Socialinė politika, Ekonominė politika, Užsienio politika, Aplinkosaugos politika, Geopolitika

CETA ateina į Lietuvą: korporacijų ataka prieš žmones. Ką palaikys Seimas? (I)

Tiesos.lt siūlo   2017 m. lapkričio 26 d. 9:57

2     

    

CETA ateina į Lietuvą: korporacijų ataka prieš žmones. Ką palaikys Seimas? (I)

gyvasmiskas.lt

„CETA prekybos sutartyje labai mažai yra pačios prekybos. Esminis punktas yra „investuotojų apsauga“ (ISDS), kas savo esme yra naujų, bauginančių teisių perdavimas korporacijoms – tai totaliai pakeistų tai, kaip vyriausybės priiminėtų nacionalinius įstatymus. Nieko keisto, kad JT ekspertas ISDS pavadino „ataka prieš šalių suverenitetą ir apsisprendimo teisę, kas yra Jungtinių Tautų principų pagrindas.“

Žmonės turėtų pasimokyti iš Kanados patirties ir suprasti, kad šios naujos kartos prekybos sutartys kelia didžiulę grėsmę žmonių sveikatai, aplinkosaugai, bendruomenių atsparumui, viešųjų paslaugų likimui ir jų gamtos išteklių apsaugai.“

„Tai yra nacionalinės ekonomikos laidotuvės, politikai tiesiog tarnauja transnacionalinėms kompanijoms. Derybos vyko slaptai, kai kurie punktai ar net dalys buvo nerodomos politikams. Standartai abejose Atlanto pusėse yra skirtingi. Visą tai sudėję suprantame, kad nenorime, jog į mus valytųsi kojas“ (R.P.)

„Jei 10 didžiausių transnacionalinių korporacijų būtų šalis, ji užimtų 25 didžiausios teršėjos vietą pasaulyje.“

„Kodėl Lietuvai derybose dėl CETA atstovavę pareigūnai nepareikalavo nacionalinių išlygų tokioms sritims kaip sveikatos priežiūra, vandens ir energijos tiekimas/skirstymas, vaistai ir kt., nors kitos valstybės „neužmiršo“ pasirūpinti šių jautriausių sričių apsauga?“

„Kodėl LR Užsienio reikalų ministerija atsisako inicijuoti ES-Kanados prekybos susitarimo CETA poveikio Lietuvai vertinimą?“

Kas yra CETA? Kas yra TTIP?

TTIP ir CETA yra tikras Trojos arklys Europos kieme – prisidengiant ekonominio augimo retorika, siekiama suteikti išskirtines teises tokioms stambioms transnacionalinėms korporacijoms kaip Monsanto, Bayer ar Nestle.

TTIP ir CETA iš esmės suteikia korporacijoms valstybių teises, t. y. korporacijos tampa “valstybėmis”, į pelną orientuotais komerciniais dariniais, kurių neriboja sienos, teritorijos, etiniai ir moraliniai skrupulai, kurios įgyja iki šiol neregėtų galių, kas kelia didžiulę grėsmę visų dalyvaujančių šalių gyventojų nacionaliniam saugumui.

„TTIP“ — angliška santrumpa, reiškianti „Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė“, ES ir JAV „laisvosios prekybos“ susitarimas.

„CETA“ — angliška santrumpa, reiškianti „Kanados ir ES bei jos valstybių narių išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas.”

Briuselio derybos su JAV administracija nutrūko pasibaigus B. Obamos prezidentavimui. Dabar derybų procesas „įšaldytas“, o CETA ratifikavimo procesas jau prasidėjo.

CETA apibūdinamas kaip „plačiausio užmojo“ susitarimas ES istorijoje

TTIP ir CETA sutarčių pasekmės sukeltų labai rimtas, didelio masto nacionalinio saugumo grėsmes visoms jas ratifikavusioms valstybėms ir jų gyventojams sveikatos, aplinkosaugos, ekonomikos ir žmonių teisių srityse.

Manoma, kad dėl šios sutarties Europos valstybės taps JAV ir Kanados korporacijų diktato auka, o europietiškas verslas bus sužlugdytas. Oficialiai teigiama, kad tai atvers naujas rinkas Šiaurės Amerikai.

CETA yra ambicingiausias prekybos susitarimas, dėl kurio ES kada nors derėjosi. Ji pašalina 99 proc. muitų bei vieningą 500 milijonų gyventojų turinčios ES rinką susieja su 10-a pagal dydį pasaulio ekonomika, kurioje gyvena 36 mln. žmonių.

CETA ratifikavimo procesas

Po 7 metų derybų  2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamentas pritarė CETA „laisvosios prekybos“ susitarimui.

CETA sutartis pradėta laikinai taikyti nuo 2017 m. rugsėjo 21 d.

CETA susitarimas būtų laikinai taikomas tol, kol Seimas ir visų kitų ES valstybių parlamentai nuspręstų dėl jo ratifikavimo arba neratifikavimo. Tai vadinama išankstiniu įsigaliojimu.

Tiesa, dar ketinama surengti politinį spektaklį, kuriame neva šią sutartį turi patvirtinti kiekvienos ES šalies parlamentas, tačiau vargu ar kas nors prieštaraus (pvz., Lietuva dar gerokai iki CETA pasirašymo buvo paskelbusi, kad ją palaiko – įdomu kaip elgsis naujoji valdžia?)

Pirmoji CETA sutartį ES ratifikavo Latvija.

