Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė, Demokratija ir valdymas

Ben Shapiro. Vakarų problema

Tiesos.lt redakcija   2021 m. rugpjūčio 22 d. 18:18

5     

    

Ben Shapiro. Vakarų problema

Pro Patria

2017 m. spalio mėn. 18 d.  paskaita Tenesio universitete Noksvilyje, JAV.  Pranešimo pradžioje Benas Shapiro paprašė pakelti rankas auditorijoje esančius leftistus ir paprašė visų dalyvių jiems paploti už drąsą, nes jų idėjos tuoj bus kritikuojamos paskaitoje.

Taigi, norėčiau aptarti dabartinio mūsų visuomenės (turima omenyje JAV, bet galima teigti ir platesne prasme – Vakarų civilizacijos – vert. past.) akivaizdaus susipriešinimo gilumines priežastis.

Daugumoje atvejų tai susiję su tuo, kad mes primetame vieni kitiems pačius niekšingiausius motyvus. Todėl aš iš karto norėčiau patikslinti kelis klausimus, kad paskui galėčiau kalbėti apie tai, kas mus iš tikrųjų skaldo.

Todėl keli klausimai auditorijai:

Prašau jūsų pakelti rankas:

- kas iš šioje auditorijoje esančių konservatorių mano, kad afroamerikiečiai genetiškai yra mažiau išsivystę? – Gerai – tiems, kas nemato visos auditorijos, – nė vienos pakeltos rankos.

- kas iš šioje auditorijoje esančių konservatorių mano, kad moterys a priori turi mažiau sugebėjimų užimti bet kokias pareigas? – Nė vienos rankos;

- kas iš šioje auditorijoje esančių esate įsitikinę, kad neturtingi žmonės a priori blogi ir yra užsitarnavę savo kančias? – Nė vienos rankos;

Dabar mes galime pamiršti apie šiuos motyvus. Paprastai būtent tokios idėjos yra nuolatos priskiriamos visiems, kurie yra mano barikadų pusėje. Dešinieji yra pastoviai kaltinami panašiais dalykais – vadinami rasistais, seksistais, ksenofobais, homofobais, girdi: mes nekenčiame gėjų, nekenčiame afroamerikiečių, nekenčiame moterų. Ir visa tai – netiesa. Tokiu būdu iškyla klausimas: kodėl mes pastoviai vieni kitiems primetinėjame panašius motyvus?

Aš manau, kad tai liečia kažką labiau pamatinio, o ne vien tik kasdienius politinius debatus. Mano manymu, Vakarų pasaulyje įvyko tam tikros destruktyvios permainos. Per kelis pastaruosius dešimtmečius JAV, o bendrai Vakaruose – per kelis pastaruosius šimtmečius.

Problema yra tokia: mes, kaip šalis, ir, paėmus bendrai, visi Vakarai jau nebeturime bendro supratimo apie savo egzistavimo tikslą. Mes netgi jau nesame vientisa visuomenė – todėl, kad mes neturime bendro supratimo, kokia turi būti mūsų šalis. Todėl pamėginkime grįžti prie svarbių klausimų. Koks gi yra gyvenimo tikslas? Ką reiškia būti žmogumi? Ką reiškia būti kartu visuomenėje? Ko mes trokštame?  Ką mes norime pasiekti visi kartu? Nes jeigu mes negalime pasiekti sutarimo šiais klausimais, mes negalėsime sutarti net ir paprasčiausiais klausimais, pavyzdžiui, pripažinti, kad mes vadovaujamės geranoriškais motyvais.

