Visuomenės pokyčių analizė, Ekonominė politika, Geopolitika

Aušra Maldeikienė. Vakarykštės dienos užsienio politika

Tiesos.lt redakcija   2018 m. lapkričio 12 d. 20:13

23     

    

Aušra Maldeikienė. Vakarykštės dienos užsienio politika

Kas sieja Lietuvą ir Čekijos Prezidentą Milošą Zemaną, Kubos komunistų partijos politbiuro narį ir šalies Prezidentą Miquelį Diaz-Canelį, Dominikos išsivadavimo partijos lyderį ir šalies Prezidentą Danilo Mediną, Kenijos Prezidentą Uhuru Kenyattą, Panamos Prezidentą Juaną Carlosą Varelą, partizanų vadą, įsitikinusį leninistą, o dabar Salvadoro Pezidentą Salvadorą Sánchez Ceréną,  Šveicarijos konfederacijos Prezidentą, socialdemokratą, Alainą Bersetą, Kuko salų ministrą pirmininką  Henry Puną, Kroatijos ministrą pirmininką Andrejų Plenkovicių, Egipto ministrą pirmininką  Mastafa Madbouly, Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, Gruzijos ministrą pirmininką Mamuką Bakhtazę, Laoso liaudies revoliucijos partijos politbiuro narį, Laoso ministrą pirmininką Thongloun Sisoulith, kairįjį Maltos ministrą pirmininką Josephą Muscatą, Rusijos ministrą pirmininką Dmitrijų Medvedevą, Pakistano ministrą pirmininką Imraną Khaną ir Vietnamo komunistų partijos Centro komiteto politbiuro narį, šalies ministrą pirmininką Nguyeną Xuaną Phucą?

Kartu su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaitę visi šie lyderiai nusilenkė Kinijos Komunistų partijos generaliniam sekretoriui Xi Jinpingui lapkričio pradžioje vykusioje pirmojoje Kinijos importo parodoje Šanchajuje.

Nacionalinis saugumas versus ekonomika

Lietuvos užsienio politika stovi ant dviejų kojų: labai įtemptų santykių su Rusija ir ekonominių Lietuvos interesų.

Rusijos klausimą čia tenka išskirti jau vien todėl, kad nepaisant vis dar ganėtinai aktyvių ekonominių santykių (per devynis 2018 metų mėnesius 13,7 proc. eksporto ir 14,6 proc. importo) vis dėlto šiame kontekste kalbama ir apie Lietuvos nacionalinio saugumo, žmogaus teisių, demokratijos plėtros Rusijoje bei tos šalies propagandinio karo klausimus. Kad ir kaip vertintum, sudėtinga būtų paneigti, jog Rusijos atveju Lietuva demonstruoja aiškiai išreikštą vertybinę poziciją.

Kalbant apie Kiniją, situacija radikaliai kitokia. Oficialiame Lietuvos užsienio politikos diskurse Rytų drakonas matomas išimtinai kaip ekonominis partneris, kurio potencialas esą nepakankamai įvertintas –  nuo 2018 m. sausio iki rugsėjo 0,7 proc. eksporto ir 2,8 proc. importo bei ganėtinai kukli tiesioginių investicijų apimtis, siekianti vos 5,6 mln. eurų.

Pasaulį reginti tik per prekybos santykių šydą, Kinija viešai skelbiama Lietuvos eksporto gelbėtoja, kuri padės šalies ūkiui šiai sudėtingais protekcionizmo laikais. Neatsitiktinai ir Lietuvos desantas, deleguotas į Šanchajų lapkričio pradžioje, buvo tikrai solidus: prezidentę lydėjo ūkio ministras, tuo pat metu šalyje lankėsi žemės ūkio ministras, Lietuvos banko aukštas pareigūnas. Nedviprasmiškai Kinijos investicijomis į Lietuvos finansų sektorių nuolat džiaugiasi ir finansų ministras.

