Įžvalgos, Diskusija

Bronius Puzinavičius. Tarkim, Lukiškių aikštės memorialo konkurso rezultatai bus anuliuoti – ir kas toliau?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gruodžio 7 d. 9:07

6     

    

Bronius Puzinavičius. Tarkim, Lukiškių aikštės memorialo konkurso rezultatai bus anuliuoti – ir kas toliau?

Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė, gruodžio 5 dieną kalbėdamas Žinių radijo laidoje, pripažino, kad Lukiškių aikštės memorialo konkursas supriešino visuomenę. Jis sakė: „Artėjant šimtmečio datai, tas susipriešinimas yra labai nenaudingas visuomenei, todėl išmintingiausia šitoje vietoje būtų daryti pertrauką, atvėsti, permąstyti, įvertinti padarytas klaidas ir pagalvoti galbūt apie naują konkursą“.(Žiūrėti: „Prezidentės patarėjas: Reikėtų pagalvoti apie naują Lukiškių aikštės memorialo konkursą“ // 15 min. LT ir BNS 2017-12-05 d. informacija). Pertraukos, atvėsimo reikalingumą pripažino ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, gruodžio 6 d. kalbėdamas žinių radijo laidoje. „Pauzė turbūt būtų geras dalykas, bet dėl naujo konkurso – aš nežinau, tokių svarstymų dar nebuvo“, – trečiadienį sakė V. Pranckietis. (Žiūrėti: BNS ir Lrytas. LT 2017-12-06 informaciją „V. Pranckietis sako, kad reikia gerbti sprendimą dėl bunkerio Lukiškių aikštėje“.).

„15 min. Lt“ gruodžio 4 d. išspausdintoje medžiagoje rašoma, kad Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis manantis, kad kurį laiką aikštė gali likti išvis be jokio paminklo ir neatmetantis galimybės, kad gali tekti skelbti naują konkursą. (Žiūrėti: „Premjero teigimu, už sumaištį dėl paminklo Lukiškių aikštėje kaltas Seimo Kultūros komitetas“ // 15 min. LT, 2017-12-04). Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas irgi dėl memorialo Lukiškių aikštėje siūlo daryti pauzę, atvėsinti emocijas. (Žiūrėti: Lietuvos žinios, 2017-11-30; Lrytas.LT, 2017-12-01). 

Taigi, sprendžiant iš valstybės vadovų ir jiems atstovaujančių pareigūnų, kai kurių Seimo narių pasisakymų, susidaro įspūdis, kad valdantieji gal ir išgirdo įvairių visuomenės grupių ir atskirų piliečių protestus, bet, atrodo, kol kas nedrįsta aiškiai pasakyti, kad konkurso dėl Lukiškių aikštės memorialo rezultatai turėtų būti pripažinti niekiniais. Todėl būtų dar per anksti džiaugtis pergale. Ir toliau turėtume nuosekliai laikytis reikalavimo anuliuoti konkurso rezultatus ir paskelbti juos negaliojančiais.

Manau, kad neteisūs tie, kurie mano, kad konkurso nugalėtoju turėtų būti paskelbtas G. Čaikausko ir K. Akelaičio grupės projektas „Atminti ir pagerbti“ (Žiūrėti: Tiesos. Lt, 2017 m. gruodžio 1 d.). 

Juk tokiu reikalavimu mes faktiškai ir legitimuotume konkursą, o komisijos laimėtoju paskelbto projekto autorių A. Labašauską ar jo šalininkus, galbūt, paskatintume kreiptis į teismą dėl jo teisių apgynimo. Taip pat manau, kad yra nerealūs reikalavimai projektą ar bent jo dalį realizuoti iki 2018 m. vasario 16 d. Traukinys, kaip sakoma, deja, jau nuvažiavo, o kuriant tokį svarbų monumentą valstybės reprezentacinėje aikštėje skuba tikrai nereikalinga. 