Todėl pradėkime nuo šaknų. Ne nuo Howardo Zinno Amerikos, anot kurio, visi JAV tėvai-įkūrėjai buvo niekšai, norėję apginti nuo visų savo asmeninius turtus – tai neistoriška ir tai nėra tiesa. Pradėkime nuo tikrųjų pagrindų, nuo to, kas apsprendė Ameriką – ir tai, be jokios abejonės, yra laimės siekio idėja. Bet kai Thomas Jeffersonas ir kiti JAV tėvai-įkūrėjai kalbėjo apie laimę, jie neturėjo mintyje galimybės kaip reikiant atsipalaiduoti ir parūkyti savo kambaryje „žolytę“. Jie turėjo omenyje visai konkrečią idėją: jų supratimas apie laimę ir jos siekį kilo iš Aristotelio minties apie savo tikslo išpildymą gyvenime. Tai – siekis tapti doru žmogumi. Tai yra tai, kas daro jus laimingesnį – dorybingumo siekis. Jūs gyvenate laisvoje visuomenėje, kad naudodamiesi savo laisva valia, siektumėte tapti geresnis, kad atitiktumėte bendrąją misiją, kuri taps mums suprantama, jei mes paprasčiausiai šiek tiek pamąstysime. Tai Aristotelio idėja apie prigimtines teises, kuri įkvėpė daugelį JAV tėvų–įkūrėjų. Amerikiečių visuomenė (Vakarų visuomenė kaip visuma, o Amerika – kaip viso Vakarų pasaulio apoteozė) pastatyta ant dviejų pamatų – Atėnų ir Jeruzalės.

Judėjų-krikščionių vertybinė sistema ir Atėnų minties mokykla, anot kurios, teisingas tikslas gali padaryti jūsų gyvenimą laimingą ir sąmoningą. Judėjų-krikščionių vertybinė sistema mus moko, kad asmuo yra vertingas, kad mes sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą,  kad žmogus kaip toks yra didžiausia vertybė. Štai ką reiškia lygybė iš konservatyvaus požiūrio taško, iš šeimyninių vertybių taško. Iš šio požiūrio taško lygybė nėra tai, kad mes visi lygūs savo sugebėjimais. Tai nereiškia kad visi žmonės vienodai sugeba įvykdyti tas pačias užduotis. Aš niekada profesionaliai nežaisiu futbolo, bet tai nereiškia, kad aš ir Leonelis Messis nesame lygūs prieš Dievą. Tiesa ta, kad esminė Vakarų koncepcijos idėja yra išreikšta Biblijos Pradžios knygoje (1:26) – visi mes ir kiekvienas iš mūsų yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Tai yra Vakarų civilizacijos kertinis akmuo.

Kita svarbiausioji Vakarų civilizacijos idėja kilo iš Atėnų, iš antikinių graikų minties: norint elgtis dorai, reikia remtis protu, o ne jausmais. Mes turime stengtis, kad mūsų jausmai derėtų ir derintųsi su protu (o ne atvirkščiai). Nes jeigu mes neprotaujame logiškai, nesinaudojame faktais ir logika – mes darome kai ką ne taip. Jaučia gyvūnai, jaučia naujagimiai, o suaugęs žmogus turi protą. JAV tėvai-įkūrėjai tikėjo abiem šiom idėjom, jie tikėjo kad laimė glūdi abiejose šiose idėjose. Tu turi užduotį šioje Žemėje ir remiantis judėjų-krikščionių morale, ji glūdi tikėjime Dievu, pripažįstant asmens vertingumą ir taip pat remiantis Atėnų mokykla – siekyje tobulėti pažįstant vidinį save ir darbu su savimi.

JAV tėvai-įkūrėjai tikėjo abiem šiais dalykais. George’as Washingtonas gerai tai suformulavo: „Mintis apie tai, kad žmogaus laimė ir jo moralinė pareiga yra neperskiriami dalykai, visada mane skatins siekti laimės per moralinės pareigos vykdymą“. Tokiu būdu tėvai-įkūrėjai turėjo ne tik bendrą tikslą, bet ir jo įgyvendinimo planą. Norint pasiekti laimę, kaip ją suprato tėvai-įkūrėjai, jums reikalingi 4 veiksniai:

1. Konkretaus asmens gyvenimo tikslas: kiekvienas iš mūsų turi turėti kokį nors tikslą – be gyvenimo tikslo ir jūs, ir jūsų gyvenimas niekingi ir verti gailesčio. Tikslo egzistavimas tampriai susijęs su pačia būtimi.

