A PHP Error was encountered

Severity: Notice

Message: Undefined property: Channel_images_model::$LOCS

Filename: models/channel_images_model.php

Line Number: 446

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /home/tiesosor/public_html/system/codeigniter/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Functions.php

Line Number: 806

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /home/tiesosor/public_html/system/codeigniter/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: core/Common.php

Line Number: 409

Austrija – žemiško rojaus valstybė (1) | Tiesos.lt

Nerasta rubrikos

🌄Austrija – žemiško rojaus valstybė (1)

Tiesos.lt siūlo   2016 m. birželio 1 d. 0:10

6     

    

Austrija – žemiško rojaus valstybė (1)

Nijolė Petrošiūtė | „Mūsų Raseiniams“

Jau rašėme apie tiesiamus pažinimo tiltus nuo Raseinių iki Austrijos, ypač iki jos nuostabaus Štirijos regiono, iš kurio sausį į Raseinius buvo atvykusi gidė Taisija Ober susitikti su mūsų rajono meru Algirdu Griciumi, su kuriuo aptarė bendradarbiavimo turizmo srityje galimybes. Savivaldybės vyriausiojo specialisto, kelionių entuziasto iš prigimimo ir pašaukimo Raimundo Petroševičiaus dėka vis daugiau mūsų krašto žmonių atranda žemiškojo rojaus valstybę Austriją.

Stabiliai turtingi

Apie 8,5 mln. gyventojų turinti Austrija yra valstybė Centrinėje Europoje, sudaryta iš 9 federacinių vienetų – žemių, kurios kaimynės yra Vokietija ir Čekija šiaurėje, Slovakija ir Vengrija – rytuose, Slovėnija ir Italija – pietuose, o vakaruose – Šveicarija ir Lichtenšteinas.

Tai – žemyninė valstybė, neturinti priėjimo prie jūros, nelepinama upėmis ir ežerais, o apie 60 proc. šalies teritorijos užima Rytinės Alpės. Nors iš buvusios Austrijos imperijos didybės šiandien nedaug kas belikę, teritorija kaip reikiant iš visų pusių apkarpyta, tačiau tai nesutrukdė jai tapti viena turtingiausių valstybių. Protingo vadovavimo ir darbščių žmonių dėka ji per 30 metų tapo gerovės šalimi. (Mūsų Nepriklausomybei greitai irgi tiek pat, bet apie geresnį gyvenimą tegalime tik pasvajoti.)

2004 metais Austrija buvo ketvirta pagal turtingumą Europos Sąjungos šalis, jos BNP vienam gyventojui sudarė apie 27 666 eurus, o ir iš viso Austrija niekada nebuvo iškritusi iš turtingiausiųjų pasaulio valstybių dešimtuko. Ekonomikos augimas Austrijoje yra stabilus ir tuo Austrija pasižymi nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Pasak mus Austrijoje pasitikusios gidės Taisijos, tai yra žemiško rojaus valstybė, kurioje branginama sveikata, kultūra, mokslas, gerbiamas dirbantis, verslą kuriantis žmogus, kur atlyginimai provincijoje nesiskiria nuo uždarbių sostinėje, o mokestinė sistema sureguliuota taip, kad žmogus norėtų dirbti ir uždirbti.

Priešingai nei Lietuvoje, Austrijoje rūpinamasi, kad mokslus joje baigę užsienio piliečiai iškart gautų Austrijos pilietybę ir pasiliktų dirbti. Tuo tarpu mūsų aukštosios mokyklos ruošia specialistus užsienio darbo rinkai, nes pačiai Lietuvai brangiai paruoštų specialistų nereikia – jie dažnai negali susirasti nors kiek į specialybę panašaus darbo. Austrijai negresia ir demografinė katastrofa, nes čia mokestinė sistema sureguliuota taip, kad vieno vaikelio susilaukusi šeima iškart užsisakytų ir antrąjį.

