Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Pasaulis, Propagandos ir ideologijos analizė, Demokratija ir valdymas, Žmogaus teisės, Pilietybė, Piliečių akcijos ir iniciatyvos, Emigracija, imigracija, demografija

Česlovas Iškauskas. Pabėgėliai: kada atiduosime skolą?

Tiesos.lt siūlo   2021 m. rugsėjo 3 d. 20:05

10     

    

Česlovas Iškauskas. Pabėgėliai: kada atiduosime skolą?

voruta.lt

Lygiai prieš šešerius metus, kai Europą užplūdo milijonas pabėgėlių iš Artimųjų Rytų, daugiausiai iš karo siaubiamos Sirijos, parašiau straipsnį, kuris sukėlė nemažą daugelio internautų pasipiktinimą. Tiesa, po penkerių metų, kai Lietuva sutiko priimti daugiau kaip 1000 migrantų, mano pozicija šiek tiek pakito: rašiau, kad be reikalo mes ketiname įsileisti tiek svetimšalių… Bet istorijos ratas nenumaldomai sukasi, ir šiandien per sieną į Lietuvą su diktatoriaus A. Lukašenkos pagalba jau prasprūdo daugiau kaip 4000 kitataučių. Šį kartą prisiminti senąją publikaciją paskatino per televiziją išgirsta įdomi kunigų Ričardo Doveikos ir Juliaus Sasnausko diskusija (ČIA). Siūlau šį kiek pataisytą straipsnį šiandienos skaitytojo dėmesiui.

Pabėgėlių problema apėmė mūsų protus. Į Europą plūstantys migrantai užgožė Rusijos karą Ukrainoje, Krymo aneksiją, represijas prieš ten gyvenančius totorius, į šalį nustūmė „Islamo valstybės“ keliamą grėsmę, net padėtį Sirijoje, kituose arabų kraštuose, kuriuose skubiai įsitvirtina Rusija. Ji apmarino ir mūsų atmintį.

Lankantis Portugalijoje ir Ispanijoje per jų televizijas negirdėjau nė žodžio apie Europos krepšinio čempionatą ar padėtį Ukrainos frontuose. Vien tik pabėgėliai, na, dar futbolas su pasauline žvaigžde Cristiano Ronaldo. Nėra ką sakyti: Europai priglausti daugiau kaip milijoną pabėgėlių – nemenka užduotis. Ji neduoda ramybės politikams, valdžios vyrams, atskirų tarnybų vadovams, maitina tautiškai nusiteikusius veikėjus, be abejo, ant šios bangos daugelis būsimų kandidatų į Seimo rinkimus plūstels į viršų…

Bet ar kas pagalvojo, kiek emigrantų iš Lietuvos istorijos sūkuriuose yra priglaudęs tas abejingas, šaltas ir turtingas pasaulis? Šimtus tūkstančių. Ir nebūtinai jie bėgo nuo įvairių kataklizmų, karų ar persekiojimo. Tad ir mes nevadinkim jų pabėgėliais, tarsi nurodydami jų išvykimo prievartines priežastis. Vis dėlto kiekvienoje emigracijos bangoje galima įžvelgti krizės, konflikto, karo ar represijų paskatas.

VDU lietuvių išeivijos institutas savo svetainėje rašė, kad lietuviai yra viena iš tų mažų istorinių tautų, kurios išeiviai gausiomis bangomis išsibarstė po visą pasaulį. Lietuva nuo XIX a. pabaigos pagal gyventojų skaičių buvo viena iš daugiausiai emigrantų pasauliui duodanti Rytų Europos valstybė. Kažkas apskaičiavo, kad lietuvių po visą pasaulį pasklido daugiau, negu dabar yra Lietuvoje.