Sutinku, kad G. Čaikausko ir K. Akelaičio grupės projekte „Atminti ir pagerbti“ galima įžvelgti ir kai kurių pozityvių, dėmesio vertų dalykų (Šimtmečio ratas, Tūkstantmečio juosta, granito plokštės su Lietuvos valstybės ir jos Nepriklausomybės atkūrimo dokumentų ir kitų tekstų įrašais). Todėl, manau, kad šio projekto kūrėjai, galbūt sustiprinę savo grupę naujais kūrėjais, galėtų dalyvauti ir naujame konkurse bei savo idėjas išplėtoti jame. Dabartinis G. Čaikausko ir K. Akelaičio grupės projektas „Atkurti ir pagerbti“, deja, neatrodo įtikinamai, yra padrikas, ir todėl nemanau, kad jis turėtų būti realizuojamas. Nenoriu įžeisti Vyčio gerbėjų, bet tas nedidelis, žaisliniu jau pramintas žirgelis su raiteliu ant Tūkstantmečio juostos, tikrai atrodo ne solidžiai, o gal net juokingai. Taip pat manau, kad vietoje Amžinosios ugnies nederėtų siūlyti kokio nors pakaitalo – švytinčio kristalo, Šimtmečio rato nereikėtų nustumti į šalį nuo pagrindinės aikštės ašies, projektas stokoja vertikalaus architektūrinio ar skulptūrinio akcento ir pan.

Pritariu gausiems projekto kritikams, Kultūros paveldo departamentui, kad A. Labašausko projektas, toks, koks pasiūlytas dabar, yra netinkamas ir nepakankamas Lukiškių aikštei. Bet gal ir jis neturėtų būti visiškai nurašytas į nuostolius? Gal jis savo esme ir nėra prastas, tik paties autoriaus mintys apie jo įprasminimą buvo šokiruojančios. (Žiūrėti: Andrius Švarplys „Laisvės kovotojai žuvo dėl to, žmonės dabar galėtų pavedžioti šuniukus“ // Pozicija. LT. 2017-11-28). Aikštė didelė, talpi. Tad gal ta sienelė su išrašytais kovotojų vardais galėtų būti realizuota kokiu nors kitokiu būdu ir kitoje aikštės vietoje, priderinus ją prie pagrindinio Laisvės paminklo su valstybingumo ir nepriklausomybės simboliais? Juk apie galimas projekto korekcijas kalbėjo ir specialistai.

O gal A. Labašausko projektas galėtų būti įgyvendintas kur nors kitur, pritaikytas kitai erdvei ir aplinkai, pvz., Antakalnio kapinėse prie Sausio 13-osios bei Medininkų tragedijos aukų memorialo tokiu būdu praplečiant šito memorialo kontekstą ir į pokario metus ir vienoje vietoje sukuriant rezistencijos, pasipriešinimo sovietinei okupacijai, Lietuvos nepriklausomybės gynimo memorialą? Žinoma, ši tikriausiai kontraversiška mintis nėra profesionalo nuomonė, tai grynai hipotetinis pasiūlymas. Bet man pasirodė, kad tos vietovės reljefas gal ir tiktų A. Labašausko projektuojamai skulptūrinei sienai su išrašytais 5467 kovotojų slapyvardžiais ar tikraisiais vardais (Žiūrėti: „Jūratė Mičiulienė. Andriaus Labašausko laisvės vaizdinys“. „Lietuvos žinios“. LT. 2017-12-02).

Man rodos, verta dėmesio istoriko Mato Baltrukevičiaus mintis, kad šalia Lukiškių aikštės esančios Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios šventorius galėtų būti tinkama vieta galimam 1863 metų sukilėlių panteonui bei paminklui. „Jau suformuotas takas, vedantis Šv. Jokūbo link, turėtų išlikti, jis gražiai susietų XIX a. ir XX a. laisvės kovas“, – sako istorikas M. Baltrukevičius. (Žiūrėti: Bernardinai.lt, 2017-12-01).

