Įžvalgos, Diskusija

Bronius Puzinavičius. Tarkim, Lukiškių aikštės memorialo konkurso rezultatai bus anuliuoti – ir kas toliau?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gruodžio 7 d. 9:07

6     

    

Bronius Puzinavičius. Tarkim, Lukiškių aikštės memorialo konkurso rezultatai bus anuliuoti – ir kas toliau?

Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė, gruodžio 5 dieną kalbėdamas Žinių radijo laidoje, pripažino, kad Lukiškių aikštės memorialo konkursas supriešino visuomenę. Jis sakė: „Artėjant šimtmečio datai, tas susipriešinimas yra labai nenaudingas visuomenei, todėl išmintingiausia šitoje vietoje būtų daryti pertrauką, atvėsti, permąstyti, įvertinti padarytas klaidas ir pagalvoti galbūt apie naują konkursą“.(Žiūrėti: „Prezidentės patarėjas: Reikėtų pagalvoti apie naują Lukiškių aikštės memorialo konkursą“ // 15 min. LT ir BNS 2017-12-05 d. informacija). Pertraukos, atvėsimo reikalingumą pripažino ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, gruodžio 6 d. kalbėdamas žinių radijo laidoje. „Pauzė turbūt būtų geras dalykas, bet dėl naujo konkurso – aš nežinau, tokių svarstymų dar nebuvo“, – trečiadienį sakė V. Pranckietis. (Žiūrėti: BNS ir Lrytas. LT 2017-12-06 informaciją „V. Pranckietis sako, kad reikia gerbti sprendimą dėl bunkerio Lukiškių aikštėje“.).

„15 min. Lt“ gruodžio 4 d. išspausdintoje medžiagoje rašoma, kad Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis manantis, kad kurį laiką aikštė gali likti išvis be jokio paminklo ir neatmetantis galimybės, kad gali tekti skelbti naują konkursą. (Žiūrėti: „Premjero teigimu, už sumaištį dėl paminklo Lukiškių aikštėje kaltas Seimo Kultūros komitetas“ // 15 min. LT, 2017-12-04). Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas irgi dėl memorialo Lukiškių aikštėje siūlo daryti pauzę, atvėsinti emocijas. (Žiūrėti: Lietuvos žinios, 2017-11-30; Lrytas.LT, 2017-12-01). 

Taigi, sprendžiant iš valstybės vadovų ir jiems atstovaujančių pareigūnų, kai kurių Seimo narių pasisakymų, susidaro įspūdis, kad valdantieji gal ir išgirdo įvairių visuomenės grupių ir atskirų piliečių protestus, bet, atrodo, kol kas nedrįsta aiškiai pasakyti, kad konkurso dėl Lukiškių aikštės memorialo rezultatai turėtų būti pripažinti niekiniais. Todėl būtų dar per anksti džiaugtis pergale. Ir toliau turėtume nuosekliai laikytis reikalavimo anuliuoti konkurso rezultatus ir paskelbti juos negaliojančiais.

Manau, kad neteisūs tie, kurie mano, kad konkurso nugalėtoju turėtų būti paskelbtas G. Čaikausko ir K. Akelaičio grupės projektas „Atminti ir pagerbti“ (Žiūrėti: Tiesos. Lt, 2017 m. gruodžio 1 d.). 

Juk tokiu reikalavimu mes faktiškai ir legitimuotume konkursą, o komisijos laimėtoju paskelbto projekto autorių A. Labašauską ar jo šalininkus, galbūt, paskatintume kreiptis į teismą dėl jo teisių apgynimo. Taip pat manau, kad yra nerealūs reikalavimai projektą ar bent jo dalį realizuoti iki 2018 m. vasario 16 d. Traukinys, kaip sakoma, deja, jau nuvažiavo, o kuriant tokį svarbų monumentą valstybės reprezentacinėje aikštėje skuba tikrai nereikalinga. 