Lietuvos gyventojų emigracijos pradžios galima būtų ieškoti XIII–XIV a. Niekas nežino, kiek aukštuomenės ir kariuomenės likučių ištirpo slavų tautų erdvėje tarp Baltijos ir Juodosios jūros, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė įgijo imperinių bruožų. Tai liudija visoje šioje teritorijoje išlikusios „lietuviškos“ pavardės, vietovės, pilys, kiti istoriniai objektai.

Nuo XVI a. emigraciją daugiausiai lėmė ideologinės, religinės, ekonominės ar politinės priežastys. Pavyzdžiui, radikalieji Lietuvos protestantai (arijonys – krikščionybės srovė, atsiradusi IV a. Romos imperijoje, neigusi Trejybės dogmą, Kristaus dieviškumą) XVII a. bėgo nuo kontrreformacijos teroro. Ši emigracija į Vakarus nuplukdė daug iškilių asmenybių, tarp kurių minimas ir vienas pirmųjų lietuvių – gydytojas Karolis Aleksandras Kursius (Cursius, Curtius), 1659 m. įkūręs pirmąją lotynišką mokyklą Naujajame Amsterdame (Niujorke). Jis laikomas pirmu žymiu lietuviu, patekusiu į Ameriką.

Po Lietuvos ir Lenkijos padalinimų XVIII a. pabaigoje ir carizmo įsigalėjimo pradėjo ryškėti sąlygos naujai emigracijai: ji nebuvo masinė ir palietė daugiausia turtingąjį ir privilegijuotą bajorijos sluoksnį, tarp kurių buvo nemažai persekiojamų pasipriešinimo dalyvių. Po 1831 ir 1863 m. sukilimų nemaža dalis buvusių lietuvių ir lenkų kovotojų pasitraukė į Prancūziją, kai kurie pasiekė JAV. Lietuvių emigracija XIX–XX a. daugiausiai buvo ekonominė, nors netrūko ir politinių motyvų: carizmo rusifikacijos politika, augantis tautinis išsivadavimo judėjimas, 1905–1907 m. revoliucijos pralaimėjimas, okupacijos, karai. Pavėlavęs pramoninis perversmas Lietuvoje, augant gyventojų skaičiui, į miestus nesutraukė laisvų darbo rankų, bet skatino masinę emigraciją. Užsienyje buvo galima gauti geriau mokamo darbo, susitaupyti ir grįžus gimtinėn geriau įsikurti. Kai kurie žmonės emigruodavo į JAV ir dėl politinių priežasčių: dėl carizmo persekiojimų, represijų, taip pat norėdami būti naudingi tautinei veiklai užsienyje.

1880–1914 m. emigracija tapo masine. Ji ypač išaugo Kauno, Vilniaus, Suvalkų gubernijose. Ieškodami darbo gyventojai daugiausiai kėlėsi į Latviją ir Rusiją – stipresnius pramoninius miestus ir regionus. 1897 m. įvairiose Rusijos imperijos gubernijose gyveno apie 300 tūkst. emigrantų iš Lietuvos, 1897–1914 m. dar apie 74 tūkst. lietuvių išvyko į Rusijos imperijos miestus. Didžiausias kėlimasis buvo 1904–1914 m. Tai lėmė ekonominės priežastys, glaudžiai susijusios su politinėmis. Blogėjant tarptautinei padėčiai, ypač išaugo vyrų emigracija.

Dar labiau emigracija padidėjo Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse. 1912 m. į JAV emigravo 14071, 1913 m. – 24647, o 1914 m. – 21584 lietuviai. Kaip teigė istorijos mokslų daktaras Tomas Balkelis, 1918 metais Rusijoje buvo apie 550 000 karo pabėgėlių iš Lietuvos. Kiek iki 1899 m. lietuvių atvyko į JAV, remiamasi tik spėliojimais (dažniausiai tyrinėtojų minimas skaičius – apie 50 tūkst.). Net ir po 1899 m., kai imigravusiųjų į JAV lietuvių, kurie kaip atskira tautybė buvo įtraukta į imigracijos pranešimus, skaičius nėra tiksliai nustatytas. Tyrinėtojų duomenimis, 1880–1914 m. jis svyruoja nuo 300 iki 600 tūkstančių. Mažiau atsidūrė Didžiojoje Britanijoje (Anglijoje skaičiuojama apie 4000 lietuvių, Škotijoje – apie 8000), dar mažiau Kanadoje (apie 4000), vienetai pasiekė Pietų Ameriką.

