Kultūros, kalbos, istorijos politika

Bronius Puzinavičius. Ar sprendimą dėl Lukiškių aikštės monumento turėtų priimti tik menininkai?

Tiesos.lt redakcija   2020 m. liepos 22 d. 15:30

15     

    

Bronius Puzinavičius. Ar sprendimą dėl Lukiškių aikštės monumento turėtų priimti tik menininkai?

Spauda ir kitos informacijos priemonės skelbė, jog Lietuvos Respublikos Prezidentas esą yra sakęs, kad sprendimą dėl paminklo Lukiškių aikštėje turėtų priimti menininkai.  Šiai nuostatai pritariu tik iš dalies, nes manau, kad ji šiek tiek vienpusiška ir neatspindi kai kurių kitų labai svarbių problemos aspektų.

Taip, sprendimą dėl kokio nors monumento ar memorialinio objekto architektūrinės ir meninės išraiškos turi priimti monumento sukūrimu suinteresuoti architektai, skulptoriai, dailininkai, jo prasminius ir istorinius akcentus išryškinti turi padėti monumento kūrimą palaikantys istorikai, rašytojai, kultūrologai, gal ir kitų kūrybinių profesijų atstovai. Bet neturėtų būti taip, kaip buvo paskutinio konkurse dėl Lukiškių aikštės monumento, kai teisė priimti sprendimus buvo suteikta kosmopolitinėmis ir „antipaminklizmo“ nuostatomis besivadovaujantiems ir už „laisvą nuo paminklų“ Lukiškių aikštę pasisakantiems moderniojo meno eksperimentatoriams iš Šiuolaikinio meno centro.

Pritariant teiginiui, kad menininkų vaidmuo kuriant ir statant bet kokius memorialinius paminklus, ar monumentus yra labai svarbus, nepakeičiamas, negalima pamiršti,  kad visais atvejais nemažiau svarbus ir memorialinio objekto užsakovo, o šiuo atveju – svarbiausių visuomenę atstovaujančių valstybės institucijų – Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės vaidmuo, nes juk kalbama ne apie kokį tai mažai reikšmingą objektą, bet apie centrinę reprezentacinę valstybės aikštę ir ją įprasminantį monumentą.

Išreikšta ir pagaliau įstatymiškai įtvirtinta Tautos atstovybės – Seimo – politinė valia, jog Lukiškių aikštė turi būti formuojama kaip pagrindinė valstybės reprezentacinė aikštė su valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę reprezentuojančiu ir kovotojų už Tėvynės laisvę atminimą įamžinančiu monumentu, o pagrindiniu Lukiškių aikštės akcentu turės būti valstybės simbolį Vytį vaizduojantis monumentas. Todėl aukščiau paminėtos valstybinės valdžios institucijos, visų pirma Tautos atstovybė – Seimas,  turi ne tik teisę, bet ir pareigą išreikšti savo nuomonę ne tik dėl valstybės reprezentacinės aikštės paskirties, funkcijų, bet ir dėl aikštę  įprasminančio monumento bei istorinę atmintį įamžinančio laisvės kovotojų memorialo. Tenka tik apgailestauti, kad Seimas ir kitos visuomenę ir tautą atstovaujančios aukščiausios valstybinės valdžios institucijos tos pareigos iki šiol deramai neatliko. Todėl ir tęsiasi šita Lukiškių aikštės epopėja jau 20 ar 30 metų.

Savaime suprantama, kad turėtų būti išklausyti ir memorialo sukūrimu labiausiai suinteresuoti žmonės –  laisvės kovotojus, rezistentus, politinius kalinius ir tremtinius atstovaujančių organizacijų atstovai, atsižvelgta į jų nuomonę.

Be galo svarbi ir paminklo, monumento, ar memorialo užsakovų  bei projekto vykdytojų vertybinių nuostatų dermė. Jei šito nebus, užsakovų ir vykdytojų bendradarbiavimas ir abiem pusėm priimtinas rezultatas bus neįmanomas.

