Kultūros, kalbos, istorijos politika

„Bet kas gi jie – tie balvonai?“ Remigijus Šimašius klausia ir atsako

Tiesos.lt redakcija   2015 m. liepos 23 d. 17:33

23     

    

„Bet kas gi jie – tie balvonai?“ Remigijus Šimašius klausia ir atsako

„Veidaknygė“

Balvonai nukeliaus nuo tilto. Ir tai labai gerai, nes nei javų pėdas, nei kareivių korpusai nebegrės praeivių gyvybei. Galėsim ir iki paskutinio siūlo išsidiskutuoti, koks turi būti jų tolimesnis likimas.

Bet kas gi jie – tie balvonai? Liūdna tai tema ir nejauki. Bet turim tai pasakyti sau patiems.

Kareiviai, kariavę ne savo karą ne savo žemėje. Kuriems degtinės įpildavo prieš beviltišką ataką, o už nugaros, jei sugalvotų atsitraukti, stovėjo paruoštas savų kulkosvaidis.

Kolūkiečiai – kolūkio pirmininko/tijūno ganomi baudžiauninkai, kurių žemę ir kitą turtą nusavino. Kurių kantrų darbą pamažu keitė nuolatinės išgertuvės. Kurių prasimaitinimo šaltinis buvo primityvus natūrinis ūkis bei kiaulės, nupenėtos vogtais pašarais.

Darbininkai, kurių darbo vieta buvo tuo geresnė, kuo daugiau iš ten buvo galima pavogti (mėsos kombinatas kaip tobula viršukalnė). Kurie kaip išganymo laukė talono sofai, arbatos servizui ar kelialapio prie jūros, o belaukdami desperatiškai dairėsi blato.

Studentai, kurie ne studijavo, o kalė. Ir dažniausiai tai, ką visišku kliedesiu laikė ir jie patys, ir jų dėstytojai. Bet kalė stropiai, nes nuo to priklausė, kokiame kampe ar užkampyje gaus darbo paskyrimą ir ar greitai užsitarnaus paskyrą butui.

Šiuos herojus, tiksliau, jų kitą – neegzistuojančią ryžtingai didvyrišką pusę – tapė, aprašė, liejo menininkai – Milošo „Pavergto proto“ herojai, turėję kurti taip, kaip jiems liepė, ir šlovinti tai, ką liepė. Ir darė jie tai kokybiškai – kad taptų kūrėjų sąjungos nariais ir gautų atlyginimą, šiltnamines kūrybos sąlygas, prestižinį būstą bei džiaugtųsi galį įsigyti etno sodybą. O kad širdis nebūtų tuščia – šiai kūrybai net suteikė kažkokią prasmę.

Ir visa tai buvo čia, pas mus. To dalelė yra mumyse, mūsų tėvuose, mūsų seneliuose ir proseneliuose.

Gal dėl to tos skulptūros taip ir erzina – nes nepatinka mums toji mūsų dalis. Nenorime, kad ji būtų ir pas mūsų vaikus ir anūkus. O ir pačios skulptūros yra apie melą.

Gal kai suprasime šiuos dalykus, tai mažiau bus ir pykčio. Nesvarbu – už skulptūras ar prieš jas. Gal galėsime gyventi savo gyvenimą ir priimti, kad mes esame tokie, kokiais tapome ir kokiais siekiame būti, o ne tokie, kokiais mus norėjo padaryti sovietai.

Trumpai apie autorių: Remigijus Šimašius – dabartinis Vilniaus meras, Liberalų sąjungos narys.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Lina       2015-07-30 13:58

Net nesitikėjau, kad Šimašius taip teisingai ir gerai parašys. Tik dar reikėjo pridurti, kad tie visi mankurtinti homosovietikus yra okupacinės valsybės produktas, kaip ir tą simbolizuojančios skulptūros

skaitytoja       2015-07-30 8:39

mano nuomone tai balvonai patys tikriausi yra šimašiai.

Atitiko       2015-07-28 22:43

Tuos balvonus pagal savo propagandini patosa atitinkantIs straipsnis.
Nieko nauja sioje zemeje, deja.

pensininkas       2015-07-27 7:43

Su nekantrumu laukiu, kada LS frakcija Vilniaus miesto taryboje pradės rinkti parašus dėl tarybos nario Marko, dulkinančio Lietuvą, apkaltos ir pašalinimo iš Tarybos.

p.Simasiau,       2015-07-25 9:22

Anais laikais gyvenau kaime ir p.Simasiui noreciau pasakyti, kad dabartinio kaimo nera ka lyginti su sovietiniu laiku, kad ir kaip to noretusi.Ypac “dievo uzmirstu” Lietuvos pakrasciu kaimu.Dabar ten zmones degradave visai.Del studentu - nebuvau komjaunuole, tai visa laika buvau gasdinama, kad niekur neistosiu mokytis, negausiu bendrabucio ir t.t.Bet ir istojau, ir gavau bendrabuti, ir gavau stipendija (is kurios praktiskai ir gyvenau, kadangi uz bendrabuti moket nereikejo, ko nepasakysi dabar) ir “kale”, kaip ir dabar tik tas, kuriam sunkiau sekesi, ir uz moksla moket nereikejo.Nedievinu anu laiku, bet ir juodinti viska nereiketu.