Lietuva nekalba apie gerokai baisesnius nei Rusijoje, žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, apie uigūrų tautos naikinimą, koncentracijos stovyklas, masinį piliečių sekimą. Lietuva nuolankiai sutinka,  kad Vilniaus universitete atvirai veiktų Kinijos komunistų partijos ideologinio padalinio, vadinamojo Vieningo fronto (United Front) finansuojamas Konfucijaus institutas, kuriame, klausytojų liudijimu, kinų kalbos dėstytoja atvirai aukština Mao. Taigi, priešingai, nei Rusijos atveju, prieš Kinijos informacinį karą Lietuvoje užsimerkiama – ar dėl naudos, ar tiesiog iš išskirtinio negebėjimo analizuoti.

Atmesdama žmogaus teisių aktyvistų priekaištus, jog dvišaliame susitikime su Kinijos vadovu Xi Jinpingu prezidentė Dalia Grybauskaitė žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje klausimą pamiršo, prezidentės spaudos tarnyba pranešė, jog „žmogaus teisių klausimai Kinijoje keliami Europos Sąjungos lygiu, o Lietuva laikosi bendros Europos Sąjungos pozicijos“.

Būtent toks Prezidentūros pareiškimas rodo, jog prezidentės pozicija šiuo atveju mažų mažiausiai selektyvi, jeigu ne dviprasmiška. Kai prezidentei (ar verslui, kurį ji šiuo atveju protegavo) naudinga tylėti dėl masinio piliečių sekimo Kinijoje ar žudomos uigūrų tautos, tai ji tyli, nes esą kalba Europos Sąjunga.

Vis dėlto, bendro veikimo linija pamirštama, pradėjus kalbėti apie ekonominius ryšius, nors ta pati Europos Sąjunga vienareikšmiškai primena, jog Rytų ir Centrinės Europos valstybėms nedera virti savo atskiros sriubos plėtojant regioninius ekonominius santykius su Kinija. Tai aiškiai suformuluota rugsėjo mėnesį Europos parlamento priimtoje rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos ir Kinijos santykių.

Prieš ką draugaujame?

Geopolitiniai žaidimai labai dažnai yra klampūs ir sunkiai išrišami – vis dėlto gera politika turi vieną esminę savybę: išlošia tas, kas mąsto iš ateities perspektyvos ir, prognozuodamas tą ateitį, geba matyti ne vien ekonominius santykius, bet ir platesnes – kultūrines, įtakų ir ideologijų pokyčių, naujų netikėtų tikrovės judesių kryptis.

Mąstant apie ateitį, galime skirti keturias dideles geopolitines plokštes – JAV, Europos Sąjungą, Kiniją ir Rusiją, kurių tektoniniai judėjimai neišvengiamai formuos XXI amžiaus pasaulio veidą.

Lietuva turi kelias alternatyvas. Ji gali bandyti žaisti savo atskirą žaidimą, manipuliuodama naryste Europos Sąjungoje ir jos parama bei atsigręždama į JAV, kai aštrėja saugumo klausimai, ir tuo pačiu metu kišdama kojas savo partneriams, kai mano, jog tai jai naudinga.

Teoriškai ji gali rinktis euroazijinę kryptį, tvirtindama savo ekonominius ryšius su Rusija ir laukdama demokratinio šios valstybės atgimimo.

Lietuva gali užmegzti tamprius ryšius su Kinija ir tapti Kinijos „Vienos juostos, vieno kelio“ svarbiu logistiniu centru prekėms keliaujant į Europos gilumą, tuo pačiu įtvirtindama ir savo santykius su Rusija, per kurią numatytas prekių srautų judėjimas.

Tvirtai tikiu, jog ne tik dėl Lietuvos pasirinktų vakarietiškų vertybių, pagarbos žmogaus teisėms bet ir dėl Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės išlikimo bei jos ekonominių interesų gyvybinga yra tik viena kryptis – nuosekli visaapimantį parama Europos Sąjungai, aktyvi kova už šios Sąjungos išlikimą bei JAV interesų paisymas, kai kalbama apie tos šalies globalius interesus, konkrečiu atveju, jos interesus Pietų Kinijos jūroje. Ši tarptautinio veikimo logika turėtų būti nuosekliai stiprinama, tuo pačiu metu atsisakant manipuliacijų. Keista būtų tikėtis, kad mūsų tikrieji sąjungininkai nematys figos lapelių, kurias pridengiame plėtojamus santykius su jų priešininkais, naiviai aiškinant, jog esą tai tik business as usual, niekaip nepaveiksiantis mūsų strateginių partnerių interesų.

