Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Česlovo Iškausko interviu su Liudu Mažyliu. Vasario 16-oji – tvirtas valstybės pamatas

Tiesos.lt siūlo   2021 m. vasario 12 d. 18:33

15     

    

Česlovo Iškausko interviu su Liudu Mažyliu. Vasario 16-oji – tvirtas valstybės pamatas

silales-artojas.lt

Sukanka 103 metai, kai 20 garsių Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjų pasirašė valstybės Nepriklausomybės Aktą. Bemaž šimtą metų mes nežinojome, kur yra šio svarbaus dokumento originalas. Ir štai 2017 m. kovo pabaigoje VDU profesorius Liudas MAŽYLIS Berlyno archyvuose jį surado. Tai tapo tikra sensacija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Artėjant metinėms profesorius mūsų laikraščiui sutiko duoti specialų interviu.

Vasario 16-osios nepriklausomybės aktas – tai lyg pamatinis akmuo, ant kurio stovi visas mūsų valstybės pastatas. Ar per 100 metų nepaseno kai kurios jo formuluotės? Juk tuomet buvo visai kitos aplinkybės…

Prieš mane ant stalo guli šis nutarimas. Jis buvo rašytas dviem egzemplioriais: vienas yra mašinraštinis, kitas – Tarybos sekretoriaus dr. Jurgio Šaulio ranka rašytas. Jeigu dar kelia klausimų teksto detalės, forma, dar neaišku, kur dingęs antrasis mašinraščio originalas, tai dėl turinio, dėl politinės minties, idėjos šis dokumentas puikiai atpažįstamas ir po šimto metų, ir neabejoju, kad dar po 100 metų bus suprantamas. Juk nutarimas įteisina pagrindinius dalykus: atkuriama Lietuvos valstybė, ji atsiejama nuo bet kokių ryšių su kitomis valstybėmis, apibrėžiami esminiai to meto politiniai pagrindai, kurie nepaseno iki šiol. Aktas grindžiamas tautų apsisprendimo teise, labai svarbiu įvykiu – Lietuvių konferencija, vykusia Vilniuje 1917 m. rugsėjo mėnesį, kurioje, kiek buvo įmanoma okupacijos sąlygomis, 200 atstovų patvirtino nuostatą, jog valstybės pagrindus nustatys Steigiamasis seimas. Na, galima sakyti, kad Akto žodynas galėtų būti šiuolaikiškesnis, pavyzdžiui, formuluotė „demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas“. Štai tas žodelis VISŲ reiškė daug: nei pasyvios, nei aktyvios balsavimo teisės, nei jokių cenzų – nei turto, nei lyties, nei tautinio apribojimo. Tad ir po 100 metų tam dokumentui visiškai nieko netrūksta.

Bet tuomet buvo kita geopolitinė aplinka…

Žinoma, ta aplinka turi reikšmę. Aktas priimtas okupacijos sąlygomis, jis reiškė tautos valią, kuri bus įgyvendinta vėliau. Juk ta valia buvo pradėta įgyvendinti tų metų pabaigoje, lapkritį, kai buvo suformuota vykdomoji valdžia. Lietuvai palankiai susiklostė pasibaigusio karo aplinkybės, mus okupavusi valstybė pralaimėjo, o juk ji norėjo mus su Vokietija susaistyti kuo glaudžiau, „prišlieti“ (ne aneksuoti) prie savęs. Bet istorija buvo būtent tokia, ir Lietuva pasiekė puikų rezultatą.

Beveik prieš ketverius metus Jūs aptikote Akto originalą. Ar tolesnės tokių dokumentų ar kitų Akto originalų paieškos tebevyksta?

Per tą laiką kokių nors naujų duomenų neaptikau. Svarbu, kad per jį įsitikinau, jog to mašinraščio, kurio paveikslas buvo atsiradęs 1928 m. Kauno spaudoje, variantas dar ieškotinas. Tikiu, kad ateis laikas, kai jis apie save pareikš. O dėl vadinamų „kontekstinių“ dokumentų, tai jų dar daug. Vokiečių istorikai mane drąsina, kad jie tikrai bus surasti, kaip ir kitas Akto egzempliorius. O kol kas daug darbo reikalauja to meto konteksto dokumentų paieška ir analizė. Tik apgailestauju, kad, pasukus į politiką, lieka nedaug laiko. Bet dabar mano tyrinėjimas apima visą laikotarpį nuo 1917 m. rudens iki 1918 m. kovo 23 d., kai Vokietija pripažino Lietuvą nepriklausoma valstybe. Daug naujo pasako vokiškieji dokumentai, kuriuos dabar vartau.

