Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Žmogaus teisės, Piliečių akcijos ir iniciatyvos, Žiniasklaida

Bernardas Dringis. Klausimai, kylantys Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse

Tiesos.lt redakcija   2018 m. vasario 15 d. 10:49

10     

    

Bernardas Dringis. Klausimai, kylantys Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse

Bernardas Dringis tinklaraštis

Skaičiuojame dienas iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. Nuotaika pakili, bet į galvą lenda klausimai. Klausimų daug, atsakymų nėra.

Visokiems 100-mečio projektams neatsakingai išleista maišai eurų. Kur ir kam nukeliavo mokesčių mokėtojų milijonai? Kiek bus viso išleista? Ar jubiliejus tik eilinė proga tratinti mūsų pinigus? Kokie pagrindiniai, įsimintiniausi, išliekamąją vertę turintys, šventės akcentai?

Nuo 2014 m. aštriai diskutuojama apie paminklą Jonui Basanavičiui. Stumdytas, kaišiotas po Vilnių paminklas, kaip buvo planuota, 100-mečio proga nebus atidengtas. Gėda. Skulptūros reikalus tvarko už korupciją teistas, Vilniaus vicemeras G.Paluckas. Tvarko „puikiai“.

Ar gali būti kitaip, jei vicemerą darbo metu dažnai galima sutikti Seime. Institucijos turėtų pasidomėti, kiek laiko vicemeras būna darbe. Matyt, nedaug, nors darbo užmokestį vilniečiai vicemerui G.Paluckui moka už visą darbo dieną.

Dėl Lukiškių aikštės metų metus laužomos ietys. Nuo 1999 m. sprendžiamas paminklo klausimas. Įvairiausi susikirtimai dėl Vyčio jau peraugo į anekdotus. Vytis Lukiškių aikštėje merui R.Šimašiui neįtinka. Neįtinka, ir taškas. Merui patinka bunkeriai, tačiau bunkerių nenori žmonės. Nors visokiems konkursams, nereikalingiems darbams ištratinta daug resursų, jokio memorialo Lukiškių aikštėje jubiliejaus proga nebus. Tujų pjovėjui tai per sunki, neįmanoma misija.

Lukiškių aikštės rekonstrukcija mokesčių mokėtojams jau kainavo 4,7 mln.eurų. Dabar planuojami nauji milijonai. Reiks pertvarkyti sutvarkytą aikštę ir paruošti vietą memorialui. Statai, griauni, projektuoji, rekonstruoji, vėl griauni… Veiksmas vyksta. Neišsenkanti mokesčių mokėtojų pinigų upė teka. Maudykis, vartykis, pliuškenkis pinigų verpetuose.

Rekonstruojant išgaravo Lukiškių aikštės antikvariniai suoliukai ir šviestuvai. Kaltų nėra ir nebus. Kaip visada ir visur.

Griūvantis valstybės simbolis – Gedimino kalnas taip pat nebus sutvarkytas. Kiek milijonų ir kur jie nuslinks kartu su kalnu, nežinoma, tačiau akivaizdu, kad vyksta keisti dalykai. Akyse griūvantis simbolis bus tvarkomas metų metus ir mokesčių mokėtojams kainuos didžiulius kalnus pinigų.

Keista, kad metų metus tinkamai neprižiūrėta, Gedimino pilis tebestovi dar vis. Matyt, ją saugo senasis geležinis vilkas. Gynybinė siena trūkinėja ir griūva. Jeigu gynybinė pilies siena bus ardoma, akmenys, plytos greičiausiai dings, kaip dingo Gedimino prospekto istorinės trinkelės. Vėl niekas, nieko turėtų nerasti.

100-mečiui įamžinti valdžios tikrų darbų nesimato, tačiau vyksta smagus pinigų deginimas: visokiausi pristatymai, forumai, neįsimintinos parodos, trečiarūšiai kino filmai, abejotini, bet brangūs projektai. Bus daug išliekamosios vertės neturinčių renginukų. Viską apmokėsime mes – mokesčių mokėtojai. Mokėsime, kaip visada, brangiai. Tradiciškai, lengva ranka, reikia-nereikia taškomi žmonių milijonai.

LRT rodė serialą „Laisvės kaina“. Yra nuomonė, kad tai neskoningas ir neįtikinantis kūrinys. Kiek tai kainavo mokesčių mokėtojams, yra didelė paslaptis. Matyt, tiek, kiek kažkam reikėjo. Tokios paslaptys leidžiant mokesčių mokėtojų pinigus sukelia įvairių minčių. LRT paslaptingi serialai ir projektai mokesčių mokėtojams šiemet kainuos beveik 40 mln. eurų.