2. Asmeninis pajėgumas (potencialas): turi būti įsitikinęs, kad pats atsakai už savo likimą – ne visuomenė, ne genai, tu pats asmeniškai. Tu, kaip laisva ir nepriklausoma asmenybė, sugebi padaryti savo gyvenimą geresnį.

3. Kolektyvinis visuomenės tikslas: mes – socialios būtybės, egzistuojame kartu su kitais ir turime jausti, kad kovojame siekdami to paties tikslo. Mes turime jausti, kad kovojame dėl kai ko geresnio.

4. Mums reikalingas visuomeninis pajėgumas (potencialas): turime jausti, kad visuomenė juda to bendro tikslo link.

Kaip jau minėjau, asmeninis tikslas mums reikalingas, nes be jo gyvenimas netenka prasmės. Pasikartosiu, kad apie tai kalba ir Šventas raštas, ir Aristotelis: jūs, kaip asmuo, jeigu net esate negyvenamoje saloje, turite turėti gyvenimo tikslą – jūsų tikslas mąstyti, garbinti Dievą, tapti geresniam – jūs turite gyvenimo tikslą, nepriklausomą nuo kitų asmenų lūkesčio.

Bet šiuolaikinėje visuomenėje mes klaidingai interpretuojame šią asmeninio tikslo idėją, iškrypusią į individualizmą, kuris tampa malonumų siekiu – „elgiuosi kaip man patinka“, „kaip noriu, taip naudojuosi savo laisve“, „ką noriu, tą ir darau“. Ir jūs iš tikrųjų turite galimybę daryti viską, ką norit – prašom. Bet mintis, kad visa visuomenė gali būti grindžiama asmeninio malonumo idėja, yra melas ir būtent dėl to James Adams tvirtino, kad tik dori ir religingi žmonės gali įkurti laisvą konstitucinę respubliką, ir niekas daugiau.

Bet turėti tiktai tikslą – nepakanka. Turime tikėti, kad esame pajėgūs įveikti išsikeltus uždavinius. Jei mes tuo netikime – pasiduodame. Nusiviliame. Atsisakome kovoti. Deja, tokiu atveju daugelis taip pat pasisako ir prieš asmeninio potencialo idėją. Aš pakalbėsiu apie tai vėliau.

Kad tikėtum savo galimybėm (potencialu), turi tikėti savo sugebėjimu turėti tikslą. Tu turi tikėti aiškiai apibrėžtomis idėjomis, apie kurias mes net nesusimąstome. Pavyzdžiui, kad tu – žmogiškoji būtybė, o ne šiaip paprasta nuolat atsinaujinančių ląstelių sankaupa. Tu – savarankiška asmenybė, naudodamasis tuo, ką mes vadiname intelektu, tu kasdien priimi sprendimus ir atsakai už jų pasekmes. Visos šios idėjos iš mūsų buvo atimtos – apie tai šnekėsiu vėliau.

Trečia – jums reikalingas kolektyvinis tikslas. Mes turime priimti sprendimą, ką mes norime pasiekti visi kartu. Kaip visuomenė, mes turime siekti padaryti pasaulį geresnį. Būtent dėl to Jeffersonas vadino Ameriką „Laisvės imperija“. Mes turime tam tikras vertybes, už kurias norime kovoti kartu. Dėl to mes sukūrėme savo šalį – kad įtvirtintume šias idėjas savo namuose ir aplinkoje.

Ir galiausiai, mums reikalingas visuomeninis pajėgumas. Mums reikalingas balansas tarp visuomenės, kuri tiki bendromis vertybėmis, ir tuo pačiu metu visuomenės, kuri tiki mūsų laisva valia siekiant šių vertybių. Mums nereikalinga teokratija, kai valstybė tiesiog priverčia daryti vienokius ar kitokius dalykus, bet mes nenorime ir anarchistinės tvarkos, kai išvis nėra jokio socialinio saugumo ir tarpusavio palaikymo, kai iš jūsų gali bet kurią akimirką atimti bet ką.

