Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė, Intelektualų vaidmuo, Žiniasklaida

Bari Weiss. Kodėl palieku „The New York Times“

Tiesos.lt siūlo   2020 m. liepos 17 d. 1:41

10     

    

Bari Weiss. Kodėl palieku „The New York Times“

y-news.lt

Mielas A.G.[1],

Rašau jums su giliu liūdesiu apie tai, kad traukiuosi iš savo pareigų „The New York Times“.

Prieš trejus metus su dėkingumu ir optimizmu priėmiau pasiūlymą dirbti jūsų dienraštyje. Man buvo iškeltas tikslas – suburti balsus, kurie kitaip nepasirodytų jūsų puslapiuose: pirmą kartą rašančiuosius, centristus, konservatorius ir kitus, kurie savaime nemanytų, kad „The Times“ yra jų namai. Šių pastangų priežastis buvo aiški: neturėdamas gilaus supratimo apie šalį, kuriai rašo, dienraštis nesugebėjo numatyti 2016 m. rinkimų baigties. Deanas Baquet ir kiti tai pripažino įvairiomis progomis. Nuomonių įvairovės prioritetas turėjo ištaisyti tą kritinį trūkumą.

Didžiuojuosi prisidėjusi prie tų pastangų, kurioms vadovavo Jamesas Bennetas. Didžiuojuosi savo, kaip rašytojos ir redaktorės, darbu. Štai dalis balsų, kuriems aš padėjau atsirasti mūsų puslapiuose: Venesuelos disidentas Wuilly‘is Arteaga; Irano šachmatų čempionas Dorsa Derakhshanis; Honkongo krikščionių demokratų atstovas Derekas Lamas. Taip pat: Ayaana Hirsi Ali, Masiha Alinejad, Zaina Arafat, Elna Baker, Rachaelė Denhollander, Mattis Friedmanas, Nickas Gillespie‘is, Heathera Heying, Randallas Kennedy‘is, Julius Kerinas, Monica Lewinsky, Glennas Loury‘is, Jesse Singalas, Ali Soufanas, Chloe Valdary, Thomas Chattertonas Williamsas, Wesley‘is Yangas ir daugelis kitų.

Tačiau pamokos, kurias turėjome išmokti po praeitų rinkimų – pamokos apie kitaip manančių amerikiečių supratimo svarbą, būtinybę priešintis tribalizmui ir laisvo apsikeitimo idėjomis svarbą demokratinėje visuomenėje – neišmoktos. Spaudoje, bet galbūt ypač šiame dienraštyje, išryškėjo naujas sutarimas: tiesa nėra atrandama kolektyvinio ieškojimo keliu; tiesa tai ortodoksija, jau žinoma apšviestajai mažumai, kurios užduotis yra pranešti visiems kitiems.

„Twitteris“ nėra „The New York Times“ vyriausiasis redaktorius. Tačiau jo redakcinė politika tapo „twitteriška“. Dienraštis perėmė šios socialinių tinklų platformos etiką bei papročius ir vis labiau tampa savotiško perfomanso erdve. Istorijos pasirenkamos ir pasakojamos tokiu būdu, kad patenkintų itin siaurą auditoriją, o ne leistų žingeidžiai visuomenei skaityti apie pasaulį ir daryti savo išvadas. Mane visada mokė, kad žurnalistai rašo pirmąjį grubų istorijos juodraštį. Dabar pati istorija tapo dar vienu efemerišku dalyku, pritaikytu iš anksto nustatyto pasakojimo poreikiams.

Dėl savo „minties nusikaltimų“ aš nuolatos patirdavau kolegų, nesutinkančių su mano nuomone, priekabes. Jie mane vadino nace ir rasiste; išmokau nekreipti dėmesio į komentarus, esą aš „vėl rašau apie žydus“. Paaiškėjus draugiškiems mano ir kelių kolegų santykiams, jie taip pat papuolė į bendradarbių taikiklius. Mano darbas ir charakteris buvo atvirai menkinami bendrovės vidiniuose komunikavimo kanaluose, kuriuose pastoviai reiškiasi pagrindiniai dienraščio redaktoriai. Kai kurie bendradarbiai agitavo, kad mane reikia išrauti su šaknimis, jei dienraštis nori būti tikrai „atviras“; kiti rašydami prie mano vardo pridėdavo kirvio emotikonus. Dar kiti „The New York Times“ darbuotojai mane viešai šmeižė „Twitter“ kaip melagę ir šovinistę, nebijodami, kad dėl tokio elgesio prieš juos bus imtasi tinkamų veiksmų. Veiksmų, aišku, imtasi nebuvo.