Nemažai kritikos pažerta ir dėl pačios aikštės plano, jos sutvarkymo. Bet, kadangi aikštė jau sutvarkyta pagal architektų G. Čaikausko ir K. Akelaičio projektą, tai nors daug kam ji po rekonstrukcijos ir nepatinka ar bent jau nelabai patinka, bet nežinau, ar būtų racionalu ir vėl viską keisti, ardyti, nuimti granitines dangas, iš naujo tiesti takus, dar kartą  uždaryti aikštę rekonstrukcijai ir pan. Todėl gal būtų įmanoma ir priimtina, kad įgyvendinto projekto autoriai, kartu su kitais architektais ir menininkais, ypač tais, kurie aktyviai reiškė ir reiškia savo požiūrį į Lukiškių aikštės funkcijas ir paskirtį, bendromis pastangomis ieškotų būdų, kaip dabartinėje aikštėje, be naujų didelių pertvarkymų,  pastatyti valstybę reprezentuojantį monumentą su Vyčiu, t. y. Lietuvos herbu, kitais valstybingumo simboliais, įamžinti visų laikų kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą Amžinąja ugnimi ir kitais atminties, pagarbos ir dėkingumo ženklais, įkūnyti laisvę, laisvą nepriklausomą Lietuvą, apie kurią svajojo ir dėl kurios kovojo laisvės kovotojai. Pritariu Seimo nario dr. A. Anušausko spaudoje išsakytai nuomonei, kad partizanai svajojo ne apie bunkerį, bet apie laisvą Lietuvą. (Žiūrėti: „Lietuvos žinios“, 2017-11-30;  Lrytas.LT,  2017-12-01). Todėl Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė turėtų būti pagrindinis būsimojo monumento Lukiškių aikštėje leitmotyvas.

Tikriausiai, ir Lukiškių aikštėje turėtume pratęsti prieškario Nepriklausomoje Lietuvoje gyvavusią Laisvės paminklų statymo tradiciją. Monumentas, tikriausiai, turėtų būti šiuolaikiškas, bet jo sprendimų paieškos neturėtų pavirsti modernistinių eksperimentų lauku, o suprantamu ir, ko gero, tradiciniu būdu, įkūnyti Lietuvos laisvės, nepriklausomybės, pagarbos kovotojams už laisvę idėjas. 

Taigi, problemos sprendimas turėtų būti atidėtas, bet nevilkinamas dar ilgą laiką. Turėtų pagaliau subręsti tam sprendimui reikalinga aukščiausių valstybės institucijų ir pareigūnų politinė valia aktyviai dalyvaujant ne siauram šiuolaikinio meno apologetų rateliui, bet patiems iškiliausiems visuomenės, kultūros, mokslo veikėjams, meno kūrėjams, kūrybinių ir kitų visuomeninių, ypač patriotines, laisvės ir nepriklausomybės, Tėvynės gynimo idėjas puoselėjančių organizacijų atstovams, Kovo 11-osios Akto signatarams.  Sakoma, kad neturėtume „prisirišti“ prie konkrečių datų, bet manau, kad ta konkreti ir reali data monumentui ir memorialui Lukiškių aikštėje sukurti galėtų būti 2020 metai, kai minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį. Manau, kad ir iki 2020 metų tokiam svarbiam dalykui irgi laiko liko nedaug. Todėl jau dabar, taip pat minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, turėtume nepamiršti ir kito „apvalaus“ jubiliejaus ir jau dabar jam ruoštis ir dirbti.

O kol kas – tegul virš Lukiškių aikštės ir toliau išdidžiai plevėsuoja čia jau „prigijusi“ Lietuvos valstybės istorinė vėliava. Atėjus pavasariui ir vasarai, aikštės granito plokštėmis padengtai aikštės daliai pagyvinti siūlyčiau pastatyti gėlių vazonus, o gal sukurti jų piramides ar kitokias kompozicijas pagal miesto dailininkų ir apželdintojų pasirinkimą. Tarp gėlių galima būtų įkomponuoti ir aikštėje iki rekonstrukcijos jau buvusią plokštę su užrašu Laisvės kovų dalyviams atminti.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Beviltisko nieko nera -        2017-12-8 7:50

tik reikia noreti . Yra puikus meniskas projektas , verzlus ir trykstantis energija - Gitenio Umbraso Vytis - Zaibas !