Kaip ir daugelis kitų Vidurio ir Rytų europiečių, iš Lietuvos pasitraukė daugiausia neturtingi, menko išsilavinimo (53 proc. į JAV 1899–1914 m. atvykusių lietuvių buvo neraštingi) ir ne itin aukštų kultūrinių poreikių kaimo žmonės. JAV jie pirmiausia susispietė apie anglies kasyklas Pensilvanijoje, susitelkė siuvimo fabrikuose Naujojoje Anglijoje (Baltimorėje, Bostone) arba Čikagos skerdyklose. Didžioji dalis ekonominių emigrantų nelaikė savęs emigrantais, traukdavo į JAV ketindami užsidirbti pinigų, kad grįžę geriau įsikurtų Lietuvoje, nusipirktų žemės. Daliai jų per keletą metus pavykdavo susitaupyti pinigų ir grįžti namo – statistiškai reemigravo apie 20 proc. lietuvių emigrantų.

Nepriklausomos Lietuvos laikais kilo antra didelė emigracijos banga. 1918–1940 m. iš Lietuvos pasitraukė per100 tūkst. gyventojų. Nors, lyginant su prieškario laikotarpiu, emigrantų skaičius žymiai sumažėjo, pagal emigracijos mastą Lietuva vis dar tebebuvo tarp lyderių, lyginant su kitais Europos kraštais. Emigracija ir toliau liko ekonominė, politinių motyvų buvo nedaug. Mokslininkai nemano, kad 1926 m. perversmas Lietuvoje turėjo įtakos šiai bangai. Beje, keitėsi emigracijos šalys – JAV dėl įvestų imigracijos kvotų (nuo 1924 m. liepos 1 d. Lietuvai buvo taikoma 344 emigrantų metinė kvota, o po 5 metų ji padidinta iki 366) prarado lyderiaujančios šalies, kaip pagrindinio lietuvių emigrantų tikslo, poziciją. Emigrantų keliai pakrypo į Kanadą ir Pietų Ameriką (Argentiną, Braziliją, Urugvajų), dalis jų (daugiausia žydų tautybės) emigravo į Palestiną ir Pietų Afriką. XX a. 3–4 dešimtmetyje į Pietų Ameriką išvyko iki 60 proc. visų emigrantų.

Artėjantis karas ir sovietinė okupacija ne tik padidino emigracijos mastus, bet ir pakeitė jų motyvus. Antrojo pasaulinio karo pradžioje ir jam baigiantis Lietuvą paliko dar apie 60 tūkst. pabėgėlių. Tai buvo masinė politinė emigracija, nulemta politinių priežasčių. Tas pasitraukimas buvo stichiškas, neplanuotas, neorganizuotas. Atsidūrę pabėgėlių stovyklose ir atsisakę grįžti į komunistų valdomą tėvynę, jie tapo priverstiniais politiniais emigrantais. Būtent tuomet jų statusas atitiko dabartinių pabėgėlių iš Artimųjų Rytų ir arabų šalių statusą. Skyrėsi ir socialinė naujųjų emigrantų sudėtis: dauguma tai buvo inteligentai, išsilavinę žmonės, Lietuvoje užėmę aukštus postus, žymūs politikai, menininkai, mokslininkai. Po karo daugiausia lietuvių susibūrė Vokietijos internuotųjų stovyklose, kur politinius pabėgėlius globojo tarptautinės UNRA ir IRO organizacijos, besirūpinančios karo pabėgėlių šalpa, įkurdinimu, vėliau – tolimesne emigracija.