Gal monumento kūrimo organizatoriumi galėtų būti valstybinė ir Seimui atskaitinga institucija – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC)? Juk šio Centro nuostatų skyrelyje „Centro teisės“ pasakyta, kad Centro teisė ir pareiga – „dalyvauti steigiant kovų ir kančių memorialą Vilniuje“. Jei neklystu, LGGRTC buvo visiškai nušalintas ar pats nusišalino (koks paradoksas!) nuo Lukiškių aikštės memorialo kūrimo, kurį 2017 m. organizavo Kultūros ministerija kartu su Šiuolaikinio meno centru. Ateityje taip neturėtų būti.

Aišku, turėtų prisidėti ir Vyriausybė, taip pat ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atmintis komisija bei prie jos veikianti Visuomeninė taryba, Seimo Kultūros komitetas – kiekviena institucija pagal savo kompetencijas.

Projekto globėju, manau, galėtų būti Lietuvos Respublikos Prezidentas, o projektų peržiūra surengta Prezidentūroje veikiančiame Valstybės pažinimo centre. Aukščiausių valstybės institucijų ir pareigūnų dėmesys projektui, manau, labai pakeltų jo prestižą ir, tikėtina, duotų gerus ar bent geresnius rezultatus negu buvo iki šiol.

Galiu pridurti, kad ir aš  nelinkęs pritarti nuomonei, kad aikštėje turėtų būti statomas trimatis Vytis, arba, kitaip tariant, ne monumentas su Lietuvos herbu ir kitais Lietuvos valstybingumo ženklais ir simboliais, bet paminklas herbui ar Vyčiui.

Manau, jei norime, kad memorialas būtų tikrai prasmingas, „gyvas“, jame turi būti patalpintos laisvės kovų relikvijos,  čia galėtų būti iškilmingai perlaidoti Nežinomo kario, Nežinomo partizano ir Nežinomo tremtinio palaikai, uždegta Amžinoji atminimo ugnis, numatyta vieta ir galimybė karių Garbės sargybai, jos pasikeitimo iškilmėms.

Pritariu Prezidento nuomonei, jog 2020 m. birželio 29 d.  skubos tvarka Seime priimtas „Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymas“ yra netobulas, jame daug įvairių trūkumų. Manau, kad trūksta įstatymo leidėjų dėmesio ir atidos Lukiškių aikštės problematikai.  Laukčiau Seimo sprendimo dėl 2017 m.  Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro vykdyto konkurso rezultatų paskelbimo negaliojančiais arba niekiniais dėl jau daugybę kartų įvairiose publikacijose išdėstytų šio konkurso vykdymo aplinkybių ir apgailėtinų, su aikštės paskirtimi ir funkcijomis faktiškai nesuderinamų  jo rezultatų.

Įstatymo priėmimą skubos tvarka, matyt,  išprovokavo Vilniaus mero ir savivaldybės provokacinis elgesys, nesiskaitymas su dar 1999 m. vasario 11 d. Seimo priimtu nutarimu „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“,  laisvės kovotojus, rezistentus, politinius kalinius ir tremtinius atstovaujančių organizacijų ir kitų visuomenės grupių, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nuomonės ignoravimas,  nepagarba aikštėje jau esantiems memorialiniams objektams visai arti jų arba tiesiog ant jų (kai kada ir ant aikštės centre įrengto Šimtmečio rato su jame patalpintomis laisvės kovų relikvijomis) rengiant įvairius triukšmingus pramoginius ir komercinius renginius.

Vis dėlto, nederėtų vienareikšmiškai tvirtinti,  kad Seimas labai skubėjo. Veikiau priešingai – labai ilgai delsė ir nesiėmė jokių veiksmų, kad minėtasis jo 1999 m. vasario 11 d. nutarimas būtų įgyvendinamas.

