Naujienos

Benas Johnsonas. ES fondai – „didžiausias Centrinės ir Rytų Europos korupcijos šaltinis“

Tiesos.lt siūlo   2018 m. kovo 9 d. 11:15

0     

    

Benas Johnsonas. ES fondai – „didžiausias Centrinės ir Rytų Europos korupcijos šaltinis“

y-news.lt

Europos parlamento nario Richardo Suliko pranešime apie tai, kaip subsidiarumas galėtų išgelbėti Europos Sąjungą, slypi reikšmingas faktas – ES programos stiprina komunistinių laikų elgseną, nors turėtų ją išrauti su visomis šaknimis. Mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamos Europos Sąjungos subsidijos skatina „švogerizmą“ ir korupciją, ypač kalbant apie jauniausias ir pažeidžiamiausias ES nares.

ES fondai korumpuoja buvusių komunistinių šalių politinius procesus; Europos parlamento narys iš Slovakijos Sulikas rašo: „Nepaisant gerų ketinimų, Europos fondai tapo didžiausiu korupcijos šaltiniu Centrinėje ir Rytų Europoje, pradedant vietiniu lygmeniu ir baigiant politiniu elitu. Dėl korupcijos lėšos Europos Sąjungoje per fondus perskirstomos labai neefektyviai.“

Jo pranešime išskiriamos dvi europinės programos – Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESIF) ir Europos strateginių investicijų fondas (EFSI).

351.8 milijardo eurų vertės „sanglaudos politiką“ vykdantys ESIF turi nukreipti ir paskirstyti investicijas po Europą, taigi dauguma Rytų Europos šalių tampa ES dovanų gavėjomis. Bet Sulikas pabrėžia: „Šios idėjos silpnoji vieta yra tai, kad kiekvienas į ekonomiką investuojamas ESIF euras pirmiausia turi būti paimamas iš ekonomikos per mokesčius. Taigi privačiam sektoriui ir jo investicijoms lieka mažiau resursų. Sprendimus dėl investicijų iš ESIF fondų, įskaitant ir lėšas privačiam sektoriui, priima ministerijų biurokratai, ir tai iškraipo rinką, veda į atrinktų kompanijų selektyvų favoritizmą ir akivaizdų išlaidų neefektyvumą. (Paryškinta mano.)

Ir labai panašiai rašoma toliau: „EFSI menkina konkurencingumą rinkoje, fondas negali ir nesukuria naujų investicijų ir apskritai neremia privataus sektoriaus. Jis tik nukreipia investicijas, kurias kitu atveju privatusis sektorius sukurtų pats, į biurokratų pasirinktas ir aprobuotas sritis.“ Taigi norintys sudaryti sandorius stengiasi paveikti vyriausybės administratorius, o kadangi žmogiška prigimtis yra tokia, kokia yra, ne visada apsiribojama teisiniais ar etiškais metodais.

Suliko atradimai patvirtina daugybę kitų tyrimų, kurių metu buvo aiškintasi, kokį vaidmenį ES fondai vaidina vis augant kyšininkavimo ir papirkinėjimo mastams. Pavyzdžiui, 2013-aisiais Korupcijos tyrimo centras Budapešte (CRCB) išaiškino, kad „ES fondai Centrinėje ir Rytų Europoje blogina valdymo kokybę ir didina korupciją.“ Transparency International ištyrė, jog Vakarų Europoje korupcijos lygis žemas, tačiau Moldovoje papirkinėjimo rodikliai aukšti – 42 procentai; Albanijoje – 34 procentai, Rumunijoje – 29 procentai, Lietuvoje – 24 procentai.

Viso šito rezultatas – visų 27 ES šalių mokesčių mokėtojams tenka nešti sunkesnę mokesčių naštą, nei iš tikrųjų reikėtų. The Economist paskelbė, kad korupcija ES sandorių kainą padidina 5 milijardais dolerių per metus. Ir tai dar labiau nukreipia produktyvųjį kapitalą – arba šeimos santaupas – nuo naudingų (arba savarankiškai pasirinktų) tikslų. Pinigai atimami iš sunkiai dirbančių šeimų ar bendruomenių ir įdedami į gerų ryšių turinčiųjų kišenes.