Iki rugsėjo 21 CETA ratifikavo šios valstybės: Latvija (23/02/17) Danija (06/06/17) Ispanija (29/06/17) Kroatija (30/06/17) žemesnieji Parlamento rūmai Čekijoje (13/09/17) ir Portugalija (20/09/17). Per ateinančias savaites CETA turėtų ratifikuoti Lietuva, Suomija, Italija.

Visiškai ir galutinai jis įsigalios tik tada, kai jį ratifikuos visos 28 ES valstybės narės. Šį susitarimą turės ratifikuoti visi nacionaliniai ir regioniniai ES valstybių parlamentai.

Masiniai protestai Europoje

Masiniai protestai prieš CETA vyko Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse.

SKAITYTI PLAČIAU: Vilniečiai protestavo prieš ES prekybos sutartis su Kanada ir JAV

CETA yra tik pradžia JAV korporacijoms užvaldyti Europą. Ši sutartis atveria kelią kur kas rimtesnei sutarčiai: TTIP, kurią seniai kritikuoja profsąjungos ir aplinkosaugininkai.

Po sutarties pasirašymo EK prezidentas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) pasibučiavo su ET prezidentu Donaldu Tusku (Donald Tusk).

Tikrasis CETA taikinys ne prekybos muitai, o valstybių kontrolė

CETA (kaip ir TTIP) yra „naujos kartos“ išsamus susitarimas, kurio tikrasis taikinys yra visai ne prekybos muitai, o vadinamieji netarifiniai barjerai, t. y. viskas!

Korporacijų akiratyje – maistas, sveikatos apsauga, visuomeninės paslaugos, cheminės medžiagos, darbo kodeksas, skaitmeninė erdvė, gyvūnų gerovė…

SKAITYTI PLAČIAU: Korporacijos supirkinėja pasaulį?

SKAITYTI PLAČIAU: Kaip Ikea ir Harvardas vogė Rumunijos miškus. Koks lietuviškas scenarijus?

Prisidengiant ekonominio augimo retorika, siekiama suteikti išskirtines teises tokioms stambioms korporacijoms kaip Monsanto, Bayer ar Nestle.

Viskas slepiasi po tuo mistine sąvoka “investicijų apsauga”, kas iš esmės yra korporacijų viršenybės prieš valstybinius interesus įteisinimas.

1) Korporacijos galės apeiti nacionalinius teismus ir naikinti sveikatos ir aplinkosaugos reikalavimus

Pagrindinis CETA trūkumas yra prieštaringai vertinama “investicijų apsaugos sistema”, pagal kurią korporacijos turi teisę kreiptis į arbitražą, jeigu mano, kad jų teisės (“negauti pelnai”) buvo pažeistos dėl pasikeitusios valdžios politikos, tai suteikia tarptautinėms kompanijoms galingą ginklą apeiti nacionalinius teismus ir panaikinti sveikatos ir aplinkosaugos reikalavimus.

Kanada yra įdiegusi „investuotojų apsaugos“ mechanizmą (ISDS)  ir 2014 metais buvo labiausiai besiteisianti išsivysčiusių šalių tarpe.

Kanados pamokos ir patirtis su „investuotojų apsauga“ (ISDS)

Kanada ISDS mechanizmas („Investor State Dispute Settlement“) veikia jau 20 metų. Pirma, buvo NAFTA, Šiaurės Amerikos sutartis su Kanada ir Meksika, kurią Šiaurės Amerikos korporacijos intensyviai išnaudojo, kad gautų tai ko nori. Dėka NAFTA, Kanada yra labiausiai besiteisianti šalis pasaulyje. Kanada jau turėjo 35 korporacines bylas ir yra joms išmokėjusi per 135 milijonų eurų. Užsienio investuotojai naujose bylose siekia 1.75 milijardo eurų kompensacijų, o pati Kanada gindamasi nuo NAFTA ieškinių išleido virš 45 milijonų.

2/3 ieškinių susiję su aplinkosauga arba nuosavų išteklių valdymu, t.y. tai kas tiesiogiai susiję su demokratine Kanados žmonių valia. Ir nieko keisto, kad JAV niekada nėra pralaimėjusi NAFTA ieškinio. Dideliame žaidime, paprastai laimi dideli žaidėjai.

Kitas dalykas dėl ko turėtų jaudintis Europos žmonės, tai, kad CETA yra „suderėta sutartis“, t.y. nors ji nebuvo politiškai ratifikuota, derybos yra baigtos, o į sutartį yra įtrauktas ISDS mechanizmas („investuotojų apsauga“). CETA yra JAV korporacijų „įėjimas pro užpakalines duris“, nesvarbu ar būtų patvirtinta TTIP ar ne.

Yra didžiulis pasipriešinimas ISDS, toks didelis, kad greičiausiai jis būtų išimtas iš sandorio, radikaliai pakeistas arba Europa jį nugalės. Jau dabar Europos Komisija pasiūlė ISDS reformas TTIP sutartyje, ko pasėkoje būtų įsteigtas naujas Europos Investicijų teismas, kuris būtų skaidresnis ir patikimesnis, nors mums ir nepriimtinas.

Kad pasinaudotų ISDS privalumais, JAV korporacijos gali pasinaudoti Kanados sutartimi ir teistis su Europos šalimis pasinaudodami CETA. Amerikos korporacijos turėtų gerokai daugiau galimybių užginčyti aukštesnius Europos standartus pagal CETA, kuri atitinka TTIP su visais patvirtintais ISDS mechanizmais.

