Dienos aktualija, Geroji Naujiena

Br. Lukas Skroblas OSB. Mergelės Marijos gimimas

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugsėjo 8 d. 10:04

16     

    

Br. Lukas Skroblas OSB. Mergelės Marijos gimimas

Palendrių šv. Benedikto vienuolynas | Šilinė

Jonas Damaskietis nuostabiai apibūdino šios šventės pobūdį sakydamas, kad tai „visuotinio džiaugsmo gimimo diena“. Mergelės Marijos gimimas žmonėms yra tarsi skaisti aušra, nešanti savyje būsimo atpirkimo pažadus. Istoriškai, t. y. pagal mūsų laiko skaičiavimą, šis minėjimas nusako pradžią. Antai, Bizantijos tradicijoje ši šventė pradeda liturginius metus, nes šių apeigų krikščionys liturginių metų šventimą pradeda rugsėjo 1 dieną.

Bažnyčia švenčia šventųjų „gimimą“ (Natalis), tačiau tai gimimas dangui ir mirtis žemiškam gyvenimui. Žemiškąjį gimimą Bažnyčios liturgija dėl ypatingo ryšio su Atpirkimo slėpiniu švenčia tik tris kartus per metus: tai Marijos gimimas, Jono Krikštytojo gimimas ir Jėzaus gimimas. Antai, Jono Krikštytojo gimimą aprašo Luko Evangelija. Angelas Zacharijui sako: „Daugelis džiaugsis jo gimimu“ (Lk 1, 4). Zacharijas kalbėjo apie naujosios eros pradžios džiaugsmą. Tačiau ar negalima pasakyti to paties apie Jėzaus Motiną, nors įkvėptieji tekstai šito nemini? Vėliau šią tikrovę atrado pats krikščionių tikėjimas.

Šventės ištakos

Mergelės Marijos gimimo šventės, kuri pradėta minėti veikiausiai Jeruzalėje, pradžios tiksliai nustatyti beveik neįmanoma. Jos kilmė apgaubta neaiškumų. Marijos vaikystę lokalizavo apokrifinė Jokūbo evangelija, dar vadinama Proto-evangelija.

Pirmąjį aiškų tvirtinimą pateikia Romanas Melodietis, sukūręs himną M. Marijos Gimimui (apie 536–556). Jis kaip tik ir semiasi įkvėpimo iš Jokūbo evangelijos. Vėliau imperatorius Mauricijus (582–602) išleido dekretą, kuriuo nurodė viešai minėti šį įvykį, kaip ir tris kitas marijiškas šventes: Marijos Apsivalymą, Apreiškimą Marijai ir Marijos Užmigimą. Andriejus Kretietis paliko vieną seniausių Marijos Gimimo šventės homilijų.

Rytų Bažnyčios nesutaria dėl šios šventės datos. Rugsėjo 8 d. nustatyta Konstantinopolyje ir Jeruzalėje. Antiochija pasirinko rugsėjo 7 dieną. Aleksandrijai labiau priimtina rugsėjo 9 ar 10 1 diena. Vakaruose Roma prisiėmė rugsėjo 8 dieną, tačiau kai kuriuose martirologijuose, kaip antai Galijos ir Didžiosios Britanijos, ši šventė minima rugsėjo 9 dieną.

Gimimo šventykla Jeruzalėje

Apaštalo Jokūbo Proto-evangelija, kurios pirminiai elementai siekia II a., Marijos tėvų, Onos ir Joachimo, namus lokalizuoja Avių vartų maudyklės pašonėje. Šitai nepasakyta tiesiogiai, bet duodama suprasti, kalbant apie Joachimo gyvulių bandas ir daugybę aukų, kurias jis ruošė Šventyklai. O Avių vartų maudyklė buvo skirta apiplauti gyvulių aukas. Anksčiau ar vėliau, siekdama tikslaus vietovės apibūdinimo, tradicija turėjo pripažinti, kad Joachimo ir Onos namai buvo netoli šios maudyklės.

Ši maudyklė turėtų būti atskirta nuo Betzatos maudyklės, kuri turėjo penkias stogines (plg. Jn 5, 2), tačiau jos buvo arti viena kitos ir pirmieji krikščionių autoriai jas tapatino nedvejodami. Šv. Euzebijus, šv. Jeronimas ir šv. Kirilas Jeruzalietis aprašo maudyklę, bet nepasako, ar šalia buvo šventykla. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta apie 422–438 metus.

