Visuomenės pokyčių analizė, Institucijų ir pareigūnų korupcija bei savivalė, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Baigėsi dar vienas manipuliacijų dėl Lukiškių aikštės memorialo etapas. Kultūros ministerija siūlo… O jei ir Seimas neatsisakys?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. lapkričio 28 d. 1:03

8     

    

Baigėsi dar vienas manipuliacijų dėl Lukiškių aikštės memorialo etapas. Kultūros ministerija siūlo… O jei ir Seimas neatsisakys?

Baigėsi dar vienas manipuliacijų dėl Lukiškių aikštės memorialo etapas. Supažindiname su Kultūros ministerijos išplatintu pareiškimu, kuriame ji prisipažįsta ir net išsamiai aprašo, kaip jai pavyko savo savivaldžiavimą „įvilkti“ į „demokratines“ sprendimo priėmimo procedūras.

Tiesa, pranešimo autoriai padarė ir didelį netaktą – nutylėjo žmones, kurie prie ttokios „demokratijos pergalės“ prisidėjo. Kas atrinko net penkis projektus kūrybinėms dirbtuvėms ir iškilmingai žadėjo padėti juos tobulinti, tarsi ir žinome, o kodėl slepiama, kas yra tie, kurie pasijuto turį teisę spręsti neva paskutiniajame etape? Ar tie patys septyni, ar jų ryžtas buvo sustiprintas įtraukus ir daugiau „bevardžių“ ekspertų, kol kas neaišku, tačiau balsai pasiskirstė taip, kad už antrą vietą laimėjusį Vyčio projektą balsavo vienas, net trims projektams atiteko nulis balsų, o likę septyni „ekspertai“ [?] sutartinai balsavo už tai, kad memorialas žuvusiems už Lietuvos laisvę pagerbti galiausiai atrodytų taip, kad ne iškart būtų ir pastebimas, o svarbiausia – projekto autoriaus manymu, netrukdytų „laisvos valstybės piliečiams ... kurti vis naują laisvės vaizdinį“. Kokia tokio vaizdinio vertė, verčiau neklauskite – kažin ar galima tikėtis išgirsti ką daugiau nei pasakojimą apie laisvai vedžiojamus šuniukus ir gulinėjantį ant bunkerio jaunimą...

Taigi čia pavardės tų, kurie Kultūros ministerijos pranešime žiniasklaidai, lyg kokiame pokary, paverst bevardžiais „ekspertais“ – gal net „kilniu“ tikslu, pavyzdžiui, kad mums atrodytų, jog ministerija tokių turi ir daugiau. Tačiau kažin ar yra pagrindo manyti, jog komisija, atrinkusi darbus kūrybinėms dirbtuvėms, vėliau nusišalino atsisakydama tarti ir paskutinį žodį: dr. Alfredas Bumblauskas – istorikas, VU Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas; dr. Lolita Jablonskienė – dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė; Virginija Januškevičiūtė – šiuolaikinio meno kuratorė; dr. Giedrė Mickūnaitė – dailėtyrininkė; Deimantas Narkevičius – skulptorius ir filmų kūrėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas; Mindaugas Pakalnis – urbanistas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius; dr. Ūla Tornau – šiuolaikinio meno kuratorė, architektūros istorikė?

Tiesa, gal kas galite paaiškinti, kodėl Kultūros ministerija savo sprendimą vadina „siūlymu“? Ir dar – gal kas žinote, kodėl mes turime jį priimti?

* * *

Lukiškių aikštėje siūloma įgyvendinti Andriaus Labašausko projektą

Paaiškėjo, koks memorialas iškils Lukiškių aikštėje – daugiausia visuomenės ir ekspertų balų surinko Andriaus Labašausko projektuotas memorialas.

Šis projektas iš visuomenės sulaukė 11 919 balsų internete (37,51 proc.) ir 7 iš 8 komisijos narių balsų. Iš viso A. Labašausko idėja Lukiškių aikštei pelnė 10 balų iš 16 galimų.

Visuomenės balsai pasiskirstė:
- už G. Čaikausko vadovaujamos grupės projektą balsavo 11966 (37.66 proc.)
- už A. Labašausko projektą – 11919 (37.51 proc.)
- už D. Žiūros vadovaujamos grupės projektą – 3062 (9.64 proc.)
- už T. Grunskio projektą – 2759 (8.68 proc.)
- už  A. Lelešiaus projektą – 2069 (6.51 proc.).