Vienintelis rimtas šventės akcentas – prof. L.Mažylio privačiomis pastangomis (be mokesčių mokėtojų pinigų) rastas Vasario 16-osios Aktas. Būtų gražu, jei profesorius, nušluostęs nosį beveik tris dešimtmečius atsakingiems asmenims neradusiems dokumento, būtų išskirtinai pagerbtas. Tačiau tai mažai tikėtina. Daugiau šansų, kad politikai, prisidengę jubiliejumi, vardan reitingų pasipuikuos Aktu, prie kurio radimo nepridėjo nei piršto. Gal dar vienas kitam įteiks po medalį ar premiją. Niekas nesvarbu – svarbu puikuotis šalia nusipelniusių žmonių, girtis ir rūpintis reitingais pasinaudojant kitų nuopelnais.

Netrukus Lietuvoje bus belikę 2,7 mln. Dar po kelių dešimtmečių Lietuvėlė bus pustuštė. 2017 m. išvyko 57,2 tūkst. Valdžia giriasi, kad darbuotis atvyko keli tūkstančiai ukrainiečių ir baltarusių. Daugiausia atvyksta vairuotojų, statybininkų, bet tai joks valdžios nuopelnas. Iš viso pernai atvyko 29,3 tūkst., tarp jų – 10,5 tūkst. užsieniečių. Kiek jų dirba, moka mokesčius Lietuvoje yra nežinoma.

Emigracija didėja, gimstamumas toliau mažėja. Kasmet apie 10 tūkst. daugiau žmonių miršta, negu gimsta kūdikių. Visuomenė pagreitintai sensta. Po kelerių metų gali būti, kad regioninių miestų, miestelių gatvėse, tarp pensininkų, sutikę jaunuolį, nužvelgsime ir stebėsimės arba galvosime, jog tai turistas.

Vilniuje dar matysime jaunimo likučius. Vaikų darželių problema išsispręs savaime, mokymo įstaigos nebus perpildytos.

Nacionalinių lietuvių, ypač Vilniuje, mažės. Šalyje gyvenančių užsieniečių daugės. Jeigu kitataučiai nebus integruoti, reikės spręsti naujas problemas.

Žmonės bėga, nes jaučiasi atstumti, apgauti, nereikalingi. Bėga darbingiausi – mokantys mokesčius. Dabar mokės svetur, išlaikys svetimas, bet namais tapusias valstybes. Ten gimdys ir augins vaikus. Švęs kitų šalių jubiliejus. Išvažiuoja medikai, mokslininkai ir kiti „protai“, išsimokslinę Lietuvoje. Lieka pensininkai, bei išpūstas valdžios aparatas, neatsakingai tratinantis biudžetinius pinigus. Mažėjančiam mokesčių mokėtojų būreliui bus vis sunkiau ir sunkiau išlaikyti valdžios legionus bei vilkti didžiulį mokesčių vežimą.

Nusivylimas, valdžios apgaulės, kenkimas verslui ir piliečiams peržengia ribas. Valdžia gyvena sau. Tik sau.

Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna, kad valdydama žmonių milijonus ir milijardus, valdžia net per ketverius metus 100-mečiui nesugebėjo pastatyti paminklo Jonui Basanavičiui. Lukiškių aikštės klausim tampantis devyniolika metų, nepavyko ir su Vyčiu. Todėl artimiausią penkmetį tikėtis sutvarkyto Gedimino kalno ar Nacionalinio stadiono yra nerealu. Valdžiai patinka brangūs, ilgi procesai, rezultatai nesvarbu.

Trejus metus Vilnių valdanti miesto valdžia nesugebėjo kartą per šimtą metų sostinėje pastatyti paminklų, sutvarkyti pagrindinių valstybės simbolių. Tokia neįgali sostinės valdžia iki kitų metų rinkimų tikrai nieko rimto nebenuveiks.

Visos Vyriausybės, valstybės įstaigos 28-ius metus aplaidžiai tratino ir toliau sėkmingai tratina mokesčių mokėtojų lėšas. Valdžia kūrė teisės aktus sau, o ne žmonėms ir verslui, galvojo tik apie savo bei partinius reitingus. Nebuvo ir nėra ilgalaikės šalies vizijos, krypčių, kur einame. Plaukiama pasroviui. Visokios „Idėjos Lietuvai“ lieka tik neveikiančiomis idėjomis. Politikų vienintelis tikslas – bet kokia kaina sėdėti valdžios valtyje, pilnoje biudžetinių milijardų.