Kai kurie autoriai teigia, kad ji buvo dedikuota Dievo Motinai. Vienas iš jų tvirtina, kad ši bažnyčia stovėjo šalia vienos iš penkių stoginių: „Toje vietoje, – sako jis, – įvyksta daug stebuklų, tačiau maudyklė šiuo metu yra tikra kanalizacija; joje valoma viskas, ko reikia miestui.“

Sofronas Jeruzalietis (636 m.) pirmasis tvirtino, kad ši bažnyčia buvo pastatyta ten, kur buvo Joachimo namai, Mergelės gimimo vieta: „Kelyje, – teigia jis, – nesisaugodamas pereisiu vietą, kur gimė Princesė savo Tėvų kambaryje.“ Po jo Jonas Damaskietis šlovina šią šventovę garsia homilija: „Sveiki, Avių vartai, švenčiausioji Dievo Motinos Šventykla; Sveiki, Avių vartai, Karalienės šeimos namai; Sveiki, Avių vartai, kitados Joachimo avių lopšys, dabar protingos Kristaus kaimenės bažnyčia, panaši į dangų.“ Netrukus po to 30 metrų nuo tos vietos buvo pradėta gerbti Marijos gimimo vieta. Tai kriptos formos grota, kur buvo – taip tikima – Joachimo ir Onos kapas.

VIII a. prie šios bažnyčios buvo įsikūrusi vienuolių moterų bendruomenė. Joms pagelbėjo 5 kunigai. Šv. Onos vienuolyne, įsikūrusiame Gimimo grotos apačioje, pirmieji Jeruzalės karaliai lotynai XII a. surado vos tris ar keturias vargingas seseris. Tačiau nuo 1104 m. čia iškilo didelė abatija, besilaikanti šv. Benedikto Regulos. Prieš šios abatijos vartus piligrimai, pasak Perdiko Efeziečio, „sustodavo po pavėsingu medžiu, kuris, pasodintas gimus nekaltajam vaikeliui, suteikia vaisingumą nevaisingoms moterims, kai šios paragauja to medžio vaisių.“ XV a. piligrimai tikėjo, kad šis medis buvo pasodintas pačios Mergelės, kai ji dar buvo maža. Kitos tradicijos, nesutariančios su Jeruzalės tradicija, gimtąjį Marijos namą lokalizavo Nazarete arba Betliejuje.

Galima manyti, kad pirmoji Avių vartų maudyklės Švč. Marijos bazilikos dedikacija kaip tik ir yra Marijos Gimimo šventės, švęstos Jeruzalės Bažnyčios ir greitai perimtos kitų Rytų Bažnyčių, pradžia, t. y. rugsėjo 8 d. Tai viena didžiųjų Bizantijos iškilmių, kurią ruošia viena šventė ir eina kitos penkios švenčių dienos. Šventimas baigiasi rugsėjo 12 dieną.

Vakaruose

Marijos kulto šventimas Vakaruose nulemtas Rytų tradicijos. Romos Marijai dedikuotų bažnyčių pašventinimas liko beveik nepastebėtas, o Jeruzalėje tokių bažnyčių dedikacijos visai krikščionijai davė didžiąsias šventes, ypač Marijos Dangun Ėmimo ir jos Gimimo iškilmes.

Rugsėjo 8 dienos šventė į Romą skverbėsi droviai. Pradžioje, apie 660–670 m., šią šventę perėmė vos kelios parapijos. Kitą dešimtmetį ši iškilmė pamažu plėtėsi ir tik 680–690 m. ji buvo integruota į Romos kurijos pontifikalą, kitaip tariant, tapo Romos kurijos liturgijos dalimi. Tarp 687 ir 701 m. popiežius Sergiejus praturtino šį šventimą procesija nuo šv. Adriano bažnyčios iki Švč. M. Marijos Didžiosios Bazilikos.

Galija šią šventę perėmė anksčiau, bet pradžioje nesuteikė jai iškilmės statuso. Ispanijoje ji pasirodė X a., o Milane – tik XI amžiuje.

Gimimo šventė

Marijiška rugsėjo šventė iškyla kaip džiaugsmingas minėjimas, nes gimė pasauliui ta, kuri taps Atpirkėjo Motina. Kaip tik dėl šio motyvo džiaugsmas yra svarbiausias šios šventės bruožas. Kiekvieno žmogaus gimimas šeimai atneša didelį džiaugsmą, bet čia jis tarsi išaukštintas ir suantgamtintas. Kaip teigia Jokūbo Proto-evangelija, Marijos motina ilgai buvo nevaisinga.

