Vilnius

Aušra Maldeikienė. Vilniaus skola nesuvaldyta ir toliau auga

Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 2 d. 16:11

5     

    

Aušra Maldeikienė. Vilniaus skola nesuvaldyta ir toliau auga

maldeikiene.lt

Pradžioje pateikiu lentelę, kurioje parodyta Vilniaus miesto savivaldybės skolos struktūra. Ją pasirašė Finansų departamento direktorius Vygintas Jakas ir šios lentelės pagalba skaičiuojama, kiek atitinkamais metais galėtų savivaldybė skolintis. 

1 lentelė Vilniaus miesto savivaldybės skolos 2015 m. sausio 1 d. ir tų pačių metų gruodžio 31 d.

2015 metų sausio 1 diena 2015 metų gruodžio 31 diena
Mln. Eur Procentas, palyginus su planuojamomis 2015 m. pajamomis (215,3 mln. Eur) Mln. Eur Procentas, palyginus su planuojamomis 2015 m. pajamomis
Visa Vilniaus miesto savivaldybės skola, iš jos 202,2 93,9 281,5 130,8
Paskolos ankstesnių laikotarpių skoloms dengti 66,0 30,7 48,3 22,4
Paskolos bendriems su Europos Sąjunga investiciniams projektams 102,7 47,7 94,3 43,8
Mokėtinų sumų įsiskolinimas virš 10 dienų 3,0 1,4 2,6 1,2
Mokėtinų sumų įsiskolinimas virš 45 dienų 23,7 11,0 99,0 46,0
Kiti prisiimti, bet neįvykdyti įsipareigojimai 6,7 3,1 37,3 17,3


Kaip ir pirmąjį, šį tekstą pradedu klausimu. Ar gali tiek skolų turintis ūkio subjektas (nesvarbu, kas – miestas, verslas, žmogus) dar skolintis? Tarkime, ar jis gali papildomai pasižadėti paremti turtingų tėvų, kurie savo vaikus leidžia į privačius darželius, šeimas 6 mln. eurų (nors, realiai šnekant, kažkokia net tiksliai neapibrėžta suma)? Arba jau dabar pasižadėti skirti 2 mln. eurų iš būsimo 2018 metų biudžeto (tada Vilnius pagal įstatymą jau nebegalės papildomai skolintis ir taip dengti biudžeto deficitą) Vilniaus indėliui socialiniam būstui statyti? Jūs galite patikėti, kad tada Vilnius jau turės pakankamai lėšų visoms savo būtinoms veikloms finansuoti ir bus sukaupęs minėtų 2 mln. eurų biudžeto perteklių, kad galėtų į projektą įnešti savo dalį? Aš nesugebu.

Pirmajame tekste apie Vilniaus biudžetą jau minėjau, kad kalbėdami apie skolą ir jos dydį miesto galvos ir politikai remiasi labai skirtingais skaičiais. Tie skaičiai pasirodo kaip triušiai iš skrybėlės ar kokios kortos miklaus žonglieriaus rankose ir visada rodo tai, ką tuo metu nori matyti politikas. Esmė ta, kad jie nemeluoja. Bet reikalas tas, kad būtina suprasti, ką ta „tiesa“ reiškia iš tikrųjų.

Taigi, tarkime pasiskolinote 10 tūkst. eurų. Sąskaitoje jau turite 5 tūkst. eurų. Kiek išties turite? Atsakymai galimi du. Jeigu vertintumėme pagal pajamas-išlaidas arba pinigų srautais, tai turite 15 tūkst. eurų ir jau galite nusipirkti 13 tūkst. eurų kainuojantį automobilį. Jei vertintumėte kaupiamąja apskaita (t.y. realiai ir atsakingai), turite, deja, ne 15 tūkst. eurų, o 5 tūkst. eurų skolos. Automobilį nusipirkti galite, bet jis jums realiai kainuos ne 13 tūkst. eurų, o 13 tūkst. eurų plius palūkanos, taigi tikėtina per kokius penkis metus gali susidaryti ir visi 15 tūkst. eurų, kur 2 tūkst. eurų bus palūkanos, sutarties mokesčiai ir panašiai. Ar logiška tokiu būdu gerinti (?) savo gyvenimą? Atsakyti sudėtinga. Kodėl? Jeigu jūsų pajamos didelės, ir, tarkime, per mėnesį gaunate 1500 eurų pajamų, o įmoka bankui yra 300 eurų, neturite kitų didesnių įsipareigojimų ir gyvenimui užtenka likusių pinigų, veiksmas gal ir nekvailas, juolab kad neturėsite ar bent tikėtina, kad neturėsite, bėdų su automobilio remontu.