Darbštūs ir tvarkingi

Visi girdėjome posakį „Tvarka kaip prie vokiečio“. Nė kiek ne mažesniu tvarkingumu pasižymi ir austrai, kurie, beje, nenori būti tapatinami su vokiečiais, nes šiai nacijai jie jaučia daug nuoskaudų. Supratome, kad austrui jo sutapatinimas su vokiečiu reiškia tą patį, kas mūsų tapatinimas su rusu. Austrų vaikai jau darželiuose mokomi pagrindinių savo tautos savybių: sąžiningumo, punktualumo, žodžio laikymosi, tvarkingumo ir… jokios korupcijos.

Taisija sako, kad iki šių dienų austrai nerakindavo durų, kaip ir lietuviai kadaise, atrėmę šluotą į duris, perspėdavo, kad nieko nėra namuose. Deja, plūstelėjusi imigrantų banga verčia austrus keisti šį įprotį. (Apie tai – trupučiuką vėliau). Tačiau tvorų austrai vis dar netveria. Pas juos viskas atlapa, kad kiemo grožis ir kitus džiugintų. Jei tveriama, tai tik nuo stirnų, kiškių, kurių čia ganosi begalės.

Mūsų pažintis su Austrija vingiavo mažučiais, turistams dar neatrastais šalies kampeliais, laukinės gamtos teritorijomis, o viskas atrodė kaip kruopščiai prižiūrimi parkai. Austrijoje nėra nė mažiausio apleisto žemės lopinėlio. Jei žemė yra nedirbama, tai ji yra draustinis. Austrijos įstatymai nesicackina su apleistų žemių savininkais: jei tu savo žemės iki reikalaujamo termino nenušienausi, tai už tave padarys atitinkamos žinybos, kurios paskui atsiųs solidžią sąskaitą. Ir nepasiteisinsi, kad laiko ar sveikatos neturėjai, neparašysi politikams prašymo, kad nuo mokesčių atleistų. Austrijoje nepamatysi ir namų-vaiduoklių. Tiesiog pati valstybė superka nekilnojamąjį turtą, jei žmogus nebeturi jo kur dėti, nepajėgia ar nenori jo išlaikyti.

Vertina ekologiją

Austrai labai vertina ekologišką produkciją. Prie kiekvieno miestelio veikia ūkininkų turgūs. Dažnai atliekami žemės tyrimai, kad trąšos ar kiti ūkyje naudojami chemikalai neviršytų leidžiamų normų, nors šiaip jau patys austrai yra nusiteikę prieš chemiją žemės ūkyje ir nuo visų kenkėjų ginasi biomedžiagomis.

Valstybė skatina, kad kurtųsi žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonėlės. Čia jau senų seniausiai gyvenimo norma yra tapęs mūsiškių politikų prieš rinkimus valkiojamas pažadas ūkininkams „nuo lauko – iki stalo“. Ir vyno, naminukės, netgi šampano įmonėlių Austrijoje gausu. Turistai šluote šluoja tokią jų produkciją.

Per austrų gyvenvietes bei miestukus teko keliauti ir sutemus, o jie neplieskė šviesomis. Jei ir spingsojo kokia švieselė, tai buvo tik saulės įkrauti šviestuvai. Vienos turtingiausių šalies žmonės mano, kad nereikia išlaidauti ten, kur nereikia. Dirbančiam žmogui sutemus jau ir pačiam norisi būti namuose. Tai mūsų politikai prieš rinkimus eina lenktynių, kuris daugiau lempų savo rinkėjams pakabins, o apšvietimo laiką kartais suderina taip, kad elektros lemputė ir saulei šviečiant ubagišką mūsų kišenę tuština.

Lietuva – brangi

Austrijoje minimalus atlyginimas – 1300 eurų. Tiek gauna žmogus be jokio išsilavinimo dirbdamas paprasčiausius darbus. Iki tūkstančio eurų gaunantieji nemoka mokesčių. O kai pasakė, kad mokytojai gauna 2800 eurų pensiją, pro mūsų autobuso langą, kuriame buvo daug šios profesijos atstovų, prasiveržė graudus, garsus atodūsis. Dar labiau dūsauti ėmėme apsilankę austrų parduotuvėse – ten kainos praktiškai tokios pat kaip pas mus, o kai kurios prekės netgi pigesnės. Tarkim, pusė kilogramo „Monarcho“ kavos (o austrai geria tik kokybišką kavą) kainuoja 3,65 euro. Kiek mes Lietuvoje mokame už pusę kilogramo prastos kavos? Tad lietuvaičiai nesidrovėdami šlavė austrų lentynas, teigdami, kad išties daug kas yra pigiau.