Bizantijos liturgija iškelia didžiulę iš šv. Onos kilusią šeimą, nes Marija yra Mesijo motina ir tikinčiųjų motina: „O, Ona išmintingoji, Mergelės Motina, savo įsčiose jūs išnešiojote prieš bet kokią viltį mergelišką gėlę, vaiskiausio grožio ūglį; todėl mes jus skelbiame palaimintąja kaip gyvenimo šaknį.“

Bažnyčia šį džiaugsmą, anuomet tylų ir skirtą tik keliems asmenims, tarsi įima savin ir kviečia jame dalyvauti visus savo vaikus. Šiandien žinome, kad ano meto mergaitė buvo Izraelio gėlė, prieš pasirodant jos Sūnui, ji buvo pati nuostabiausioji iš savo Tautos vaikų. Mūsų tikėjimas virsta džiūgavimu, nes jos grožis spindi ir Dievui, ir mums.

Gražiausia iš moterų

Gimusioji Joachimo ir Onos namuose buvo išrinkta prieš pasaulio sukūrimą, Tyriausioji, Nekaltoji Mergelė, pats tobuliausias kūrinys, kurį žemė kada nors nešiojo. Bažnyčios liturgija tai kartoja visomis kalbomis.

Dėl Nekalto Prasidėjimo malonės Marija pradėjo savo gyvenimą ypatingu šventumu. Jai duota malonė nuo šio momento buvo tobulesnė už bet kurio šventojo malonę. Dėl šios priežasties įvairūs krikščionių autoriai Mariją lygino su gražiausiais Šventosios Žemės kalnais. Antai, Rupertas Deutzas apie ją sako: „Naujas žemiškas rojus, nes Dievas ją pasodino su meile, idant joje patalpintų naująjį Adomą. Jis palaimino šią žemę ir išželdino joje visokios malonės sėklas ir visų dorybių pavyzdį.“

Dievui sukūrus Ievą iš Adomo, ši švytėjo grožiu, spinduliavo gyvenimu ir nekaltumu. Dievas suteikė Marijai ne mažiau malonių. Jis panoro sukurti jos kūną per Šv. Dvasios veikimą pagal savo amžiną Mintį, savo Žodį, nes ji turėjo būti žmogiškoji jo įsikūnijusio Sūnaus buveinė.

Dievas patyrė daug nesėkmių savo, kaip kūrėjo, darbe. Pirmoji pora nusigręžė nuo Jo. Jų palikuonys buvo neištikimi visoms sandoroms (Nojaus, Abraomo, Mozės). Šiandien prasideda naujas Dievo ir žmonijos etapas: „Mergelė gimė, – gieda Bizantijos liturgija, – iš nevaisingos moters, kad atnaujintų mūsų prigimties sterilumą [...] Nevaisingos moters vaisius, kuris sušvito mums kaip Visagalio kūrėjo ženklas, galutinai sunaikino visuotinį nevaisingumą.“

Mariją nuostabiai apdovanojo prigimtis ir malonė. Tobuloji Mergelė yra žmonijos garbė. Adomas suklupo per neteisingą savo laisvės sprendimą, patraukdamas visus savo palikuonis į nuodėmę. Kristus viską atnaujino, bet jis yra Žmogus-Dievas, ne tik žmogus. „Dievas panoro sukurti, – sako Nikolajus Kabasilas, – visiškai tyrą Mergelę, idant išorėje padarytų kažką, kas atsilieptų į dieviškąjį supratimą. Tobulas Mergelės klusnumas parodo Įstatymo Kūrėjo išmintį. Mergelėje konkrečiai išreikšta radikali galia, kurią Dievas suteikė triumfui prieš blogį. Dar prieš gimstant Žmogui-Dievui, Mergelė parodė savimi, kokį grožį žmonija gali pasiekti, jei yra visiškai ištikima prigimtiniam integralumui. Šiame pasaulyje, kaip ir rojuje, ji parodė žmogų tyrą ir integralų, tokį, koks jis buvo sukurtas pradžioje ir koks turėjo likti, koks jis galėjo išlikti, jei būtų kovojęs, kad neatpultų nuo savo kilnumo.“ (Apie Gimimą) Nikolajus toliau klausia: „Ar Mergelė nėra pirmasis žmogus, pirmasis ir vienintelis, kuris parodė savimi, kas yra žmogaus prigimtis?“

Grožis nukreiptas į Sūnaus grožį

Dievas sukūrė šedevrą ne tik dėl Marijos. Meilingai jį kurdamas, jis turėjo mintyje dar tobulesnį kūrinį – savo vienatinį Sūnų Jėzų Kristų. Prancūzų mąstytojas Bosue’as rašo: „Sukurdamas šį dievišką vaiką, Dievas galvojo apie Jėzų Kristų. Jis jį kūrė tik dėl jo. Nesistebėkite, krikščionys, nei dėl to, kad Dievas ją taip rūpestingai kūrė, nei dėl to, kad ją pagimdė taip maloningai; nes jis ją sukūrė dėl Išganytojo.“