Europos Sąjungos branduolio valstybės (nepamirškime apie tai, jog būtent Vokietija, Prancūzija, Italija mums kol kas dovanoja labai didelę mūsų biudžeto pajamų dalį) vis labiau nerimauja dėl Kinijos investicijų  bei labai ciniško šios valstybės veikimo, nesilaikant skaidrumo, viešųjų pirkimų europinio reglamento, galų gale, intelektinės nuosavybės vagysčių. Neatsitikinai vos prieš porą mėnesių Europos Parlamentas aiškiai priminė 16+1 formato valstybėms, tarp kurių yra ir Lietuva, jog žino apie stiprėjančią Kinijos įtaką šių valstybių rinkoms, bei paragino jas elgtis taip, kad nebūtų pakenkta nacionaliniams ir Europos interesams dėl trumpalaikės finansinės paramos, ilgalaikių įsipareigojimų bei potencialiai didesnės politinės įtakos, kuri atsirastų dėl plėtojamų santykių su Kinija.

Kita vertus, kasdien vis labiau aštrėjanti tiek ekonominė, tiek geopolitinė įtampa tarp JAV ir Kinijos taip pat verčia Lietuva priimti aiškesnę poziciją. Naivokas įsivaizdavimas, jog protekcionistinė politika baigsis kartu su daugeliui tokiu nemielu ir esą sunkiai prognozuojamu dabartiniu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, vakar dienos politikai perša mintį, jog pralaukus šiuos nepalankius metus, vėl matysime stiprėjančią globalią atvirą pasaulio ekonomiką. Štai ši mintis yra mažų mažiausia abejotina.

Globali ekonomika veikia ciklais ir didesnį ekonominį atvirumą keičia užsidarymas, ir tai nėra jokia istorinė naujovė.

Kita vertus,  Kinijos ir JAV dabartinės grumtynės ne tokios paprastos, kaip galima spėti iš pirmo žvilgsnio, ir tikrai neapsiriboja vien prekybos karu. Kinija šiame konflikte siekia išsaugoti savo ekonominius ryšius su JAV ir tuo pačiu išvengti karinių konfliktų prie savo krantų toliau dominuojant Pietų Kinijos jūroje. JAV, savo ruožtu, siekia sukurti tokius ekonominius santykius su Kinija, kurie atitiktų JAV dabartines ir prognozuojamas, o ne trisdešimties metų senumo, JAV ekonomines realijas. Amerikai taip pat svarbu išsaugoti savo kontrolę Ramiajame vandenyne bei stabilią poziciją Kinijos rytų trikampyje (Japonijoje, Pietų Korėjoje, Filipinuose, Singapūre bei Taivane, santykiai su kuriuo stebėtinai sparčiai atkuriami).

Mūsų pasirinkimai vis labiau politinės ir net karinės įtampos kamuojamame pasaulyje privalo būti aiškesni ir paremti kertinėmis vertybėmis.

maldeikiene.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

GED       2018-11-15 19:50

Reiktu paskelbt ekonomines sankcijas Kinijai:)

Albui       2018-11-14 23:19

patinka Centro Komiteto gelbėtojai, bravo! Sveikiname!

Albas       2018-11-14 16:35

Maldeikienė tik patvirtino, kad nei buvusieji, nei esami ir, deja, visi kandidatuojantys į būsimus vadus nemoka, o ir nenori valstybę valdyti ir formuoti jos politiką savarankiškai, atsižvelgiant tik į savo Tautos ir Valstybės interesus. Išimtis gal tik A.Juozaitis, už jį ir atiduosiu savo balsą.

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2018-11-13 14:43

Iš okupuotosios LRT sklindančios komunistinės propagandos dėka:
klastingųjų komunistuojančių landsberginių gauja (berods 2004 metais) sudarė politinį sandorį su Politinių Kalinių ir Tremtinių Sąjunga (rodoma budelių ir kankinių bičiulystė);
prezidentė - komunistė;
komunistė prezidentė net su partizanu Juozu Jakavoniu - Tigru bičiuliuojasi
http://varena.lt/naujienos/prezidente-dalia-grybauskaite-pagerbe-kasciunu-kaime-gyvenanti-partizana-juoza-jakavoni-tigra/

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2018-11-13 14:38

Lietuvos prezidentė komunistė Dalia Grybauskaitė nusilenkė Kinijos Komunistų partijos generaliniam sekretoriui Xi Jinpingui.
L. g. dera.

