Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Ugdymo politika, Konstitucijos ignoravimas ir iškreipimas

Česlavas Okinčicas. Viešas laiškas Vilniaus universiteto bendruomenei

Tiesos.lt redakcija   2018 m. gruodžio 30 d. 0:51

4     

    

Česlavas Okinčicas. Viešas laiškas Vilniaus universiteto bendruomenei

Dalijamės Česlavo Okinčico, politiko, diplomato, teisininko ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, atviru laišku Vilniaus universiteto bendruomenei, išplatintu veidaknygėje. 2017 m. balandį išrinktas išoriniu Vilniaus universiteto tarybos nariu, atstovaujančiu teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, Č. Okinčicas laiške išdėsto motyvus, kodėl balsavo prieš rektoriaus pateiktą 2019 m. VU biudžeto projektą.

* * *

Gerbiami Vilniaus universiteto bendruomenės nariai,

Vilniaus universiteto Taryba vakar, 2018 m. gruodžio 19 d., svarstė itin svarbų visai Universiteto bendruomenei klausimą – ateinančių metų Vilniaus universiteto biudžeto projektą. Po ilgų ir karštų diskusijų Taryba nepatvirtino Rektoriaus pateikto 2019 m. biudžeto projekto, sudarydama Tarybos pirmininko vadovaujamą specialią darbo grupę projektui tobulinti iš esmės.

Esu ne tik vienas iš tokio sprendimo iniciatorių, bet ir taip vadinamas išorinis Tarybos narys, atstovaujantis visiems Universiteto padaliniams bei jaučiantis pareigą ginti kiekvieno bendruomenės nario interesus. Todėl šiuo laišku noriu kiekvienam iš Jūsų trumpai paaiškinti savo sprendimo motyvus.

Bene pagrindiniu argumentu, lėmusiu mano apsisprendimą balsuoti prieš pateiktą biudžeto projektą, tapo bendravimo su fakultetų vadovais metu vis labiau stiprėjantis suvokimas, kad Rektoriaus Tarybai pateiktas biudžeto projektas nebuvo tinkamai suderintas su kamieniniais padaliniais. Paaiškėjo, kad Rektorius, galimai viršydamas savo įgaliojimus, 2018 m. gruodžio 12 d. išleido įsakymą, kuriuo buvo pakeista svarbi Universitetui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo padaliniams dalis. Šis vienašališkas Rektoriaus sprendimas reiškė, kad kelis mėnesius vykusių diskusijų dėl biudžeto rodiklių tarp Universiteto centrinės vadovybės ir kamieninių padalinių metu pasiekti rezultatai buvo lengva ranka nubraukti, padarant gana ženklius pakeitimus su padalinių vadovais jau suderintuose tiek padalinių, tiek ir viso Universiteto biudžeto projektuose. Tokiu būdu iš esmės pasikeitė ir pagrindiniai biudžeto rodikliai.

Pateiktam Universiteto 2019 m. biudžeto projektui negalėjau ir negaliu pritarti taip pat ir dėl akivaizdžiai neteisingo pajamų perskirstymo. Lyginant su 2018 m., valstybės biudžeto asignavimai universitetui 2019 m. padidėja 5,18 proc. (2,45 mln. EUR). Šis padidėjimas, aišku, džiugina mus visus, tačiau kodėl jis taip netolygiai paskirstomas atskiriems padaliniams? Vadovaujantis Rektoriaus Tarybai pateikto 2019 m. biudžeto logika, kai kurie padaliniai faktinį finansavimo padidėjimą pajaustų labai žymiai (pvz. 18,31 proc. Gyvybės mokslų centras; 8,9 proc. TSPMI; 6,05 proc. – Fizikos fakultetas; 4,7 proc. – Chemijos ir geomokslų fakultetas), tuo tarpu kiti – tik simboliškai (2,69 proc. Filologijos fakultetas; 1,8 proc. – Teisės fakultetas; 1,1 proc. – Matematikos ir informatikos fakultetas), nekalbant jau apie trečią grupę padalinių, kurių šis rodiklis yra net su minuso ženklu – pvz., minus 1,3 proc. Medicinos fakultetui, minus 4,5 proc. Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetui.

