Naujienos

Baltijos autsaideriai: nuo estų atsiliekame šviesmečiais

Tiesos.lt siūlo   2017 m. rugsėjo 7 d. 0:40

4     

    

Baltijos autsaideriai: nuo estų atsiliekame šviesmečiais

Roberta Tracevičiūtė | lzinios.lt

Nors Baltijos šalių ekonomikos auga panašiu tempu, algų didėjimo statistika gerokai skiriasi. Estijoje vidutinis mėnesio atlyginimas per septynerius metus pakilo 450 eurų, o Lietuvoje – per pusantro karto mažiau. Šiuo metu lietuviai uždirba tiek, kiek estai prieš šešerius metus.

Lietuvos darbuotojai gali pavydėti estiškų algų. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių Estijoje antrąjį šių metų ketvirtį siekė 1242 eurus, o Lietuvoje – 839 eurus. Atsiliekame ir nuo Latvijos. Čia vidutinė mėnesio alga yra 927 eurai. Lietuvių atlyginimai ne tik mažiausi regione, bet ir kyla lėčiausiai.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas konstatuoja, kad situacija labai liūdna ir į gera nesikeičia metai iš metų. Anot jo, pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų algas, kaip atskleidžia statistika, į priekį jau užleidome Rumuniją ir dabar lenkiame tik bulgarus.

Atsitiesti prireikė daugiausia laiko

Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos gyventojai uždirbo vidutiniškai tiek, kiek estai – 2011-aisiais, o latviai – 2015–2016 metais. Nuo 2010-ųjų vidutinis atlyginimas mūsų šalyje ūgtelėjo 263 eurais. Estijoje per septynerius metus jie pakilo 450 eurų, o Latvijoje – 294 eurais.

Iki ekonomikos krizės 2009-aisiais Baltijos valstybėse sparčiai didėjusi vidutinė alga sunkmečiu smuko. Tačiau Estijai atsitiesti šioje srityje prireikė dvejų, Latvijai – trejų metų, o lietuviški atlyginimai į prieškrizinį lygį grįžo po ketverių metų.

Baltijos šalių ekonomikos auga panašiu tempu. Vis dėlto, kaip rodo Eurostato, Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros, duomenys, 2006–2016 metais Lietuvos ekonomika pasistiebė labiausiai – bendrasis vidaus produktas (BVP) kasmet didėjo vidutiniškai po 1,9 procento. Estijos ekonomika šiuo laikotarpiu kasmet augo vidutiniškai po 0,7 proc., Latvijos – po 0,6 procento. Lietuva lenkia Latviją ir Estiją pagal vienam gyventojui tenkantį BVP, taip pat – Lenkiją, kurioje vidutinis atlyginimas šių metų balandį siekė 1053 eurus.

Pagal maisto prekių, drabužių, komunalinių ir transporto paslaugų kainų lygį nedaug atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos.

Arti estiško rodiklio

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Lukas Savickas atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalyse skiriasi ne tik atlyginimų dydis, bet ir gyventojų perkamoji galia. „Perkamosios galios skirtumus aiškiai atsispindi minimalios mėnesio algos (MMA) duomenys. Eurais išreikšta MMA Lietuvoje metų pradžioje atitiko Latvijos, bet buvo mažesnė negu Estijos. Tačiau perskaičiavus šalių MMA, eliminuojant perkamosios galios skirtumus, matyti, kad Lietuvos MMA rodiklis tampa didesnis už Latvijos ir gerokai priartėja prie Estijos MMA rodiklio“, – tikino jis.

L. Savicko nuomone, atlyginimų kėlimas turi žengti koja kojon su darbo našumu. Pasak jo, realus našumo pokytis šalyje 2016 metais buvo labai menkas, atlyginimų didėjimas vis dar viršija našumo augimą. „Našumo ir darbo užmokesčio pokyčių tendencijos pasižymi cikliškumu ir nebūtinai sutampa. Jeigu atotrūkis tarp atlyginimų didėjimo ir našumo augimo tempų truktų ilgesnį laiką, tai keltų grėsmę stabiliam ekonomikos augimui. Ekonomikos augimo stabilumui užtikrinti svarbiausia yra investicijų skatinimas, technologinės pažangos ir inovacijų plėtra, darbo rinkos pasiūlos ir paklausos balansavimas“, – aiškino jis.

L. Savicko teigimu, darbuotojų pajamų didinimas – šio ministrų kabineto prioritetas. „Vyriausybė siekia, kad ekonomikos augimas būtų subalansuotas ir pasiektų visas gyventojų grupes. Prie to prisideda ir mokesčių priemonės, orientuotos į mažiausiai uždirbančius žmones bei vaikus auginančias šeimas, taip pat priemonės, skatinančios investicijas, ypač pažangias. Labai svarbus yra sklandus darbo rinkos reformos įgyvendinimas, administracinės naštos mažinimas. Visa tai numatyta Vyriausybės programoje ir artimiausių rudens darbų planuose“, – sakė premjero patarėjas.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

estai       2017-09-8 11:40

iš karto atsisakė sovietinių teisėjų paslaugų, išleisdami juos į pensiją.

kepleris       2017-09-7 21:51

Estai lėti. Daug daug lėtesni už mus.
Mes tikrai smarkesni už estus, bet…
Hmmmm, o tai kaip čia taip gaunasi?....
?????
??
?
Mmmmmm m m m m.. . .
O!
Viyyyyskas aišku- estai lėtai eina. O mes lekiam kūlversčiais paknopstom.
Tiesiog mes skuodžiame atbuli ir atgal.