Tačiau tas pats veiksmas gali būti ypatingai slidus ir, sakykime tiesiai, neatsakingas ar net kvailas, jeigu bankui už naujo automobilio paskolą teks mokėti 300 eurų, jūsų pajamos yra 800 eurų ir dar turite kitų įsipareigojimų, kuriems dengti jums kas mėnesį reikia dar 250 eurų. Tai reiškia, kad gyvenimui lieka 250 eurų, o vien buto komunaliniai mokesčiai ir maistas (neskaitant kirpyklų, gydyklų ir aprangos) atima 280 eurų. Tokiu būdu kas mėnesį susidaro mažiausiai 50 eurų biudžeto deficitas, kuriam dengti reikia nuolat skolintis, ir skolintis vis brangiau, mat bankai pasitiki vis mažiau.

Ar žmogus, kuris naujomis skolomis dengdamas senąsias vis papildomai skolindamasis gali sakyti, kad jis atsakingai valdo savo biudžetą? Ar tai, kad jo biudžeto deficitas, kuris buvo 50 eurų, o po to, kai žmogus nutarė nebemokėti už vandenį, pasidarė 25 eurai, reiškia, kad biudžeto deficitas sumažėjo dvigubai?

Bent jau Vilniaus miesto meras mano, kad žmogus, kuris taip elgiasi ir numatydamas kitų metų pajamas suplanuoja iš skolų dar tam savo automobiliui papildomai nupirkti naujas padangas, yra atsakingo finansų valdytojo pavyzdys.

Aš manau priešingai.

Taip, Vilniaus savivaldybė turi teisę savo einamąją apskaitą vesti pinigų srautų forma. Nieko čia blogo nėra. Tarkime, įplaukia į miesto sąskaitą 10 mln. eurų mokesčių, grąžinama bankams 8 mln. eurų, padaromi pavedimai tiekėjams už atliktus darbus, o sąskaitoje lieka nulis. Tada skolinamasi dar 10 mln. eurų ir grąžinama kita 8 mln. eurų skola ir 2 mln. eurų mokėjimo, kurio visa suma – 6 mln. eurų. Galime sakyti (ir tai džiugiai praneša meras bei jo viešųjų ryšių berniukai), kad Vilniaus miestas savo skolą sumažino dar 20 mln. eurų. Kai vėl reikia mokėti už einamuosius darbus — mokyklų išlaikymą, kelius, komunalines paslaugas, atlyginimus, – vėl skolinamasi 5 mln. litų, manipuliuojama likučiais ir t.t. Kasdienei buhalterijai tokia veiksmų logika leistina, bet tokiu pagrindu planuoti atsakingus finansus negalima.

Pasiskolinus 15 mln. eurų padengti 15 mln. eurų įsipareigojimai, bet miestui ateityje liko mokėti palūkanas, už pradelstą minėto 6 mln. eurų mokėjimo dalį, tikėtina, pradeda kauptis delspinigiai, baudos ir panašiai. Situacija kasdien aštrėja.

Dabar pateiktą lentelę panagrinėkime kruopščiau. Atkreipiu dėmesį, kad ir ši lentelė, palyginus ją su pirmajame mano tekste pateiktais duomenimis, jau logiškesnė, bet ir ji iš esmės neatskleidžia informacijos, kuri būtina norint priimti pasvertus atsakingus sprendimus.

Į akis iš karto krenta tai, kad duomenis pateikiami metodologiškai ydingai, kai painiojami srautų ir atsargos kintamieji. Skola yra atsargos kintamasis, ji yra sukauptų miesto biudžeto deficitų (srauto) suma. Lentelėje nelogiška tai, kad į skolą įtraukiamos paskolos ankstesnių metų įsipareigojimams dengti. Kodėl? Pats savaime skolos perfinansavimas skolos padidinti negali. Jeigu anksčiau aptartas žmogus, kuris skolinosi 10 tūkst. eurų automobiliui, paims naują paskolą, kurios pagalba grąžins senesnę skolą (taip gali būti logiška daryti tuo atveju, jeigu nauja paskola yra pigesnė nei pirmoji, taigi jos palūkanos mažesnės), bendra jo skolų suma nepasikeis. Kaip buvo 10 tūkst. eurų, taip ir liks, gal tik visi bendri viso laikotarpio įsipareigojimai sumažės, jeigu sugebės naują paskolą paimti su mažesnėmis palūkanomis.