Vis dėlto didžiausia korupcijos žala – tai teisingumo paneigimas. Susana Rose-Ackerman rašė, jog artimų draugužių ar interesų grupių atstovų valdžios sistemoje „sandorius sudarinėti gali tik tie, kas jau užmezgę artimus ir patikimus ryšius su vyriausybės pareigūnais ir politikais.“

Taigi ES fondai veikia priešingai demokratizavimui – tarsi magnetas, traukiantis valdžios figūras prie papirkinėtojų (arba atvirkščiai), siūlančių kyšius mainais už sandorius. Natūralu, šitai peržengia daugelį biblinių įsakymų nepasiduoti papirkinėjimui, taip pat prieštarauja klasikinei teisingumo sampratai. Favoritizmas pažeidžia biblinę nuostatą, kad visi žmonės vienodai apdovanoti orumo dovana ir yra verti už savo veiksmus sulaukti teisingo atpildo.

Suliko išvada bus pažįstama tiems, kurie gyvena tokiose šalyse kaip jis pats, dar visai neseniai vilkusiose marksizmo jungą. Kuo daugiau valdžia kišasi į visuomenės gyvenimą, tuo labiau silpniesiems tenka įsiteikinėti galingiesiems. Komunistinėje sistemoje, kur ekonominis aktyvumas priklauso nuo valstybės nurodymų, korupcija tampa visuotine epidemija.

Nerasite derlingesnės dirvos kyšininkavimui nei situacija, kai žmogaus ir jo šeimos išlikimas priklauso nuo politikų, biurokratų ir funkcionierių palankumo.

„Komunizmas sukūrė struktūrinius stimulus korumpuotam elgesiui įsigalėti; šis gyvenimo faktas pasklido labai plačiai ir įsišaknijo tų visuomenių kultūroje“, – rašoma International Review of Sociology 2005-aisiais paskelbtame straipsnyje. „Perėjimas prie demokratijos ir rinkos ekonomikų šios korupcijos kultūros dar neištrynė.“  ES, siekdama „dar glaudesnės sąjungos“, toli gražu nesirengia šio amaro išnaikinti.

y-news.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Advokatas Šarūnas Vilčinskas. Galimi sunkumai Čikagoje

Dr. Vaidotas Vaičaitis: teisingumo jausmą reikia ne tik turėti, bet ir mokytis jį atpažinti

Algimantas Zolubas. Žirgelis Lietuvoje

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (III)

Vytautas Leščinskas. Medžiai, pasmerkti sušaudyti, arba pasivaikščiojimas su žurnalistu ir rašytoju Romu Sadausku po slaunų Vilniaus miestą

Rumunijos piliečių iniciatyva surengti referendumą dėl santuokos apibrėžimo (video)

Valdas Vasiliauskas. Autobusas be keleivių. Kas?

Verta prisiminti. Antanas Maceina. Dabartiniai mūsų rūpesčiai

Nuo bačkos. Premjeras Saulius Skvernelis raportuoja: „Pasiekėme istorinių rezultatų“

Dalia Staponkutė. O medžiai buvo dideli…

Romualdas Ozolas. Išsivadavimas: jėgų struktūra ir sąveika (I)

Siūlome prisiminti. Viktoras Orbanas Lietuvoje: 2012-ųjų kalbos ir tyla 2018-aisiais

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: „Lietuva pamažu atsikrato nelaimių šleifo ir patenka tarp ketvirtadalio laimingiausių valstybių pasaulyje“

Kam partijos ištaškė beveik 7 milijonus

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (II)

Justas Mundeikis. Sąžiningo atlyginimo skaičiuoklė

Viktoro Orbano partija rinkimuose užsitikrino konstitucinę daugumą

Kreipimasis į piliečius dėl ES lėšomis masiškai naikinamo miesto medžių paveldo Lietuvoje – ruošiamas kolektyvinis ieškinys (renkama informacija)

Vytautas Sinica. Apie genderizmą (ilgas)

Vytautas Rubavičius. Lukiškių aikštės ateitis jau seniai buvo nulemta?

Algimantas Rusteika. Durniasklaida

Geroji Naujiena: Palaiminti, kurie tiki nematę!

Vytautas Vyšniauskas. „Konservatoriai“ – antivalstybininkai? R. Juknevičienė ir A. Kubilius – Lietuvos išdavikai?

Povilas Aleksandravičius. Nekontroliuojamos fantazijos. Atsakymas Vytautui Radžvilui

Romualdas Ozolas. Tauta kryžkelėje

Gintaras Songaila. Nuo vasario 16-osios į birželio 3-iąją ir visados

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (I)

Algis Krupavičius. Kartų ir vertybių pokyčiai: žvilgsnis per Europos socialinio tyrimo prizmę

Vytautas Radžvilas: „Žaidimas baigtas“

Girininkas Petras Budvytis. Kaip sunkiasvorė skandinaviška miškų kirtimo technika „mala“ Lietuvos miškus

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.