Šiose „prekybos sutartyse“ labai mažai yra pačios prekybos. Iš esmės tai yra naujų, bauginančių teisių perdavimas korporacijoms, kas totaliai keičia tai kaip vyriausybės priiminėja įstatymus savo žmonių vardu. Nieko keisto, kad JT ekspertas ISDS pavadino „ataka prieš šalių suverenitetą ir apsisprendimo teisę, kas yra Jungtinių Tautų principų pagrindas.“

Žmonės turėtų pasimokyti iš Kanados patirties ir suprasti, kad šios naujos kartos prekybos sutartys kelia didžiulę grėsmę žmonių sveikatai, bendruomenių atsparumui, viešųjų paslaugų likimui ir jų gamtos išteklių apsaugai.

Canada is the most sued country in the ‘developed’ world, and that should sound alarm bells in the EU

2) Korporaciniai teismai (“investuotojų apsauga“) užtąsys valstybes po teismus

Iš kelių teisininkų sudaryti arbitražo teismai bus galingesni už demokratiškai rinktas šalių vyriausybes.

Jei šios sutartys išvystų dienos šviesą, JAV ir Kanados įmonės įgytų teisę paduoti valstybes į privačius arbitražinius teismus, jei manytų, jog dėl Europos Sąjungos ar šalies narės įstatymų patyrė žalą.

CETA įteisina investuotojų apsaugos (arbitražo) sistemą, kuri leis tūkstančiams tarptautinių verslo korporacijų bylinėtis su nacionalinės ir vietinės valdžios institucijomis dėl nepatinkančių teisės aktų, įstatymų ir sprendimų.

Kairėje – normali teismų sistema, dešinėje – investuotojų teismų sistema. „Kaltas!“

 

Korporaciniai teismai galės reikalauti naikinti sveikatos ir aplinkosauginius reikalavimus, jei tai įtakos jų pelnus

Teisės ekspertai abejoja, ar CETA investicijų apsaugos (arbitražo teismų) sistema suderinama su ES teise.

3) Daugiausia „žalos kelia“ įstatymai saugantys aplinką ir vartotojų interesus

Kaip rodo ankstesnė patirtis panašiuose susitarimuose, žalą“ laisvai prekybai dažniausiai sukelia įstatymai, priimti viešojo intereso labui, įstatymai, saugantys aplinką ir vartotojų interesus.

CETA – tai privatūs teismai, privatūs teisėjai, didelės ieškiminės bylos prieš valstybes, baimė inicijuoti įstatymus, netinkamus korporacijoms

4) Mokesčių mokėtojų pinigai būs atiduodami korporacijoms kaip žalos atlyginimas

Bendrovė „TransCanada“ pateikė 15 milijardų dolerių ieškinį JAV mokesčių mokėtojams dėl JAV administracijos sprendimo vetuoti naftotiekio projektą. Ar ES galės įvykdyti savo įsipareigojimus pagal naująjį Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, jei naftos ir dujų bendrovės turės galimybę naudotis tokiomis teisinėmis priemonėmis prieš vyriausybes?

Pavyzdžiui, energetikos koncernas Vattenfall reikalauja iš Vokietijos 3,7 milijardų žalos atlyginimo, mat šalis, palaipsniui atsisakanti branduolinės energetikos, išjungė du branduolinius reaktorius. Pasirašius TTIP ir CETA, tokių atvejų padaugėtų. Tai reiškia, kad vis daugiau mokesčių mokėtojų pinigų būtų atiduodama korporacijoms kaip žalos atlyginimas. Arbitražinių teismų sprendimai neskundžiami, kas prieštarauja teisės viršenybės principams.

Jei CETA būtų ratifikuota, Amerikos ir Kanados verslo korporacijos įgytų neregėtas teises: dėl visko, kas nepatinka, jos galėtų skųsti Europos valstybes investuotojų arbitražo teismams, kur „teisėjauja“ privatūs advokatai, suinteresuoti gauti kuo daugiau pelningų užsakymų. Panašiai, kaip „Vilniaus energiją“ valdanti korporacija „Veolia“ apskundė Lietuvą Vašingtono arbitraže…

 

Pajutusios grėsmę savo pelnui tabako korporacijos, tokios kaip Philip Morris International, įvairiais būdais kaišo pagalius į ratus. Pirmiausia imama grasinti tarptautiniais teisminiais išieškojimais, čia reiktų paminėti, kad maža, skurdi šalis, kurios metų biudžetas yra mažesnis, nei didžiulės korporacijos pelnas, neturi jokių galimybių apsiginti. Tuo ir naudojasi Philip Morris International, inicijuodama teisinius veiksmus prieš Australiją, Namibiją, Saliamono salas, Togą, Urugvajų.

O kuo gi būna grįsti tabako korporacijos ieškiniai? Philip Morris International atstovai teigia, kad bandant pakeisti pakelių dizainą (uždėti nuotraukas ar perspėjimus apie rūkymo žalą) yra pažeidžiamos autorinės teisės į pakelio dizainą bei ribojama meninė! raiška. Nors tokie kaltinimai skamba savotiškai, bet neturtingoms šalims nėra jokių galimybių apsiginti prieš didelę korporaciją tarptautiniame teisme, net laimėjimo atveju, išlaidos būtų per didelės.