Marija paskirta tapti Išganytojo Motina, jos grožis jai duotas dėl jos Sūnaus. „Per Mariją, – dar sako Bosue’as, – dėl gyvos ir natūralios jos begalinio tobulumo raiškos jau yra užmegztas ir pradėtas Jėzus Kristus. Ji yra būsimoji Mesijo Motina, Šventykla, kurioje turės įvykti dviejų Kristaus prigimčių vienybė, dieviškoji ir žmogiškoji, viename jo asmenyje. Reikia, kad viskas joje būtų verta To, kuris joje gaus kūną.

Marijos tyrumas atitinka jos Sūnaus tyrumą. Tai šio tyrumo anticipatija. Kadangi Jėzus turi gauti iš jos kūną, suprantama, kad, būdamas Dievo Žodis, jis iš anksto paruošė savo Motiną: jis jai suteikia tobulą šventumą, kurį atras įsikūnydamas. Neofitas Atsiskyrėlis sušunka: „Ar nereikėjo, kad ji būtų tyresnė nei saulės spinduliai, ji, kuri turėjo suteikti teisingumo Saulei nekaltą kūną?“

Čia slypi Onos ir Joachimo didybė: paaukoti Dievui žmonių vardu neįkainojamą dovaną – vienintelį kūrinį, vertą būti Dievo Motina.

Totalus slėpinys

Liturgijos šventimas retai laikosi fragmentiškos įvykio vizijos, bet jį įkelia į išganymo slėpinio visumą, matydamas jį kaip didesnio judėjimo momentą. Liturgija visuomet siejasi su velykiniu Kristaus mirties ir prisikėlimo slėpiniu. Marijos gimimo šventė paskleidžia džiaugsmą ir viltį, nes skelbia ateinantį Įsikūnijimą ir būsimą Atpirkimą.

Marija yra stebuklo vaikas. Jos tėvai jau per seni, kad tikėtųsi palikuonių. Žmogiškai žvelgiant, jau per vėlu: „Dievas tam tikru būdu, – sako Kabasilas, – atitraukia prigimtį, kad sukurtų Palaimingąją, kaip sukūrė pirmąjį žmogų.“ Marijos gimimas atnaujins pasaulio istoriją; ji yra naujasis Edeno sodas. Grigalius Palamietis sako: „Šią dieną pasirodo naujas pasaulis, nuostabus rojus, kuriame ir iš kurio gims naujasis Adomas, kad pertvarkytų senąjį ir atnaujintų visą kūriniją.“

„Šią dieną malonė ima nešti vaisių, […] ši diena yra visuotinio džiaugsmo pradžia. Šią dieną ima pūsti išganymą skelbiantys vėjai“, – gieda Bizantijos liturgija. Tačiau tai dar nėra vidudienis, tai tik aušra, tai Saulės, kurią Marija turi pagimdyti, skelbimas. Jėzus ima brėkšti savo Motinoje. Krikščioniška diena skleidžia savo pirmuosius spindulius.

Šventasis abatas Raimondas Jordanas, vadinęs save Idiota, šventė Marijos gimimą kaip pilną Atpirkimo dieną. „Ji yra ryto žvaigždė, – sako jis, – nes skelbia didžios dienos atėjimą. Jai pasirodžius, Atpirkimas prisiartino. Ryto žvaigžde, visokios šviesos žvaigžde, tu švieti prieš patekant saulei, nes tavo gimimas ėjo pirma gimimo Jėzaus Kritaus, tavo palaiminto Sūnaus, kuris yra dienos šviesa.“

Gyvenimas jau teikiamas visai žmonijai, nes Marija jau čia. Liturgija tarsi peršoka kai kuriuos etapus, nes mato Atpirkimą jau atliktą, ir sveikina Mariją kaip išvaduotoją iš pirmųjų tėvų savo Sūnuje ir per jį, ji yra pirmosios nuodėmės sunaikintoja. Bizantijos liturgijos tekstuose šią dieną į Ievos lūpas įdedami tokie žodžiai: „Mano išvadavimas užgimė, per ją būsiu išvaduota iš pragaro grandinių.“