Pasirodė pranešimų,  kad Lukiškių aikštė iš esmės nepriklauso Vilniaus savivaldybei, savivaldybė ja naudojasi tik pagal panaudos sutartį. Todėl, manau, Savivaldybė neturėtų savavališkai ir vienašališkai spręsti, ką daryti, kokius ir kaip rengti renginius valstybės reprezentacinėje aikštėje neatsižvelgdama į Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės atstovų  nuomonę.

Reikėtų nedelsiant išspręsti klausimą dėl Lukiškių aikštės juridinio statuso. Kadangi Įstatymu įtvirtinta, kad tai valstybės reprezentacinė aikštė, tai ji ir turėtų priklausyti valstybei, joje turėtų vykti valstybinės reikšmės iškilmės pvz., iškilmingi Vasario 16-osios, Kariuomenės, Gedulo ir Vilties dienų minėjimai ir kiti panašaus pobūdžio renginiai.

Manau, kad dėmesio vertos ir dar nepasenusios nuostatos dėl Lukiškių aikštės tvarkymo ir būsimojo monumento, kurios išdėstytos grupės žinomų visuomenės,  meno ir mokslo veikėjų  2018 m. balandžio 24 d. pasirašytame „Kreipimesi dėl artėjančio Vilniaus miesto 700 m. jubiliejaus ir įstrigusio Lukiškių aikštės sutvarkymo“ taip pat istoriko Arvydo Gelžinio straipsnyje „Lietuvos valstybės aikštės kūrimas: ar jau finišo tiesioji?“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Zinanat       2020-07-24 14:54

musu menininku meniniu sielu virazus, kategopriskai galima nesutikti, kad Lukiskiu aikstes akcentus turietu spresti jie.Vien tik jie.Tai turietu spresti visuomene su tautsikai ir patriotiskai nusiteikusiu menininku patarimu.Tik jau ne is smc.Kuri kitaip nepavdinsi, kaip sud… meno centru.

šiknon tas padvėsusias demokratijas       2020-07-23 22:21

“...daugumos, t. y. demokratijos principas, turi būti priimtinas visiems. “
.
Jo, dauguma nuspręs jog žalia tai mėlyna, o kubas apvalus, 2x2 lygu 5 ir pan.
dauguma ir hitlerį ir putlerį rinko, ir landzgrbaitę-muchomorkiną.
tamstos dauguma gali užsimanyti myžti, pone habilitai,
bet tiesa nenustatoma balsų dauguma.

 

Dovanokit,       2020-07-23 15:07

tai buvo skirta DDR Trabantui. Dar kartą atsiprašau, pone Habilitās’ai.

to habilitās        2020-07-23 15:04

Sakai, klausimėlis už kelis euriukus, ane? O gudragalvis esi, tikrai.

Aplinkos ministerija       2020-07-23 12:28

https://www.eventbrite.com/e/lietuva-2030-sprendiniai-darniai-lietuvos-ateiciai-tickets-113764083436
JUL 30
Lietuva 2030: sprendiniai darniai Lietuvos ateičiai
by Aplinkos Ministerija