Vienintelė šalis davusi atkirtį Philip Morris International yra Australija. Ji laimėjo bylą prieš šią tabako korporaciją (bylinėjimosi išlaidos siekė 50 mln. dolerių), tačiau laukia apeliaciniai teismai. Australija šiuo metu yra pirmoji ir vienintelė šalis pasaulyje nuo 2012 gruodžio 1d. uždraudusi visus rinkodaros ženklus ant cigarečių pakelių (logotipus, firmines spalvas ir reklaminius tekstus, raidžių šriftą). Rūkalai yra parduodami standartizuotose rudos spalvos pakeliuose, kurių didžiąją dalį užima kraupios nuotraukos su perspėjimais, o pavadinimas užrašomas mažu šriftu apačioje. Panašius reguliavimus Europoje artimiausiu metu ketina priimti Airija bei Jungtinė Karalystė.

Australietiškų cigarečių įpakavimo pav.

Tačiau Australija yra išsivysčiusi ir turtinga šalis. Ką tokioje situacijoje daryti Namibijai, Saliamono saloms, Togui, Urugvajui? Kurie paprasčiausiai neturi 50 mln. dolerių tarptautiniams teismams? Dažniausiai šių šalių vyriausybės išsigąsta brangių teisminių ginčų bei atšaukia įstatyminius projektus.

TABAKO KORPORACIJŲ ŠANTAŽAS. KAIP PAVEIKIAMOS NETURTINGŲ ŠALIŲ VYRIAUSYBĖS?

5) Korporacijos ir jų lobistai tiesiogiai dalyvaus įstatymų kūrime ir priėmime

CETA suteiktų verslo korporacijoms ir Kanados vyriausybei galimybę daryti įtaką Europos teisės aktų ir valstybių narių įstatymų rengimo procesui.

Maža to, korporacijos būtų įtrauktos rengiant įstatymus, jei šie galėtų turėti įtakos jų prekybos interesams. Tai – vadinamasis „bendradarbiavimas reguliavimo srityje“ mechanizmas leis tarptautinėms verslo korporacijoms tiesiogiai dalyvauti įstatymų kūrimo ir sprendimų priėmimo procese, daryti poveikį politikams ir pareigūnams, užkardyti viešajam interesui palankius sprendimus.  Tai reiškia, kad stambių verslo grupių atstovai vyriausybių kvietimu dalyvautų ekspertų grupėse dėl naujų įstatymų projektų, dar prieš tai, kai jie būtų diskutuojami piliečių išrinktuose parlamentuose. Tai absoliučiai nedemokratiška: politiniai tikslai privalo kilti iš žmonių, o ne stambaus verslo!

6) CETA ir TIPP – transnacionalinių korporacijų produktas

Stambus verslas turi pernelyg didelę įtaką slaptose derybose. Vien pasiruošimo TTIP deryboms stadijoje, oficialiais duomenimis, vyko 590 susitikimų tarp Europos Komisijos ir lobistų atstovų. Devyniasdešimt du procentai šių susitikimų buvo su įmonių atstovais; vyko tik keletas diskusijų su vartotojų teisių ir profesinių sąjungų atstovais. Kai kurios formuluotės oficialiuose Europos Komisijos derybinių tekstų projektuose atsirado pasiūlius korporacijų lobistams.

7) Derybos vyksta slapta – skaidrumo mažiau nei su TTIP

Daugiau jokių slaptų sutarčių! TTIP žaidimas baigėsi!

Visuomenės pasipiktinimas dėl slaptumo, susijusio su TTIP, privertė ES Komisiją išleisti anksčiau įslaptintus dokumentus ir įsteigti europarlamentarų ir nacionalinių parlamentarų skaityklas. Nors mes manome, kad Komisija galėjo daugiau daryti TTIP, to nebuvo derybose dėl CETA. Korporacijų lobizmo dominavimas užkulisiuoselabiausiai atsispindėjo sandoriuose, kurie buvo sudaryti galingų tarptautinių bendrovių labui dar iki galutinio teksto paskelbimo. Paslaptingi sandoriai nėra tinkami demokratijai, tame tarpe CETA.

8) Šantažo teisė

Pasinaudodamos „investuotojų teisėmis“ korporacijos galės šantažuoti ir atgrasinti teisės kūrėjus ir sprendžiančius valdžios atstovus nuo visuomenei naudingų sprendimų priėmimo.

9) Spaudžia Europa peržiūrėti keisti biotechnologiją ir GMO taisykles

CETA numatyta plėsti ES ir Kanados bendradarbiavimą biotechnologijų reguliavimo srityje.  Europinė pozicija dėl genetiškai modifikuoto maisto ilgą laiką ilga laiką Amerikos buvo ginčijama – praeityje JAV ir Kanada dažnai į padavinėjo skundus dėl ES į PPO (Pasaulio Prekybos Organizacija). Kanada yra trečioji didžiausia pasaulyje GMO gamintoja.

Kanados maisto saugos tarnyba pažymi, kad pro-CETA pramonės grupė CropLife Canada liaupsino CETA, nes ji: „įsteigia biotechnologijų darbo grupę, siekdama sutrumpinti genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo Europos Sąjungoje patvirtinimo terminus; stiprina „moksliniais principais“ grindžiamą reglamentą ir peržiūrėti importuojamoms žaliavoms be GMO politiką. Nors tai neatšaukia Europos GMO įstatymų, CETA dar labiau prisideda prie GMO keliamo poveikio ES reguliavimo procesų.