Sutinku, kad G. Čaikausko ir K. Akelaičio grupės projekte „Atminti ir pagerbti“ galima įžvelgti ir kai kurių pozityvių, dėmesio vertų dalykų (Šimtmečio ratas, Tūkstantmečio juosta, granito plokštės su Lietuvos valstybės ir jos Nepriklausomybės atkūrimo dokumentų ir kitų tekstų įrašais). Todėl, manau, kad šio projekto kūrėjai, galbūt sustiprinę savo grupę naujais kūrėjais, galėtų dalyvauti ir naujame konkurse bei savo idėjas išplėtoti jame. Dabartinis G. Čaikausko ir K. Akelaičio grupės projektas „Atkurti ir pagerbti“, deja, neatrodo įtikinamai, yra padrikas, ir todėl nemanau, kad jis turėtų būti realizuojamas. Nenoriu įžeisti Vyčio gerbėjų, bet tas nedidelis, žaisliniu jau pramintas žirgelis su raiteliu ant Tūkstantmečio juostos, tikrai atrodo ne solidžiai, o gal net juokingai. Taip pat manau, kad vietoje Amžinosios ugnies nederėtų siūlyti kokio nors pakaitalo – švytinčio kristalo, Šimtmečio rato nereikėtų nustumti į šalį nuo pagrindinės aikštės ašies, projektas stokoja vertikalaus architektūrinio ar skulptūrinio akcento ir pan.

Pritariu gausiems projekto kritikams, Kultūros paveldo departamentui, kad A. Labašausko projektas, toks, koks pasiūlytas dabar, yra netinkamas ir nepakankamas Lukiškių aikštei. Bet gal ir jis neturėtų būti visiškai nurašytas į nuostolius? Gal jis savo esme ir nėra prastas, tik paties autoriaus mintys apie jo įprasminimą buvo šokiruojančios. (Žiūrėti: Andrius Švarplys „Laisvės kovotojai žuvo dėl to, žmonės dabar galėtų pavedžioti šuniukus“ // Pozicija. LT. 2017-11-28). Aikštė didelė, talpi. Tad gal ta sienelė su išrašytais kovotojų vardais galėtų būti realizuota kokiu nors kitokiu būdu ir kitoje aikštės vietoje, priderinus ją prie pagrindinio Laisvės paminklo su valstybingumo ir nepriklausomybės simboliais? Juk apie galimas projekto korekcijas kalbėjo ir specialistai.

O gal A. Labašausko projektas galėtų būti įgyvendintas kur nors kitur, pritaikytas kitai erdvei ir aplinkai, pvz., Antakalnio kapinėse prie Sausio 13-osios bei Medininkų tragedijos aukų memorialo tokiu būdu praplečiant šito memorialo kontekstą ir į pokario metus ir vienoje vietoje sukuriant rezistencijos, pasipriešinimo sovietinei okupacijai, Lietuvos nepriklausomybės gynimo memorialą? Žinoma, ši tikriausiai kontraversiška mintis nėra profesionalo nuomonė, tai grynai hipotetinis pasiūlymas. Bet man pasirodė, kad tos vietovės reljefas gal ir tiktų A. Labašausko projektuojamai skulptūrinei sienai su išrašytais 5467 kovotojų slapyvardžiais ar tikraisiais vardais (Žiūrėti: „Jūratė Mičiulienė. Andriaus Labašausko laisvės vaizdinys“. „Lietuvos žinios“. LT. 2017-12-02).

Man rodos, verta dėmesio istoriko Mato Baltrukevičiaus mintis, kad šalia Lukiškių aikštės esančios Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios šventorius galėtų būti tinkama vieta galimam 1863 metų sukilėlių panteonui bei paminklui. „Jau suformuotas takas, vedantis Šv. Jokūbo link, turėtų išlikti, jis gražiai susietų XIX a. ir XX a. laisvės kovas“, – sako istorikas M. Baltrukevičius. (Žiūrėti: Bernardinai.lt, 2017-12-01).