O aš vis bandžiau lyginti lietuviškų atlyginimų ir kainų santykį... Graudu… Austrai labai daug dirba. Jų verslai yra šeimyniniai, perduodami iš kartos į kartą. Tačiau jei žmona nedirba, jai nereikia atskirai mokėti mums privalomų draudimo mokesčių, nes ji yra apdrausta prie vyro. Tik taip apdraustai žmonai pensija nepriklausys. Bet jei vienądien mirtų jos vyras, ji gautų jo pensiją...

Didžiuokimės nebent tuo, kad mes dar kažkaip sugebame išgyventi ir netgi iki Austrijos nuvažiavome… Koks teisus buvo Maironis teigdamas, kad Lietuva – brangi. Tik jis skyrybos ženklus ne tokius sudėjo. Beje, austrai mūsų ne kartą teiravosi, ar tikrai mes tik iš tokių pinigų išgyvename? Juk tai tiesiog neįmanoma. Girdi, gal gaunat dar kažkokius nematomus priedus, vokelius?

Austrai liūdi

Po Austriją keliavome tomis dienomis, kai jie rinko prezidentą. Sutikti žmonės neslėpė įtampos, nes iki pat paskutinės minutės abu kandidatai ėjo taškas į tašką. Paskutiniame etape rungėsi populistine laikomos Laisvės partijos atstovas Norbertas Hoferis ir Žaliųjų partijos remiamas Aleksanderis Van derBellenas. Tik balsavimo paštu rezultatai nulėmė, kad laimėtų pastarasis.

Mūsų draugai Austrijoje tuo nebuvo patenkinti, nes pralaimėjęs politikas buvo griežtas imigrantų atžvilgiu. Jis per rinkiminius debatus akcentavo, kad yra atviras užsieniečiams ir migrantams Austrijoje, tačiau tik tuo atveju, jei šie paklūsta įstatymams. „Asmenys, kurie nevertinate mūsų šalies ir išvykstate kovoti už „Islamo valstybę“ ar prievartaujate moteris, Austrija nėra jūsų namai. Jūs negalite čia pasilikti.“

Austrijoje šiuo metu gyvena apie 100 tūkst. imigrantų, o milijonai austrų gyvena baimėje, kad iš jų turtingos šalies, iš rojaus žemėje gali likti tik prisiminimai. Pusė Austrijos rinkėjų vylėsi, kad Norbertas Hoferis imigrantų klausimu kažką pakeis. Deja, jis rinkimus pralaimėjo, o pergalę rinkimuose švenčiąs Žaliųjų partijos remiamas Aleksanderis Van derBellenas, kartais dėl politinės orientacijos vadinamas Saša, mano kitaip.

O patys austrai jau rodo į šiukšlių krūveles prie nuostabaus ežero – dviejuose puikiuose namuose nuostabiausiame rojaus kampelyje įkurdinti imigrantai. Jauni, stiprūs žaliūkai kaitino pilvukus saulutėje ir, panašu, nė nesuko galvos mintimis apie darbą. Ir dėl to labai liūdna.

Liūdna, nes Austrijoje jau šiandien galima pakliūti į kalėjimą vien už neigiamą atsiliepimą apie imigrantus. O kaip apie juos teigiamai atsiliept – ar apsimest, jog nematai jų kultūros ženklų?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

