Įžvalgos

Ąžuolyno rododendrizacija (2). Danguolė Liagienė: Dendrologinė klaida būtų fatališka

Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugsėjo 8 d. 23:07

3     

    

Ąžuolyno rododendrizacija (2). Danguolė Liagienė: Dendrologinė klaida būtų fatališka

Jūsų dėmesiui siūlome antrąjį serijos „Ąžuolyno rododendrizacija“ straipsnį, kuriame Danguolė Liagienė – dendrologė-biologė, praktikė, viena labiausiai patyrusių rododendrų augintojų Lietuvoje – išsako savo argumentus, kodėl ąžuolų ir rododendrų kaimynystė būtų pražūtinga.

Pirmąjį šios serijos straipsnį – Audrio Karaliaus „Ąžuolyno rododendrizacija: Kauno istorinį parką neatpažįstamai pertvarkys“ – kviečiame skaityti ČIA, o techninį projektą „Ąžuolyno parke esančios infrastruktūros sutvarkymas (rekonstrukcija), pritaikant ją visuomenės poreikiams“ – (ČIA).

* * *

Danguolė Liagienė | pilotas.lt


Nuostabų rododendro krūmą galima absoliučiai sukompromituoti gausią jo kolekciją pasodinus Kauno Ąžuolyno parke, nes šie sumedėję krūmai nei patys gyvuos, nei ąžuolams leis.

Paviešintas Ąžuolyno rekonstrukcijos projektas sukėlė didelę nuostabą, nes vykdant Ąžuolyno parke esančios infrastruktūros pertvarką, ketinama ten pasodinti rododendų kolekciją.

Su kolegomis dendrologais, rododendrų kolekcijų kūrėjais dirbome ne vieną dešimtmetį populiarindami šiuos bene dekoratyviausius sumedėjusius augalus – rododendrus.

Ilgo rododendrų puoselėtojų triūso kompromitacija

Prireikė nemažai laiko ir pastangų, kol jie atrado vietą Lietuvos sodybose, kol žmonės įsisamonino, kad tai ne gėlės, o sumedėję ilgaamžiai augalai, gyvenantys 200–300 metų.

Tačiau šis mūsų kolektyvinis įdirbis gali nueiti perniek – rododendrų kolekciją pasodinus Ąžuolyno parke, daugelis neabejotinai pasipiktins rododendrais, kurie augs ne vietoje ir gyvuos prastai.

Kodėl rododendrus ąžuolyne laikau didele klaida?

Be abejo, rododendrai – puošnūs, gausiai žydintys augalai, galintys pagyvinti miesto parkus ir skverus. Tačiau pasodinti ąžuolyne jie vargu ar ilgai džiugins akį. Veikiausiai po 7–10 metų vargo matysime tik suvargusius, ligotus, žiedų nekraunančius augalus – sengirėje jiems paprasčiausiai ne vieta.

Ir ne tik istoriniu požiūriu. Rododendrai ir ąžuolai tiesiog nepakęs vieni kitų kaimynystės: rododendrams bus sunku ištverti stiprią ąžuolų įtaką, o ąžuolams nepakenčiama bus jų naujiesiems kaimynams taikoma būtina priežiūra – laistymas, tręšimas ir pan.

Teoriškai, atsižvelgiant į abiejų augalų šaknų sistemą, rododendrai gali augti šalia ąžuolo, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į proporcijas – vienas ąžuolas ir 50 rododendrų ištvers, tačiau atvirkštinis varinatas – 50 ąžuolų ir negausi rododendrų grupė – yra visiška prapultis.

Rododendrai ir ąžuolai engtų vieni kitus

Bene vienintelis dalykas, pateisinantis ąžuolų ir rododendrų kaimynystę, galėtų būti šių medžių teikiamas pavėsis. Kita vertus, dėl itin didelės ir tankios ąžuolų lajos rododendrų nepasieks kritulių vanduo, tad jiems reikės įrenginėti papildomą laistymo sistemą. Be to, ąžuolų šaknys „apvogs“ rododendrus ir absorbuos visas mitybines medžiagas, tad rododendrus teks gausiau tręšti. O ąžuolui, kuris iki šiol dešimtmečiais nebuvo nei laistomas, nei tręšiamas, tai bus kenksminga.

Specialistai ne kartą yra pastebėję, kokie jautrūs pasikeitusiam vandens lygiui, mitybinių medžiagų kiekiui šaknų zonoje yra mūsų stiprieji, galingieji ąžuolai.

Dar svarbu paminėti, kad pasaulio (ypač Europos) rododendrų augintojai perspėja apie Phytophtora ramorum – tai rododendrams itin pavojinga grybo sukeliama liga, dar kitaip vadinama maru.