Nemažai kritikos pažerta ir dėl pačios aikštės plano, jos sutvarkymo. Bet, kadangi aikštė jau sutvarkyta pagal architektų G. Čaikausko ir K. Akelaičio projektą, tai nors daug kam ji po rekonstrukcijos ir nepatinka ar bent jau nelabai patinka, bet nežinau, ar būtų racionalu ir vėl viską keisti, ardyti, nuimti granitines dangas, iš naujo tiesti takus, dar kartą  uždaryti aikštę rekonstrukcijai ir pan. Todėl gal būtų įmanoma ir priimtina, kad įgyvendinto projekto autoriai, kartu su kitais architektais ir menininkais, ypač tais, kurie aktyviai reiškė ir reiškia savo požiūrį į Lukiškių aikštės funkcijas ir paskirtį, bendromis pastangomis ieškotų būdų, kaip dabartinėje aikštėje, be naujų didelių pertvarkymų,  pastatyti valstybę reprezentuojantį monumentą su Vyčiu, t. y. Lietuvos herbu, kitais valstybingumo simboliais, įamžinti visų laikų kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą Amžinąja ugnimi ir kitais atminties, pagarbos ir dėkingumo ženklais, įkūnyti laisvę, laisvą nepriklausomą Lietuvą, apie kurią svajojo ir dėl kurios kovojo laisvės kovotojai. Pritariu Seimo nario dr. A. Anušausko spaudoje išsakytai nuomonei, kad partizanai svajojo ne apie bunkerį, bet apie laisvą Lietuvą. (Žiūrėti: „Lietuvos žinios“, 2017-11-30;  Lrytas.LT,  2017-12-01). Todėl Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė turėtų būti pagrindinis būsimojo monumento Lukiškių aikštėje leitmotyvas.

Tikriausiai, ir Lukiškių aikštėje turėtume pratęsti prieškario Nepriklausomoje Lietuvoje gyvavusią Laisvės paminklų statymo tradiciją. Monumentas, tikriausiai, turėtų būti šiuolaikiškas, bet jo sprendimų paieškos neturėtų pavirsti modernistinių eksperimentų lauku, o suprantamu ir, ko gero, tradiciniu būdu, įkūnyti Lietuvos laisvės, nepriklausomybės, pagarbos kovotojams už laisvę idėjas. 

Taigi, problemos sprendimas turėtų būti atidėtas, bet nevilkinamas dar ilgą laiką. Turėtų pagaliau subręsti tam sprendimui reikalinga aukščiausių valstybės institucijų ir pareigūnų politinė valia aktyviai dalyvaujant ne siauram šiuolaikinio meno apologetų rateliui, bet patiems iškiliausiems visuomenės, kultūros, mokslo veikėjams, meno kūrėjams, kūrybinių ir kitų visuomeninių, ypač patriotines, laisvės ir nepriklausomybės, Tėvynės gynimo idėjas puoselėjančių organizacijų atstovams, Kovo 11-osios Akto signatarams.  Sakoma, kad neturėtume „prisirišti“ prie konkrečių datų, bet manau, kad ta konkreti ir reali data monumentui ir memorialui Lukiškių aikštėje sukurti galėtų būti 2020 metai, kai minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį. Manau, kad ir iki 2020 metų tokiam svarbiam dalykui irgi laiko liko nedaug. Todėl jau dabar, taip pat minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, turėtume nepamiršti ir kito „apvalaus“ jubiliejaus ir jau dabar jam ruoštis ir dirbti.

O kol kas – tegul virš Lukiškių aikštės ir toliau išdidžiai plevėsuoja čia jau „prigijusi“ Lietuvos valstybės istorinė vėliava. Atėjus pavasariui ir vasarai, aikštės granito plokštėmis padengtai aikštės daliai pagyvinti siūlyčiau pastatyti gėlių vazonus, o gal sukurti jų piramides ar kitokias kompozicijas pagal miesto dailininkų ir apželdintojų pasirinkimą. Tarp gėlių galima būtų įkomponuoti ir aikštėje iki rekonstrukcijos jau buvusią plokštę su užrašu Laisvės kovų dalyviams atminti.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Beviltisko nieko nera -        2017-12-8 7:50

tik reikia noreti . Yra puikus meniskas projektas , verzlus ir trykstantis energija - Gitenio Umbraso Vytis - Zaibas !

