Dienos aktualija, Seimo rinkimai 2020, Demokratija ir valdymas

Radžvilas apie cenzūrą ir koncepciją, keliančią baimę jo oponentams: siūlo panaikinti Konstitucinį Teismą

Tiesos.lt siūlo   2020 m. rugsėjo 22 d. 11:38

10     

    

Radžvilas apie cenzūrą ir koncepciją, keliančią baimę jo oponentams: siūlo panaikinti Konstitucinį Teismą

ELTA

Į Seimo rinkimus su kovos prieš „Globalios Lietuvos“ idėją vėliava einantis Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas konstatuoja – Lietuvoje tenka gyventi didesnės nei buvo sovietmečiu cenzūros sąlygomis. Į politiką pasukusio filosofo įsitikinimu, jis yra atsidūręs „juoduosiuose sąrašuose“, o jo vedamai partijai tenka kovoti su piliečių nuomonės išgirsti ir naujų politinių jėgų įsileisti nenorinčia sistema.

Nepaisant to, kad Lietuvos Seimą sisteminių partijų sąskaita ne kartą papildė gausios, staiga atsiradusių politinių jėgų kadrų gretos, o visuomenės nuomonių apklausose Nacionalinio susivienijimo idėjos nerodo sulaukiančios ryškesnio populiarumo, V. Radžvilas teigia turįs argumentų, kodėl šie faktai „nieko nereiškia“.

Sociologinės apklausos gali būti suklastotos, o į Seimą pakliuvusios naujos jėgos, samprotauja filosofas, tiesiog rodo ne tiek politinės sistemos pralaidumą, kiek sisteminių jėgų ruošiamus „specialius projektus“, skirtus išlaikyti status quo.

Seimo rinkimams skirtame Eltos parengtame interviu cikle su partijų lyderiais V. Radžvilas, kalbėdamas apie Nacionalinio susivienijimo galimybes sėkmingai pasirodyti spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, akcentuoja vienintelis turįs pergalę pasiekti leisiančių instrumentų.

Pasak jo, tai pirmiausia oponentų „panišką baimę“ kelianti 30 metų kurta „koncepcija“ bei universitete suburta politologijos ir kitų sričių profesionalų komanda.

Jei V. Radžvilo „koncepcija“ suveiktų, Nacionalinis susivienijimas bematant dėtų pastangas ne tik grąžinant patriotinį ugdymą ar imtųsi ardyti krepšelio sistemą mokyklose. Naujai susikūrusios politinės jėgos lyderis kalba apie Konstitucinio Teismo panaikinimą ir Lietuvos politikos permąstymą krizę išgyvenančios Baltarusijos atžvilgiu.

Tiek iš jūsų, tiek iš jūsų partijos narių galima išgirsti nemažai kritikos Lietuvos politinei bei rinkimų sistemai, taip pat Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sakote, kad galimybės Seimo rinkimuose yra sudarytos tik tam tikrai partijų grupei. Kokie yra jūsų argumentai?

Mūsų požiūrio išeities taškas yra teiginys, kad Lietuvoje įsitvirtino tai, ką galima vadinti fasadine, arba grynai procedūrine demokratija. Politinis procesas yra tam tikra galios santykių formavimo priemonė. Tuo tarpu turininga demokratija apibrėžiama ne pagal formaliai taisyklingas procedūras, bet pagal tai, ar ji leidžia autentiškai atstovauti valstybės piliečių valiai.

Lietuva, kuri 1990 m. pasiskelbė nepriklausoma demokratine respublika, per 30 metų vis labiau tolo nuo tikrosios demokratijos. Lemiama prielaida šiam reiškiniui atsirasti buvo tai, kad pradiniu atkurtos valstybės gyvavimo laikotarpiu įvyko gorbačiovinė perestroika, kurios esmė ir tikrasis tikslas buvo pakeisti sovietinę valstybę – taigi ir sovietų Lietuvą valdžiusio sluoksnio konkrečią valdymo formą. Buvo įvykdyta tai, kas vadinama privatizacija, tačiau iš tikrųjų faktiškai buvo išgrobstytas – panaudojant čekių mechanizmą – sovietmečiu sukurtas viešasis turtas.

Todėl vėliau prasidėjo įstatyminis galimybių piliečiams dalyvauti politikoje varžymas. Jau 1995 metais buvo pakeistas savivaldos įstatymas: atkūrus valstybę buvo įtvirtinta nuostata, kad savivaldos subjektas yra vietos bendruomenės. Buvo grįžta prie modelio, kad tas objektas yra administracijos.

Iš pradžių, kalbant apie galimybę dalyvauti rinkimuose, nebuvo jokių dirbtinių apribojimų. Tačiau ilgainiui jų skaičius sparčiai augo ir, pavyzdžiui, buvo atsisakyta iš pradžių naudotas diskusijose burtų sistemos. Lygiai taip pat buvo pamažu įtvirtintas grynai valstybinis partijų finansavimas. Jis faktiškai sukūrė iš anksto palankias pozicijas ribotam skaičiui partijų. Galiausiai, jei kalbame apie rinkiminę demokratiją, nors ir buvo sukurta iš pirmo žvilgsnio visai neprasta mišri sistema, tačiau įstatymiškai nebuvo įtvirtintos galimybės rinkimuose lengvai dalyvauti nepartiniams piliečiams. Kai kurios šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje, yra nuostatos, leidžiančios labai lengvai sukurti piliečių komitetus.

Mes taip pat turime rinkimų komitetus.

Tačiau piliečių komitetai Suomijoje neturi rinkti dešimčių tūkstančių balsų ir nėra kitų dirbtinių apsunkinimų.