Nežinau kiekvieno iš Jūsų nuomonės šiuo klausimu, bet man, Universiteto Tarybos nariui, tokios disproporcijos kelia nerimą ir verčia dar ir dar kartą atkreipti visų mūsų dėmesį į Statute įtvirtintus Universiteto veiklos principus. Esu įsitikinęs, kad tokiais veiksmais tikrai nesustiprinsime ir taip dažnai mūsų deklaruojamo mokslo ir studijų vienovės principo bei juo labiau – skaidrumo paskirstant ir naudojant išteklius principo. Rasis rimtų kliūčių ir kelyje link vieno iš strateginių Universiteto prioritetų – darbo užmokesčio realaus padidinimo. Akivaizdu, kad dėl tokių biudžeto skirtumų vieni fakultetai gaus lėšų darbo užmokesčiui padidinti, o kiti ne. Tai reikš, kad darbuotojų darbo užmokesčiai juose negalės būti didinami, nors tai daryti tiesiog būtina. Be to, kyla abejonių, ar dėl perskirstymo finansiškai nukenčiantys fakultetai, kuriuose iš tiesų studijuoja daugiausia studentų, sugebės išlaikyti studijų kokybę, esant faktiškai sumažėjusiam finansavimui. Nuolat didėjant kitų rūšių išlaidoms, kyla pavojus, kad nebus įmanoma užtikrinti studijų kokybės, plėtros ir tarptautiškumo. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent studijos šiose srityse generuoja Universitetui daugiausia pajamų ir esmingai nulemia Universiteto pozicijas įvairiuose reitinguose.

Rezervų išlyginti pajamas fakultetams tikrai galima atrasti. Pirmiausia, tai atskaitymų į centralizuotai valdomą taip vadinamą Bendrųjų išlaidų fondą korekcija. Manau, kai kurių atskaitymų dydžiai (pirmiausia turiu galvoje atskaitymus nuo studijų pajamų) neadekvatūs šiandienos Universiteto finansinei situacijai. Deja, tebegalioja dydžiai, kurie buvo sutarti tuo metu, kai ūkio ir administravimui skirtų lėšų iš tiesų stigo bendroms išlaidoms dengti, nestabilios ir menkos buvo ir mokslo generuojamos pajamos. Bet per pastaruosius metus padėtis pasikeitė. Šiuo metu pajamos už mokslą siekia 33 proc. visų gaunamų asignavimų (vietoje prieš ketverius metus buvusių 24 proc.), yra stabilios ir nuolat didėjančios. Universiteto ūkio ir administravimo išlaidoms 2019 m. dengti valstybė taip pat yra paskyrusi gana didelius asignavimus – 9,165 mln. EUR, tai yra 1,7 mln. EUR daugiau negu prieš metus ir net 87 proc. daugiau, negu 2016 m. Mano turimomis žiniomis, projektuojamas Bendrųjų išlaidų fondo dydis 2019 metais viršys 25 mln. EUR ir sudarys daugiau kaip 30 procentų viso Universiteto biudžeto!

Girdint nusiskundimų dėl padidėjusios biurokratijos, naujosios vadybos paradoksų ir fakultetams perduodamų vis naujų išlaidų, man kyla rimtų abejonių, ar Universitetui yra ekonomiškai pagrįsta turėti tokius didelius pajamų negeneruojančius ir mokslo ir studijų kokybės tiesiogiai neužtikrinančius centralizuotus fondus. Šios lėšos turi būti panaudojamos fakultetuose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui, mokslo ir studijų kokybei kelti, o ne administravimui, ūkininkavimui ir susijusioms veikloms plėsti. Todėl atskaitymų į bendruosius fondus dydžiai, manau, ne tik galėtų, bet ir turėtų būti atitinkamai pakoreguoti.

Baigdamas šį savo laišką, dar kartą patikinu Jus, jog, nors ir gerai suprantu Universiteto vadovybės siekį iki kitų metų pradžios turėti patvirtintą pagrindinį finansinį dokumentą, negaliu pritarti tam, kad dėl jo būtų nusižengiama pamatinėms Universiteto vertybėms ir veiklos principams – viešumui, subsidiarumui, solidarumui, tarpusavio pagarbai ir kt. Nepritariu ir ateityje nepritarsiu, kad Tarybai būtų teikiami biudžeto projektai, jų tinkamai neaptarus su kamieniniais padaliniais, kurie iš esmės yra atsakingi už biudžeto vykdymą ir Universiteto misijos ir strateginių tikslų įgyvendinimą.

Taip pat tikiu, kad Tarybos pirmininko Rimanto Kraujalio vadovaujama Tarybos darbo grupė diskusijose su padaliniais ras išmintingus, socialiai atsakingus ir Universiteto vertybes atspindinčius sprendimus, kurie leis Universitetui siekti užsibrėžtų ambicingų tikslų. Ir labai viliuosi, kad į Universitetą vėl sugrįš atvirumo, diskusijų ir pagarbių kompromisų dvasia.