Visi iš savo kraštų pasitraukusieji buvo įvardijami terminu „Displaced Persons“ (sutrumpintai – dipukai). Įdomu, kad tuomet ir dabar pabėgėlius labiausiai pasiryžusi globoti būtent Vokietija. Istorikas T. Balkelis aiškina, kad tai lemia niūri Vokietijos patirtis Antrojo pasaulinio karo metais. 1948–1950 m. lietuviai iš Vokietijos DP stovyklų pasklido po visą pasaulį: nedidelė jų dalis liko Europoje (Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Austrijoje), didžioji banga įsikūrė JAV (apie 30 tūkst.), likusieji – Kanadoje, Australijoje, Pietų Amerikos valstybėse. Gyvenantys Vokietijoje, geografiškai šalia Lietuvos, visas viltis ir planus, skatinamus iš už Atlanto skelbiant greitą Tėvynės išlaisvinimą, siejo su Lietuva, gyveno viltimi ir tikėjimu kuo greičiau sugrįžti, todėl ir savęs įvardijimas „tremtiniais“ buvo priimtiniausias pirmaisiais buvimo svetur metais. Persikėlę tolėliau save jau ėmė vadinti išeiviais. Tačiau pabėgėlio statusas jiems buvo žeminantis…

Trečioji emigracijos banga, niekuo nepanaši į ankstesnes, Lietuvą ištiko jau atkūrus nepriklausomybę, nors daug kas vėlgi įvardija ekonomines priežastis. Tiesa, šaliai 2004 m. įstojus į ES, ji atslūgo, tačiau apie 2010-uosius vėl pakilo. Dabar ji pasisuko į britų salas, kurios išsiskiria liberaliais imigracijos įstatymais, Skandinaviją. Tačiau daugiausiai užsieniečių iki šiol priglobia Vokietija. 2011 m. iš visų ES valstybių narių teritorijose gyvenusių 33,3 mln. užsieniečių, ne tos šalies piliečių (jie sudarė 6,6 proc. visų bendrijos gyventojų), 7,2 mln. gyveno Vokietijoje. Bet lyginant su nuolatinių gyventojų skaičiumi, daugiausia užsieniečių santykinai buvo Liuksemburge – net 43,1 proc., o ES šalių piliečiai sudarė 86,3 proc.

Per nepriklausomybės metus iš Lietuvos išvyko 825 tūkst. asmenų, arba beveik trečdalis Lietuvos gyventojų. 2014 m. emigracija sumažėjo, šiek tiek išaugo imigracija. Statistika teigia, kad absoliuti dauguma gyventojų išvyksta dėl ekonominių priežasčių, tačiau tyrimai rodo, kad sprendimą emigruoti lemia ir kiti veiksniai: socialinis nesaugumas, teisingumo trūkumas, netikėjimas ateitimi, prastas darbdavių požiūris į darbuotojus, geresnės karjeros galimybės užsienyje. Didėja ir išvykstančiųjų studijuoti skaičius. Pagrindinės išvykimo šalys – Jungtinė Karalystė, Airija, Vokietija ir Norvegija.

Pagal valstybių pateiktus oficialius statistinius duomenis Jungtinėje Karalystėje gyvena 124 tūkst., Airijoje – 40 tūkst., o Norvegijoje – 24 tūkst. lietuvių. Tai sausi skaičiai.

Tačiau maždaug 600 metų lietuvių migracijos istorija rodo, kad, kokios bebūtų išvykimo priežastys, juos be didesnių abejonių priglaudė Vakarų pasaulis. Sovietmečiu jis ne tik suteikė skalsesnį duonos kąsnį, galimybę įsitvirtinti, bet neliko abejingas ir politiniams išeivijos lūkesčiams.