Tokie poelgiai turi pavadinimus: neteisėta diskriminacija, priešiška darbo aplinka ir mobingas. Aš nesu teisės ekspertė. Bet aš žinau, kad tai neteisinga.

Aš nesuprantu, kaip jūs leidote tokiam elgesiui tarpti jūsų įmonėje, matant visam dienraščio personalui ir visuomenei. Ir aš tikrai negaliu suprasti, kodėl jūs ir kiti „The Times“ vadovai nieko nesiėmėte; nors privačiuose pokalbiuose gyrėte mane už drąsą. Drąsa neturėtų būti privaloma savybė centristinių pažiūrų žmogui, dirbančiam amerikietiškame laikraštyje.

Dalis manęs norėtų tikėti, kad mano patirtis buvo išskirtinė. Deja tiesa yra ta, kad intelektualinis smalsumas – nekalbant jau apie rizikos prisiėmimą – „The Times“ dabar tapo nepageidaujamomis savybėmis. Kam stengtis parašyti ką nors labiau rafinuoto mūsų skaitytojams ar eilinį kartą stebėti kaip tavo drąsus tekstas šimtą kartų perredaguojamas iki ideologiškai košerinės versijos, jei savo karjeros perspektyvas (ir clickus) galima užsitikrinti 4000-ąjį kartą paskelbiant, kad Donaldas Trumpas yra išskirtinis pavojus šaliai ir pasauliui? Taip savicenzūra dienraštyje tapo norma.

Tos taisyklės, kurių dar laikosi „The Times“, yra taikomos itin sąlygiškai. Jei asmens ideologija atitinka naująją ortodoksiją, jam ir jo darbui negresia jokia priežiūra. Visi kiti gyvena bijodami skaitmeninio griaustinio. Skleisti internetinius nuodus yra leidžiama, jei jie nukreipti į tinkamus taikinius.

Nuomonės, kurios būtų drąsiai paskelbtos dar prieš dvejus metus, dabar, jei nekainuotų jų autorei darbo vietos, tai bent sukeltų jai rimtų problemų. Jei suvokiama, kad tekstas gali sukelti pasipiktinimą viduje ar socialinėse medijose, redaktorė ar rašytoja vengia juo užsiimti. Jei ji jaučiasi pakankamai stipri, kad galėtų tokį tekstą siūlyti, ji greitai gauna patarimą nevaikščioti plonu ledu. Ir jei kartas nuo karto jai pasiseka publikuoti tekstą, kuriame nėra aiškiai propaguojami progresyvūs siekiniai, tai nutinka tik po to, kai kiekviena eilutė būna kruopščiai išmasažuota ir išsiderėta. […]

Garsusis dienraštis vis labiau ataidi garsus iš tolimos galaktikos, kurioje gyvena asmenys, susirūpinę dalykais, neturinčiais nieko bendro su daugumos žmonių gyvenimais. Tai yra galaktika, kurioje, cituojant tik kelis naujausius pavyzdžius, sovietinė kosmoso programa giriama už jos „įvairovę“; nepilnamečių tapatybės atskleidimas vardan teisingumo (doxxing, angl.) yra teisinamas, o JAV kartu su nacistine Vokietija įvardinamos kaip blogiausios santvarkos žmonijos istorijoje.

Net ir dabar esu įsitikinusi, kad dauguma „The Times“ darbuotojų patys taip nemano. Vis dėlto jie slepia savo pažiūras. Kodėl? Galbūt jie mano, kad galutinis tikslas yra teisingas. Galbūt jie tiki, kad bus saugūs, jei paslaugiai linkčios, kai kalbà – mūsų profesijos valiuta – yra devalvuojama dėl nuolat kintančio teisingų priežasčių sąrašo. Galbūt jie tyli dėl to, kad šioje šalyje yra milijonai bedarbių, o jiems nuskilo turėti gerą darbą.

