Ugdymo politika, Vyriausybė

Bronislovas Burgis: mokytojai – niekinami ir pažeminti

Tiesos.lt siūlo   2017 m. rugpjūčio 11 d. 17:07

4     

    

Bronislovas Burgis: mokytojai – niekinami ir pažeminti

Vytenis Radžiūnas | LRT.lt

Verslininkai ir politikai, baigę mokyklas, gauna milžiniškus atlyginimus, o tie, kurie juos paruošia ir suteikia išsilavinimą, yra vargetos, kurie žeminami ir niekinami, portalui LRT.lt teigia buvęs KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis. Savo ruožtu parlamentarė Aušra Maldeikienė sako, kad premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymas dėl mokytojų algų yra moralinis užribis.

Vyriausybės vadovas S. Skvernelis, su švietimo profsąjungų atstovais aptaręs, kiek lėšų iš kitų metų biudžeto bus skiriama švietimo darbuotojams, pareiškė, kad mokytojai kitais metais gali tikėtis kiek didesnio užmokesčio pirmiausiai dėl pasikeisiančios mokesčių tvarkos. Vis dėlto premjeras priduria, kad dar didesnius atlyginimus pedagogams ir dėstytojams bus galima mokėti tada, kai bus sutvarkytas jų darbo krūvis ir pagerės mokinių rezultatai.

B. Burgis: mokytojai rezultatus gali pakelti per vienus metus

Buvęs KTU gimnazijos vadovas B. Burgis sako, kad vyriausybė seniai mano, jog mokytojas turi dirbti iš pašaukimo.

„Tačiau viskas nėra taip paprasta. Iš tiesų bėda, kad yra daug mokytojų, kurie neturėtų dirbti mokyklose – jie neturi nei gebėjimų, nei pašaukimo. Kita vertus, tam, kad mokyklose dirbtų labai geri mokytojai iš didžiosios raidės, reikia, kad jie būtų orūs, gerbiami ir gautų solidų atlyginimą. Dar prieš dešimt metų siūliau, kad žmonės, kurie dirba mokyklose ir laiko save mokytojais, galėtų įsivertinti. Siūliau, kad būtų lietuvių ir užsienio kalbų testas, kompiuterinis ir profesinis raštingumas. Kai kurie, ko gero, patys išeitų susipratę, kad jie ten netinkami. O likusiems reikia padidinti atlyginimą dvigubai“, – siūlo B. Burgis.

Pasak eksperto, dabartiniai mokytojų atlyginimai yra patyčios: „Išeina verslininkai, politikai iš mokyklų ir gauna milžiniškus atlyginimus, o tas, kuris juos paruošia, yra vargeta. Kur teisybė? Kaip gali būti, kad tas, kuris paruošia tą, kuris gali daug uždirbti ir turėti prestižą,negali į jį lygiuotis? Mokytojai yra pažeminti ir niekinami.“

Tuo metu mokinių rezultatai, pasak B. Burgio, yra tokie, kokius nori matyti valdžia. „Daugybę metų sakiau, kad tai, kas yra mokyklose, niekaip neatsispindi Nacionalinio egzaminų centro rezultatuose. Todėl vieną kartą reikėtų atsipeikėti ir sąžiningai įvertinti, kas vyksta mokyklose nuo pirmos klasės. Reikia keisti viską – pradedant mokymo planais, programomis, ir baigiant tais, kurie to moko“, – LRT.lt kalbėjo B. Burgis.

Jo žodžiais, rezultatus galima pagerinti „vienu mostu“. „Kas yra tas skaičius, kurį gauna moksleivis? Kas yra 65 iš valstybinio egzamino? Ne, tai ne procentai ir ne balai. Mokytojai, susitarę su Nacionaliniu egzaminų centru, gali per vienus metus dvigubai pakelti rezultatus. Kokios problemos? Supaprastinkim dar egzaminų užduotis, sutarkime dėl naujos vertinimo sistemos, kad už vieną tašką gauni 10 balų – ir viskas bus gerai“, – dėstė B. Burgis.