Jūsų darbe politika yra Lietuvai naudinga. Kaip Europos parlamente Jūs reprezentavote rastą originalą? Susidomėjimas buvo?

Iš tiesų Jūsų klausimas yra jautrus. Daug patyriau keliaudamas po lietuvių diasporos bendruomenes. Įsitikinau, kad lietuviui šie dalykai brangūs, emociškai labai svarbūs, jis iš pusės žodžio supranta, ką tautai reiškia Akto originalas. Kitų tautų atstovai tokioj aplinkoj juk negyveno nei prieš 100 metų, nei patyrė sovietinę okupaciją. Tik airiams ar amerikiečiams labai svarbus nepriklausomybės Akto tekstas. Bet daugumai Europos valstybių šis faktas nėra svarbus. Kai kur net manoma, jeigu toks dokumentas dingo, tai yra mūsų valstybės apsileidimas… Austrijoje man taip ir pasakė: jūsų archyvas turi saugoti tokius dokumentus, kodėl jie to nedarė?

Pagal išsilavinimą Jūs esate chemikas, bet kartu ir politikas, ir žurnalistas, ir istorikas. Kokia kūrybinė veikla nulemia Jūsų gyvenimą?

Šios mano archyvinės paieškos greičiau sietinos su mano pomėgiu kolekcionuoti, pavyzdžiui, su filatelija, su to laikotarpio eksponatų rinkimu. O juo susidomėjau paprastai: 2014 m., per Didžiojo karo šimtmetį, paskaičiavau, kad juk greitai ateis valstybės šimtmetis. Tada pradėjau rinkti liudijimus, kur tuomet buvo mano giminės atstovai. Surengiau keletą parodų Kaune, ir nuo to kilo tų dokumentų kolekcionavimo idėja. Norėjau Aktą sukonstruoti iš gabalėlių, tai yra, surinkti visų 20 signatarų autentiškus parašus. Tada, galvoju, per šimtmetį surengsiu parašų parodą… Šiandien jau turiu penkiolika, ir ačiū Dievui surastam Aktui, kad jis gerokai papildė mano kolekciją. Trūksta tik penkių autografų. Tas pomėgis ir artėjantis Akto šimtmetis mane ir nuvedė į Berlyną. O kad „MG Baltic“ tuo metu pamojavo milijono eurų premija, tai buvo grynas sutapimas. Aš apie ją sužinojau 2017 m. vasario 15 d., rausdamasis Tautosakos instituto archyve, o dar sausį buvau nusiuntęs paraišką į Berlyną. Taigi, kovą tris dienas sėdėjau jau vokiečių archyvuose, kur pavyko užsisakyti būtent tuos aplankus, kurių viename ir radau Akto originalą. („MG Baltic“  prezidento Dariaus Mockaus žadėta milijono eurų premija Vasario 16-osios Akto radėjui taip ir nebuvo išmokėta, apsunkinus premijavimą visokiomis neįgyvendinamomis sąlygomis. – Č.I.).

Grįžtant prie Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio: kokias grėsmes matote mūsų nepriklausomybei šiandien?

Europos Parlamente dirbu delegacijos santykiams su Baltarusija grupėje. Mes kalbamės prieš pat vasario 9 d., kai šioje šalyje prieš pusmetį buvo suklastoti prezidento rinkimai. Tad galime padaryti išvadą: kokia Lietuvai buvo nepalanki geopolitinė aplinka prieš šimtą ar vos 30 metų, tokia yra ir dabar. Lietuva įsitvirtino tiek Europoje, tiek pasaulyje, ji dabar saugi. Bet grėsmės iš Rusijos pusės, taip pat Astravo atominės elektrinės nesaugumas mums kelia rūpestį. Štai iš jos mes vis dar gauname elektros energiją. Išeina, kad mums kyla pavojus, o už jį dar mokame milijonus. Vadinasi, mes jiems padedame statyti naujus reaktorius…  Taigi, grėsmės išliko, nors jos dalinės. Beje, jų yra ir čia, Europos Parlamente. Nenuostabu, kad jų galima pastebėti ir Lietuvos viduje. Tai vis mūsų nepriklausomybės silpnos vietos. Man tai kelia nerimą.

silales-artojas.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tvirto pamato       2021-02-13 21:17

ir dabar nėra. Per Covid Revoliuciją parodėte kieno pusėje esate.