O galbūt, kad jie žino, kad šiais laikais su principine pozicija dienraštyje toli nenueisi. Tik užsidėsi sau taikinį ant nugaros. Įsigudrinę vengti vidinių komunikavimo kanalų, jie man privačiai rašo apie „naująjį makartizmą“, įsišaknijusį garsiajame dienraštyje.

Visa tai siunčia blogą žinią laisvai mąstantiems jauniems rašytojams ir redaktoriams, atidžiai sveriantiems, ką jie turės padaryti, kad pakiltų karjeros laiptais. Pirma taisyklė: atvirai kalbėsi – kaltink save. Antra taisyklė: niekada nerizikuok siūlyti teksto, prieštaraujančio teisingam naratyvui. Trečia taisyklė: niekada netikėk redaktoriumi ar leidėju, kuris ragina tave eiti prieš srovę. Galų gale jis pasiduos miniai arba bus atleistas, o tu būsi paliktas šunims suėsti. […]

Visa tai nereiškia, kad šiame laikraštyje nebedirba vieni talentingiausių pasaulio žurnalistų. Jų čia yra, ir dėl to nelaisva jų aplinka ypač gąsdina. Aš, kaip visada, liksiu atsidavusi jų darbų skaitytoja. Bet aš nebegaliu atlikti to darbo, dėl kurio jūs mane čia atvedėte – darbo, kurį Adolphas Ochsas[2] aprašė tame garsiajame 1896 m. pareiškime: „Padaryti „The New York Times“ puslapius forumu, kuriame būtų svarstomi visi visuomenei svarbūs klausimai, skatinant intelektualią viso nuomonių spektro diskusiją.“

Ochso idėja yra viena geriausių, su kuria esu susidūrusi. Mane visada guodžia mintis, kad geriausios idėjos galiausiai laimi. Bet idėjos pačios negali laimėti. Joms reikia balso. Joms reikia galimybės būti išklausytoms. Ir, visų pirma, jas turi remti žmonės, pasiryžę pagal jas gyventi.

Pagarbiai,

Bari

Visą tekstą anglų kalba rasite ČIA.

Trumpai apie autorę: Bari Weiss yra publicistė ir redaktorė. Nuo 2013 m. iki 2017 m. ji buvo „The Wall Street Journal“ nuomonių bei knygų apžvalgos skilčių redaktorė. 2017–2020 m. Weiss dirbo „The New York Times“ nuomonių skilties redaktore; taip pat rašė apie kultūrą ir politiką.

[1] Arthuras Greggas (A.G.) Sulzbergeris, žurnalistas ir „The New York Times“ leidėjas.
[2] „The New York Times“ leidėjo A.G. Sulzbergerio pro-prosenelis.

y-news.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tvankstas       2020-07-20 9:12

Straipsnis apie politkorektišką kovotoją prieš antisemitus košer-lesbietę, kuriai nusibodo meluoti.

Al.       2020-07-19 2:45

Liberalizmas kominternui yra tik priedanga. Jie jį pasivogė, panašiai, kaip pasivogė vaivorykštę. O stumia šį pasaulinį komunistų sąmokslą, manau, tie patys, kurie tai darė ir anksčiau. Ir, vaidindami kovotojus už laisvę, kuria naująją vergovę. Ir taip nuožmiai, kad net saviškiai ima skųstis.

Kis       2020-07-18 14:05

net apsiverkiau:))))))

Taip ir ne       2020-07-18 13:04

Žinoma, kad didžioji JAV spauda yra tapusi liberalų vienintelės tiesos skleidėja. Ačiū autorei, kad tai konstatuoja, nes kai kurie gal būt to ir nemato. Visa kita, ką autorė rašo apie savo neva “platų domėjimosi spektrą” yra tos pačios liberalų vienintelės tiesos ekvivalentas iš kito jų broliško sparno. Broliukai juk dažnai pasipeša, nes yra panašūs. Vikipedijoje apie autorės kovas prieš profesorius antisemitus universitetuose, ir dar eilę kitų kovų prieš kitus viršininkus, galime paskaityti, kartu su kitomis pikantiškomis detalėmis:
While attending Columbia University, she dated future Saturday Night Live star Kate McKinnon.[2] From 2013 to 2016, Weiss was married to environmental engineer Jason Kass, the founder of Toilets for People,[2][43] a company designing and manufacturing waterless self-contained composting toilets. Weiss prefers not to label her sexual orientation, but has stated that, despite her past heterosexual marriage, she trends towards attraction to other females. During 2018–2019, Weiss dated Nellie Bowles, the Times’s tech reporter…