Sveikinu Jus artėjančių didžiųjų švenčių proga! Sveikatos, ramybės ir tikėjimo Jums ir Jūsų šeimos nariams!

Stiprinkime savo mylimą ir garbingą Universitetą, pasitinkantį jau 440-ąjį savo gimtadienį!

Su nuoširdžia pagarba –
Jūsų
Česlav Okinčic

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Temdencijos       2019-01-5 14:23

Tendencijos VU nedžiugina: rektoriaus vadovavimo principai-sovietiniai, humanitarinė kryptis susinama, prievartiniu būdu stumiama neoliberalistinė, o tiksliau, marksistinė ideologija ir t.t. Neabejoju, kad p. Okinčicui bus sukurtas koks nors kompromatas. Tą jie moka.

dt.       2018-12-30 13:26

Padoraus, garbingo žmogaus žodis. Jis turėtų pasiekti plačiąją visuomenę.

tiek       2018-12-30 10:28

Vilniaus universitetui - Lietuva ,lietuviai pirmiausia.

Al.       2018-12-30 2:28

Lašas po lašo.


Rekomenduojame

Williamas S. Lindas. Politinio korektiškumo ištakos

Vytautas Sinica. Dabar bus tikrasis išbandymas

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir Vėtros pamokos (video)

Gintaras Aleknonis. Duoną pažinsi iš plutos, žmogų – iš valdžios

Povilas Gylys. Dvaras telkia visas pajėgas

A. Juozaitis pasirinktinių kandidatų debatus vadina žmonių mulkinimu ir kviečia į protesto akciją

„Kokie mes turtingi Smetonos palikimu“... Kandidatas į LR prezidentus Arvydas Juozaitis dalijasi savo įžvalgomis apie Prezidento A.Smetonos palikimą

Algimantas Rusteika. Turim atrasti ne tik tikrą kelią, bet ir vienas kitą

Geroji Naujiena. Kad mylėtume, kaip Dievas mus myli

Arvydas Juozaitis. Pabėgėliai stumia Europą į pražūtį

Irena Vasinauskaitė. Ar Šiaulių rajono savivaldybė pritaria Meškuičių gimnazijos socialinės pedagogės savivalei? [4]

Algimantas Rusteika. Ir tuomet niekas nesvajojo, kad kas nors gali pasikeisti, nors to norėjo visi

Vytautas Sinica. Generolui Vėtrai trečiojo varianto jie nepalieka

J.Kadžionis-Bėda: „Sakykime tiesą, tiesoje gyvenkime, tiesą ginkime – tai vienintelis ginklas išsivaduoti ir išbristi iš okupacinių raistų ir sutemų“

Neskundžiama nutartimi atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Mariaus Ivaškevičiaus romano „Žali“

Stasys Jakeliūnas. Išsamiau apie Lietuvos banko vadovybės požiūrį į parlamentinį krizės tyrimą ir VILBOR skandalą (vaizdo įrašas)

Nebeliko dėl ko tartis…

Andrius Gaidamavičius. Draustiniai ne kolūkiai, jų griauti nereikėjo

Arvydas Juozaitis ir judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovai Bundestage ieškojo atsakymo, kaip apsaugoti Europos vertybes nuo neoliberaliojo globalizmo

Rokas Masiulis: Mokytojai buvo teisūs

Dažniausi klausimai Vytautui Radžvilui ir jo vardo rinkiminio komiteto nariams

Krescencijus Stoškus. Kas tai? Lyčių unifikavimo komedija lyg ir baigiasi?

Kunigui Alfonsui Lipniūnui skirtas atminimo vakaras (įrašas)

Algimantas Rusteika. Priešrinkiminis, arba Kaip miršta valstybės

Pastabos paraštėse. Andrius Švarplys: „Briuselis žiauriai klysta: atėjo ne populistų, atėjo idiotų laikas“

Vitas Vasiliauskas: „Galėjo dar paklausti, o kas nužudė JFK bei kur paslėpta Vytauto Didžiojo karūna“

Stasys Jakeliūnas. Tad iki pasimatymo teisme, Gitanai

Rasa Čepaitienė.  „Stebėtina, kokius lobius galima rasti laiko dulkes nupūtus“

Dainius Tirūnas. Gal Lietuvai vertėtų pasimokyti ne iš Norvegijos, o iš Šveicarijos?

Algirdas Endriukaitis. Nigerijos rašytojo Ben Okri mintys apie pasakojimus: ką galėtų išgirsti ir Nacionalinės premijos laureatas Marius Ivaškevičius?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.