Al.       2021-02-13 13:38

,, Liudas Mažylis Berlyno archyvuose jį surado” - aš irgi kartą, dar vaikas būdamas, savo senelio archyve buvusiam Mokslas ir Gyvenimas žurnale suradau Einšteino Reliatyvumo teoriją. Ko tik nėra tuose archyvuose. Bet, žinoma, reikia užpildyti užsakymo lapelį. O tam reikia pasiryžti.

Konjunktūristui       2021-02-13 13:17

O Sudėtų problema anuomet nebuvo grindžiama tautų apsisprendimo teise, ką? Ar per sunkus pačiam šis klausimas? O Danzig’as? - irgi blauzdos per plonos, ane? Bet užtad VDU studentų galvos per tuščios, jau nekalbant apie Kapsukę, tiesa? O kaip su “Litva šrodkova”? Ko anglai ir prancūzai taip buvo už ją Lenkijai, a? Kodėl anglai norėjo skelbti karą Lietuvai dėl Vilniaus irgi negali paaiškinti ar nupilti kokio tai “načalnyko” pseudo naratyvą? Ko rieda dabar Rusija per Lietuvą į Rytų Prūsiją irgi nežinote, tiesa? Esat dvigubų standartų maniakeris ar labiau istorinių naratyvų mitomanas?

Mažylis-eurokomjaunuolių stabas...       2021-02-13 12:48

VDU jis auklėjo ,kartu su donskininkais, EUROKOMJAUNUOLIUS…Jis už svetimus rašmenis pirmame paso puslapyje, nesuvokia ONS kilpos pragaištingumo ir milijono piliečių netekties tragedijos ir dirba kubiliškai svajonei- ES federacijai be Neprikl. valstybės.Per fuksą rado Akto originalą ir iš to tas ONS sistemos tarnas, per anūko šutvės protekcijas, pasidarė karjerą...Tokie iki šiol mūsų imitacinio valstybingumo nužmogintuose, nupatriotintuose universitetuose štampuoja ES piliečius- bukalaurus. Maž. net nesuvokia ,kokia santvarka realiai sukurta šalyje ir kad valstybingumo ir nac. savimonės jau beveik nebeliko po ONS ir liberalglobalizmo globalizmo presu ir mala viešoje erdvėje sisteminius pezalus, reikalingus LRT propagandinei mašinai..Palyginkime šį dvasinį naivų kubilinį baugštų mulkį su Rachlevičiaus giluma ir tiesumu…Konformistas Maž.,pamenate, lėktuve kilus Maldeikienės isterijai prieš krepšininką Macijauską, niekingai slėpėsi- šalinosi ir tą bailumą pajuokė subtiliai J.Lago…
Algirdas

Jules       2021-02-13 10:19

Dovanokite, “Šiaurės-Vakarų” kraštas, o ne Rytų. Vis per tą skubėjimą ir nervinimąsi dėl dezi propagandos ir pseudo konjunktūros, kai sukyla pyktis.