Date And Time
Thu, July 30, 2020
9:30 AM – 3:30 PM EEST
Location
MKIC – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (A103)
5 Saulėtekio alėja
A103 – Konkerencijų salė
10222 Vilnius
Forumo metu pristatysime LR bendrojo plano III-iojo etapo rezultatus – konkretizuotus sprendinius
About this Event
Liepos 30 d. Lietuvos Respublikos Bendrojo plano rengėjų ir Aplinkos ministerijos komanda kviečia į renginį, kurio metu susipažinsite su LR teritorijos bendrojo plano (LR BP) pagrindiniais sprendiniais, sužinosite apie partnerystės konceptą, jo naudą Lietuvai bei gerąsias praktikas.
LR BP – svarbiausias valstybės teritorijų planavimo dokumentas, skirtas kompleksiškai planuoti Lietuvos teritoriją bei sudarantis sąlygas suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas – verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros. Šis dokumentas rengiamas trimis etapais: I - esamos būklės analizė, II – konceptualieji sprendiniai (vizija) iki 2050 m. ir III- konkretizuoti sprendiniai iki 2030 m.
Liepos 30 d. pristatysime III-iojo etapo rezultatus – konkretizuotus sprendinius, kuriais siekiama sudaryti sąlygas racionaliai panaudoti turimus šalies išteklius ir teritorinį potencialą, suderinti skirtingų sektorių interesus bei užtikrinti pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos ir saugumo srityse.
Renginys nemokamas, tačiau registracija būtina – dalyvių skaičius ribotas
Daugiau informacijos apie LR BP: http://www.bendrasisplanas.lt/ ir
https://www.facebook.com/bendrasisplanas
Negalintiems atvykti į renginį, bus sudaryta galimybė stebėti tiesioginę transliaciją „LR teritorijos bendrasis planas“ Facebook paskyroje. Renginys bus filmuojamas ar/ir fotografuojamas.
Dalyvaukite ir tapkite reikšmingo Lietuvai plano dalimi!

Nemazi       2020-07-23 11:44

papliurpe ir bambali apziojas stasys.

stasys        2020-07-23 9:00

Jus jau nepykite bet žmogus pripliurpė kaip koks girtas kaubojus tiek visko jog sunku suprasti ar Jis pats supranta kokiais argumentais pasirėmė savo str. . Lukiškių a. skirta visuomenei ir turi tenkinti tik jos poreikius , valstybė , valstybinės institucijos , politinės organizacijos tik veiklos priemonės kurios negali atstovauti tos visuomenės nuomonės. Padarykite apklausą tarp Vilniečiu dėl Lukiškių a. likimo ir garantuoju visi tie tuščiažodžiautojai apie iškilia Lukiškių a. paskirti liks mažumoje . Ne ..ne menininkams nuspręsti kas stovės Lukiškių a. ..R.Karbauskio užmesta meškerė prieš rinkimus yra skirta būtent B.Puzinavičiams pastatant juos prieš faktą jog sekantis Seimas tiek pat laisvai gali ta įstatymą dėl Lukiškių a. panaikinti . Kol nėra sutarimo visuomenėje joks Seimas ir Prezidentas negali garantuoti to įstatymo saugumo . Yra viena išeitis .. imti ir pastatyti , bet ką bet kaip ir skubiai .. ta projektą galutinai sukompromituojant , toks sprendimas tik dar labiau paryškintu , kaip mes statote ir ugdome savo tautine valstybe ,su lazda ir meduoliu .

Trabantas       2020-07-23 8:44

Liaudies mentalitetą ir meninį skonį geriausiai reprezentuoja pageidavimų koncertai ir laida “klausimėlis”.

habilitās       2020-07-23 7:07

Menininkai, su architektais, turėtų siūlyti versijas (variantus), o spręsti privalo tauta, būtent tauta,jei jau aikštė turi ypatingą statusą, o ne kažkokios komisijos, kuriuos tik priešina žmones.
Be abejo, nepatenkintų bus, bet daugumos, t. y. demokratijos principas, turi būti priimtinas visiems. Juk einame į rinkimus, piktinamės, kai išrenka ne tą, kuri reikėjo, bet daugumos valiai paklūstame.

Manau,        2020-07-22 23:06

tik Ivaškevičiui patikėsime - jis savo ,,romanu” juk tikrą paminklą Laisvės kariams sukūrė, taip pagarbiai, jautriai, vaizdingai, estetiškai aprašė!
Štai ką nors iš to ,,romano” visus jam likusius metus aikštėje galės 24x7 non stop kartoti pats asmeniškai. Pvz., su fiziologija susijusias scenas…

