Ugdymo politika

Tarptautiniai penkiolikmečių tyrimai: skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai – žemiau pasaulio vidurkio, o gebėjimai tik prastėja

Tiesos.lt redakcija   2016 m. gruodžio 6 d. 22:04

5     

    

Tarptautiniai penkiolikmečių tyrimai: skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai – žemiau pasaulio vidurkio, o gebėjimai tik prastėja

Antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatyti 2015 metų tarptautinio EBPO PISA tyrimų rezultatai. Kaip skelbiama ministerijos svetainėje, tyrimas atskleidžia penkiolikmečių skaitymo gebėjimus, gamtamokslio ir matematinio raštingumo rezultatus ir jų kaitą. Lietuvos mokiniai pirmąkart dalyvavo elektoriniame tyrime.

Šiuose tyrimuose 2015 metais dalyvavo 6525 penkiolikmečiai iš 311 lietuvių, lenkų ir rusų dėstomąja kalba dirbančių Lietuvos mokyklų.

Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė gautais tyrimų rezultatais nebuvo nusivylusi, greičiau – atvirkščiai: „Praeitą savaitę džiaugėmės Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų tarptautinių IEA TIMSS tyrimų rezultatais. Šiandien pristatome kitą tarptautinį tyrimą, kuris rodo, kad Lietuvos penkiolikmečių rezultatai yra panašūs į Izraelio, Islandijos, Italijos, Vengrijos, Maltos, Vengrijos, Slovakijos, Kroatijos, Graikijos ar Latvijos. Džiaugiamės, kad šiek tiek padaugėjo aukščiausius skaitymo gebėjimų lygmenis pasiekusių mokinių dalis, taip pat šiek tiek pakilo vaikinų skaitymo gebėjimų rezultatai“.

Jos teigimu, penkiolikmečiams reikėjo demonstruoti ne tik ir ne vien gamtamokslį, matematinį raštingumą, skaitymo gebėjimus, bet ir gebėjimą naudotis elektronine testavimo aplinka, kurią Lietuvoje dar tik ketinama įdiegti.

Tarptautinis penkiolikmečių PISA tyrimas vertina bebaigiančių privalomąjį ugdymą mokinių sukauptas žinias, išvystytus gebėjimus ir nuostatas – tai, kas reikalinga visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Šiuose tyrimuose mokinių pasiekimai tiriami pagal įvairius kriterijus: ugdymo sritis, kompetencijas, nuostatas, pasiekimų lygmenis. Renkama informacija apie mokinio namų aplinką, šeimos socialinį, ekonominį ir kultūrinį kontekstą.

Tyrimų duomenys rodo, jog matematinio raštingumo rezultatas nuo 2009 m. beveik nesikeičia: 2015 m. Lietuvos merginos pasiekė tą patį rezultatą kaip ir 2012 m., o vaikinai pademonstravo tik 1 tašku žemesnį rezultatą. Tačiau mūsų mokinių skaitymo gebėjimai nestabilūs: 2012 m. fiksuotas pagerėjimas (net 9 taškų), tačiau 2015 m. šie rezultatai suprastėjo net 5 taškais. Suprastėjo ir nuolat gerėję gamtamokslio raštingumo mokinių rezultatai. Ministerijos paskelbtame pranešime tokios tendencijos aiškinamos tuo, kad „atsirado kompiuterinis testavimas, interaktyvios užduotys, naujienos ugdymo procese“.

Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslis raštingumas panašus kaip Italijos, Vengrijos, Kroatijos, Buenos Airių (Argentinos) ir Islandijos. Lietuva (475 taškai) yra 36–38 pozicijoje iš 70, t.y. statistiškai žemiau už EBPO šalių vidurkį. 33 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvos rezultatus. Tyrimas rodo, kad 2015 m. gamtamokslinio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai nukrito net 19 šalių, taip pat ir sėkmingiausiose pasaulio šalyse: Honkonge, P. Korėjoje, Suomijoje.

Lietuvos penkiolikmečių matematinis raštingumas panašus kaip Latvijos, Maltos, Vengrijos ir Slovakijos. Lietuva (478 taškai) yra 36 pozicijoje iš 70, t.y. statistiškai žemiau už EBPO šalių vidurkį. 33 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvos rezultatus.

Lietuvos penkiolikmečių skaitymo gebėjimų rezultatai panašūs kaip Izraelio, Buenos Airių (Argentinos), Vengrijos ir Graikijos. Lietuva (472 taškai) yra 39 pozicijoje iš 70, t.y. žemiau už EBPO šalių vidurkį. 36 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvos rezultatus. Tik 10 šalių 2015 m. skaitymo gebėjimų rezultatas statistiškai reikšmingai pakilo. Rezultatai nukrito ir tokiose aukštus pasiekimus demonstravusiose šalyse kaip Honkongas, Pietų Korėja, Japonija.

Tarptautinį penkiolikmečių tyrimą PISA (angl. Programme For International Student Assessment, PISA) vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, EBPO (angl. Organisation For Economic Co-operation and Development, OECD).

G. Krasauskienės teigimu, būtina kryptingai tobulinti švietimą, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą ir pedagogų rengimą, gerinti bendrojo ugdymo mokyklų ugdymo proceso aprūpinimą moderniomis mokymo priemonėmis.

Pristatymo pranešimo skaidres galite rasti ČIA ir ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Valdas       2016-12-8 21:25

alkoholio pasekmes jis isjungia organa kuris atsakingas uz mastyma intelektine veikla zr smotret vsem zdanov ovrede alkoholia.

Jules       2016-12-7 16:28

Raudoniesiems oligarchams, liberoidams, Bankui reikalingi vergai, kad nesimaišytų po kojomis elitui. Intelektualai, genijai labai bijo garbingos konkurencijos, todėl dezi propagandos pagalba plauna mūsų vaikams smegenis nuo ryto iki vakaro. Neatsilieka ir Dezi LRT su Dezi MG Baltic - zombina vaikus ir tiek.

Gerai pasisakė mokslininkė       2016-12-7 14:27

Targamadzė per LRT.Reitinguojama nesulyginami dalykai.Elitinės mokyklos ir paparastos mokyklos,kurios svarbios tuo,kad užima vaikus ir jie nesišlaisto gatvėse.Na,ir aiškėja,koks svarbus mokytojo vaidmuo.

nu tai       2016-12-7 11:56

nurodykite priežastis ir pradėkite šalinti

Mokyklų naikinimo       2016-12-7 7:36

pasekmė.


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.