Jules       2021-02-13 10:16

“Aktas grindžiamas tautų apsisprendimo teise, labai svarbiu įvykiu – Lietuvių konferencija, vykusia Vilniuje 1917 m. rugsėjo mėnesį, kurioje, kiek buvo įmanoma okupacijos sąlygomis, 200 atstovų patvirtino nuostatą, jog valstybės pagrindus nustatys Steigiamasis seimas”, - kieno okupacijos ir ko okupacijos sąlygomis? Vokiečių okupuotos carinės Rusijos imperijos dalies sąlygomis ar ko? Vėl sakote „Aktas priimtas okupacijos sąlygomis, jis reiškė tautos valią, kuri bus įgyvendinta vėliau“, - suprask, matyt, vokiečių okupacijos sąlygomis. O ko iki Vokietijos okupacijos arba iki Gorbio panašių aktų nebuvo priiminėta? Ar pačiam, Mažyli, labai gaila, kad Vokietija okupavo dalį Rusijos imperijos? Kažin kodėl būtent Vokietija, kaip Rusijos imperijos Šiaurės – Rytų krašto okupantė, 1918 m. kovo 23 d. pripažino Lietuvą nepriklausoma valstybe, padėjo jai atsikurti ir ją apsaugojo lemiamu momentu savo krauju, o ne kas nors kitas. Ne Anglija ar Prancūzija, deja. Pasakymas, kad „Iš tiesų Jūsų klausimas yra jautrus“ – yra grynasis šunuodegiavimas. Jis ir dabar jautrus, ir mes nebeturime suvereniteto. Viena paguoda, kad ir Vokietija jo neturi. Kol kas neturi, bet jai gal nereiks laukti 2099-ųjų metų, o kas nutiks su mumis po Covid‘o revoliucijos ir Pasaulio Vyriausybės suorganizavimo, nežinia. Pats irgi kažin kodėl pasukai į politiką ir dar kokią, kuri vykdo kokių šalių politiką ir Tarptautinių korporacijų ir monopolijų visur ir viskame ką tokį? Ypač dabar, kai mums, diletantams ir paprastiems žmonėms, paskelbtas Sanitarinis karas ir vėl naujų kolaborantų pulkų pulkai šliejasi prie menamo ar numanomo nugalėtojo – prie stipriojo, neprieštaraudami įsigalėjusiais Jėgos teisei, Jėgos ir smurto kultui. Visų karui su visais, ypač prastuomenės sluoksniuose. Mes vėl būsime skelbiami liaudies priešais po nauju pavadinimu, kaip Pasaulio ar Žmonijos priešai? Ypač sveikieji žmonės. Ne degradavę ir neprasigėrę. Mums paskelbtas Sanitarinis karas, o kare kaip kare mes vėl būsime žudomi, ypač civiliai ir silpnieji kieno naudai? Kas dabar pelnosi iš Sanitarinio karo ir kieno sąskaita jis vykdomas, kas dengs ateityje jo skolas? Klausdamas, ką veikėte iki Gorbio, turėjau omenyje, kaip oponavote ir priešinotės Lietuvių tautos, Lietuvių valstybės okupacijai. Ar dalyvavote antiokupaciniame pogrindyje, kai Lietuva irgi buvo Sovietijos teritorija, jos dalimi? Kai nebuvo Lietuvos valstybės. Ir dar, Mažyli, koks jūsų požiūris į lenkų okupuotąją Pietryčių Lietuvą – buvusią ir esamą? Kai Lenkija okupuoja Pietryčių Lietuvą – Lietuvos inteligentams, ne diletantams, progresas ar mana iš dangaus, o kai Vokietija okupuoja Lenkiją – lietuvių inteligentams pasaulio pabaiga, baisi nelaimė, gal žinai kodėl?

Galėjo       2021-02-13 10:09


Galėjo p L.Mažylis paminėti ,kad pasinaudojo Lietuvos istoriko E.Gimžausko   aprašyta ( žurnalas Kultūros barai, 2016m Nr 1 p. 78-80) kur iėškoti nepriklausomybės akto, niekas būtų nenuginčijęs to, kad L.Mažylis jį parvežė, bet….Pasiskaitykite Kultūros barus ir knygos Alfonsas Eidintas Raimundas Lopata Valstybės atkūrimo istorija .Vilnius 2020 p.303-316.Taip ir gyvename…

labusas       2021-02-13 9:55

Vosikie Pauliai ir Neinau tik ter6ia komentatori7 puslap5 savo psichi6kai nesveikais briedais. Jiems iki LM toli kaip iki M4nulio, varg6ai su kompleksiukais…

Jooooo...       2021-02-13 8:53

kapitalus demagogas…

Jules       2021-02-13 8:24

... ar Gruodžio 11-oji? Ką veikei, Mažyli, kai dar Gorbis neleido ar iki jo?

Paulius       2021-02-13 5:45

ir kam reikalingi tokie naiviai propagandistiniai rašiniai? Ar nuo taikai sugadinti? Kokia valstybė koks pamatas? kažkoks paslaugių liokajų administruojamas southeastlandas. o tas žmogelis svaigsta. įdomu ar pats tuo tiki ką pliurpia?