Zaidzia ant zmoniu emociju!       2015-07-24 12:20

Bet…Dievas jiems ateme prota o zmoniems duoda supratima.Tegul dabar nors ir jie oatys an to tilto vartosi kas yra kas zmones jau gerai atskiria.

Pats Simasius Bulvonas!       2015-07-24 12:16

Palaisvino vieta ant tilto pedofilams.Ju Lietuvoje yra tiek daug kad kazi dar ar tilps ant to tilto?Reikia kad stovetu “tie"kurie dabar yra Lietuvoje lb.garbinami!

klydusi       2015-07-24 10:49

Dabar džiaugiuosi, kad meru tapo R.Šimašius.

Analizei būtina patirtis       2015-07-24 9:45

Ar ne per jaunas esi p.Šimašiau, prisiimantis atsakomybę lyginti tarybinius laikus su dabartimi ? Ar turite tame patirties,kad imatės analizės ?
Mane domina visai kas kita.Pasakyk p.Šimašiau,kaip tai buvo,kad sutapo jūsų kelionės maršrutas su liūdnai pagarsėjusiu Ūsu ? Kodėl jūs,tuometinis TEISINGUMO ministras,matydamas jo vinguriavimus kelyje, neužkirtote jam kelio į anapilį ?

Vytautas Ju.       2015-07-24 7:43

Kiek galima pilstyti iš tuščio į kiaurą apie metalo laužą, kuris turėjo būti perdirbtas prieš ketvirtį amžiaus. Savaitgalį įsijungiau LRT, Markevičius su kažkokia dūnia net radio reportažą surengė nuo Žaliojo tilto. Nežinotum žmogus kas iš tikro vyksta, pamanytum, kad tai pasaulinės reikšmės įvykis.
Suprantu, kad ne visi homo erectus iš karto tapo homo sapiens, buvo dar ir tarpinis homo, t. y. homo habilis, kuris džiaugėsi ir didžiavosi akmeniniais kirvukais ir gremžtukais. Šis eilinis opusas apie nieką turi tokią pat išliekamąją „vertę“, kaip ir tos sovietmečiu tūkstančiais vienetų tiražuotos figūros (skulptūromis jas vadinti liežuvis neapsiverčia, nežiūrint į tai, kokių kolaborantų snukiai ten įamžinti). Kam teko važinėti po Rusiją žino, kad jomis buvo apdergti ne tik miestai ir kaimai, bet ir pakelės.

ruta       2015-07-24 6:28

Asmeniskai mane arzina tokie populistai , kaip Simasius ir ne tilto balvonai , o kitos komunistinio represinio rezimo liekanos, gyvos , gerai imitusios su milijoninem saskaitom banke, ‘kojinese ’ ,politikai , kurie TIK pakeite kaili pagal konjunktura .Kada tas ,tarybinio rezimo liekanas -balvonus nukelsime i istorini siukslyna ?

Al.       2015-07-24 1:44

Vilniuje Černiachovskio tiltas yra maždaug tas pats, kas Maskvoj Lenino mauzoliejus. Nepriklausomai nuo to, kas kam pozavo ir nuo to griūva balkonai, ar ne. Jei Mauzoliejų ar Leniną nudažytume žaliai, tai būtų tik maskuotė. Esmė nepasikeistų. Černiachovskio tilto vietoje stovėjęs Žaliasis tiltas buvo istorijos paminklas - ant jo 1655 m. vyko Lietuvos kariuomenės mūšis su Maskvos kariuomene, siekiant pridengti bėgančius nuo masinių žudynių vilniečius. Tvanui atminti buvo pastatytos Kryžiaus kelio koplyčios prie tilto ir Verkiuose. Černiachovskio tiltas turėjo paslėpti šį atminimą. Todėl kartu su jo statyba buvo susprogdytos ir koplyčios. O Vivulskio projektuota Jėzaus širdies bažnyčia, nukreipta į Žaliąjį tiltą, buvo perstatyta į Statybininkų rūmus.

Paskaitykite alfoje       2015-07-23 23:22

Algis Ramanauskas. Balvonų tipai.

to išsidavė       2015-07-23 23:13

Ar kad kažkas pozavo, tai jau suteikia meno kūriniui papildomą vertę? Nė pro kur. Beje, gal žinote, kokia mergina pozavo Antiniui Palangos Jūratę? Kastyčio prototipas manęs nedomina.

išsidavė       2015-07-23 22:25

Naujasis Vilniaus meras išsidavė, kad po infantiliška šypsena slepiasi visiškas šio paminklo istorinės ir meninės vertės neišmanymas. Juozo Mikėno „Kregždutės“ prie NDG - menas, o to paties Mikėno „Besimokantis jaunimas“ - balvonai?
Studentai nesimokė, bet, anot mero, kalė. Kažin, kaip jaučiasi „Besimokančiam jaunimui” pozavęs ilgametis (vis dar gyvas) Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumo direktorius ir garsi keramikė, visą gyvenimą Vilniaus vaikų dailės mokykloje dėsčiusi mokytoja (deja, jau mirusi),pozavusi merginai, sužinojusi, kad ji studijuodama nesimokė, bet kalė. Įžvalgusis meras priskaldė tiek malkų, kad net baisu įsivaizduoti, kokio dar vandalizmo akto iš jo galima laukti.