Šv. Jonas Damaskietis į pirmųjų tėvų lūpas įdeda nuostabius žodžius Išganytojo Motinai: „Būk palaiminta, o dukra, kurią Dievas mums pažadėjo po mūsų nuopuolio. Tu panaikini mūsų bausmes, kurių nusipelnė mūsų geidulingumas. Iš mūsų gavai mirtingąjį kūną, o mums grąžini nemarumo skraistę. Iš mūsų gavai būtį, o duodi sveiką būtį. Panaikini skausmus ir suplėšai mirties drabužį. Tu mus šauki į mūsų pirmąją gyvenimo vietą. Mes užvėrėme rojaus vartus, o tu atlaisvini gyvenimo medžio kelią.“

Šioje šventėje, kupinoje džiaugsmo ir šviesos, nepasirodo skausmingieji velykinio slėpinio aspektai. Šioje valandoje yra vietos tik vaiko laimei ir lopšio džiaugsmui. Užkulisiniame plane ryškėja gerumas, kurį pasaulis gaus iš šio jam svarbaus įvykio. Ji ateina į pasaulį, o su ja pasaulis yra atnaujinamas; ji gimsta ir Bažnyčia atgauna savo grožį.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jota       2019-09-14 8:38

Bet tu tikrai durnas. Maniau, kad galima su tavim kalbėtis, deja, su idiotais nepadiskutuosi.

ah1 Jotai       2019-09-13 18:57

Ah, Jota, Tota. Dievas - Tiesos dvasia ir vienintelė neatleidžiama nuodėmė - nuodėmė tiesai. Užuojauta.

Jota       2019-09-13 11:45

Kaip bitės garbina Dievo Motiną: https://3rm.info/publications/39275-chudo-v-medovyh-sotah-foto.html
Numirėli, mokykis.

Jota > ah 1       2019-09-12 22:00

Кad ir tikėti nebereikia - pamačiau savo akimis, kad gyvas numirėlis net komentarus gali rašyti.

ah1 Jotai       2019-09-12 19:34

ah, Jota, Jota. Negi tikite zombių maršu - numirėlių vaikštynėmis? Jėzaus nepažino ne tik Marija, bet ir mokiniai, pagal Bibliją, o tai gali reikšti tik viena apsimetėlį Jėzumi. Tai kad Jėzus mirė/ atidavė dvasią patvirtina ev. Mr. 15: 37 . Numirėliai nevaikšto ir nevalgo, na nebent Holivude.

Jota        2019-09-12 10:16

Ah1, kodėl tu priimi Kristaus nurodymą “geraja naujiena dalintis tik su žydais ir nenuklysti pas pagonis ir samariečius”? Jei iš tos pačios Evangelijos imi Kristaus žodžius “nenuklysti pas pagonis”, tai kodėl iš tos pačios Evangelijos ignoruoji Jo paliepimą “skelbti Evangeliją visam pasauliui”? Juk pats prieš save apsikvailini. Jeigu Marija Magadalietė Jo prisikėlusio iš karto nepažino, ar tai reiškia, kad Jis neprisikėlė? Paskaityk evangelijų pabaigas, kuriose kalbama apie Jėzaus pasirodymus mokiniams. Ir kokia tuomet Jo misija, jeigu Jis neprisikėlė? Ką Jis davė “pražuvusioms Izraelio namų avims”? „Jei Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas tuščias.“ (1 Kor 15, 17), rašo Paulius. 
Ar tau geriau tikėti nesąmonėmis ir velnio išgalvojimais, ar rasti tiesą ir pažinti Dievą?

Jota Taipui       2019-09-12 9:54

Švč. Mergelė NIEKADA nenusidėjo, ji gyveno pagal Dievo Įstatymą savo valia, Ji vadinama sen. slavų k. “Пренепорочная” - Nenuodėmingoji. Ji yra aukščiau angelų ir archangelų, Ji - Dangaus Karalienė ir Valdovė, Dievo Motina.

Ginčo, kuri Bažnyčia tikresnė, mes dabar neišspręsime, belieka tikėti Dievu ir sąžiningai ieškoti tiesos. Pirmiausia man iškilo klausimas, kas nuo ko atsiskyrė 1054 m.; po to - kuri Bažnyčia išlaikė Kristaus Mokymo pilnatvę, o kuri jį iškreipė, pristeigusi tokių tiesų, kurių nėra nei Tradicijoje, nei Šv. Rašte. Pvz., jau antrajame Visuotiniame Konstantinopolio Susirinkime 381 m. buvo sudarytas Tikėjimo išpažinimas ir uždrausta kada nors jį keisti, tačiau Romos bažnyčia sulaužė šį draudimą ir savavališkai Tikėjimo simbolį pakeitė, pridėjusi, jog Šv. Dvasia kyla “ir iš Sūnaus”. Ir t.t.
Reikia džiaugtis tais žmonėmis, kurie ieško tiesos ir nėra abejingi. Tačiau fanatikais, kurie aklai laikosi tiesų, net nesistengdami jų suvokti, aš tikrai nesižaviu. Man teko su jais susidurti, ir galvoju, kad geriau būtų buvę to išvengti.