Taigi, reziumuojant – asmeninis tikslas, asmeninės galimybės, visuomeninis tikslas ir visuomeninės galimybės – tai keturi dalykai, kurie mums reikalingi siekiant laimės. Kairieji sunaikino visas šias keturias vertybes. Aš turiu omenyje ne tik JAV kairiuosius, aš turiu omenyje ir marksistus (žmones, kurie prastūminėja socialistinę demokratiją remdamiesi Marksu). Marksas atsisakė visų šių vertybių, bent jau savo mokymo pagrinduose. Tai liečia ir žmones, ėjusius ta linkme dar prieš Marksą, pavyzdžiui, David Hume. Paskutinius keturis šimtmečius buvo filosofų, kurie teigė, kad tam tikri šių keturių vertybių aspektai turi būti sunaikinti.

Visų pirma – asmeninis tikslas: kairieji mano, kad nėra jokio asmeninio galutinio tikslo, kurį pripažintų visi. Kad mes, kaip žmogiškos būtybės, nepripažįstam vieno, bendro visiems galutinio tikslo. Kad ne visi iš mūsų siekiame tobulėjimo, kad nėra aristoteliškojo dorybių siekio – yra tik tai, ko aš užsigeisiu konkrečią akimirką. Mano asmeninis tikslas – tai, ko aš užsigeisiu šiandien. Toks požiūris galutinėje išdavoje palieka mus visiškai vienišus bedieviškoje visatoje, iš kurios mes stengiamės iškąsti savo kąsnį. Toks Jean-Paul Sartre egzistencializmas. Problema ta, kad jei mes sukursime tuo pagrindu visuomenę, mes gausime chaotišką individų, kurių niekas nejungia tarpusavyje, kratinį, todėl kad visi mes – solipsistai, narcizai, galvojantys tik apie save. It mums bus labai sunku sugyventi tokioje visuomenėje, kur kiekvienas sau priskirsime kuo geriausius motyvus, o likusiems – kuo blogiausius. Kiekvienas galvos, kad „mano asmeninis tikslas yra pats geriausias, o tavo – niekam tikęs“, ir jeigu tarp mūsų kyla konfliktas, tai nė dėl tos priežasties, kad mes neturime vieno bendro tikslo, o dėl to, kad aš teisus, o tu – ne, net jeigu aš negaliu įrodyti, kodėl teisingas būtent mano asmeninis tikslas.

Antra: individualios galimybės. To kairieji nekenčia iš tikrųjų. Idėją, kad tu esi pajėgus savarankiškai priimti sprendimus, kairieji atmeta galutinai nuo pradžios iki pat pabaigos. Visų pirma – kairuoliška mokslinio materializmo koncepcija sunaikina pačią individualumo idėją, tą idėją, kad tu, kaip asmenybė, esi pajėgus būti savarankiškas. Jeigu jūs esate mokslinio determinizmo šalininkas, tai jūs tikite, kad visą žmogiškąją veiklą galima paaiškinti galvos smegenyse esančių neuronų veikimu arba mus supančios tikrovės įtaka. Tai yra viskas, kas mes esame, tai cheminių junginių, neuronų ir biologinių funkcijų  rinkinys. Tokiu atveju jūs negalite išreikšti savo valios. Kaip jūs galite tobulėti? Tai oksimoronas – jūs negalite tobulėti. Jūs net ne asmenybė, tiesiog – būtybė, mėsos gabalas, be tikslo egzistuojantis visatoje. Jūs neturite jokios reikšmės, jūs nesate nė kiek vertingas. Sveiko proto taip pat neegzistuoja, anot jų teorijos. Tai viso labo tik socialinis konstruktas. Tai viso labo tik neuronų rinkinys, kuris kiekvieno individo – skirtingas. Gerai, jeigu intelektas tėra neuronų judėjimas priekinėje smegenų žievėje, kuom jis skiriasi nuo neuronų judėjimo migdoliniame kūne? Kame skirtumas? Remiantis tuo, jūs neturite laisvos valios. Bet kairieji marksistai nuėjo dar toliau – jie teigia, kad jūs esate tik sociumo įtakų rezultatas. Būtent taip parašyta nuostabaus lankstinuko (rasto prieš paskaitą universiteto teritorijoje – vert. past.) skirsnyje „Pagrindiniai mitai apie socializmą“: „Faktas – socialinė terpė apsprendžia mūsų elgseną“. Marksistai teigia, kad žmogus tampa geresnis dėl tam tikrų jį įtakojančių aplinkybių. Ir jeigu paprasčiausiai pakeisime mus supančią visuomenę (toks dalykas, kaip žmogaus prigimtis jiems neegzistuoja), jūs tapsite jus supančios aplinkos ir visuomenės poveikio šalutine išdava. Aš nepasakyčiau, kad tokia interpretacija – gera motyvacija keltis kiekvieną rytą iš lovos. Visata mus valdo kaip kamuolį futbolo aikštėje – mėgaukitės! Jūs – laisvai krentantis akmuo iš Spinozos teorijos, bet tuo pačiu jūs suvokiate, kad tai ne jūsų valia, jūs metė kažkas kitas, ir štai jūs ten tiesiog sklendžiate, ir tiek.

