Naujienos

Baltijos autsaideriai: nuo estų atsiliekame šviesmečiais

Tiesos.lt siūlo   2017 m. rugsėjo 6 d. 23:40

4     

    

Baltijos autsaideriai: nuo estų atsiliekame šviesmečiais

Roberta Tracevičiūtė | lzinios.lt

Nors Baltijos šalių ekonomikos auga panašiu tempu, algų didėjimo statistika gerokai skiriasi. Estijoje vidutinis mėnesio atlyginimas per septynerius metus pakilo 450 eurų, o Lietuvoje – per pusantro karto mažiau. Šiuo metu lietuviai uždirba tiek, kiek estai prieš šešerius metus.

Lietuvos darbuotojai gali pavydėti estiškų algų. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių Estijoje antrąjį šių metų ketvirtį siekė 1242 eurus, o Lietuvoje – 839 eurus. Atsiliekame ir nuo Latvijos. Čia vidutinė mėnesio alga yra 927 eurai. Lietuvių atlyginimai ne tik mažiausi regione, bet ir kyla lėčiausiai.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas konstatuoja, kad situacija labai liūdna ir į gera nesikeičia metai iš metų. Anot jo, pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų algas, kaip atskleidžia statistika, į priekį jau užleidome Rumuniją ir dabar lenkiame tik bulgarus.

Atsitiesti prireikė daugiausia laiko

Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos gyventojai uždirbo vidutiniškai tiek, kiek estai – 2011-aisiais, o latviai – 2015–2016 metais. Nuo 2010-ųjų vidutinis atlyginimas mūsų šalyje ūgtelėjo 263 eurais. Estijoje per septynerius metus jie pakilo 450 eurų, o Latvijoje – 294 eurais.

Iki ekonomikos krizės 2009-aisiais Baltijos valstybėse sparčiai didėjusi vidutinė alga sunkmečiu smuko. Tačiau Estijai atsitiesti šioje srityje prireikė dvejų, Latvijai – trejų metų, o lietuviški atlyginimai į prieškrizinį lygį grįžo po ketverių metų.

Baltijos šalių ekonomikos auga panašiu tempu. Vis dėlto, kaip rodo Eurostato, Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros, duomenys, 2006–2016 metais Lietuvos ekonomika pasistiebė labiausiai – bendrasis vidaus produktas (BVP) kasmet didėjo vidutiniškai po 1,9 procento. Estijos ekonomika šiuo laikotarpiu kasmet augo vidutiniškai po 0,7 proc., Latvijos – po 0,6 procento. Lietuva lenkia Latviją ir Estiją pagal vienam gyventojui tenkantį BVP, taip pat – Lenkiją, kurioje vidutinis atlyginimas šių metų balandį siekė 1053 eurus.

Pagal maisto prekių, drabužių, komunalinių ir transporto paslaugų kainų lygį nedaug atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos.

Arti estiško rodiklio

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Lukas Savickas atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalyse skiriasi ne tik atlyginimų dydis, bet ir gyventojų perkamoji galia. „Perkamosios galios skirtumus aiškiai atsispindi minimalios mėnesio algos (MMA) duomenys. Eurais išreikšta MMA Lietuvoje metų pradžioje atitiko Latvijos, bet buvo mažesnė negu Estijos. Tačiau perskaičiavus šalių MMA, eliminuojant perkamosios galios skirtumus, matyti, kad Lietuvos MMA rodiklis tampa didesnis už Latvijos ir gerokai priartėja prie Estijos MMA rodiklio“, – tikino jis.

L. Savicko nuomone, atlyginimų kėlimas turi žengti koja kojon su darbo našumu. Pasak jo, realus našumo pokytis šalyje 2016 metais buvo labai menkas, atlyginimų didėjimas vis dar viršija našumo augimą. „Našumo ir darbo užmokesčio pokyčių tendencijos pasižymi cikliškumu ir nebūtinai sutampa. Jeigu atotrūkis tarp atlyginimų didėjimo ir našumo augimo tempų truktų ilgesnį laiką, tai keltų grėsmę stabiliam ekonomikos augimui. Ekonomikos augimo stabilumui užtikrinti svarbiausia yra investicijų skatinimas, technologinės pažangos ir inovacijų plėtra, darbo rinkos pasiūlos ir paklausos balansavimas“, – aiškino jis.

L. Savicko teigimu, darbuotojų pajamų didinimas – šio ministrų kabineto prioritetas. „Vyriausybė siekia, kad ekonomikos augimas būtų subalansuotas ir pasiektų visas gyventojų grupes. Prie to prisideda ir mokesčių priemonės, orientuotos į mažiausiai uždirbančius žmones bei vaikus auginančias šeimas, taip pat priemonės, skatinančios investicijas, ypač pažangias. Labai svarbus yra sklandus darbo rinkos reformos įgyvendinimas, administracinės naštos mažinimas. Visa tai numatyta Vyriausybės programoje ir artimiausių rudens darbų planuose“, – sakė premjero patarėjas.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

estai       2017-09-8 10:40

iš karto atsisakė sovietinių teisėjų paslaugų, išleisdami juos į pensiją.

kepleris       2017-09-7 20:51

Estai lėti. Daug daug lėtesni už mus.
Mes tikrai smarkesni už estus, bet…
Hmmmm, o tai kaip čia taip gaunasi?....
?????
??
?
Mmmmmm m m m m.. . .
O!
Viyyyyskas aišku- estai lėtai eina. O mes lekiam kūlversčiais paknopstom.
Tiesiog mes skuodžiame atbuli ir atgal.