Todėl per kelerius metus priimti 1105 pabėgėlius iš kataklizmų apimtų kraštų – tegul ir kitos kultūros, papročių ir ne tokio tviskančio intelekto – yra žmogiškoji pareiga. Ne tik įsipareigojimas pagal 1951 m. ratifikuotą Ženevos konvenciją ar pagal 2004 m. stojimo į ES sutartį, bet ir atsakomybė, žmogiškoji priedermė.

Kada gi Lietuva atsimokės už šimteriopai didesnio lietuvių pabėgėlių srauto priglaudimą Vakaruose? Dabar atsirado tinkama proga.

voruta.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kriminaliniai ar karo pabėgėliai?        2021-09-5 22:31

Kada pabėgėlis,o kada užsimaskavęs su užduotimi atvykęs diversantas? Vakardienos spaudoje buvo apie tai, kad jų stovykloje ar stovyklose įsivyravo kriminaliniams kaliniams būdinga tvarka ir santykiai; kad, kai išvyksta žurnalistai, užverda jų tikrasis gyvenimas, nematomas žurnalistams.
Kremlius visada mėgo svetimomis rankomis žarijas žarstyti. Ar gali būti, kad kažkuris iš dviejų carų tiesiog nusipirko iš kažkurio Art. Rytų kalėjimo kriminalinius nusikaltėlius, kad parengtų juos užduotims Kremlių „išdavusiose sov. respublikose”?

Žemyna       2021-09-5 22:20

„Žvirblį ir lietuvį visame pasaulyje sutiksi” - maždaug taip dar sovietmečiu Juozas Baltušis po kelionės į ?Kiniją pasakė.

Kis       2021-09-4 17:06

gal yra sioks toks skirtuma tarp migracijos ir emigracijos,tarp su malonumu priimanciu ir pasibaiseje.Juk nei vienas doras lietuvis nuvykes i amerika ar Kinija nesiktu i inda is kuriuo ka tik valges?As asmeniskai niekam nesu skolingas,stengiuosi vaikus ,anukus auginti ir gerbti Tevyne Lietuva,o laimes palaidunu buvo yra ir bus.Tai niekam nereikalinga zmon9iu mase,del kurios tik vieni rupeciai ir vargai,juk nei vienas is tu bambuku neatlekekelti mano gerbuvio,jiems duok viska gatava,lyg as svajociau nuo amziu amzinuju,kad jie cia atsirastu.

Dzeikas       2021-09-4 15:41

P.S.Lietuviu skola machmudams pagal Iskauska:
https://youtu.be/9VoD5GSBTj8

Dzeikas       2021-09-4 15:29

Girdi machmudams lietuviai skolingi,kad juos, lietuvius,  priglaude JAV, Anglija, Vokietija ir Norvegija.
Kongenialu!
Iskausko geniju galiu tepaaiskinti jo poreikiu padaryti zurnalistini minjeta Patriarxo isperai.

LAŠINIUS PERKU TURGUJE       2021-09-4 12:15

Prisiminkime, kur dabar Zuokas atskilęs nuo liberalų, Muntianas - nuo darbo partijos, nuo Valinsko atskilusi grupė žmonių, Paulauskas… Kur bus Armonaitė bus su savo Laisvės partija? O dabar dar Skvernelis nori nuo valstiečių atskirti… Atsakymas tik vienas: Vieni jau istorijos šiukšlyne, kiti iki jo eina. O SKVERNELIS jau POLITINIS LAVONAS!….

Skaitytoja       2021-09-4 8:52

Keista, bet ir bažnyčia siūlo priimti. Gal tam, kad būtų susprogdinta.

Be naudos vakarų        2021-09-3 22:08

pasaulis nebūtų priglaudęs.Ir kokia nauda mums iš to?Tai didelis nuostolis,jei lietuvius pakeis nedraugiško mums tikėjimo žmonės.Kita vertus,jie čia nebus,didelė dalis pabėgs,kai tik bus laisvi.O Lietuva toliau nyks.