Šiandien       2017-09-7 16:27

jau kiekvienam turi būti aišku, kodėl šviesmečiais atsiliekame nuo estų - tik pažiūrėkit, kas pas mus labiausiai vertinami ir dėl ko žmonės visiškai suniekinami . Įsitikinot, jog labiausiai vertinami kgbistai, stribų ar kitų okupakntų pakalikų palikuonys - jie gali vogti kiek tik nori, nes žino, jog niekada nebus baudžiami, o kiti net pažiūras turi turėti tokias kaip šiukšlės miliūtės ar panašūs, kas gerbia šeimą  ir vaikus, tie verti tik patyčių, svarbiausia garbinti pedus   įvairių rūšių, t.y. visiškus ligonius, kurie neužsičiaupdami lieja pamazgas iš ekranų, o normalūs žmonės neturi jokios TV, nors yra viena išlaikoma mokesčių mokėtojų, tačiau ten gali kalbėti tik padugnės.Pagalvokit, ar ne sąmoningai Lietuvoje keliamas niekšiškumas, siekiant, kad visi išvažiuotų, o čia atsiveš darbo jėgą iš Nepalo, Bangladešo ir turės vergų, kuriems neleis net išsižioti, Taip kgbistai ištroškę būti vergvaldžiais, todėl turi sunaikinti nors kiek mąstančius žmones. Ar yra taip kokioje nors kitoje šalyje? Nieko panašaus nėra ir Estijoje.

Julius Puras       2017-09-7 14:43

” našumo pokytis šalyje 2016 metais buvo labai menkas, atlyginimų didėjimas vis dar viršija našumo augimą.” įdomu kaip valdžia išmatavo darbo našumą. Turbūt pasižiūrėjo į lubas ir nusprendė kad lietuvei tinginiai. Ne. Lietuvei nėra tinginiai kad yra tinginiai tai Lietuvos valdžia. Dekados kaip valdžios darbo našumas nekyla. Jis yra labai žemas. Valdymo aparatas išpūstas ir valdžia pravalgo mokesčių mokėtojų pinigus.


Rekomenduojame

Partizanas Jonas Kadžionis-Bėda ir jo testamentinė kalba: „Lietuva išliks, nes laisvę gavo per stebuklą“

Štai ir sulaukėm. Liudvikas Jakimavičius: „Net okupantų valstybė TSRS valstybinių švenčių proga skelbdavo amnestijas, o ne nuosprendžius“

Verta prisiminti. Kaip okupantai baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-mečio

Irena Vasinauskaitė. Gražuolių kaime iki šiol vaidenasi?

Ramutė Bingelienė. Cenzūros grimasos Seime

Kiek verti 100 eurų Lietuvoje ir likusioje ES?

Algimantas Rusteika. Tiesos išbandymus pereina ne visi

Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ sutiktuvės

Janina Survilaitė. Klampūs archyvų atstatymo keliai

Bernardas Dringis. Klausimai, kylantys Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse

Popietė su Laisvės premijos laureate s.Nijole Sadūnaite

Apie išprievartavimą melavusi feministė nuteista už šiurkštų šmeižtą

Algimantas Zolubas. Pilietinė veikla – politinė

Teisininko žvilgsnis į BK normą dėl seksualinio priekabiavimo. Vytautas Sirvydis: sunku rasti kitą tokį lengvai „pritempiamą“ straipsnį

Vytautas Vyšniauskas. Neiškęstas privatusis patriotizmas

Alvydas Jokubaitis, Mindaugas Kubilius. Europos Sąjunga: kur mes keliaujame?(III). Nedemokratiškų nuostatų įsivyravimas demokratijoje?

Dariaus Kuolio atrinkta. Justino Marcinkevičiaus atsakas savo kaltintojams: „Valstybę praradote jūs, o tautą mes vis dėlto išsaugojome“

Raimondas Kuodis. „Ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai“

Valdas Vasiliauskas. Tauta nebuvo pakviesta į  šimtmečio šventę

Nuo bačkos. Vilniaus meras Remigijus Šimašius: „Vilnius yra kosmopolitinis, atviras miestas ir turi labai simbolizuoti tokias idėjas“

Nida Vasiliauskaitė. #TuIrgiKaltas?

Vladimiras Laučius. „Pagrindinis žurnalistikos tikslas yra ieškoti tiesos“

Lietuvos Respublikai – 100. Darius Kuolys: Vilniuje – Valstybės atkūrimo takas (II)

Vasario 13-ąją Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ pristatymas

Irena Vasinauskaitė. Nieko asmeniško… Tik vykdau pažadą [2], arba Šis bei tas apie politinį priekabiavimą

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Paskutinė idėja Lietuvai

Vasario 16-ąja Lukiškių aikštėje įvyks šventinis renginys „Atmintis ir pagarba“

Kun. Robertas Skrinskas. Lietuvos paaukojimai Marijai: istorinė apžvalga

Kun. Vytenis Vaškelis. Tėvynės paaukojimas Marijai

Geroji Naujiena: Viešpaties ranka pagydo ligotus kūnus ir nuvalo nuo sielos nuodėmės raupsus

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.