Beviltiškai pavėluota       2017-12-7 16:45

Pastatyti Vytį Lukiškių aikštėje reikėjo tuoj pat atkūrus nepriklausomybę. Tai būtų mus įkvėpę, suvieniję ir nuteikę optimistiškai toliau stiprinant mūsų valstybingumą. Tada mūsų buvo daugiau ir buvome patriotiškai nusiteikę. Bet po visų tų nesąmonių, kurios vyko tuos praėjusius metus, kai išaugo “nauja” nepriklausoma nuo meilės, pagarbos Tėvynei karta, tik tiek ir belieka, kad vietoje Vyties, turime kupstelį jaunimėliui paiškylauti…

"zikaristui"       2017-12-6 22:28

Liaukis brukęs savo kvailas profanacijas. Jau koktu darosi, kiek galima pliaukšti nesąmones? Gal tu dar ir chirurgams nurodyk kaip operuoti, o oro uosto dispečiariams lėktuvų skrydžius pareguliuok?
Kvailys, šiaip, tik sau pačiam problema, o entuziastingas kvailys jau virsta problema visuomenei.

to 19:30       2017-12-6 22:21

Įkalk litrą šnapso ir visi arkliai bus balti.

Zikaro Vytis        2017-12-6 19:30

Kas apsiims jį atliet?
Žirgas turėtų būt baltos spalvos.

Žinoma...       2017-12-6 19:01

Žinoma,pas mus kaip visada - morgen,morgen…Arba niekada.Lukiškėms tik VYTĮ.


Rekomenduojame

Rezistentai Petras Plumpa ir kun. Robertas Grigas apie vyskupus ir kunigus, paaukojusius savo gyvenimą ir net gyvybę už Lietuvos laisvę

Vytautas Rubavičius. Vokietijoje Alternatyva įgavo jau valdžios, o kada ji susikurs Lietuvoje?

Nuoširdūs sveikinimai!

Algimantas Rusteika. Lietuva yra tie, kurie sakome ‘Mes’. Ne jie

Partizanas Jonas Kadžionis-Bėda ir jo testamentinė kalba: „Lietuva išliks, nes laisvę gavo per stebuklą“

Štai ir sulaukėm. Liudvikas Jakimavičius: „Net okupantų valstybė TSRS valstybinių švenčių proga skelbdavo amnestijas, o ne nuosprendžius“

Verta prisiminti. Kaip okupantai baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-mečio

Irena Vasinauskaitė. Gražuolių kaime iki šiol vaidenasi?

Ramutė Bingelienė. Cenzūros grimasos Seime

Kiek verti 100 eurų Lietuvoje ir likusioje ES?

Algimantas Rusteika. Tiesos išbandymus pereina ne visi

Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ sutiktuvės

Janina Survilaitė. Klampūs archyvų atstatymo keliai

Bernardas Dringis. Klausimai, kylantys Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse

Popietė su Laisvės premijos laureate s.Nijole Sadūnaite

Apie išprievartavimą melavusi feministė nuteista už šiurkštų šmeižtą

Algimantas Zolubas. Pilietinė veikla – politinė

Teisininko žvilgsnis į BK normą dėl seksualinio priekabiavimo. Vytautas Sirvydis: sunku rasti kitą tokį lengvai „pritempiamą“ straipsnį

Vytautas Vyšniauskas. Neiškęstas privatusis patriotizmas

Alvydas Jokubaitis, Mindaugas Kubilius. Europos Sąjunga: kur mes keliaujame?(III). Nedemokratiškų nuostatų įsivyravimas demokratijoje?

Dariaus Kuolio atrinkta. Justino Marcinkevičiaus atsakas savo kaltintojams: „Valstybę praradote jūs, o tautą mes vis dėlto išsaugojome“

Raimondas Kuodis. „Ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai“

Valdas Vasiliauskas. Tauta nebuvo pakviesta į  šimtmečio šventę

Nuo bačkos. Vilniaus meras Remigijus Šimašius: „Vilnius yra kosmopolitinis, atviras miestas ir turi labai simbolizuoti tokias idėjas“

Nida Vasiliauskaitė. #TuIrgiKaltas?

Vladimiras Laučius. „Pagrindinis žurnalistikos tikslas yra ieškoti tiesos“

Lietuvos Respublikai – 100. Darius Kuolys: Vilniuje – Valstybės atkūrimo takas (II)

Vasario 13-ąją Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ pristatymas

Irena Vasinauskaitė. Nieko asmeniško… Tik vykdau pažadą [2], arba Šis bei tas apie politinį priekabiavimą

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Paskutinė idėja Lietuvai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.