10) Jokių pareigų korporacijoms („investuotojams“)

CETA susitarime nenumatyta jokių sankcijų ar bausmių verslo korporacijoms ir investuotojams dėl darbo teisės, aplinkosaugos normų, maisto saugos ir kt. taisyklių pažeidimų.

Tuo metu piliečiams, bendruomenėms ar profesinėms sąjungoms jokių galimybių teikti ieškinius dėl žalos aplinkai ar darbuotojų teisių pažeidimų susitarime nenumatyta.

Visuomenė lieka be teisių. Piliečiai neturi priėjimo prie tarptautinių teismų tais atvejais, kai transnacionalinės korporacijos pažeidžia žmonių teises ir padaro žalą gamtai, ir aplinkai.

11) Viešųjų paslaugų privatizacija ir liberalizacija

Pirmą sykį ES derėjosi dėl prekybos sandorio su „negatyviu“ paslaugų sąrašu. Trumpai tariant, tai reiškia, kad jeigy Europos vyriausybė neišsiderėjo konkrečių paslaugų,visos viešos visuomenės paslaugos ateityje automatiškai bus atviros užsienio paslaugų teikėjų konkrencijai.

Be to, CETA apribojamos valdžios institucijų galios kurti, plėsti ir reguliuoti viešąsias paslaugas ar, reikalui esant, perimti paslaugas ir objektus iš susikompromitavusių ir nusikaltusių investuotojų, šalinti nevykusios privatizacijos ir liberalizacijos padarinius.

Ketinama liberalizavimą ir privatizavimą padaryti vienos krypties gatvėmis. Pasirašius TTIP ir ratifikavus CETA, sugrįžimas prie viešųjų paslaugų, ligoninių ar atliekų surinkimo, kai jos būtų privatizuotos, būtų sunkesnis ar net neįmanomas.

SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: tai ko jums nepasakoja žiniasklaida. Informacinis koncentratas

SKAITYTI PLAČIAU: Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

Šiuo susitarimu įtvirtinami naujoviški liberalizavimo lygio „įšaldymo“ („užrakinimo“, angl. lock-in) mechanizmai, neleidžiantys sugrįžti į ankstesnį liberalizavimo lygį arba anuliuoti liberalizacijos rezultatus. CETA užkertamas kelias ES valstybėms narėms perimti anksčiau privatizuotas ar išnuomotas viešąsias paslaugas, tokias kaip vandens ar energijos tiekimas, ligoninės ar mokyklos.

Vilniečiai protestavo prieš ES prekybos sutartis su Kanada ir JAV

Korporacijų perėmimas

11) Sutartyje yra tai, kas nėra aprašyta

Netikėta CETA „auka“, kurios nerasite tekste, yra Europos vidaus taisyklės dėl labiausiai teršiančio iškastinio kuro. Kuro kokybės direktyvos (FQD) įgyvendinimas, kuris yra lemiamas teisės aktas, siekiant sumažinti ES išmetamą anglies dioksido kiekį, buvo atidėtas keleriems metams netrukus po to, kai 2009 m. buvo pradėtos derybos dėl CETA.

Šiose kuro kokybės direktyvos turėjo purvinam deguto smėlio suteikti 20 proc. didesnę anglies vertę nei konvencinei alyvai, tačiau praėjus 5 metams, po CETA patvirtinimo, ši nuostata buvo gerokai sumažinta.

Įrodymai rodo, kad Kanada stipriai lobino, kad sumažintų FQD, pasinaudodama CETA kaip svertu. Šios užkulisinės derybos parodo tikrąjį prekybos sandorių pobūdį ir jų vaidmenį aukojant standartus.

12) Taršios technologijos ir aplinkosauginių barjerų mažinimas

Europos Sąjunga ir valstybės narės spaudžiamos leisti tokias rizikingas technologijas kaip skalūnų gavyba ar genetinis modifikavimas.

„Jie vėl „vysto“ mūsų žemes net nepaklausę…“

13) Silpninamos darbuotojų teisės ir aplinkosaugos reikalavimai

Susitarimai kelia grėsmę darbuotojų teisėms. Taip pat, dėl padidėjusios konkurencijos iš užsienio, daug žmonių galimai prarastų darbus, ypač žemės ūkio ir elektros pramonėse. CETA sutartį, kuri ne tik sumažins aplinkosauginius, sveikatos, darbo standartus ES šalyse, bet ir gali trukdyti gerinti darbuotojų darbo sąlygas, o iš kelių teisininkų sudaryti arbitražo teismai bus galingesni už demokratiškai rinktas šalių vyriausybes.

SKAITYTI PLAČIAU: Korporacijos JAV nori legalizuoti genetiškai modifikuotus miško medžius

SKAITYTI PLAČIAU: Naujas medienos pramonės verslas: GMO medžių plantacijos

Skirtingai nuo vykdytinų išimtinių teisių investuotojams, CETA nėra jokių įpareigojančių taisyklių, skirtų apsaugoti ir pagerinti darbuotojų teises ir aplinkos apsaugą.

Vokietijos profesinių sąjungų konfederacija (DGB) kritikavo tai, ragindama, kad „darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos ir tvarios plėtros skyrius būtų suprojektuotas ir vykdytinas kaip ir likusio susitarimo dalis“, tačiau galutinis tekstas neatitinka šių reikalavimų .