Weiss has expressed support for Israel and Zionism in her columns. When writer Andrew Sullivan described her as an “unhinged Zionist”, she responded saying she “happily plead[s] guilty as charged.”[39] In 2018, she said she believed the sexual assault allegations against Supreme Court justice nominee Brett Kavanaugh…

Apie jos knygą “Kaip nugalėti antisemitizmą” kritikai rašo:

Talia Lavin of The Nation wrote that Weiss presents a somewhat anti-intellectual argument in her exploration of antisemitism. She argues that Weiss presents simplistic caricatures of both the left and the right, and that the presentation of Muslim antisemitism uses a veil of plausible deniability to suggest exclusion of Muslim groups from Europe. Lavin concludes her review by stating that the “profound lack of intellectual curiosity, proportionality, and material analysis in the book renders it worse than simply useless.”[5]

Melissa Braustein of The Federalist describes the book as broadly compelling. She lauds the book’s critiques of the left, though she argues that Weiss fails to provide examples to support the claim that President Trump is antisemitic.[6]

Milaiti,       2020-07-17 12:13

ko tu čia direktoriauji neturėdamas ką pasakyti? Dar negavai iš kontoros direktyvų? (Spėju, dabar prasidės mitinio langų majoro medžioklė smile )

Dzeikas       2020-07-17 11:37

Zenonui:
Mendelejevas nuspejo tu elemntu gazistavima kai perprato molekuliarinius desnius. Sociologijoje mes tu desniu kol kas nezinome ir lokalizuoti ar atrast tu krie stumia sias idejas negalime. O reiktu.
hmmmui:
Butent. Todel tai kas Amerikoje pasireiskia sloga , Lietuvoje pasireks plauciu uzdegimu.

hmmm       2020-07-17 10:24

visa tai tiesa ir tinka daugeliui leidiniu Amerikoje. Bet Amerikoje dar tebeegzistuoja ir konkuruojantys leidiniai su kiek kitokia pozicija ar su daugiau laisves skelbti ivairesnes nuomones ir daugiau informacijos. Europoje (ir Lietuvoje) viskas zymiai sudetingiau, nes ideju konkurencijos mainstreame realiai nera jokios. Sita redaktore tikriausiai susiras kita pakankamai gerai apmokama darba su pakankamai geromis darbo ir saviraiskos salygomis. O ka darytu koks nors redaktorius/e Europoje, jei iseitu is tokio darbo? dirbtu ne pagal specialybe arba rasytu ar redaguotu skelbimus kokiame nors provincijos laikrastyje. o Lietuvoje ir provincijos laikrastyje darbo negautu. plius dar Amerikoje privacios iniciatyvos internetine zurnalistika tebera stipri, kol jos neprispaude cenzura, Europoje ir cia zymiai sunkiau. deja. Kazkada mums transliavo Amerikos balsas ar Vatikano radijas. gali buti, kad neuzilgo Lietuvai transliuos kokios nors nepriklausomos stotys ar portalai is Lenkijos, jeigu ju nesugebes blokuoti priziuretojai

Zenonas       2020-07-17 9:42

Kas tas idėjas stumia, galima numatyti taip, kaip Mendelejevas nuspėjo esančius nežinomus elementus apskaičiuodamas, kad jie turi egzistuoti.

stasys        2020-07-17 8:19

delfi.lt/news/ringas/lit/marius-ivaskevicius-toks-vytis-ir-yra-leninas.d?id=84777199
Geras str. ir kaip tik tinka tai temai . smile

