę valdanti korporacija „Veolia“ tėškė 100 mln. eurų ieškinį Lietuvai apkaltindama Lietuvą tuo, šalies valdžia priėmė daugiau nei 50 teisės aktų, kuriais esą apribojo „Veolia“ investicinę veiklą. Dabar savivaldybė dar gali ir ketina atsiimti šilumos ūkį iš investuotojų; Lietuva turi dvišalę sutartį su Prancūzija, kurią mūsų šalis gali nutraukti. Jeigu būtų ratifikuota CETA, nė viena iš ES šalių negalėtų pasitraukti iš susitarimo, nebent išstotų iš ES.

Tarptautiniai arbitražai veikia kaip valstybių baudimo ar šantažavimo mechanizmai: įstatymų leidėjai ir politikai verčiami susimokėti už savo sprendimus.

Maža to, viešosios paslaugos CETA susitarime įtrauktos į vadinamąjį neigiamą sąrašą. Tai – naujas dalykas, nes „klasikiniuose“ prekybos susitarimuose buvo taikomi teigiami sąrašai:  valstybės numatydavo, kokias sritis nori liberalizuoti ir privatizuoti, o visos kitos likdavo neliečiamos. Dabar visos viešosios paslaugos yra atveriamos privatizacijai, išskyrus tas sritis, kurias valstybės įtraukia į neigiamą sąrašą.

Vienas iš CETA priedų skirtas ES valstybėse narėse taikomoms išlygoms, kurių valstybės pareikalavo derybų procese. Deja, tarp Lietuvoje numatytų taikyti išlygų nėra nei švietimo, nei sveikatos priežiūros, nei vandens tiekimo-skirstymo, nors kitos šalys (pvz., Suomija, Bulgarija) pasiliko teisę išlaikyti šias paslaugas ir jų reguliavimą savo rankose.

Investuotojams – išskirtinės sąlygos

CETA įteisinamos nevienodos užsienio investuotojų ir visuomenės galimybės ginti savo interesus. Investuotojams susitarime numatytos galimybės ginti arbitražo teismuose, į kuriuos jie gali kreiptis dėl visko, ką laiko kliūtimi investicijoms, verslui, prekybai. Tačiau nei darbuotojai, nei aplinkosaugininkai tokios galimybės neturės. Net vietiniai investuotojai, savivaldybės ir nacionalinės vyriausybės negalės kreiptis į specialius arbitražus. Jokių mechanizmų, kurie leistų nubausti verslo korporacijas dėl žmogaus teisių pažeidimų ar žalos gamtai, CETA susitarime nenumatyta.

Savivaldybės ir valdžios institucijos neturėtų galimybių investuotojams iškelti jokių papildomų sąlygų, susijusių su viešuoju interesu, aplinkosauga, darbuotojų kvotomis, viešaisiais pirkimais ir pan.

Suverenumo varžymas

Negana to, ratifikavus CETA būtų apribota ir varžoma valstybių suvereni galia kurti teisės aktus: pradėtų veikti „bendradarbiavimo reguliavimo srityje“ forumai – už uždarų durų Briuselio biurokratai, verslo lobistai ir Kanados valdžios institucijų atstovai svarstytų siūlomus teisės aktus ar norimas pašalinti „prekybos kliūtis“. Nacionalinės ES valstybių vyriausybės būtų įpareigotos iš anksto įspėti šiuos forumus ir Kanados vyriausybę apie rengiamus teisės aktus: investuotojų lūkesčių neatitinkantys įstatymų projektai keliautų į šiukšlių dėžę.

Kas toliau?

Prognozuojama, kad CETA gali įstrigti Vokietijos, Prancūzijos ir kituose parlamentuose.

ceta.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Stalker > ruta        2017-04-28 10:14

Siulau jums pradeti nuo saves ir atsisakiti “dvokiancios meslo kruvos ” sugalvotu daiktu, interneto, kompiuterio, telefono ir t.t
Uzsidariti savo kolukije uzsideti klumpes ir eiti karviu melzti.
———————————-
As suprantu kad runkelis durnas, bet gi tie straipsniu “rasytojai” turetu tureti nors truputi daugiau sazines ir proto, kad nerasinet tokias nesamones.

ruta       2017-04-28 8:30

‘8;18 ‘, kaip suprantu , esate is tos dvokiancios meslo kruvos , kuri vadinasi noeliberalizmu .

Stalker >        2017-04-28 8:18

Pagal minusus susidaro ispudis kad runkeliui visiskai neidomu kas parasita sutartij. Runkelis tvirtai isitikines kad CETA blogai ir taskas.

Klaida       2017-04-27 22:59

CETA tikrai ne kažkokia ten grėsmė.
Tai jau grabo dangtis.
Nuo liepos měnesio, kuomet CETA sutartis įsigalios,  visokie “valstyběs” šimtmečio jubiliejai atrodys daigiau nei farsas.

Stalker        2017-04-27 14:41

Turiu pripazinti tai yra labai kokibiskos filosofiskai demagogines propagandos mešlo gabalas.
—————————————-
Dar karta, tam kad ivertint CETA sutarties pliusus ir minusus pradžiai reikia ta sutarti is kazkur gaut ir nors trupuciuka paskaititi.

jei       2017-04-27 13:35

Jei ES rūpinasi Amerika o ne Europos gyventojais tai nieko kito kaip EXIT nelieka. Negi valgysim Amerikos GMO kad išmirtume?

A. Kriukriukas       2017-04-27 13:18

Davaj greunam Europa bo velniam jos reikia?


Rekomenduojame

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.