Taip>Jota       2019-09-11 23:37

Leiskite paklausti ir uz ,kokias gi nuodemes Jezus
teis savo motina?Gal uz melavima,pavyda,vagyste

Pauliaus laiske Korintieciams"Juk mums VISIEMS reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad KIEKVIENAS atsiimtų, ką jis, gyvendamas kūne, yra daręs – gera ar bloga.2Kor5-10”

Kaip naujasis Adomas taip ir naujoji Ieva buvo ir yra be nuodemes,kaip ir skelbia Kristaus ikurta Kataliku Baznycia.

ah1>Nesuprantu       2019-09-11 20:57

O suprantat kodėl Juozapas kūdikį pavadino Jėzus/ Ješua/ “Jahvė gelbėja” o ne taip kaip buvo pasakyta Viešpaties/Adonai žodžiai per pranašą - Emanuelis?

ah1 >Jotai       2019-09-11 20:41

ah, Jota, Jota. Todėl kad jis buvo visų pirma žydas ir išimtinai rūpinosi tautiečias todėl ir sakė pirma : kad yra “siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis”, pražuvusios namų avys pražuvę Izraelio žemės duotos žydams paties JHVH,  tai biblijinė Romos okupacija, biblijonę Romos okupaciją rodo ” vaikščiojantys” tuometiniai biblijoje pinigai su ciesoriaus/ Romos imeratoriaus atvaizdu; turbūt aiškint nereikia kad okupaciją visų pirma reiškia kitos valstybės naudojami pinigai - na pvz. kaip rubliai, kaip rexmarkės vietoj litų,  antra sakė: duodamas nurodymą geraja naujiena dalintis tik su žydais ir mokiniams giežtai (naudojo žodį “nenuklysti”) nenuklysti pas pagonis ir samariečius,nes jie nežydai, jie ne JHVHes vaikai - jie kaip gyvuliai, kaip šunyčiai duodamas palyginimą su gyvuliais Ješua/ “Jahvė gelbėja” išsakė savo pažiūrą į nežydę su sergančia dukra.
Na o kas dėl prisikėlimo tai jis neprisikėlė - jo neatpažino nei Marija, iš kurios Ješua/ “Jahvė gelbėja” išvarė septynis demonus, (kaip demonai varomi buvo senais laikais skaitykit “Dekameroną”),nei jo,Ješuos/Jahvė gelbėja, mokiniai neatpažino…
Na o toliau kūrybingų žmonių išmislai kuriuos vainikuoja zombių maršas - iš kapų išlindusių numirėlių vaikštynės… apie tai skaitykit Biblijoje.
Na ir kaltinimai Jėzui išsakyti Biblijoje - tautos kiršinimas,siekimas Meisjo ir žydų karlaius mantijos ir to patvirtinimas Jėzaus/ Jašuos/ “Jehvė gelbėja” patvirtino kad jis Mesijas ir žydų karalius - ko žydai nepripažino…

Jota       2019-09-11 12:13

ah1, jei tu žmogus, mqstantis logiškai, tuomet atsakyk, dar kartą klausiu: kodėl Jėzus po savo Prisikėlimo savo mokiniams liepė eiti į VISĄ PASAULĮ ir skelbti Evangeliją? Kodėl tu be perstojo kaip užsuktas tvirtini, jog Jis buvo siųstas “tik pas pražuvusias Izraelio namų avis”?
Taip, kanaanietei Jis būtent taip ir atsakė Mt 15, 21-28: Jis yra siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis. Bet kodėl Jis šitaip atsakė, ar pagalvojai?
Kanaaniečiais buvo vadinamos kelios tautelės ar gentys - amonitai, hetitai, filistinai ir kt. Tai buvo pagonys, tikintys žiauriais ir kerštingais savo dievais, kurie dažnai užsiimdavo paleistuvyste. Izraelitams Įstatymas draudė lankytis pas pagonis ir samariečius. Jėzaus mokiniai PIRMIAUSIA turėjo skleisti Evangeliją žydams, kurie po to jau nebūtų galėję priekaištaudami sakyti, jog pirmieji skelbimai buvo pasakyti ne jiems, o pagonims, ir tuo galėtų pasiteisinti.
Taigi būtent DĖL TO Jėzus draudė mokiniams eiti pas pagonis (Mt 10, 5), ir būtent DĖL TO Jis iš pradžių neatsakė kanaanietei.
Ir tik po to, kai prisikėlė iš mirties, Jėzus įsakė skelbti Evangeliją VISAI KŪRINIJAI.