Jei dabartinė ir ateinančios Vyriausybės neįves rimtos, veikiančios asmeninės atsakomybės bei nesustabdys biudžeto milijardų švaistymo-tratinimo, o tik didins mokesčius, sukurti geresnį, minimaliai orų gyvenimą, kad žmonės nustotų masiškai bėgti iš Lietuvos, nepavyks.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

...       2018-02-15 20:36

Simtmecio proga po valdzios langais robotas sutuoke du diedus,iteike ir dirbtina sutuoktuviu liudijima.Vot cia tai tikrai dovana lietuviams.Bobutes eidamos i baznytele kalbejosi tarpusavyje:sako JUK SEIMA,TAI VYRAS IR MOTERIS.O kaip jums atrodo sitokia simtmecio parodija???

Plius klausimas       2018-02-15 20:01

KAS ir KIENO UŽSAKYMU NUŽUDĖ PRANCIŠKŲ ŠLIUŽĄ?

Sarafan       2018-02-15 18:36

Jubiliejų pasitikime vogdami. Šimtmečio proga- šimtą aferų!
Kas vogs sumaniausiai, tam įteiksiu žiurkių lenktynių  nugalėtojo prizą-
dėžę nuo viskio:)

Taip, Tarabilda,       2018-02-15 15:47

KGB kirmelynas švęs Mūsų Šimtmetį, a studentams pofig! Jie rutoj skaitys modifikuotą TSK(b)P istoriją univerkėje, vadinamą Moksline Oligarchija.

Nacionalinis lietuvis       2018-02-15 14:29

Sveikiname su dar vienu naujadaru!
Aūūū! “Nacionaliniai lietuviai”! Kur jūs!

Tarabilda       2018-02-15 14:20

Matrioškynas.

Jules       2018-02-15 13:03

Nieko nebus, kol nepradėsite sakyti Tiesą ir gėdinti Velnią - Blogio imperijos sąjungininkus.

abc.       2018-02-15 13:01

klausimai kaip klausimai,bet nepaminėtas svarbiausias-AR DAR GYVA DEIMANTĖ ?

Duokit Maidaną       2018-02-15 12:43

Ir greitai. Jau seniai pribrendes klausimas.

Gal būtų       2018-02-15 12:36

neblogai permąstyti strateginę Lietuvos vystymosi kryptį.Su visa pagarba Skandinavijai,deja,kraujo ryšiai mus labiau sieja su latviais ir prūsais,kurie kraujo linijomis sietini su vokiečiais.Ir tenka stebėti,kad vokiečių mentalitetas mums artimesnis,giminingesnis ,daugiau bendros istorijos,daugiau net nenusakomo bendro.O jei dar pasimokius vokiškai tvarkyti ekonomiką,perimti kultūrą,kurioje įdiegtas orus požiūris į žmogų ir dar daug.daug…tada greitai pakiltume.Skandinavija kažkas migloto ir ,na,nebus mūsų švietimas toks,kaip už suomių,nors pasimokyti galima.Reiktų ieškoti savo kelio,atsiremiant į istoriją.Prūsijos istorija ir įtaka Lietuvai ,o ir atvirkščiai, per mažai tyrinėjama,pateikiama visuomenei.Tai galėtų būti atraminė gija savo tapatybės kūrimui ne “iš lubų”,o nuosekliai.Juk vokiečiai išsaugojo ir mūsų Nepriklausomybės aktą.Šalių dvasinė ir daugiau giminystė.Jau nekalbant apie Izraelį,kuris visos Europos civilizacijos “šaknis”,anot Valionytės.


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Zofia Kossak-Szczucka: „Protestas!“

Istorija be vėliavnešių – tik butaforija

Nigel Farage. Trumpas pasakojimas apie ilgą kovą už Brexitą

Valdas Vižinis. Pokalbiai su teisėsauga. I dalis. Apie anūkės tvirkinimą

Petras Cidzikas – Lietuvos dvasios karys

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Irena Vasinauskaitė. Laimėjęs daugumą Artūro Visocko komitetas savivaliauja

Algimantas Jankauskas. Romualdo Ozolo valstybės idėja

Vytautas Radžvilas. Neužmirštuolės ir Vyčio sambūvis – pusiaukelė į Valstybės simbolių panaikinimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.