Bet jei čia stabteltumėme. Kokie apsunkinimai rinkimų komitetams yra Lietuvoje? Kur ir kokių yra problemų? Savivaldos rinkimus komitetai tiesiog nunešė.

Pavyzdžiui, kai mes dalyvavome Europos Parlamento rinkimuose… Reikia milžiniško skaičiaus parašų, kad galėtum dalyvauti.

Bet jūs parašus surinkote.

Bet kas iš to. Mes kalbame apie principą. Ne apie tai, kas surinko ar nesurinko. Lygiai taip pat yra absurdiška nuostata, kai asmuo, kuris nori išsikelti Seimo rinkimų vienmandatėje apygardoje, turi surinkti 1000 parašų. Taip pat yra dideli užstatai, kurie net buvo padvigubinti. O kai kalbame apie VRK – ją sudaro partijų atstovai. Šitaip yra sukuriama jei ne monopolija, tai bent oligopolinė sistema, kai kelios didžiosios partijos iš tiesų įgyja akivaizdų pranašumą ir visuomenė dėl to moka labai brangiai. Pavyzdžiui, paskutinis LRT mėginimas rikiuoti partijas iš tiesų sukėlė mūsų pasipiktinimą. Taip šiurkščiai, ko gero, nebuvo dirbama net sovietmečiu.

Jūs turbūt kalbate apie apklausą, kurioje buvo surikiuotos partijos pagal populiarumą. Bet ar nemanote, kad visuomenė tiesiog parodė, kaip domisi konkrečiomis partijomis?

Nieko panašaus. Rinkimai nėra šou, kuris turi dominti žiūrovą. Rinkimų paskirtis ir debatų paskirtis yra pateikti visuomenei maksimaliai nešališką ir objektyvią informaciją apie rinkimų dalyvius, kad visuomenė turėtų progą susipažinti su naujomis idėjomis. Bet grįžtant prie šios apklausos klausimo… Žvelgiant specialisto žvilgsniu, tiesiog būtų juokinga jei nebūtų graudu ir baisu – kai gauni rezultatą, kuriame konservatoriai net du kartus lenkia „valstiečius“. Arba, kad tarp populiariausių partijų atsiduria Laisvės partija, kuri net iš tolo neturi panašaus populiarumo.

Interviu tęsinį skaitykite LRT.lt portale ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Gražu žiūrėt,       2020-09-23 4:10

kaip kalasi kandidatai į seimūnus prie lovio dėl asmeninės gerovės per LRT, gerai žinodami, kad už Lietuvių tautos nunykimą jiems priešas gerai atlygins - pabers auksinių pinigėlių. Galės pilį pasistatyti ir pulkelį jaunų, dailių meilužių įsitaisyt, kaip tie Vilniaus brigadininkai kadais.

Al.       2020-09-23 0:08

O kas gi klausinėtojas?

to -> Drebėkite, niekšai!       2020-09-22 19:20

Anuomet kagebistai ir komuniagos neturėjo tokių sekimo priemonių kaip dabar. Dabar oligarchų tarnai ir jų meilužės žino kiekvieną mūsų žingsnį, visas mūsų mintis, net kur sosiską nusipirkome ir tai žino, rupūžiokai. Anuomet iš vieno darbo galėjai greit pereiti į kitą, o dabar gauni Vilko bilietą be teisės įsidarbinti Lietuvoje ir esi priverstas bėgti iš Lietuvos. Esi beraštis ir tiek - mažai ką gyvenime suprantantis, ypač politikoje ir istorijoje, jau nekalbant apie filosofiją, kuri laikoma visų mokslų Motina(mokslų mokslu).

-> Drebėkite, niekšai!        2020-09-22 19:02

Bent aš, tikrai nebijočiau pasiginčyti su profesoriumi, kad šiandien cenzūra Lietuvoje tikrai nėra tokia didelė (ir juo labiau didesnė) kaip ir sovietmečiu.

Drebėkite, niekšai!       2020-09-22 18:46

Profesorius Vytautas Radžvilas: „Kodėl manęs tiesiog paniškai bijo visi kandidatai? Todėl, kad niekas neturi jokių šansų debatuose. Nes aš turiu tokią koncepciją, prie kurios dirbau 30 metų”.

Kis       2020-09-22 18:42

as siulau balsuoti tiems kas neturi apsisprende uz ka.Toks koks dabar egzistuoja KT-priligsta parodijai,vienas buvo klounas Kuris,antru apsiskelbe Zalimas,o treciu kas bus.Mes nesame verti tokiu pazeminimu,kai KT pirmininkas Zalimas,lyg butu nuleistas ne Landzbergio ,o is dangaus ,aiskina teises ir teisetvarkos parlamentarei ka reikia ir kas draudziama nagrineti valstybeje?Idomus dalykai musu pasiureje?Turime ne patriarcha,o jau Imperatoriu kuprota?

StasysG       2020-09-22 18:35

Panaikinti KT? Neprieštarauju. Užtektų Aukščiausiojo teismo.

Jules       2020-09-22 17:58

Seniai laikas panaikinti, nes KT rodo, kad Lietuva vasalinė valstybė be pilno valstybingumo, kaip ir Vokietija, deja.

habilitās       2020-09-22 17:25

Do you speak rhinoceros? Off cooscerros!
Kaip sakė profesorius Grammer!

tik tiek       2020-09-22 15:59

Puikus matymas, bet visgi su teiginiu, jog prieš NS “niekas neturi jokių šansų debatuose”, nesutikčiau, nes tai ne DEBATAI, o tik visiems vienodų “vaprosiukų” pabarstai.

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.