Dėl to, pasak B. Burgio, mokymosi rezultatai gali „pagerėti“, bet tai esą anaiptol nereikš, kad pagerėjo mokymo kokybė. „Tai – pats baisiausias dalykas. Galima padaryti visišką diversiją švietime, pagerinant rezultatus esant blogesniam mokymuisi“, – pridūrė buvęs KTU gimnazijos direktorius.

Vis dėlto, pasak B. Burgio, švietimui skiriamos milžiniškos lėšos, todėl pirmiausią esą reikia pažiūrėti, kur jos nukeliauja.

„Pradėkim nuo to, kad nereikia mokėti tiems, kurie nėra mokytojai. Reikia leisti turėti normalų ar didesnį krūvį tikriems mokytojams ir jiems iš karto mokėti iš tų pačių lėšų. Faktas, kad reikia mažinti mokytojų skaičių, nes sumažėjo mokinių. Be to, negalima švaistyti švietimui skirtų lėšų visokiems nereikalingiems dalykams – prikurta daugybė prielipų prie Švietimo ir mokslo ministerijos, klaiku žiūrėti, kuo jie užsiima. Švaistomos lėšos ir pratybų sąsiuviniams. Nereikia spausdinti kasmet naujų vadovėlių – koks mokytojas, jei kasmet turi turėti naują vadovėlį?

Taip pat reikia, kad mokytojas, baigęs aukštuosius mokslus, būtų toks, kaip Danijoje. 1990-aisiais buvau ten stažuotėje ir apstulbau, kai pasakė, kad Danijoje, baigęs edukologijos mokslus, gali dėstyti bet ką. Paklausiau, ar galėtų dėstyti ir danų kalbą, ir matematiką, o man atsakė: nori pasakyti, kad žmogus, baigęs mokyklą ir universitetą, tiek nemoka danų kalbos ir matematikos, kiek reikia mokiniams? Ir jie 100 proc. teisūs. Pas mus yra didžiausi apribojimai. Nėra jokios išminties ir politinės valios“, – LRT.lt kalbėjo B. Burgis.

A. Maldeikienė: tai – klasikinis cinizmo pavyzdys

Parlamentarė A. Maldeikienė sako, kad premjeras S. Skvernelis tokiu savo pasisakymu apie mokytojus „aiškiai pademonstravo, kad klaikiai nekenčia vaikų“.

„Mokytojai yra pervargę ir išnervinti, apimti visiškos nežinios. Didele dalimi – vyresnio amžiaus, nes jaunimui tas darbas jei ir patinka, jį palieka, nes negali išgyventi.  Premjeras pastaruoju metu labai ciniškai skirsto, kas vertas, kas ne. Jo akimis, vertas kokio nors dėmesio tas, kurio pajamos yra didesnės nei 6 tūkst. eurų per mėnesį. O čia žmogus visą gyvenimą dirbo mokykloje ir dėstė už kapeikas. Vis dėlto norėčiau sužinoti, kodėl, išaugus BVP, pastaruosius 25 metus būtent šitas viešasis sektorius – mokytojai – taip ir lieka už borto? Kada tie visi verslininkai pradės dalintis? Tiksliau, niekada nesidalins“, – LRT.lt kalbėjo politikė.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale LRT.lt ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

>elementarujui       2017-08-16 15:39

nėra smegenų, nereik ir kopūsto kaklo skylei uždengti…..........