Jota       2019-09-11 11:50

Katalikai tvirtina, jog Dievas išimties būdu apsaugojo Švč. Mergelę nuo gimtosios nuodėmės. Stačiatikiai šios dogmos nepripažįsta, jos nepagrindžia ir Šv. Raštas. Kaip tik atvirkščiai: Paulius Laiške romiečiams 5,12 tvirtina “Kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo”. VISI. “Nėra teisaus, nėra nė vieno”, - cituoja Senąjį Testamentą Paulius.
Tačiau Švč. Mergelė, būdama kūnu ir siela Adomo dukterimi, savo laisva valia ir bendradarbiavimu su Dievo malone pirmapradę nuodėmę savyje padarė nevaisinga. Pagalvokite, kas daugiau: ar pačiam su Dievo pagalba laisvai nugalėti blogio pradmenis savyje, ar dėl išankstinio apsaugojimo nuo nuodėmės mechaniškai priimti Dievo kvietimą būti Jo Motina?
Juk ir Ji pati tvirtino: “Štai NUO DABAR mane palaiminta vadins visos kartos”. Pop. Pijus IX, paskelbdamas oficialiai šią dogmą, nenurodė jokios Šv. Rašto eilutės, kuri pagrįstų Nekaltąjį prasidėjimą.

Iš šios neteisingos dogmos kilo kita neteisinga - apie Mergelės Marijos Ėmimą į dangų išvengiant mirties.

O 18.45 citata apie Sandoros skynią nieko nekeičia ir nieko neįrodo - Švč. Mergelė galėjo būti Naująja Sandoros skrynia, bet tik dalyvaujant Jos laisvai valiai.

Reikia mokytis mąstyti patiems ir sąmoningai priimti tikėjimo tiesas. Jūsų laisvas sprendimas - katalikų tiesos ar ortodoksų.

Taip       2019-09-10 18:45

Kas buvo Senosios sandoros šventoje skrynioje prie,kurios joks  nuodemingas zmogus negalejo prisiliesti “Atėjus prie Nakono klojimo, Uza ištiesė ranką į Dievo Skrynią, norėdamas ją prilaikyti, nes jaučiai buvo sujudę. VIEŠPATS supyko ant Uzos. Dievas parbloškė jį ten dėl to, kad jis palietė ranka Skrynią, ir jis numirė ten šalia Skrynios.(2Sam6-6).O Sandoros skrynioje  buvo trys daiktai,trys nuorodos  i Jėzu: manna, Aarono(kunigo)lazda ir Dešimt Dievo  įsakymų. Hebrajų kalboje (“isakymas”-DABAR)dar gali būti verciamas, kaip “žodis” .Palyginimui Sv Marija , nešiojo visų šių trijų dalykų išsipildymą savo kūne. Jėzus yra „tikroji manna iš dangaus“ (Jono 6:32), tikrasis „vyriausiasis kunigas“ (Žyd 3, 1) ir „žodis tapęs kūnu“ (Jono 1:14).Naujajame Testamente naujoji sandoros skrynia nėra negyvas daiktas, o asmuo: Palaimintoji Motina. Kiek šventesne ir tyresne yra naujoji sandora, jei manytume  kad senoji sandora  buvo tik „šešėlis“ naujosios.//“Ir atsidarė danguje Dievo šventykla, ir pasirodė šventykloje jo Sandoros skrynia, ir sušvytravo žaibai, nuskambėjo balsai ir griaustiniai, kilo žemės drebėjimas, ir pabiro baisi kruša.(Apr11-19)“Senasis Testamentas yra Naujajeme apreikštas ,Naujasis Testamentas,  yra Senajame paslėptas.”Šventasis Augustinas

Nesupratau       2019-09-10 17:49

tai buvo kaltas ar nekaltas pradėjimas ?

ah1       2019-09-8 14:54

Dievas yra Tiesa pagal Bibliją; ji yra, ji esa ir jos niekas nepagimdė ir jos niekas neužkasė žemėmis ir jos niekas niekur nepaėmė - ji yra, ji esa -  Tiesa negali būti graži arba negraži - ji yra, ji esa, jos nenupieši, nunudroši, nenulipdysi - tiesa tai gamtos dėsniai pavaizuoti pražuvusioms Izraelio namų avims Jėzaus išsakytais pavyzdžiais ir pačiu Jėzaus pavyzdžiu Biblijoje. 