Beviltiškai pavėluota       2017-12-7 16:45

Pastatyti Vytį Lukiškių aikštėje reikėjo tuoj pat atkūrus nepriklausomybę. Tai būtų mus įkvėpę, suvieniję ir nuteikę optimistiškai toliau stiprinant mūsų valstybingumą. Tada mūsų buvo daugiau ir buvome patriotiškai nusiteikę. Bet po visų tų nesąmonių, kurios vyko tuos praėjusius metus, kai išaugo “nauja” nepriklausoma nuo meilės, pagarbos Tėvynei karta, tik tiek ir belieka, kad vietoje Vyties, turime kupstelį jaunimėliui paiškylauti…

"zikaristui"       2017-12-6 22:28

Liaukis brukęs savo kvailas profanacijas. Jau koktu darosi, kiek galima pliaukšti nesąmones? Gal tu dar ir chirurgams nurodyk kaip operuoti, o oro uosto dispečiariams lėktuvų skrydžius pareguliuok?
Kvailys, šiaip, tik sau pačiam problema, o entuziastingas kvailys jau virsta problema visuomenei.

to 19:30       2017-12-6 22:21

Įkalk litrą šnapso ir visi arkliai bus balti.

Zikaro Vytis        2017-12-6 19:30

Kas apsiims jį atliet?
Žirgas turėtų būt baltos spalvos.

Žinoma...       2017-12-6 19:01

Žinoma,pas mus kaip visada - morgen,morgen…Arba niekada.Lukiškėms tik VYTĮ.


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. „Marksistai suprato: norint perkurti visuomenę reikia atsisakyti vyro ir moters šeimos“

Garliavos šturmo šeštosioms metinėms. Vinco Kubiliaus žvilgsnis į „Tie-SOS!“ akciją – pastangas priminti Deimantės Kedytės pagrobimą ir pradanginimą

Verta prisiminti. Lietuvos disidentų kreipimasis „Dėl politinio Neringos Venckienės persekiojimo (lietuvių, anglų kalbomis)“

„Konservatorių“ partija: Už Europos Sąjungos federalizaciją, už Lietuvos valstybingumo panaikinimą! Pirmyn! Valio!

Sąjūdžio 30-mečio minėjimas – Tautos forumo pradžia: „Sąjūdžio kova tęsiasi!“

Vytautas Rubavičius. Išpuoliai vis aršėja

Ataskaita Europos Parlamentui: Europai gresia demografinė savižudybė

Gegužės 17-ąją S. Daukanto aikštėje bus paminėtos Deimantės Kedytės smurtinio pagrobimo ir pradanginimo šeštosios metinės

Andrius Švarplys. Apie žiniasklaidą, metančią iššūkį Vakarų konstitucinėms teisėms ir laisvei

A. Navickas. Medaus šaukštu deguto statinės nepagadinsi

Vytautas Radžvilas. Esame mulkinami, išnaudojami ir apgaudinėjami, o mes ginčijamės dėl techninių smulkmenų

Laisvūnas Šopauskas. Ką „pamiršo“ viešasis intelektualas Kęstutis Girnius

Stasio Šalkauskio išminties šventė. Debatai „Europos Sąjunga – krikščionybės išlikimui palankus ar žalingas projektas?“

Vytautas Radžvilas: Šliaužiantis totalitarizmas

Ričardas Kalytis. O jei rinktumės „žmogų ir partiją viename“?

Kastytis Braziulis. Kada rasis valia įstatymų spragoms užkamšyti

Darius Kuolys. Bėk, Tomai, bėk!

Stasio Šalkauskio išminties šventė: prof.Albino Plėšnio paskaita „Prigimtinė teisė ir pilietinė laisvė“

Vytautas Sinica. „Turime teisę nemėgti ir tą pasakyti“

Algimantas Rusteika. Tas prakeiktas nuolankumas

Alvydas Jokubaitis: „Šalkauskio knygos ir straipsniai laukia kitos Lietuvos“

ES šalių gyventojai sutaria – imigracija yra didžiausia problema

Vytautas Radžvilas: matomas Europos nukrikščioninimas

Alvydas Jokubaitis. Kodėl tautos balsas nėra Dievo balsas?

Verta prisiminti. Tyrimas, sudrebinęs klaną?

101-osioms Apsireiškimo metinėms: Fatima – Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Alytus kviečia: ateikite pas Romą Kalantą

Arvydas Šliogeris. Iki smulkmenų kartojasi nukaršusios Romos imperijos likimas

TS-LKD tiki: Ir Lietuva gali būti šviesi, arba Atėjo metas stoti į skaidraus verslo pusę

Arkiv. Sigitas Tamkevičius. Stasio Šalkauskio pėdomis

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.