14) Nedarbo augimas

Prognozuojama, kad Europos Sąjungoje gali būti prarasta iki 204 000 darbo vietų. Dėl visų sektorių sutrikdymo numatomas ilgalaikio nedarbo augimas.

15) CETA – jokios paramos mažoms ir vidutinėms įmonėms

EP Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas pabrėžė, kad CETA nenumatyta jokia parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms: jos turės konkuruoti su didžiosiomis Šiaurės Amerikos tarptautinėmis korporacijomis, dėl to pavojuje atsidurs 90 mln. darbo vietų.

Daugumai mažųjų ir vidutinių įmonių, ypač maisto ir žemės ūkio sektoriuje, būtų sunku išgyventi, jei rinkos būtų atvertos užjūrio gamintojoms milžinėms. Mažosios įmonės būtų pasmerktos bankrotui.

16) Vietos ekonomikos žlugdymas nėra pažanga – korporacijų taikinyje

CETA atakuoja taisykles, kurios padeda vietos bendruomenėms ir savivaldybėms.

Programos ir įstatymai, remiantys vietos verslą jau seniai yra transnacionalinių korporacijų taikinys, o tokios prekybos sutartys korporacijoms suteikia legalius įrankius atakuoti nacionalinius sprendimus.

Pavyzdžiui, energetikos bendrovė „Mesa Power Group“,  kuri priklauso Teksaso milijardierių T. Boone Pickens, yra metusi, kad 775 milijonai JAV dolerių vertės  teismo iššūkį Ontarijo provincijos Žalios Energijos aktui, kuris suteikia pirmenybę vietos vėjo operatoriams.

ES Komisija taip pat teigia, kad tokie įstatymai yra diskriminaciniai ir veikia kaip „lokalizuotos prekybos kliūtys“. Bet mes tikime, kad vietinio verslo palaikymas yra labai svarbus norint sukurti tvirtą ir gyvybišką vietos ekonomiką.

2017 spalis – Nestle padavė į teismą mažą miestelį Mičigane, kuriame gyvena mažiau nei 2000 žmonių. Miestelis gynė savo vandenį nuo godaus Nestlės eksploatavimo.

Mega korporacija, turinti neribotus išteklius ir galinti samdyti brangiausius advokatus – teisiasi su vietine bendruomene, kad galėtų pumpuoti vietinį vandenį ir pardavinėdama gauti didžiulį pelną. Miestelis atmetė Nestlės prašymą statyti stiprintuvo stotį, kad ši galėtų siurbti 400 galonų vandens per minutę. Nestle įsiuto ir padavė juos į teismą.
Teismas dar tik už dviejų savaičių, o miestelis jau skolingas Nestle 30 000 dolerių. Miestelis kreipėsi į tarptautines organizacijas, kad galėtų susimokėti už teisines paslaugas.

Nestlé is suing a tiny township in Michigan for protecting its water from Nestlé’s greed-driven extraction.

17) Kentės vietiniai žemdirbiai ir ūkiai

iš Kanados į Europą CETA leis eksportuoti 130 000 metrinių tonų jautienos ir kiaulienos. Tuo metu, kai ūkininkus jau spaudžia žemesnės kainos, ypač kentės Airijos, Prancūzijos, Danijos ūkininkai .

„Žaliajai“ pusei taip pat kyla abejonių, ar bus įmanoma užtikrinti, kad į ES rinką jautiena patektų tik be hormonų ir kaip bus vykdoma ši kontrolė?

Ir ar tikslinga iš vienos planetos pusės į kitą plukdyti tokius didžiulius kiekius mėsos?

18) Viešieji pirkimai yra ne tik kaina – tai priemonė palaikyti vietos verslą

Vietos ir nacionalinės vyriausybės abiejose Atlanto pusėse naudoja viešuosius konkursus, kad galėtų vykdyti viešosios politikos pasirinkimus. Tai reiškia, kad įmonės, siūlančios viešąsias sutartis, turi laikytis suderintų kriterijų, kurie gali apimti socialines, darbo ar aplinkos tvarumo sąlygas.

Vis dėlto CETA viešųjų pirkimų skyriuje neįtraukiamos sąlygos, kuriomis būtų laikomasi socialinių kriterijų. Vietoj to sutartys gali būti skirtos „labiausiai naudingos“ ARBA „pigiausias pasiūlymas“. „Labiausiai naudinga“ nebūtinai reikalauja, kad bendrovės atsižvelgtų į ekologinį tvarumą ar kitus visuomenės interesus.

CETA taip pat apriboja tolesnį ES vidaus pirkimų direktyvų tobulinimą, įpareigojant mus taikyti dabartinius šių tarptautinių susitarimų kriterijus. Per paskutinę ES pirkimų direktyvų peržiūrą vietos valdžios institucijos pareikalavo, kad viešųjų pirkimų kainos ribinės vertės būtų pakeltos, siekiant suteikti daugiau laisvės teikti pasiūlymus vietiniams pretendentams.

Komisija tai atmetė remdamasi tuo, kad tarptautiniai susitarimai privertė mus taikyti esamas ribas. CETA, kartu su kitais sandoriais, praturtina mūsų gebėjimą iš naujo apibrėžti ir tobulinti priemones, kurias mes naudojame norint pasiekti svarbių viešosios politikos tikslų.

19) Liberalizuojamos finansų rinkos

CETA susilpnins Kanados ir ES atsparumą finansinėms krizėms, nes šiuo susitarimu toliau radikaliai liberalizuojamos finansų rinkos ir apribojamos galimybės šalinti finansinio nestabilumo priežastis ir apsaugoti vartotojus bei ekonomiką.