LP: austrai ir vokiečiai       2016-06-2 16:12

Pasakymas apie austrų “tapatinimą” su vokiečiais yra ydingas. Jis “suprantamas” tik šios dienos tikrovėje, kai po sudėtingos raidos palyginti neseniai susidarė dvi tokos valstybės.
Iš tikrųjų Austrija (o tiksliau - Austrija-Vengrja) iki Habsburgų monarchijos panaiknimo buvo paskutinis Šventosios Romos imperijos likutis, tuo tarpu Vokietijos valstybė susidarė iš daugelio kadaise toje pačioje imperijoje buvusių savarankiškų karalysčių ir hercogysčių. Skirtumai tarp šių kraštų kartais ne mažesni, bet net didesni nei tarp vokiečių ir austrų. Reicho su aukščiausiuoju kaizeriu įkūrimas turėjo pavaizduoti Šventosios Romos imperijos atkūrimą (ANTRASIS Reichas, t.y. ta pati Imperija), Habsburgams dar gyviems esant.
Todėl po I pasaulinio karo atkūręs Reichą (jau TREČIĄJĮ), Hitleris visai logiškai pirmiausiai prijungė prie jo savo gimtinę tuo užbaigdamas “Šventosios Romos imperijos” atstatymą. Nelogiška buvo tik vietoj monarchinės imperijos turėti kažkokį socialistinį darinį, tegu ir beveik autokratinį (totalitarinį, bet teoriškai partinį), bet be paties imperatoriaus. Net nė minties neturėjo grąžinti iš Olandijos ten pasitrakusį buvusį kaizerį Vilhelmą II. Tai jau nelogiška: “demokratinė” (pasrlamentinė) imperija be imperatoriaus.
Visa tai mažai turi bendro su etniniais santykiais, kad ir kokio (giminingo ar negiminingo) pobūdžio jie būtų (pvz., rusai - lietuviai, žemaičiai - aukštaičiai), nes čia suėjo istorinės politinės, ideologinės ir valstybinės ambicijos. “Etniškai” Hitleris juk ir buvo austras.
Dabartinė ES iš tikrųjų galėtų būti jau KETVIRTUOJU Reichu, jei pirmąjį skaičiuosim ne nuo jau iš esmės germaniškos Sacrum Imperium Romanum pavadinimo atsiradimo 1254 m. su priedo “vokiečių nacijos” (Das heilige Römische Reich der DEUTSCHEN Nation) atsiradimu 1474 m., bet nuo faktinės europinės Karolingų imperijos.
Skirtumas tik tas, kad Karolingų imperija buvo giliai krikščioniška, o ES - jau satanistnė antikrisinė.
Kai kikščioniškoje imperijoje atsirado tas “Nation”, tai jau ir buvo finalinio krikščionybės supagonėjimo pradžia Europoje.

Jules       2016-06-2 14:06

„Supratome, kad austrui jo sutapatinimas su vokiečiu reiškia tą patį, kas mūsų tapatinimas su rusu“ – ar čia taip dominantas, načalnykas, liepė Jums suprasti, ką? Ar Lietuvoje labai pyksta aukštaičiai ant žemaičių? Ar didelę skriaudą patyrė aukštaičiai, dovanodami Žemaitiją Livonijai kadais už karūną ir gražias Rygos vokytkas, už aukso gabalą?

ciceronas       2016-06-2 12:03

“Nežinantys istorijos taip ir lieka vaikais”. XVII a. autrų valdžia protestantams įsakė per savaitę išvykti iš šalies. Pėsčiomis, palikus visą turėtą turtą. Pasiimti buvo leista tik tai, ką patys galėjo panešti. Pabėgėliai užplūdo Europą. Katalikiška Austrija staiga praturtėjo.

NONE       2016-06-1 20:31

Panašu, kad autorius Austriją ir matė tik per autobuso langą.

Apuokiukas       2016-06-1 6:49

Ačiū Dievui, kad mes, Lietuva, negyvename taip ,,gerai”, kaip Austrija,- neatsigintume migrantų...

Letas Palmaitis       2016-06-1 1:26

Kas yra rojus? Gal ten nėra biometrinių pasų = gyventojų elektroninio merkeravimo globalinei kontrolei bei tolesnei elektroninei pažangai, o vadinas, nėra ir totalinio sekimo, kuris tik laukia valandos išstumti iš žmogaus jo asmenį? Jei kažkoks šmikis kartoja propagandą apie pačių globalistų sukurtą ISIS baubą, vadinas, viskas yra numatytoje vietoje, o “rojus” antikristinis pagal Apr 14:9-10.
Rojus yra ten, kur Tiesa.


Rekomenduojame

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Algimantas Rusteika. Apie kritinę masę

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.