Ugdymo politika

Tarptautiniai penkiolikmečių tyrimai: skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai – žemiau pasaulio vidurkio, o gebėjimai tik prastėja

Tiesos.lt redakcija   2016 m. gruodžio 6 d. 22:04

5     

    

Tarptautiniai penkiolikmečių tyrimai: skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai – žemiau pasaulio vidurkio, o gebėjimai tik prastėja

Antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatyti 2015 metų tarptautinio EBPO PISA tyrimų rezultatai. Kaip skelbiama ministerijos svetainėje, tyrimas atskleidžia penkiolikmečių skaitymo gebėjimus, gamtamokslio ir matematinio raštingumo rezultatus ir jų kaitą. Lietuvos mokiniai pirmąkart dalyvavo elektoriniame tyrime.

Šiuose tyrimuose 2015 metais dalyvavo 6525 penkiolikmečiai iš 311 lietuvių, lenkų ir rusų dėstomąja kalba dirbančių Lietuvos mokyklų.

Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė gautais tyrimų rezultatais nebuvo nusivylusi, greičiau – atvirkščiai: „Praeitą savaitę džiaugėmės Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų tarptautinių IEA TIMSS tyrimų rezultatais. Šiandien pristatome kitą tarptautinį tyrimą, kuris rodo, kad Lietuvos penkiolikmečių rezultatai yra panašūs į Izraelio, Islandijos, Italijos, Vengrijos, Maltos, Vengrijos, Slovakijos, Kroatijos, Graikijos ar Latvijos. Džiaugiamės, kad šiek tiek padaugėjo aukščiausius skaitymo gebėjimų lygmenis pasiekusių mokinių dalis, taip pat šiek tiek pakilo vaikinų skaitymo gebėjimų rezultatai“.

Jos teigimu, penkiolikmečiams reikėjo demonstruoti ne tik ir ne vien gamtamokslį, matematinį raštingumą, skaitymo gebėjimus, bet ir gebėjimą naudotis elektronine testavimo aplinka, kurią Lietuvoje dar tik ketinama įdiegti.

Tarptautinis penkiolikmečių PISA tyrimas vertina bebaigiančių privalomąjį ugdymą mokinių sukauptas žinias, išvystytus gebėjimus ir nuostatas – tai, kas reikalinga visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Šiuose tyrimuose mokinių pasiekimai tiriami pagal įvairius kriterijus: ugdymo sritis, kompetencijas, nuostatas, pasiekimų lygmenis. Renkama informacija apie mokinio namų aplinką, šeimos socialinį, ekonominį ir kultūrinį kontekstą.

Tyrimų duomenys rodo, jog matematinio raštingumo rezultatas nuo 2009 m. beveik nesikeičia: 2015 m. Lietuvos merginos pasiekė tą patį rezultatą kaip ir 2012 m., o vaikinai pademonstravo tik 1 tašku žemesnį rezultatą. Tačiau mūsų mokinių skaitymo gebėjimai nestabilūs: 2012 m. fiksuotas pagerėjimas (net 9 taškų), tačiau 2015 m. šie rezultatai suprastėjo net 5 taškais. Suprastėjo ir nuolat gerėję gamtamokslio raštingumo mokinių rezultatai. Ministerijos paskelbtame pranešime tokios tendencijos aiškinamos tuo, kad „atsirado kompiuterinis testavimas, interaktyvios užduotys, naujienos ugdymo procese“.

Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslis raštingumas panašus kaip Italijos, Vengrijos, Kroatijos, Buenos Airių (Argentinos) ir Islandijos. Lietuva (475 taškai) yra 36–38 pozicijoje iš 70, t.y. statistiškai žemiau už EBPO šalių vidurkį. 33 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvos rezultatus. Tyrimas rodo, kad 2015 m. gamtamokslinio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai nukrito net 19 šalių, taip pat ir sėkmingiausiose pasaulio šalyse: Honkonge, P. Korėjoje, Suomijoje.

Lietuvos penkiolikmečių matematinis raštingumas panašus kaip Latvijos, Maltos, Vengrijos ir Slovakijos. Lietuva (478 taškai) yra 36 pozicijoje iš 70, t.y. statistiškai žemiau už EBPO šalių vidurkį. 33 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvos rezultatus.

Lietuvos penkiolikmečių skaitymo gebėjimų rezultatai panašūs kaip Izraelio, Buenos Airių (Argentinos), Vengrijos ir Graikijos. Lietuva (472 taškai) yra 39 pozicijoje iš 70, t.y. žemiau už EBPO šalių vidurkį. 36 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvos rezultatus. Tik 10 šalių 2015 m. skaitymo gebėjimų rezultatas statistiškai reikšmingai pakilo. Rezultatai nukrito ir tokiose aukštus pasiekimus demonstravusiose šalyse kaip Honkongas, Pietų Korėja, Japonija.

Tarptautinį penkiolikmečių tyrimą PISA (angl. Programme For International Student Assessment, PISA) vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, EBPO (angl. Organisation For Economic Co-operation and Development, OECD).

G. Krasauskienės teigimu, būtina kryptingai tobulinti švietimą, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą ir pedagogų rengimą, gerinti bendrojo ugdymo mokyklų ugdymo proceso aprūpinimą moderniomis mokymo priemonėmis.

Pristatymo pranešimo skaidres galite rasti ČIA ir ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Valdas       2016-12-8 21:25

alkoholio pasekmes jis isjungia organa kuris atsakingas uz mastyma intelektine veikla zr smotret vsem zdanov ovrede alkoholia.

Jules       2016-12-7 16:28

Raudoniesiems oligarchams, liberoidams, Bankui reikalingi vergai, kad nesimaišytų po kojomis elitui. Intelektualai, genijai labai bijo garbingos konkurencijos, todėl dezi propagandos pagalba plauna mūsų vaikams smegenis nuo ryto iki vakaro. Neatsilieka ir Dezi LRT su Dezi MG Baltic - zombina vaikus ir tiek.

Gerai pasisakė mokslininkė       2016-12-7 14:27

Targamadzė per LRT.Reitinguojama nesulyginami dalykai.Elitinės mokyklos ir paparastos mokyklos,kurios svarbios tuo,kad užima vaikus ir jie nesišlaisto gatvėse.Na,ir aiškėja,koks svarbus mokytojo vaidmuo.

nu tai       2016-12-7 11:56

nurodykite priežastis ir pradėkite šalinti

Mokyklų naikinimo       2016-12-7 7:36

pasekmė.


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: mes nesame skolingi kūnui

Įbauginti prezidentai. Vytautas Matulevičius prakalbino Valdo Adamkaus vyriausiąjį patarėją Darių Kuolį

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Povilas Urbšys: „Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti“

Rasa Čepaitienė. Atsisakantys keistis

Nida Vasiliauskaitė. Apie Linos Žigelytės versiją iš serijos „Kas atsitiko Nidai Vasiliauskaitei?“

Iš propagandos frontų: Dainius Pūras. Apie smėlį ir paplūdimį Lukiškių aikštėje kaip laimingoje erdvėje

Povilas Urbšys: Jei bus priimta tai, ką siūlo valdantieji, Lukiškių aikštėje stovės ne Vytis. Argi tai ne dar viena išdavystė?

Ne juokas. Politinis kompasas pagal liberalus

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.