20) Žemesni maisto, kosmetikos standartai – grėsmė visuomenės sveikatai

Maistui, kosmetikai, medicininiams produktams Europos Sąjungoje, tikėtina, galėtų būti nustatyti tokie pat standartai kaip JAV. Tačiau mums reikia aukštesnių, o ne žemesnių standartų ES, nesvarbu, ar jie taikomi pesticidams, ar pramoninei žemdirbystei. Dėl „bendradarbiavimo reguliavimo srityje“ tai būtų sunkiau ar neįmanoma.

Kanadoje ir Amerikoje leidžiama naudoti šimtus cheminių medžiagų, kurios uždraustos Europoje. Net mėsą jie plauna chloru, o gyvulius šeria hormonais.


Vilniečiai protestavo prieš ES prekybos sutartis su Kanada ir JAV

21) Pelningas sandoris farmacijos pramonei – sveikata kaip pelnas

ES farmacijos patentų reikalavimai gali padidinti sveikatos priežiūros išlaidas milijardais, nes būtų užtikrintos ilgesnės patentų teisės į vaistus. Kanados tarybos teigimu, „manoma, kad farmacinių vaistų patentų apsaugos pakeitimai CETA mūsų visuomenės sveikatos priežiūros sistemąi galėtų  kainuoti nuo 850 milijonų iki 1,65 milijardo JAV dolerių per metus. Tai sudaro 13 procentų to ką už vaistus Kanados gyventojai moka kasmet. “

Tokie pasiūlymai kaip CETA „užrakina“ dabartines patentų taisykles, todėl ateityje Europos vyriausybėms būtų sunku svarstyti galimybę  trumpinti patento laikotarpius, kad sumažinti vartotojų sveikatos priežiūros išlaidas.

22) Aukštesni Europos standartai – „kliūtys prekybai”

Daugelis Europoje egzistuojančių apribojimų, draudimų ar taisyklių CETA susitarime vadinami „kliūtimis prekybai”, nes Kanada (kaip ir JAV) pripažįsta tik principą „kas neįrodyta, tas nedraudžiama.“

23) Korporacijų teisė pakeis mūsų teismus ir demokratiją

Nors „investuotojų teisės“ nėra naujas dalykas, dabartinės sutartys apima tik vieną procentą JAV ir Kanados investicijų ES. Tik 8 ES valstybės narės turi Kanados ISDS mechanizmą, o tik 9 Rytų Europos šalyse turi ISDS su JAV. CETA pagalba „investuotojų teisės“ būtų išplėstos dešimtis kartų. Pasak JAV NVO „Public Citizen“, 81 proc. JAV dukterinių įmonių ES galėtų paleisti ISDS išpuolius tik su CETA.

SKAITYTI PLAČIAU: Tyrimas: Ką slepia Švedijos miškininkystės pramonė arba kas gresia Lietuvos miškams?

SKAITYTI PLAČIAU: Medžių plantacijos nėra miškai arba kodėl JT skelbiama „miškų plėtra“ yra mitas

Nepaisant to, kad toks toksinis mechanizmas neturi pastebimos įtakos TUI („tiesioginės užsienio investicijos“),  kyla didžiulė grėsmė viešųjų interesų reguliavimo mechanizmui.  Dešimtims tūkstančių JAV ir Kanados įmonių bus suteiktos naujos teisės, kurių neturi įprastos įmonės ir asmenys. Tai iš esmės pablogins užsienio investuotojų ir tarptautinių korporacijų santykius su mūsų teismų sistemomis ir mūsų demokratijomis.

Pasirinkimo iliuzija Oxfam International sudarė grafiką, rodantį, kaip maža saujelė korporacijų kontroliuoja beveik viską, ką mes perkame parduotuvėje. Grafike išskirta 10 pačių galingiausių maisto ir gėrimų korporacijų: Coca-Cola, PepsiCo, Unilever, Danone, Mars, Mondelez International, Kellogg’s, General Mills, Nestle ir Associated British Foods.

Oxfam šias kompanijas vadina Didžiuoju 10 ( “the Big 10″) ir yra laimėjusi apdovanojimą dėl korporacijų poveikio vertinimo aplinkai savo puslapyje, skirtame ne pelno siekiančiai “Behind the Brands” (“Kas slepiasi už Prekinio ženklo”) kampanijai.

Kampanija siekia, kad įmonės taptų ekologiškai ir socialiai sąmoningos. Pasak vienos iš paskutinių Oxfam ataskaitų, 2013 metais “Didysis 10″ išskleidė 26,700,000 tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Jei šios kompanijos būtų šalis, ji užimtų 25 didžiausios teršėjos vietą pasaulyje. Išaiškėjo, kad praktiškai viską, ką mes perkame – nuo bakalėjos iki rūbų, kosmetikos ir kačių maisto – kontroliuoja 10 gigantiškų korporacijų.

Visa tai iliustruota “Pasirinkimo iliuzija” schemoje, kuri sparčiai išplito internete:

10 įtakingų kompanijų gamina praktiškai viską, ką mes perkame – be automobilių ir elektrotechnikos. Tuo pačiu motininė kompanija gali valdyti, turėti akcijų ar būti partnerystėje su dukterinėmis įmonėmis.