Nuolankūs       2017-08-11 21:20

Briuseliui.

elementaru        2017-08-11 20:28

nėra vaikų - nereik ir mokytojų

Tomas       2017-08-11 19:46

Situacija švietime įrodo,kad vykdomas valstybės sabotažas.O prasidėjo viskas berods 96 m.kai drastiškai išsiskyrė mokytojų ir prokurorų bei teisėjų atlyginimai.Kas gali paneigti,kad tada ir nebuvo sudarytas suokalbis tarp politikų ir teisėsauginikų. pirmieji vogs ir dalinsis su teisėjais ir prokurorais,o antrieji to nematys.Todėl ir neturime nuteisto nei vieno politiko.
Priėmus ydingą rinkimų įstatymą,kuris prieštarauja konstitucijai,yra pasitvarkoma taip,kad į valdžią patektų tokie, kuriais galima manipuliuoti.Todėl rinkimai nieko ir nepakeičia. Kaip jums žirklės Liuksemburge- 11000 e. atlyginimas,o lt-650 e.
Visiškai pritardamas autoriui,deja, nežinau ,kaip taisyti situaciją ir sustabdyti švietimo-tautos genocidą.
.

Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Norėčiau sužinoti, kuo naudingas ir reikalingas Lietuvos vartotojams buvo elektros rinkos liberalizavimas?

Vienus trėmė, kiti gerino savo gyvenimo sąlygas

Almantas Stankūnas. Gera žinia iš dalies privataus kapitalo valdomai įmonei Ignitis, tik ar taps ji gera žinia ir vilniečiams?

Jan Rokita: ES sankcijos Lenkijai yra didesnės, nei sankcijos Rusijai

Kastytis Braziulis. Neužkibkite ant rašistų kabliuko. Neleiskite sau suabejoti Ukraina

Lenkija verčiama prisijungti prie euro zonos?

Dominykas Vanhara. Surimtėkime ir pakalbėkime apie tai, kas vakar įvyko Kryme

JAV Floridos valstija uždraudė lyties keitimo procedūras vaikams

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt aštuntoji (rugpjūčio 10 diena)

Areštuotas už memo, kritiško LGBT atžvilgiu, pasidalinimą. Minčių policija jau realybė

Nacionalinis susivienijimas. Dėl „Amnesty International“ šališkumo ir nepasitikėjimo šia organizacija

Simonas Streikus. Masinės migracijos Švedijoje padariniai: ar ją dar galima laikyti gerovės valstybe? (I)

Kai LRT neleidžia, gelbsti Lenkijos televizija. Apie Vakarų laikyseną Rusijos atžvilgiu

Almantas Stankūnas. Didinate piktų ir valstybei nelojalių piliečių skaičių

Ondrej Šmigol. Prasidėjo kontrrevoliucija prieš translytiškumą

Marek Jurek. Metas sudaryti tarptautinę konvenciją dėl šeimos teisių, kaip alternatyvą Stambulo konvencijai

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt septintoji (rugpjūčio 9 diena)

Vienos iš Vokietijos žemių vyriausybė steigia centrus, kuriuose bus galima apskųsti „anti – queer ir rasistinius incidentus“

Vytautas Radžvilas. Nacionalinio susivienijimo pozicija: 1940 m. klaida nebus kartojama

Almantas Stankūnas. Šeimų sąjūdis: nenumaldomas V. Putino ilgesys?

Almantas Stankūnas. „PIŠ“ apie Perlą – kulkosvaidžiu į kojas valdantiesiems

Vytautas Sinica. Už Perlo veiksmus dar baisesnė Šimonytės reakcija

Algis Vyšniūnas. Sąmoninga tautos amnezija

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt šeštoji (rugpjūčio 8 diena)

Kardinolas S. Tamkevičius SJ. Tikėjimo išbandymai – XIX eilinis sekmadienis

Nesitikėkite, kad sveikatos apsaugos valdininkai rekomenduos susilaikymą, idant sulėtintų beždžionių raupų plitimą

Vytautas Sinica. Persona, vadovaujanti organizacijai Amnesty International

Kastytis Braziulis. Keli pastebėjimai dėl Erdogano ir putino susitikimo Sočyje

Ar iš tiesų esame laisvi daryti ką norime?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.