Lietuva žmonėmis       2021-09-3 22:06

sumokėjo už jai skirtą paramą ir liko nykstanti.

Ką čia ponas Iškauskai šneki       2021-09-3 21:41

kam Lietuva ir už ką skolinga? Taip lietuviai emigruoja ,bet kiek tų lietuvių yra?gali visa Lietuva išvažiuoti ji tiesiog ištirps pasaulyje.ir nereikia lyginti atėjūnų iš musulmoniškų kraštų ir lietuvių emigrantų. Lietuviai išvažiave į kitą kraštą ieško darbo ir dirba juodžiausius darbus, o šitie ar dirbti ateina? Ar lietuviai užsiima terorizmu? ar degina bažnyčias? Mums lietuviams -krikščionims musulmonai nėra priešai o musulmonams deja krikščionys yra priešai. lietuviai visada laikosi tos šalies įstatymų į kuria emigruoja o musulmonai primeta savo taisykles ir šariatą. Ar lietuviai prievartauja masiškai moteris kokioje šalyje sakykim Vokietijoje? jie ateina užgyventi MŪSŲ teritorijos nes mūsų mažai. Ir jeigu jausimės skolingi ir priimsime visus greitai nebeliks mūsų pačių.

Rekomenduojame

Edvardas Čiuldė. Kokiu mokslu reikėtų tikėti, a? (II)

Almantas Stankūnas. Kiek dar ilgai žaisime neoliberalistinius rinkos žaidimus ten, kur negalima jų žaisti?!

Br. Paulius Vaineikis OFM: skelbiu nepaprastąją padėtį

Rūta Visocnik. Apie LRT „objektyvų tyrimą“

Italijoje daugėja krikšto atsisakymo atvejų

Tėvai Teksase: neleisime mokyklose tvirkinti mūsų vaikų

Teroristinis išpuolis Viskonsine – liberalios teisės krizė

Ignas Vėgėlė. Apie skiepų registraciją, skiepų gamintojų sutartis su valstybėmis ir derybų procesus

Vytautas Sinica. Leidybos naujienos

Pasaulis ir Lietuva: Migrantai atitraukiami/neviešos derybos su Rusija/kitos aktualijos

Vladimiras Laučius. Merkel pokalbiai

Norime susigrąžinti savo laisvę – protestuotojai prieš suvaržymus dėl COVID-19

Migrantų krizė yra galimybė naujai politikai

Judit Varga: „Vengrija yra proeuropietiška ir konservatyvi alternatyva liberaliai politikai“

Vysk. Jonas Kauneckas. Ne gėlių, o maldų laukia mirusieji, kaip gyvieji teisingumo

Dievo tarnas vysk. Vincentas Borisevičius

Profesorius Ignas Vėgėlė: Kova su liga – panaši į imitaciją, ribojimai – į eksperimentą

Šiandien Vilniuje

Vytautas Sinica. Kunigo Algirdo Toliato pozicija turi ypatingą vertę

Edvardas Čiuldė. Kokiu mokslu reikėtų tikėti, a? (I)

JAV: Nesulaukus revoliucinio teisingumo, progresyviąją visuomenę ištiko masinė isterija

„Konservatoriaus“ Andriaus Navicko neokomunistinė šeimos instituto dekonstrukcija

Šiandien Austrijoje (papildyta)

„Basos mamos“ Bažnyčios vadovams: neleiskite diskriminuoti mūsų vaikų!

Simonas Jazavita. Juozas Lukša-Daumantas

Švedijoje maldininkai privalės pateikti pasiskiepijimo įrodymus

Eligijų Masiulį prokuroras paprašė įkalinti 7 metams, o liberalams skirti pusės milijono eurų baudą

Holger Lahayne. Tikrų ir netikrų pranašų metas

„Gustuko picerijai” nurodyta stabdyti veiklą

Kardinolo Raymondo Leo Burke’o pamokslas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.