Nežinau       2021-02-13 1:22

kodėl, bet šio žmogelio nevirškinu. Gal, kad kakoks infantilus, gal naivus, gal šiaip kvailas, o gal tiesiog šliužas be nuomonės.

Žemyna       2021-02-13 0:24

Koks puikus ir koks bejėgiškai liūdnas šiandienos Tiesos.lt numeris

>22;07       2021-02-12 22:21

Ko nebūtų,rusų ar japonų...?

Kažkada viename pokalbyje       2021-02-12 22:07

kažkas suabejojo,kaip būtų buvę,jei po karo Japonija būtų likusi ne amerikiečių,o rusų priežiūroje.Turbūt,jau po mėnesio jų ten būtų nebuvę.Japonų mentalitetas.


Rekomenduojame

Dainius Rudzevičius. Stambulo konvencija ir jos ryšys su socialinės lyties ideologija

Ligita Sinušienė. Ar Stambulo konvencijai bebus ką pražudyti Kretingos pranciškonų gimnazijoje?

Rasa Čepaitienė. Kaukių kritimo metas

Brolis Paulius Vaineikis OFM. Šaukiu aš tautą nuodėmės užguitą

Lietuvos gyventojų nuomonių apklausa

Dovydas Norkūnas. Kaip iš tikrųjų atrodo LYTINIS ŠVIETIMAS? Kam iš tiesų reikia Stambulo konvencijos?

Brolis išsižadėjo brolio ar direktorius – pavaldinio?

Alvydas Jokubaitis. Ar Europos Sąjungai reikia šeimos? – Taip ir ne

Algimantas Rusteika. Iliuzijų pabaigos metai

Andrius Švarplys. „Influenceriai-garsenybės“ gali viešai kalbėti apie politiką, o Bažnyčia nebe?

Nuo bačkos. Andrius Kubilius: Tomai, neišsigąsk šios atakos! Tomas Raskevičius: Dėkoju TS-LKD už palaikymą. Pažadu nepasiduoti!

Konstantinas Bogomolovas. Europos pagrobimas 2.0. Režisieriaus manifestas

Pozicija, kurios nenori girdėti LGBT lyderiai. Dovilo Petkaus pokalbis su Eimantu Gudu

Kam tas „šešėlis“? Darius Kuolys: Smurtas – valdžios silpnumo ir baimės išraiška. Kad ir kokia „kieta“ toji valdžia dėtųsi

Nida Vasiliauskaitė apie Stambulo konvenciją:  dabar – trumpai, kone prieš trejus metus – išsamiai

Kun. Robertas Grigas. Kuo blogi „specialioms grupėms“ kuriami įstatymai

Algimantas Matulevičius. Negi valstybės piliečių nuomonė lygi nuliui?

Andrius Švarplys. JAV vyskupų pozicija dėl seksualinės orientacijos ir ‘gender identity’ sąvokų įtraukimas į įstatymus yra blogis

Audris Narbutas. Per Stambulo konvenciją – į melo visuomenę

Kun. Andrius Narbekovas. Stambulo konvencija – Trojos arklys

Elagu Eesti! Tegyvuoja Estija! Vidmantas Valiušaitis: Pagarbos žodis broliams estams

Rasa Čepaitienė. Kvalifikacija

Vytautas Sinica. Kaip iš Toliato pavyzdį darė

Andrius Švarplys. Priešingai – tai jūs puolate Lietuvos Konstituciją, o visuomenė reaguoja ir, beje, labai demokratiniu bei civilizuotu būdu

Lietuvos valstybės atkūrimo minėjimas – Vasario 16-osios važiuotynės

T. Elijas Leyds. Virusas, hidra ir Bažnyčia

Raimondas Navickas. „Neapykantos kalbos“ kriminalizavimo per ANK afera yra antikonstitucinė ir antidemokratinė

Audrius Bačiulis apie „Coca Cola“ kursus, kaip „tapti mažiau baltaisiais žmonėmis“

Vidas Rachlevičius. Kaukės nusimestos: kada skersime šventąją karvę?

Algimantas Rusteika. Stukačių epocha sugrįžta

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.