Blogio imperijos       2018-11-13 13:49

ir jos sąjungininkių kolaborantai veržiasi į valdžią ir į verslo aukštybes pro kur tik gali, kvailindami ir apgaudinėdami runkelyną. Ko šita ponia nededa ant stalo savo maskoliškų disertacijų, nesuprantate, žmones paprasti, ane? Negi pasiduosite vėl apgaunami kaip tie kvaili žirmūniškiai Vilniuje, tiesa?

viskas daug paprasčiau,Maldeikiene       2018-11-13 12:19

Kinija šiandien nori/nenori yra viena sėkmingiausių IR GALINGIAUSIŲ pasaulio valstybių.Vienareikšmiško recepto kaip reiktų elgtis nepamirštant savo interesų nedidelei Lietuvai tikriausiai nėra.Kaip nėra ir kitoms ne super galingoms pasaulio valstybėms. Tai - kasdienės ,subtilios diplomatijos klausimas .Ponia ,netoliaregiškai pabandė išradinėt kažkokį receptą Lietuvai .Gerai ,kad stengias.Blogai ,kad nesupranta esmės. Išvada:Grybauskaitės “žvalgyba” tikrai geras sprendimas,teikiantis vilčių pradėt savitarpio naudingam dialogui. Atsiveria tam tikros galimybės ,aiškiau tariant.Kurių anksčiau neturėjom ,o Minskas jau jomis ir naudojasi. Ir sėkmingai naudojasi.Kodėl vokietukai sulindę pas tuos blogiečius kinus ir turi iš to didžiulės naudos. Aplamai - su Kinija ,kadangi ji mums ,skirtingai nuo Rusijos, tiesiogiai net negali grasint, visai kitas reikalas ,nei su agresyviais kaimynais lenkais ar rusais.Akivaizdu ,kad naudą net geopolitiniu požiūriu vienareikšmiškai pajuto ir “DIKTATORIUS” Lukašenka.

to Lietuvos rytas išspausdino       2018-11-13 11:27

Agituoji už CK Pirmojo sekretoriaus gelbėtoją? Nemanai, kad nusikalsti, pasisakydamas už Bolševikų fiurerio gelbėtoją arba Vasaros 5?

to Baras       2018-11-13 11:24

Ragini išduoti Tėvynę ir tapti Žečpospolitos dalimi, ane?

Baras       2018-11-13 11:23

Trumpai esmė apie JAV politikos motyvus: kol pasaulyje dominavo, tol propagavo laisvą prekybą ir globalizmą. Kai dominavimui gresia pavojus, keičia žaidimo taisykles ir gręžiasi į nacionalizmą. Kitaip sakant, “vertybės” pritaikomos saviems interesams smile. O savų interesų neturinčios (nesugebančios jų ginti) šalys toliau iš inercijos gieda apie “vertybes”.

Žinot,       2018-11-13 11:23

Madame, klokite savo maskolišką disertaciją ir sužinosime, kas pati per politinė paukštytė?

Baras       2018-11-13 11:17

Aklai šokinėjant pagal didžiųjų interesus (ir nepaisant savųjų) galima likti prie suskilusios geldos. Jau dabar Lietuvos politikai pasimetę, kai Vašingtono politika vienokia, o Berlyno-Paryžiaus kitokia. Dilema kam atsiduoti ir kam parsiduoti? Reikia daugiau galvoti apie save ir mažiau kartoti propagandines klišes apie žmonių teises ir demokratines laisves. Ir daugiau šnekėtis su kaimynais. Lietuvai būtų visai naudinga pritarti Lenkijos-Vengrijos politikai. Deja, liberaliai komjaunuoliškas Lietuvos elitas vadovaujasi kitokia logika. Ir ta logika nebūtinai yra pagrįsta Lietuvos interesais.