O KATRAM PATIKĖSIME?       2020-07-22 22:58

Ar net tos teisės neturėsime - išsirinkti, katro darbai mums labiau prie širdies, ir nelaikysime nusikaltimu tokiam už kūrinį sumokėti?
Šiaip jau niekas neturi teisės pretenduoti, kad aš jam sumokėčiau už jo peršamą daiktą, jei tas daiktas ne tik nepatinka, bet apskritai niekam tikęs, ar net įžeidžia, ne į tas lankas suka?!

patrijotas       2020-07-22 22:24

brangūslietuvosžmonės yra patys protingiausi, jie ir nuspręs.

taip, tik menininkai       2020-07-22 22:20

(aprobuoti komunistų partijos ir kgbistinės vyriausybės)

tai        2020-07-22 22:04

gal pervardinkim į menininkų aikštę

Kis       2020-07-22 16:30

Viena karta gal uzbaikite ta turgu,butinai kiekvienas turi parodyti savo “gudruma"Kas liecia is meno srities,turi spresti ne vambzdziu statytojai ar kazkokiu menamu sienu luitu.;Tai turi atspindeti Lietuva,o kas labiausiai tai atliktu tik karys,kuris saugo musu brangia sali nuo prieso ir gobsuoliu,kurie mato tik gesefta?


Rekomenduojame

Audriaus Bačiulio replika: O dabar įsivaizduokime…

Nuomonė: Neringa Venckienė. Lietuva nesiskiria nuo Rusijos

Algimantas Rusteika. Jie pralaimėjo, tik dar nei jie, nei mes to nesupratom. Supraskim

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

Laimonas Kairiūkštis. Olimpo dievai akli: lietuviškas švietimas

Liutauras Stoškus. Keletas štrichų iš asmeninės rinkiminės patirties su pasiūlymais rinkimų sistemos tobulinimui

Vidas Rachlevičius. ES eksportuoja tai, ko britai visai nepageidauja

Gintaras Furmanavičius. Nemira Pumprickaitė įgarsino LRT svajones

Ramūnas Aušrotas. Visuomenė turi žinoti, kokia yra Lietuvos švietimo tarybos narių pozicija

Algimantas Rusteika. Iš duobagyvių gyvenimo

Liudvikas Jakimavičius. Revoliucija kaip žaidimas

Neringa Venckienė. L. Stankūnaitės advokatė Grubliauskienė jau aiškina, kad Deimantė kalba su akcentu

Ramūnas Aušrotas. Ar vienaragis priklauso gėjams?

Arvydas Anušauskas. Demonstratyvus Kremliaus noras susitapatinti su okupantais

Geroji Naujiena: „Meilė – įstatymo pilnatvė“

Neringa Venckienė. Deimantės negalima apklausti teisme, nes ji ... nebekalba lietuviškai?

Vytautas Sinica. Tylėti būtų gėda patiems prieš save

Povilas Gylys. Po rinkimų nors ir tvanas?

Andrius Švarplys. Čia ir dedam tašką kalboms apie VDU bendruomenę?

„Nacionalinis susivienijimas“ pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai

Algimantas Rusteika. Prasideda sisteminis Nacionalinio susivienijimo puolimas

Sukurta LGGRT centro konsultacinė ekspertų komisija

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Skųsime viską ir visus? Nuo kaukių iki šeimos ir vaiko teisių

Buvusios Suomijos ministrės žodžio laisvės byla: „Bauginimais neprivers manęs slėpti tikėjimo“

Algimantas Rusteika. Naujienos iš „demokratijos“ frontų

Andrius Švarplys. Uždaviau tris klausimus kandidatei į VDU rektoriaus postą prof. Mildai Ališauskienei

Apšmeižtą LGGRTC patarėją ginti stojo patriotinės organizacijos

Algimantas Rusteika. Sunki lyderystės našta (drama)

Agnė Širinskienė: „Nesinorėtų įtarti, kad mūsų specialiosios tarnybos užsiima ne ikiteisminiu tyrimu, o politikavimu“

Stambulo Konvencija: Trojos arklys?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.