Trečia: kolektyvinis tikslas. Kairieji pakeitė tradicinius kolektyvinius tiklsus naujais. Remiantis tradiciniais įsivaizdavimais, mes, kaip visuomenė, galime padaryti užduotį būti doriems prieinamesnę, suteikiant individui galimybę veikti remiantis jo laisva valia, bet ir tuo pačiu, nustatant tam tikras socialines normas, ne „nuleistas iš viršaus“ (valstybės), kurios ugdys piliečių dorybes. Tai – visuomenės užduotis, kaip teigė Jone Adams. Ne teokratija, bet ir ne anarchija, o visuomenė, kuri tau garantuoja laisvę savarankiškai atrasti kelią į dorovę kurdama nevyriausybinius institutus (turbūt turima omenyje religinės institucijos – bažnyčia / sinagoga – vert. past.), kurie proteguos šias idėjas. Tokia ir šių idėjų plėtra visame pasaulyje, tokia buvo ir bendrojo tikslo samprata. Kairieji vietoj šito sugalvojo utopiją. Aristotelis ir Biblija jiems daugiau neegzistuoja, todėl dabar mes stebime visokias utopines bendrojo tikslo idėjas. Pavyzdžiui, komunizmas: perskirstysime visą nuosavybę ir viskas savaime staiga pagerės. Jūs, kaip asmenybė, daugiau nieko nereiškiate – o ir kodėl turėtumėt? – juk jūs tik mėsos gabalas. Mišką kerta, skiedros lekia – vardan tos – Utopijos! Jau egzistuojančius socialinius institutus, susiformavusius praeityje, būtina sunaikinti, kad sukurti kažką naują: kairieji, bandydami įgyvendinti savo siekį sukurti naują visuomenę, sugalvojo intersekcionalistinę hierarchiją, pagal kurią mes daugiau nesame vienos visuomenės su bendromis vertybėmis nariai – dabar mus skiria mūsų biologinės charakteristikos, kas ganėtinai keista. Jūs jau nebe asmenybė su savo idėjomis ir tikslais – jūs dabar esate tam tikros grupės atstovai, ir niekas kitko. Jūs esate afro-amerikiečių grupės nariai, baltųjų grupės nariai, azijiečių grupės nariai – dar daugiau, kadangi visuomenei nėra būdingas teisingumas, mes dabar galime nustatyti, kiek svari ir kiek verta dėmesio yra jūsų nuomonė, priklausomai nuo to, kokiai grupei priklausote. Tai ir yra intersekcionalizmas. Kaip jau sakiau – tai hierarchija: jeigu jūs LGBT atstovas – jūs pačiame viršuje, ir jūsų nuomonė reikšmingesnė, nes jūs buvote pažeidžiamiausia grupė, žemiau – afroamerikiečiai, dar žemiau – lotynų amerikiečiai, azijiečiai, moterys, žydai ir, galiausiai, baltieji. Ir mes galime nustatyti, kiek svari jūsų nuomonė, priklausomai nuo to, kokiai biologinei grupei jūs priklausote (ar nepriklausote). Toks požiūris vargu ar apdovanos jus tikslu, kuris būtų vertas to, kad dėl jo kovotum.