Be rododendrų, šis grybas turi gausią augalų šeimininkų grupę – kai kurie autoriai teigia, kad Phytophtora ramorum gali apnikti 33 skirtingų šeimų ir per 70 genčių augalų, tarp kurių yra ir Ąžuolo (Quercus) genties atstovų.

Tiesa, kol kas grybas dažniau apninka Quercus ilex, Quercus cerris rūšių medžius, tačiau nesunku numanyti, kad tik laiko klausimas, kada jis apsigyvens ir ant mūsų paprastojo ąžuolo Quercus robur, jei ten atsiras neprižiūrėtų, nusilpusių rododendrų.
Taigi, peršasi išvada, kad Ažuoyno parke pasodinus rododendrų kolekciją, šių dviejų galingų, dekoratyvių, ilgaamžių augalų kaimynystė nedžiugins, o ilgainiui netgi gali lemti vienos iš grupių – arba rododendrų, arba ąžuolų – išnykimą.

pilotas.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

tai kad        2017-09-9 18:23

minus aštuoniolika ir neliks tų jūsų rododendrų. Negi dangstysit rododendrus žiemai?

o pradžia buvo       2017-09-9 12:21

Andriuškevičiaus įvykdytas kelių Ąžuolų išniekinimas nudrožiant iš jų kamienų FALUS prie pat Dainų slėnio, atėmė žadą pamačius tokį išniekinimą

lauk iš Kauno       2017-09-9 11:16

kapsuko biznierius ir jų jaunuosius pakalikus


Rekomenduojame

Partizanas Jonas Kadžionis-Bėda ir jo testamentinė kalba: „Lietuva išliks, nes laisvę gavo per stebuklą“

Štai ir sulaukėm. Liudvikas Jakimavičius: „Net okupantų valstybė TSRS valstybinių švenčių proga skelbdavo amnestijas, o ne nuosprendžius“

Verta prisiminti. Kaip okupantai baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-mečio

Irena Vasinauskaitė. Gražuolių kaime iki šiol vaidenasi?

Ramutė Bingelienė. Cenzūros grimasos Seime

Kiek verti 100 eurų Lietuvoje ir likusioje ES?

Algimantas Rusteika. Tiesos išbandymus pereina ne visi

Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ sutiktuvės

Janina Survilaitė. Klampūs archyvų atstatymo keliai

Bernardas Dringis. Klausimai, kylantys Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse

Popietė su Laisvės premijos laureate s.Nijole Sadūnaite

Apie išprievartavimą melavusi feministė nuteista už šiurkštų šmeižtą

Algimantas Zolubas. Pilietinė veikla – politinė

Teisininko žvilgsnis į BK normą dėl seksualinio priekabiavimo. Vytautas Sirvydis: sunku rasti kitą tokį lengvai „pritempiamą“ straipsnį

Vytautas Vyšniauskas. Neiškęstas privatusis patriotizmas

Alvydas Jokubaitis, Mindaugas Kubilius. Europos Sąjunga: kur mes keliaujame?(III). Nedemokratiškų nuostatų įsivyravimas demokratijoje?

Dariaus Kuolio atrinkta. Justino Marcinkevičiaus atsakas savo kaltintojams: „Valstybę praradote jūs, o tautą mes vis dėlto išsaugojome“

Raimondas Kuodis. „Ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai“

Valdas Vasiliauskas. Tauta nebuvo pakviesta į  šimtmečio šventę

Nuo bačkos. Vilniaus meras Remigijus Šimašius: „Vilnius yra kosmopolitinis, atviras miestas ir turi labai simbolizuoti tokias idėjas“

Nida Vasiliauskaitė. #TuIrgiKaltas?

Vladimiras Laučius. „Pagrindinis žurnalistikos tikslas yra ieškoti tiesos“

Lietuvos Respublikai – 100. Darius Kuolys: Vilniuje – Valstybės atkūrimo takas (II)

Vasario 13-ąją Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ pristatymas

Irena Vasinauskaitė. Nieko asmeniško… Tik vykdau pažadą [2], arba Šis bei tas apie politinį priekabiavimą

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Paskutinė idėja Lietuvai

Vasario 16-ąja Lukiškių aikštėje įvyks šventinis renginys „Atmintis ir pagarba“

Kun. Robertas Skrinskas. Lietuvos paaukojimai Marijai: istorinė apžvalga

Kun. Vytenis Vaškelis. Tėvynės paaukojimas Marijai

Geroji Naujiena: Viešpaties ranka pagydo ligotus kūnus ir nuvalo nuo sielos nuodėmės raupsus

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.