Dočys .> s.m.       2015-07-23 21:45

Tiesiog telepatija. Skaitote mano mintis. bet aš to ketvertuko nelabai valioju išrinkti. Vienas švancas už kitą švancesnis, va kur mūsų nelaimė.

s.m. Dočiui ir merui       2015-07-23 21:38

ant palaisvėsiančių postamentų gi reik statyti dabartinius “nusipelniusius” balvonus, kad ateinančioms kartoms būtų ką griauti.

Sovietinio "rojaus"       2015-07-23 21:12

ilgisi tik visiški nevykėliai, nepajėgiantys gyventi laisvėje, o ne narve.

Paviršutiniškas       2015-07-23 20:24

straipsnis.

Šalia       2015-07-23 20:23

viso to,kas išvardyta,buvo ir žmonių tarpusavio draugiškumas,šiltumas ir pagalba.Valdžia sau,mes sau.

Dočys       2015-07-23 20:02

Mero esė trūksta pozityvo. Ką toliau su tais keturiais postamentais, ant kurių stovėjo balvonai, daryti? Padoraus žmogaus kažkaip neišeina ant išniekintos vietos skulptūrą statyti, o nepadorių - eilės galo nesimato.

Diedukas       2015-07-23 19:08

  Labai teisingai parašė “grumstas” : - “...Apima dvilypis jausmas perskaičius šias išpirmo žvilgsnio lyg ir teisingas eilutes apie buvusį gyvenimą., kurį pragyvenome. Deja, kitas jausmas toks,kad teisingesnio gyvenimo Neriklausomoje Lietuvoje nesukurta…”
  Maža to, kad nesukurta, bet priauginta mankurtų. Anądien atsivertęs straipsnį “1940 m. rinkimai į Liaudies Seimą: balsuoti „atėjo“ 106 proc. gyventojų” pasiskaičiau komentarus. Vienas žmogus skausmingai išliejo kartėlį (tikiuosi nesupyks už copy-paste). Štai tas komentaras -
”  Mano senelius     2015-07-21 20:16

nuo nulio pradėjusius, darbštumu, atkaklumu įsikūrusius, įskundė kaimynai.
Kai po dešimt metų grįžo, net namo nerado - viską išsinešiojo…
Bet turtingesni netapo.
Tik mėgo sakyti, kad ištremtiesiems… labiau pasisekė - nereikėjo veidmainiauti, apsimetinėti.
Likusių daugiau - gal dėl to tiek melo, veidmainystės Lietuvoje?”

  Į ką aš atkreipiau dėmesį? Ogi nykščių žemyn buvo daugiau. Viešpatie Dieve, kur tu nuėjai, Lietuva? Ar mes grįžom į tuos laikus atgal? O gal jaunimas jau nebesuvokia realybės? Priešpastatyt anuos laikus ir dabartį mes, vyresni, galim, o kas tuomet minusus deda tokiam komentare? Juk reikia būt visišku komunistu…

grumstas       2015-07-23 18:30

Apima dvilypis jausmas perskaičius šias išpirmo žvilgsnio lyg ir teisingas eilutes apie buvusį gyvenimą., kurį pragyvenome. Deja, kitas jausmas toks,kad teisingesnio gyvenimo Neriklausomoje Lietuvoje nesukūrta, ir daugelis dalykų ,anuomet nevertintų , dabar atrodo neįtikėtinai patrauklūs. Neveltui Popiežius Jonas yra pasakęs , kad iš socializmo galima būtų pasimokyti daug gerų dalykų.
Ponas Šimašius galėtų pabaigti savo pasakojimą apie dabartinį šviesų rytojų sulaukusius Lietuvos pensininkus, bedarbius, moteris ir vyrus dirbančius už grašius ir nuolat drebančius dėl savo darbo vietos, apie tokį dykaduonių biurokratų, imituojančių darbą ir tarnybą, siautėjimą,kokio neregėjome nė jokiame sapne ir t.t.
Įdomu, kurion pusėn nusvirtų svarstyklės?
Tur būt yra taip: tada istorijos vadovėliuose bolševikai lygindavo ekonominius pasiekimus su ,berods,  iki 1917 perversmo ar dar ankstesniu laikotarpiu, kad skaičiai apie laimėjimus būtų įspūdingesni.
Antros , palyginamosios dalies p. Šimašius nerašo,nes laimėjimai Nepriklausomos Lietuvos nėra tokie , kurių mes tikėjomės eidami į Sąjūdžio mitingus. Dūšioje liko kartėlis ir nusivylimas.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Ramūnas Aušrotas. Atsitiktinumas? Abejoju

Audrius Bačiulis. Pamenat, kaip kaltinot ministrą Verygą dėl pirkimų?

Liudvikas Jakimavičius. „Reikia lietuviams išmokti mąstyti švediškai“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.