Šiandien       2017-09-7 15:27

jau kiekvienam turi būti aišku, kodėl šviesmečiais atsiliekame nuo estų - tik pažiūrėkit, kas pas mus labiausiai vertinami ir dėl ko žmonės visiškai suniekinami . Įsitikinot, jog labiausiai vertinami kgbistai, stribų ar kitų okupakntų pakalikų palikuonys - jie gali vogti kiek tik nori, nes žino, jog niekada nebus baudžiami, o kiti net pažiūras turi turėti tokias kaip šiukšlės miliūtės ar panašūs, kas gerbia šeimą  ir vaikus, tie verti tik patyčių, svarbiausia garbinti pedus   įvairių rūšių, t.y. visiškus ligonius, kurie neužsičiaupdami lieja pamazgas iš ekranų, o normalūs žmonės neturi jokios TV, nors yra viena išlaikoma mokesčių mokėtojų, tačiau ten gali kalbėti tik padugnės.Pagalvokit, ar ne sąmoningai Lietuvoje keliamas niekšiškumas, siekiant, kad visi išvažiuotų, o čia atsiveš darbo jėgą iš Nepalo, Bangladešo ir turės vergų, kuriems neleis net išsižioti, Taip kgbistai ištroškę būti vergvaldžiais, todėl turi sunaikinti nors kiek mąstančius žmones. Ar yra taip kokioje nors kitoje šalyje? Nieko panašaus nėra ir Estijoje.

Julius Puras       2017-09-7 13:43

” našumo pokytis šalyje 2016 metais buvo labai menkas, atlyginimų didėjimas vis dar viršija našumo augimą.” įdomu kaip valdžia išmatavo darbo našumą. Turbūt pasižiūrėjo į lubas ir nusprendė kad lietuvei tinginiai. Ne. Lietuvei nėra tinginiai kad yra tinginiai tai Lietuvos valdžia. Dekados kaip valdžios darbo našumas nekyla. Jis yra labai žemas. Valdymo aparatas išpūstas ir valdžia pravalgo mokesčių mokėtojų pinigus.


Rekomenduojame

Nigelas Farage’as Europos Komisijos pirmininkui J.-C. Junckeriui: „Jūs nieko nepasimokėte!“

J.-Cl. Junckeris: „Pernai teturėjom dvi galimybes: drauge parengti konstruktyvią Europos darbotvarkę arba išsiskirstyti. Aš pasirinkau vienybę“

Vengrijos vyskupas: popiežius yra neteisus dėl pabėgėlių, tai invazija

Scott Yenor. Biologinė ir socialinė lytis bei kultūrinių karų kilmė (I dalis)

Vytautas Sinica. Traukis, Radžvilai!

Algimantas Rusteika. Iš struktūrinių frontų

Skandalas. Norvegijos tarnybos „Barnevernet“ užkulisiai: pelnas didesnis net už naftos įmonių

Jonas Grigas. Akademinė „skelbk arba žūk“ kultūra vertina tik mokslo publikacijas

Kęstutis Navakas. Ąžuolyną pavers disneilendu?

„NE Stambulo konvencijai!“: paraginkime laišku Europos Parlamento narius ryžtingai atmesti Stambulo konvenciją

Naujienos iš propagandos frontų: manevrai „Rinkimai“ prasideda. Pirmieji Algimanto Rusteikos komentarai iš užfrontės

Kodėl tauta negali atleisti Vytautui Landsbergiui „už kolūkius“?

Vytautas Sinica. Apie politikų dviveidystę, arba „Kieno gyvybė brangesnė“?

Romas Lazutka apie tuščias kalbas be faktų: „Jei sovietmetis yra lygiava, Lietuvą tektų pripažinti labiausiai sovietine“

Algimantas Zolubas. LR Seimo kėslas Lietuvoje statyti babelio bokštą

Audrius Bačiulis. Kaip gaminamos Fake News: „Deutsche Welle“ ir „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ atvejis

Geroji Naujiena: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu …“, arba Kaip nepralaimėti brolio

Norvegiškasis vaiko teisių apsaugos modelis Lietuvoje jau pareikalavo pirmos aukos – kas dabar prisiims atsakomybę?

Pigių dujų mitas

Algimantas Rusteika. Kalno „darkytojų“ melas ekspertų akimis

Politinis teismų procesas tęsiasi: Kauno apygardos teismas toliau tirs Garliavos šturmo liudytojų bylos įrodymus

Kūdikių kūno dalių pardavimą užfiksavęs aktyvistas laimėjo kovą teisme

Lietuvos vyskupai kviečia melstis už taiką: „Su pasitikėjimu ir viltimi kreipkimės į mūsų Motiną, Lietuvos Globėją ir Taikos Karalienę“

Marius Markuckas. Radžviliada, arba Kas liko iš politikos mokslų Lietuvoje?

Ąžuolyno rododendrizacija (2). Danguolė Liagienė: Dendrologinė klaida būtų fatališka

Ąžuolyno „kraštovaizdiniai kirtimai“: Kauno savivaldybė keičia taktiką?

JK premjerė Theresa May raginama atskleisti nuslėptą tiesą apie imigracijos poveikį atlyginimams

Vengrija: „ES „žagina“ savo pačios įstatymus ir vertybes“

Tomas Baranauskas. Gedimino kalno papėdėje įvykdytas baisus nusikaltimas

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto naujovės iš filosofijos studijų perspektyvos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.