Dzeikas       2020-07-17 7:05

Konstatuoti maza.
Reikia rasti priezastis kodel tas vyksta. Ir net to maza. Kokie reikinio vidiniai mechanizmai. Kas samoningai stumia visuomene ta linkme.
Straipsnis parodo tik tiek, kad dideli pinigai ir didele valdzia stumia idejas kurios nepritaria dauguma, bet ta dauguma negali sustabdyti tu ideju, - negritiudo, “rasizmo” ir “kovos su rasizmu”, “ekspluatacijos”, klasikines visuomenes sanklodos griovimo, jos performavimo tariamos butinybe, - sklaidos. O bet koks priesinimasis joms sulaukia neigiamu pasekmiu net nepaisant istatymu ginanciu darbuotuoja ir uzkardyjanti pasikesinimus i zodzio laisve.
Aimanuoti - maza.
Ka parodo straipsnis? Ogi tai, kad tu auksciau minetu ideju(ar “ideju”) analize, nagrinejima sir kritika visiskai nereikalinga tiems,kas uzsako ta muzika ir skleidzia tas idejas. Reikalinga ju PROPOGANDA! Gerai, su tu issiaiskinome.
Klausimas, kas ir kodel taip uzsispyrusiai bruka tas idejas ir kas uzkardyja visomis imanomomis priemones tu ideju kritika.
Jau pats reiskinys, kai kritika uzgniauziama rodo reiskiamu ideju toksini pobudi.


Rekomenduojame

Kas mes? Vytautas Sinica apie Nacionalinį susivienijimą

Rasa Čepaitienė. Gyvename totalinio freimingo laikais

Skaitiniai. Andrius Švarplys rekomenduoja: Tiems, kam rūpi akademinė laisvė ir universiteto likimas ‘Black Lives Matter’ epochoje

Vytautas Radžvilas. Laisvė, arba Kodėl NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS dalyvauja rinkimuose?

Andrius Švarplys. Parklupdyti Vakarai nesugeba apginti net savęs, tai kaip mes galime iš jų tikėtis pagalbos?..

Ramūnas Aušrotas. Ar Prancūzijos parlamentas paseks Lietuvos pavyzdžiu ir pasmerks surogaciją kaip prieštaraujančią moterų ir vaikų orumui?

Trakų salos pilyje bus pristatyta Daliaus Stanciko knyga „Kūju per Lietuvos istoriją“

Raimondas Navickas. Nanto katedrą padegė keršydamas Prancūzijos valdžiai

Agnė Širinskienė. Apie neliečiamuosius

Audrius Bačiulis.Beprotybės kronikos: Leftistinių propagandistų miniai nepavyko parklupdyti didžiausio JAV verslo dienraščio „The Wall Street Journal“

Raimondas Navickas. Panašu, kad antisemitizmo ir etninės nesantaikos kurstytojai Lietuvoje išties kelia galvą

Andrius Švarplys. Vyksta didžiulė, giluminė, fundamentali demoralizacija

Geroji Naujiena: Kad ieškotume Jo Karalystės ir Jo teisumo

Vytautas Sinica. Kas yra leftizmas?

Vygandas Trainys. Partizanų ir kitų Lietuvai pasiaukojusių žmonių juodintojai nusipelno platesnio komentaro

Raimondas Navickas. Rinkimų naujienos iš ateities

Vitalijus Karakorskis. Atviras laiškas advokatei Fainai Kukliansky

Karolis Venckus demaskuoja: vaikų prievartautojas, ištvirkinęs pasaulio elitą. Lietuvoje to nėra?

Algimantas Rusteika. Dar kartą apie idiotus ir idiotizmą

Neringa Venckienė. Nušautas pedofilo Džefrio Epšteino ir DEUTSCHE BANK bylą nagrinėjusios teisėjos sūnus

Arvydas Anušauskas. Prašau pagalbos – tai gali sustabdyti insinuacijomis ir iš piršto laužtais teiginiais grįstą šmeižto kampaniją

Bronius Puzinavičius. Ar sprendimą dėl Lukiškių aikštės monumento turėtų priimti tik menininkai?

Vytautas Sinica. Užsienio „gerąją patirtį“ reikia įvertinti iš anksto

Rinkimai Lenkijoje – kova ir pramoga

Verta prisiminti. Arvydas Šliogeris. Pamatinė žmogaus dorybė yra drąsa

Vytautas Radžvilas. Remti Bideną – tiesti kelią Merkel-Putino paktui

Jolanta Miškinytė. Dar viena šeima prašosi oficialaus prieglobsčio Lenkijoje

Algimantas Rusteika. Pabaigos pradžia

240 000 žmonių pasirašė Baltųjų rūmų peticiją raginančią paskelbti George’ą Sorosą teroristu

Vytautas Radžvilas. Laisvė – tai ne teisė voliotis smėlio dėžėje ant didvyrių kaulų…

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.