Taigi, antroje eilutėje į bendrą skolos sumą įtraukti 66 mln. eurų visiškai nelogiška, jeigu užrašyta taip, kaip užrašyta. Perfinansavimas skolos nedidina (nebent kažkodėl skolinamasi brangiau ir reikia skolintis palūkanų padidėjimui, bet toks veiksmas būtų nelogiškas, ar ne?) Šioje vietoje, matyt, fiksuojama originali, jau iki atitinkamo laikotarpio sukaupta skola. Bet tokiu atveju neaiškus skilties pavadinimas.

Per 2015 metus Vilniaus skolos ne tik, kad nesumažėjo, kaip teigia meras ir jo kariauna, bet, priešingai, gerokai padidėjo. Mano turimi duomenys rodo, kad pagal įstatymus Vilniaus per 2015 metus savo skolas privalėjo sumažinti mažiausia 7 mln. eurų, tačiau realiai skola padidėjo apytikriai 27 mln. eurų (tai rytojaus teksto tema).

Vis dėlto jau dabar galiu paminėti dvi ypatingai grėsmingas tendencijas.

Pirma, labai staigiai auga ilgiau nei 45 dienas nepadengti įsiskolinimai tiekėjams: metų pradžioje siekę 23,7 mln. eurų, metų pabaigoje jie jau pašoko iki 98,97 mln. eurų.

Antra, nevaldomas skolos augimas ypatingai sparčiai blogina miesto finansų būklę. Jeigu 2015 metų pradžioje savivaldybės skola sudarė 94 proc. nuo planuojamų metinių Vilniaus biudžeto pajamų (maksimali skolos apimtis negali viršyti 135 proc. metinių planuojamų miesto pajamų), tai metų pabaigoje buvo visiškai priartėta prie leistinų skolos apimčių.

Žinoma, augant miesto pajamoms (o pasikeitus įstatymams, tos pajamos šiemet planuojamos gerokai didesnės) auga ir miesto galimybės skolintis. Vis dėlto faktiniai duomenys rodo, kad skolos augimo tempas pralenkia pajamų augimą, vadinasi, miestas toliau klimpsta.

O čia dar viena lentelė, kurią irgi pasirašė Finansų departamento direktorius Vygintas Jakas.

2 lentelė Vilniaus miesto savivaldybės skolos 2016 m. sausio 1 d.

2016 metų sausio 1 diena
Mln. Eur Procentas, palyginus su planuojamomis 2016 m. pajamomis (262,4 mln. Eur)
Visa Vilniaus miesto savivaldybės skola, iš jos 304,9 116,2
Paskolos skoloms, kurios susidarė iki 2015 metų sausio 1 dienos dengti 48,3 18,4
Paskolos bendriems su ES projektams 94,3 36,0
Iki 2015 metų kovo 13 dienos prisiimti, bet neįvykdyti įsipareigojimai 115,3 44,0
Po 2015 metų kovo 13 dienos prisiimti, bet neįvykdyti įsipareigojimai 47,0 17,9


Kodėl pagal 2 lentelę šių metų sausio 1 dienos skola net 23,4 mln. eurų didesnė negu diena anksčiau, 2015 metų gruodžio 31 dieną (1 lentelė) ? Nuo šių metų savivaldybės skola skaičiuojama tiksliau, tad įtraukus tuos įsipareigojimus, kurie anksčiau buvo neįtraukiami (nors tai buvo įsipareigojimai…) skola padidėja iki beveik 305 mln. eurų. Gaila, tačiau, kiek man žinoma, nėra duomenų, kurie leistų tokiu būdu įvertintą skolą palyginti su ta, kuri buvo prieš metus.

Dar vienas klausimas: o kodėl reikia tuos papildomus įsipareigojimus įtraukti? Atsakymas paprastas: norint skaičiuoti atsakingai finansų, o ne ryšių su visuomene prasme turi matyti realų, o ne norimą miesto finansų pavidalą.