Ir galiausiai, kolektyvinės galimybės. Pasikartosiu, kairieji nemano, kad mes turime gyventi visuomenėje, kuri tiki abiem dalykais tuo pačiu metu: socialinėmis normomis ir laisve. Vietoje to, anot jų, mums reikalinga visuomenė, kuri vers jus elgtis tam tikru būdu, juk galiausiai tai vienintelis mus jungiantis dalykas. Barakas Obama 2012 metais sakė: „Valstybė – vienintelis likęs dalykas, kuris mus dar jungia“.

Taigi, štai prie ko nori privesti kairieji: pasaulis, kuriame individo asmeninis tikslas nėra susietas su dora, pasaulis, kuriame judėjų-krikščionių (vakarietiška) idėja apie bendrąjį gėrį yra pakeista į klasinę-klaninę santvarką, kurioje kiekvienas iš mūsų neturi jokios vertės, mūsų vienintelis tikslas – būti varžteliais tam tikro visuomeninio tikslo mechanizme. Tai yra tai, su kuo mes turime kovoti ir ką mes turime turėti omenyje, nes Amerika buvo sukurta remiantis visiškai priešingomis šioms idėjomis.

Ta priežastis, dėl kurios mes pastoviai kovojame vieni su kitais ir nekenčiame vieni kitų, yra ta, kad ten, kur mūsų širdyje turėtų būti vieta bendrajam tikslui, žioji skylė, kurią mes užpildome pykčiu. Anksčiau mes turėjome tikslą. Dauguma žmonių mūsų visuomenėje gyveno vardan tikslo. Šie žmonės tikėjo pasaulio tobulėjimu ir siekė iš esmės savo bei savo šeimos, artimųjų tobulėjimo, pažangos, savo padėties pagerinimo.

Ir tai iš mūsų atėmė. Mes nesugebame siekti to, mes neturime tikslo, mes neturime šalies, kuri duoda mums tokį tikslą. Mūsų šalis persunkta neapykantos, žmonės – persisunkę pykčio su nedorais tikslais. Bet mes vis dar turime gyvenimo motyvaciją, šiuo metu tai –pyktis. Todėl mes nekenčiame vieni kitų, mes siutiname vieni kitus. Netgi tai, kad tai, ką sako oponentas, yra paremta faktais – mums nebesvarbu. Net tiesa mūsų nevienija. Visa, kas mus jungia, – tai pyktis. Mes tikime, kad kiti žmonės nori mums pakenkti ir pyktis pripildo mūsų gyvenimą prasmės. Bet pyktis negali suteikti mums prasmės. Prasmę mums suteikia tikslas. Tikslas suteikia mums ir priežastį kovoti dėl laimės. Ir mes galim susigrąžinti sau tikslą, tai – nesunku.

Visa, ko iš mūsų reikia, tai šiek tiek savarankiško protavimo ir išsilavinimo bei ištikimybės kai kurioms tradicinėms vertybėms. Ne visoms,  bet kai kurioms iš jų. Tikėjimas savimi, tikėjimas galimybe pasiekti tikslą, pasitikėjimas savo protu, savo sugebėjimais, atkakliu darbu. Tikėjimas amerikietiška sistema, kuri suteikia mums laisvę pasiekti ko nors gyvenime, o ne palaidoti save po mitų apie savo nereikalingumą svoriu. Ir jeigu mes grįšime prie savo šaknų, atsiminsime, kodėl mes esame vertingi kaip asmenybės ir kodėl Amerika buvo įkurta ant šitokių pamatų, mes vėl galime atgauti laisvę. Ir mes vėl galime pamilti vienas kitą, užuot nekentę vienas kito ir perkandinėję vieni kitiems gerkles.