Procter&Gamble – korporacija, kurios vertė 84 milijardai dolerių – yra pati stambiausia reklamos užsakovė Amerikoje ir yra susijusi su gausybe pačių įvairiausių prekinių ženklų, gaminama praktiškai viskas: nuo vaistų diapazono ir dantų pastos iki madingų rūbų.

Kompanijos produkciją perka 4,8 milijardo žmonių visame pasaulyje. 200 milijardų $ vertės Nestlė šiandien yra pati stambiausia maisto produktų gamintoja pasaulyje, kontroliuojanti 8 000 įvairiausių prekinių ženklų, įskaitant Kiehls kosmetika ir Giorgio Armani kvepalus. Aktyvų perėmimas į siauro ratelio rankas vyksta ne tik vartojimo prekių rinkoje, bet ir kitose sferose, kaip pvz. žiniasklaida

1983 metais 90% amerikiečių žiniasklaidos priklausė 50 įvairių kompanijų. Dabar, tuos pačius 90 proc. žiniasklaidos priemonių kontroliuoja 6 gigantai.

Kanadoje liberaliai žiūrima į Europoje draudžiamus:

—hormonus,

—neonikotinoidus,

—vėžį sukeliančias ir hormoninę sistemą ardančias chemines medžiagas,

—glifosatą,

—raktopaminą,

—genetiškai modifikuotus produktus (žuvį, obuolius ir kt.),

—maisto dažiklius,

—mėsos apdorojimą chloro tirpalu.

Visos sritys ir viešosios paslaugos, kurių valstybės narės neįtraukė į „neigiamą sąrašą“, automatiškai atveriamos liberalizacijai ir dereguliacijai.

Lietuvai derybose dėl CETA atstovavę pareigūnai negynė Lietuvos intereso

Kodėl Lietuvai derybose dėl CETA atstovavę pareigūnai nepareikalavo nacionalinių išlygų tokioms sritims kaip sveikatos priežiūra, vandens ir energijos tiekimas/skirstymas, vaistai ir kt., nors kitos valstybės „neužmiršo“ pasirūpinti šių jautriausių sričių apsauga?

Kas turėtų už tai prisiimti atsakomybę ir kaip ateityje turėtų būti užtikrinama visuomenės intereso apsauga?

Kaip dabar ir ateityje valstybė ketina garantuoti visuotinės svarbos paslaugų apsaugą nuo dereguliacijos bei privatizacijos ir šių paslaugų prieinamumą (įperkamumą)?

Kodėl LR Užsienio reikalų ministerija atsisako inicijuoti ES-Kanados prekybos susitarimo CETA poveikio Lietuvai vertinimą?

Lietuvos Banko paskelbtoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje (2016 m. gruodis) pažymima, kad iki šiol nėra atlikta jokia CETA poveikio Lietuvai studija.

Šią temą monopolizavusi LR užsienio reikalų ministerija dėl neaiškių priežasčių atsisako inicijuoti CETA poveikio analizę.

RESPUBLIKA – „Kai Lietuvoje kas nors iš valdžios ima byloti apie CETA, tai kalba tik apie genetiškai modifikuotus produktus – jei sutartis derinta visą septynmetį, vadinasi, joje yra daug rimtesnių dalykų.“

ES vadovybė pasirašė su Kanada sutartį pernai spalį. Derino jos tekstą 7 metus. Tad mes CETA tekstą galėtume analizuoti bent 7 mėnesius. Tačiau Užsienio reikalų ministerijajau parengė nutarimo, o tiksliau – ratifikavimo projektą.

Galutinai apsispręsti teks Seimui. Bet ir taip aišku, kas bus. Lietuva ratifikuoja viską, ką pakiša ES vadovybė. Ratifikuoja net sutarčių neperskaičiusi, 7 metus nederinusi. Ir beveik visada pirma. Tiesa, dėl Kanados mus aplenkė Latvija, CETA ratifikavusi šių metų vasarį. Kitos ES valstybės narės dar delsia.

Teigiama, esą Lietuva, panaikinus su Kanada muitus, per metus sutaupys apie 1 mln. eurų. Bet ir pati iš kanadiečių muito mokesčių negaus! Tad mažai tikėtina, jog CETA ratifikavimas itin pagerins mūsų šalies ekonomikos rodiklius. Sutarties ratifikavimas veikiau politinis.
(…)
Situacija truputį net komiška. Kai Lietuvoje kas nors iš valdžios ima byloti apie CETA, tai kalba tik apie genetiškai modifikuotus produktus. Kurie plūstelėtų į ES rinką iš Kanados, o per ją – ir iš JAV. Negi šis dokumentas, kurį pasirašė Kanados premjeras, Europos Komisijos pirmininkas ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, yra agronomams pirmakursiams skirta brošiūrėlė.

Jei sutartis derinta visą septynmetį, vadinasi, joje yra daug rimtesnių dalykų. Nes eilinę brošiūrą ES šalys narės ratifikuotų sparčiau. Politikai bent galėtų pasidomėti, kodėl delsia lenkai, estai ir kodėl nedelsė latviai. Bent turėtų kažkokių argumentų sutarčiai pritarti. Nes dabar vienintelis argumentas – jei Donaldas Tuskas ir Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Juncker) CETA pasirašė, tai būtinai turime ją ratifikuoti. Nes ES vadovybė niekada neklysta.

gyvasmiskas.lt

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+


Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

online       2018-11-27 4:27
cheap_viagra       2018-11-27 4:27

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.