Jota       2019-09-8 13:10

Nesąmonių rinkinys. Skroblas turbūt tyčia sumaišė Rytų ir Vakarų Bažnyčių tradicijas, kad žmonės, kurie ir taip nieko nenumano, visai nebeskirtų, kas tikra Marijos garbinime, o kas ne, ir kad nejučiom susidarytų įspūdį, jog Rytų ir Vakarų Bažnyčios nebesiskiria, o jei ir skiriasi, tai tik “papildo” viena kitą. Iš tikrųjų nėra jokio “nekaltojo Marijos prasidėjimo”, nes pati Švč. Mergelė savo šlovinimo giesmėje Lk 1,48 sako: “Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos”. NUO DABAR, o ne nuo nuo gimimo! Toliau dar painiojama Marijos UŽMIGIMO šventė ir katalikiška Dangun Ėmimo. Ir ar Skroblo minimą Grigalių Palamietį (Palamą) Katalikų bažnyčia pripažįsta? Mano žiniomis, nei palamizmo, nei Jėzaus maldos, kurios pagrindas Evangelijoje ne kartą yra patvirtintas, katalikybė nepripažįsta.
Toliau šito “unitizmo” net nebežiūrėjau. Tikėkite tuo sinkretizmu, jei norite.
Ekumenistai praranda gebėjimą skirti tikėjimo tiesą ir pažinti Dievą.


Rekomenduojame

Sąjunga „Vardan šeimos“ kviečia į protesto akciją „STOP Barnevernet ideologijai, STOP Lietuvos VTAĮT savivalei“

Tomas Baranauskas pokštauja. Nekonfliktiška istorija

Vygandas Trainys. Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir jo atminimo lentos istorija trumpai

Mitingas „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“ (vaizdo įrašas)

Rasa Čepaitienė. Naktinės istorijos politikos rezultatas: savivaldybė jokių pretenzijų reikšti negali

Algimantas Rusteika. Amžinai tyčiotis iš visų neįmanoma

Vytautas Sinica. Ir teisėta, ir solidu

Rūta Visocnik. Ginti? Saugoti? Padėti?

Rasa Čepaitienė. Privalome pareikalauti, kad valstybė pagaliau imtųsi kurti savą istorijos politiką, kad atkakliai ir garbingai gintų istorinę tiesą

Advokatas Saulius Dambrauskas: Aš kaltinu teismus, arba Kas naujo miškų fronte

Ramūnas Aušrotas. Kokią žinią neša naujųjų kardinolų paskyrimas?

Vilius Kavaliauskas. Štai kaip į Vilniaus „vamzdį“ atsakė baltarusių Slonimas

Ekonomistas prof. Povilas Gylys „Iš savo varpinės“ laidoje paneigia krizių neišvengiamumo mitą

Šiandien 18 val. visi į mitingą Simono Daukanto aikštėje: „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai ištarkime NE!“

Andrius Švarplys. New Brave World, arba Štai kaip atrodo technototalitarizmas

Nuo bačkos. Finansų ministras Vilius Šapoka: mokėti mokesčius tapo madinga

Linas Kojala. Svarbūs regioniniai rinkimai Vokietijoje

Paskirtasis kardinolas Sigitas Tamkevičius: „Tai ne tik mano, bet ir visų už Lietuvos laisvę kovojusių žmonių pastangų įvertinimas“. Sveikinimai!!!

Į paskutinę kelionę palydėtas menininkas Antanas Kmieliauskas

Vytautas Sinica klausia: kur buvo didieji Rozovos kritikai prieš keletą metų? Kiek metų jiems prireiks, kol „pastebės“ ir šeštąją koloną?

Algis Avižienis ir Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: 1939-ųjų Lenkijos katastrofa ir „visiško nekaltumo“ mitas

Cenzūros skandalas Vilniuje: „JCDecaux“ atsisako platinti plakatus su Jono Noreikos atvaizdu

In memoriam: Antanas Kmieliauskas (papildyta)

Vidmantas Valiušaitis apie R. Vanagaitės emocinį šantažą ir dvi visiškai skirtingas reakcijas į jį

Geroji Naujiena. Palaimintas tas, kurio atlygis laukia teisiųjų prisikėlime

Liudvikas Jakimavičius. Lietuvos informacinio lauko nuodai ir priešnuodžiai: kas ryšis?

Vytautas Radžvilas. Jie jau čia: LRT vėl užgrobta!

Povilas Gylys. Nacionaliniai rinkimų į Seimą ypatumai

Balys Tulevičius. Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės vadovaujama LTV pradėjo Rūtos Vanagaitės reabilitacijos kampaniją

Audrius Bačiulis. Apie nuomonių įvairovę LRT

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.