Komisijos balai:
- už G. Čaikausko vadovaujamos grupės projektą balsavo 1 komisijos narys;
- už A. Labašausko projektą – 7 komisijos nariai;
- už D. Žiūros vadovaujamos grupės projektą – 0;
- už T. Grunskio projektą – 0;
- už  A. Lelešiaus projektą – 0.

Pritaikius balų skaičiavimo metodiką A. Labašausko projektas gavo 10 balų, G. Čaikausko vadovaujamos grupės projektas gavo 4,01 balo. Elektroninio balsavimo rezultatas sudarė 50 procentų galutinio įvertinimo. Primename, kad nuo lapkričio 3 d. iki lapkričio 19 d. galėjo balsuoti visi norintys per Vyriausybės administruojamą e.pilietis platformą. E.pilietis platformoje gauta beveik 37 957 užpildytų anketų, iš kurių 31 775 buvo pripažinti galiojančiais. Daugiausiai internetu balsavo vilniečiai – 71 proc. apklausos dalyvių. Aktyviausi balsavime buvo 18–35 m. amžiaus asmenys.

Skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas siūlo į Lukiškių aikštę pažvelgti pirmiausia kaip į laisvą, atvirą miesto erdvę. Jo pasiūlymas – suformuoti kalvą, kuri susilietų su aikšte ir pratęstų aikštės pievas bei takus, papildydama ir paįvairindama kraštovaizdį. Pačioje aikštėje vykstantys gyvi procesai taptų memorialo dalimi, nes, pasak idėjos autoriaus, laisvos valstybės piliečiai būdami viešoje erdvėje kiekvieną akimirką kuria vis naują laisvės vaizdinį.

Pietinis, į Gedimino prospektą orientuotas kalvos šlaitas būtų užbaigtas vertikaliu skulptūrinės plastikos reljefu. Tai – memorialinė siena, kurią menininkas kuria liedamas formą nuo medžių kamienų. Medžių motyvas pasirinktas neatsitiktinai: į viršų besistiebiančių kamienų vaizdas siejasi su miško partizanų bunkeriais ir pačiu mišku, kuris lietuviams nuo seno svarbus tiek strategine, tiek sakraline prasme. Ši skulptūrinė siena komponuojama kalvos šlaite, todėl ji simbolizuoja ir pogrindį – simbolinę erdvę, kurioje vyko pasipriešinimas okupacijai.

Memorialas turėtų priminti, kam turime būti dėkingi už savo privilegiją gyventi laisvi. Skulptūrinėje sienoje medžių kamienuose būtų išraižyti laisvės kovų dalyvių slapyvardžiai, tokie kaip Liepa, Ąžuolas, Vytis, Beržas, Drebulė ir kt.. Siekdami suklaidinti persekiotojus vienu slapyvardžiu dažnai naudodavosi keletas žmonių, todėl memoriale simboliškai būtų įamžinami ne keletas konkrečių kovotojų, o visi, vienaip ar kitaip prisidėję prie laisvės kovų.

Tarp šio reljefo ir priešais esančio Genocido aukų muziejaus (ir jo cokolyje iškaltų laisvės kovų dalyvių pavardžių) formuojama erdvė taps patogia susibūrimo aikštele, apsupta memorialinių akcentų ir tinkama oficialiems reprezentaciniams renginiams. Daugiau informacijos apie projektą rasite: ČIA.

Planuojama, kad memorialas Lukiškių a. bus įrengtas ir atidarytas iki kitų metų gruodžio mėn.

Primename, kad 2017 m. liepos pabaigoje ekspertų komisija atrinko penkias iš daugiau nei trisdešimties idėjų. Į kūrybines Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) dirbtuves pakviesti šie autoriai ir kolektyvai: kūrybinė grupė, kurią sudaro architektai Gintaras Čaikauskas, Kęstutis Akelaitis, Linas Naujokaitis, dailininkas Rimantas Dichavičius ir skulptorius Arūnas Sakalauskas; architektų grupė, kurią sudaro Tomas Grunskis, Jūratė Kindurytė, Eglė Dimaitytė, Jovita Laurukėnaitė ir Martynas Mankus; skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas; buvęs tremtinys, kraštotyrininkas Algimantas Lelešius; fotografas, filmų ir meno instaliacijų kūrėjas Darius Žiūra.

Daugiau informacijos apie Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro organizuotas kūrybines dirbtuves rasite: ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Komentatorius       2017-11-28 12:55

Projektas - išskirtinai politinis.
Bet sprendžia tik menininkai.
Absurdas.