Iš anglų kalbos vertė Emilis Acus.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kiekvienas žmogus moka       2021-08-22 21:39

daryti ką nors gero,o daug žmonių ypatingi profesionalai,tačiau Dievui svarbiausia ,kiek kieviename žmogaus.

tiek       2021-08-22 21:32

visą tai autorius privalo pateikti tik kaip savo nuomonę.

taip, ateistai ypač pikti       2021-08-22 21:02

todėl rusija pastoviai bankrutuoja
ir mūsų kgbistėliai bei komuniagos trumpiau (žymiai) gyvena nei krikščionys.
nekvaili amerikonai, supras kad velnio - ateistų - marksistų - pederastų ideologija - tai blogis, grįž į krikščionybę.

Vakarų problema       2021-08-22 20:14

Puvėsis nesuvokia savo supuvimo.
Tas frankfurtiškas puvėsis yra autoimunolinė liga, savi naikinami kaip svetimi, o svetimi priimami kaip savi.

Kis       2021-08-22 20:10

argi svarbu kas sunaikins zmonija?

Rekomenduojame

Vengrijos šeimų ministrė K.Novak: daugiau nei 70 tūkst. šeimų suteiksime paramą būsto renovacijai

Ramūnas Aušrotas. Reikia panaikinti Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą

JAV mažėja gyventojų parama griežtesnei ginklų kontrolei

Lenkijos vyriausybė mažins mokesčius kurui, dujoms ir elektrai

Linas Karpavičius. PSO susitarimas dėl pandemijos gali apriboti žmogaus teises

Austrijoje vyko protestai prieš privalomus COVID-19 skiepus

JAV vidurinių mokyklų bibliotekose – pornografinio turinio knygos

Kai laisvoje šalyje reikia dėkoti už drąsą kalbėti…

Austrija neklauso abejojančių dėl eutanazijos

Kalifornijos miestas pritarė pasiūlymui atmesti bet kokius valstijos ar federacinius nurodymus dėl Covid

Vytautas Sinica. Marazmai tęsiasi

Didelė demonstracija prieš vakcinų pasus Gioteborge, Švedijoje

Kun. Nerijus Pipiras. Bronius Laurinavičius: Tiesos skambesio vedamas

Romas Lazutka. Mūsų pasivažinėjimams gamtą tesaugo varguoliai

Olga Vėbrienė. Nusikaltimų gamtai nebetirsime?

Sveikatos teisės institutas. Premjera: „Aš esu mes. Išlikti žmogumi“

Liudvika Meškauskaitė. Pasitikėjimo Lietuvos žiniasklaida problema C-19 pandemijos laikotarpiu

Žodžio laisvė svetur – Kolumbijoje socialinių tinklų žvaigždė apgynė savo tradicines pažiūras į šeimą

Memorialas Kryžkalnyje bus papildytas naujomis partizanų pavardėmis

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Atsitieskite ir pakelkite galvas – I Advento sekmadienis

Kunigo Broniaus Laurinavičiaus paminėjimas

Lenkijos premjeras siunčia vaizdo žinutę: mes giname Europą

Iššūkis gyventi pagal sąžinę

Vytautas Sinica. Apie architektūrą

Vidas Rachlevicius. E. Macronas ir A. Lukašenka. Lyginti negalima, bet palyginkim

Pasaulis ir Lietuva: Lenkija dėmesio centre/Ukraina ginkluojasi/Landsbergis pagirtas JAV

Amerikoje daugėja pastorių, dėl pandemijos norinčių nutraukti nuolatinę tarnystę

Ramūnas Aušrotas. Nauja sąvoka Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme

Kyle Rittenhouse byla. Žiniasklaida pateikė realybės neatitinkančią versiją

Almantas Stankūnas. Ar jis ir Co yra diplomatai ar Rusijai ir Vokietijai naudingi joms dirbantys idiotai?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.