Beje, dar 2013 metų pavasarį Europos Komisija pateikė Europos Tarybai ir Europos Parlamentui ataskaitą dėl suderintų viešojo sektoriaus apskaitos standartų diegimo valstybėse narėse. [KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI dėl suderintų viešojo sektoriaus apskaitos standartų diegimo valstybėse narėse TVSAS tinkamumas valstybėms narėms ]http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52013DC0114] Dar anksčiau tuometinė Komisijos narė, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą Dalia Grybauskaitė aiškino, kad nuo 2005 metų Europoje pradėtas „tradicinės grynųjų pinigų apskaitos pakeitimas tikslesne ir veiksmingesne kaupiamąja apskaita […] nėra tik techninis pakeitimas. Šis valdymo principų pokytis yra esminis, labai svarbus užtikrinant veiksmingą išlaidų kontrolę, mažinant klaidų riziką ir gerinant kasdienį ES lėšų valdymą“. Kaupiamoji apskaita atspindi visą turtą ir įsipareigojimus, joje atspindima ilgalaikė informacija, ji patogi analizuoti ir pateikta visuomenei bei politikams jį suteikia galimybę rimtai, o ne atsainiai vertinti ir esamą, ir būsimą padėtį. Kaupiamoji apskaita taikoma Australijoje, Kanadoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Junginėje Karalystėje, JAV, Šveicarijoje ir kitur.

Kol mes Vilniuje kalbame apie skolų grąžinimą remdamiesi grynųjų pinigų apskaita, kai operacijos registruojamos tiesiog kaip mokėjimai, kalbėti apie atsakingą skolų valdymą tiesiog nepadoru. Tai rodo ir šiame tekste pateiktos lentelės, kurios atskleidžia niūrią tikrovę.

Tiesa, reali padėtis dar grėsmingesnė, negu aprašyta šiame tekste, bet apie tai, kaip minėjau, rytoj. Dar vėliau parašysiu ir apie politines susiklosčiusios padėties pasekmes.

maldeikiene.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Nejaugi vilniečiai nežinojo       2016-02-3 7:59

ko taip veržėsi liberastai prie Viniaus kormuškės?  Jiems buvo vienodai ką šerti, tiesiog Šimašius juos pakerėjo savo išsišiepėliška išvaizda.

Arnė       2016-02-3 7:57

Ar dar kas atkreips dėmesį į tai? Vilnius yra mažoji Lietuvėlė, taigi ir šalies veidrodis; kur taip nueisime? Tokioje painiavoje tarybų nariai kaip akli viščiukai…

Nepasirašysiu        2016-02-2 20:47

Štai ir aiškėja informacija, kuria miestas turėtu visiems piliečiams automatiskai pristatyti kiekviena mėnesį.

petras       2016-02-2 16:44

Sunuole…

petras       2016-02-2 16:42

Saunuole…


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Vytautas Sinica. Apie ministro Kukuraičio kovą su skurdu ir socialine atskirtimi

Eurofederalistai kviečia į diskusiją: „Kalbėkime apie klimatą“

Vytautas Radžvilas. Lukiškių aikštėje – paneuropinio konflikto aidas

Kviečiame į konferenciją Kaune spalio 5 dieną!

Vytautas Sinica. Pasikartojanti klaida diskusijose apie tautiškumą

Marijus Kaukėnas‎: Apie turą po Labanoro girios kirtavietes, arba Ir vėl apie teisėtumą, prasilenkiantį su teisingumu

Susipažinkite: Labanoro dykros

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Ar reikia Kauno rajoną prijungti prie Kauno?

Gintautas Vaitoška. Dievui ir Tėvynei!

Andrius Švarplys. Kažkas atsitiko Vakarų žmogui

Algimantas Zolubas. Mero Šimašiaus didelis viešosios tvarkos pažeidimas

Vytautas Sinica. „Nausėda labai skiriasi nuo Grybauskaitės“

Kiečiame į tarptautinę konferenciją „Antikomunistinis pasipriešinimas Centrinėje ir Rytų Europoje po Antrojo pasaulinio karo“

Liutauras Stoškus. Jaunimo eitynės už ateitį

Irena Vasinauskaitė. Miesto Medžių išvarymas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.