Siūlymas       2017-11-28 11:39

Surado, kur panaudoti žemes nuo griūvančio Gedimino kalno. Nereikės toli vežti ir bus simboliška.

trumpai       2017-11-28 10:05

tik uz Vyti!

Algimantas       2017-11-28 9:19

Pirmiausia šis tariamas “bunkerio” projektas neatitinka saugos reikalavimų.Kai nuo betoninės sienos nukris ir susižalos koks neatsargus vaikas ir “bunkerio” viršus bus atitvertas metaline tvora,štai tada ir bus galutinai užbaiktas “meno šedevras”.

Dainauskas       2017-11-28 9:02

Labai patiko siūlymas, kad “kalvos šlaitas būtų užbaigtas vertikaliu skulptūriniu plastiko reljefu”. Dar pakoreguočiau, kad tas šlaitas nebūtų vertikalus, o nuožulnus, tada visai smagiai vaikučiai, o kartais ir suaugę galės pačiužinėti. Juk vaikučių džiaugsmui kuriame pagrindinę miesto aikštę? Tai sakant dvigubas panaudojimas…
Dar kultūros ministeriją peršasi noras pervadinti Chaltūros ministerija.

Tomas       2017-11-28 8:48

naujam vamzdžiui kilimas paklotas…...pirmyn

Įžvalga       2017-11-28 8:45

Lukiškių aikštėje reikėtų pastatyti paminklą griūnančiam Gedimino kalnui ir bokštui,tik be jokių šlaitų,nes istorija linkusi kartotis.

modernus pasiūlymo pakoregavimas       2017-11-28 8:14

Vietoje
“...kalvos šlaitas būtų užbaigtas vertikaliu skulptūrinės plastikos reljefu.”
dar geriau būtų:
” kalvos šlaitas būtų užbaigtas vertikaliu skulptūriniu plastiko reljefu.”
Juk moderniam kūriniui realizuoti turėtų būti naudojamos šiuolaikinės medžiagos:)

Rekomenduojame

Briuselio direktyvomis Lietuvos valdžia tik prisidengia?

Vidmantas Valiušaitis. Daugiau ir giliau tyrinėti laikotarpį, kalbėti faktais

Kardinolas Mulleris: J. Martino LGBT propaganda yra erezija

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimtoji (birželio 23 diena)

Vokietijos migracijos ministrė daro spaudimą, kad migrantai gautų pilietybę greičiau, kviečia keisti pilietybės įstatymą

Karas Ukrainoje. Šimtas devynioliktoji (birželio 22 diena)

Vytautas Sinica. Patyčių iš žmonių maratonas tęsiasi

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( II )

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (IV)

Stokholme dviračių takai atspindės lyčių lygybę

Per Lamanšą atvykę migrantai bus sužymimi ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Vidas Rachlevičius. Generolas Patrickas Sandersas: esame karta, kuri turi parengti kariuomenę vėl kariauti Europoje

Japonijos teismas: tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas atitinka konstituciją

COVID-19 metu pertrauką turėję virusai sugrįžo – ir elgiasi netikėtai

„KyivPride“ pareikalavo atleisti Arestovičių dėl pareiškimų apie LGBT asmenis, o jis atsakė

Kazimieras Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

Karas Ukrainoje. Šimtas aštuonioliktoji (birželio 21 diena)

Vytautas Radžvilas. Kada atsitiesime? – Kai sugrįžime į savo istoriją

Dominykas Vanhara. Nekilnojamojo turto mokesčio logika vis dėlto egzistuoja

Edvardas Čiuldė. Ar Putinas bus pakartas po mirties?

Ramūnas Aušrotas. Schema „pagalba mainais į ideologiją“

Karikatūristo žvilgsniu. Vakarų parama Ukrainai

Britų tyrimas: 99 proc. susirgusių beždžionių raupais buvo homoseksualai

Karas Ukrainoje. Šimtas septynioliktoji (birželio 20 diena)

Niujorko teisėja nusprendė, kad žydų universitetas nėra religinis, privalo pripažinti LGBT studentų klubą

Įstatymus kuria nebe Seimas, o teismai. Įteisinsime ir raidę „Ł“

Kastytis Braziulis. Britai siekia kurti trijų jūrų sąjungą, o Senoji Europa nepatenkinta nauju konkurentu

Karas Ukrainoje. Šimtas šešioliktoji (birželio 19 diena)

Lyčių ideologijos diegimas yra prievarta prieš vaikus – D. Trumpas

Kard. S. Tamkevičius SJ. Dievo meilės slėpinys – Devintinės

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.