Mane        2018-11-13 10:57

visada stebino jos akiniai. O apie straipsnį neturiu, ką pasakyti. Tiesiog, rašinėlis.

stebėtojas       2018-11-13 10:30

Turinčiam analitinį mąstymą, šis straipsnis suprantamas ir pagrįstas.Ačiū.

albina       2018-11-13 10:12

Keistoka,kad Lrytas,keista,kad lavastė tiek dėmesio skyrė Juozaičiui.Kaip tuo straipsniu pasinaudos Dviračiožynios,matysim.Bet juk galima tą straipsnį perkelti ČIA ar bent padiskutuoti.Man kandidatas pasirodė žmogiškas ir ne melagis.Man asmeniškai tai svarbu.
Ponia Aušra tik ką skelbėsi Kinijos drauge,dabar skelbiasi drąsia kandidate.Man nepriimtina,kai kandidatės Š.ir M.blokuoja FB *draugus*už nuomones ir net su kolegomis nevengia patyčių.

nuomonė       2018-11-13 9:46

Trūksta žodžių, boba ir tiek, nenorėčiau tokios mokytojos.

komentaras       2018-11-13 9:29

Na cia jau straipsnis yra visai i lankas. Tas renginys Kinijoje buvo pirmoji (!) Kinijos paroda skirta importui. Ar Lietuvai nereikalingas eksportas i Kinija? Ar be cia isvardintu kitu valstybiu vadovu ten nedalyvavo ivairiu valstybiu ministrai ir verslas, iskaitant ES valstybiu zemes ukio, prekybos, ekonomikos ir t.t. ministrus? Taigi pagooglinkite, informacija yra viesa.
Aisku, kad tas renginys yra propagandinis Kinijos veiksmas, bet nereikia cia galvoti, kad ekonomines naudos is to nebus. Bus, ir dar abiems pusems. Ir tos mintys del Kinijos investiciju (ne)saugumo, cia ne visai i tema.
Sorry, negaliu daug rasyti, reikia eiti dirbti:). Bet sitas straipsnis yra eilinis isterinis opusas is temos- as tik viena zinau geriausiai, as esu ekonomiste. o visi kiti yra durniai. Galima Grybauskaite megti, galima nemegti, bet ment jau minimalaus pbjektyvumo noretusi

Lietuvos rytas išspausdino       2018-11-13 8:13

Lavastės straipsnį apie Juozaitį,bet komentuoti neleidžia.Tik konservatoriai komentuoja.

Labai svarbus straipsnis.       2018-11-13 7:54

“Rinkis šiandien kam tarnausi…“Labai teisingai pažvelgta.Lietuva išbandoma.Ir čia ne vien apie Kiniją.Tokie keisti dabartiniai pasirinkimai eis per visas sritis.Kai pradėjo atiminėti vaikus,tai dabar jau ir Kinija gera ir t.t…Laukia sunkūs laikai?

taigi        2018-11-13 3:28

aiskiai jauciamas noras moteriskei pasedeti ant dvieju kedziu,gal jau uzteks mums tu apsisaukusiu ekonomistu.

Dzeikas       2018-11-13 0:43

Morali politika? Berods sajudiniai marskinius ant krutines plese, Vakarue buvo pasiryze 1992m mokyti…
Siaip, kad Lietuva anksciau ar veliau ses su totalitariniais rezimais prie vieno stalo galima buvo uztikrintai kalbeti butent po Garliavos 2012m. Iki tol galima buvo spelioti 50/50 ar kitokiu santykiu. Ar jus tikite, kad vidaus politikoje gali elgtis kaip banditas, o uzsienio kaip dzentelmenas? Taip nebuvo, nebuna ir nebus. Na but banditu per silpni esam, bet ant zegso pastovet, pameluot, auka priviliot, pasnipineti banditui, isduoti lemiamu momentu - ta galime.
O , ka daryti - gyventi tai reikia, kaip parodijavo neprilygstmasis Radio Show. Toks musu valstybes vaidmuo tarptautineje politikoje ir kitoks but ir negali - vidaus politika lemia butent tokia role.

Taigi,       2018-11-13 0:40

kai surenki tiek egzotinių šalių egzotinių partijų egzotiškų pavardžių, smegenys jau atsisako būti toliau žaginamos. Tad toliau skaityti ir nebeverta.

KĄ DARYTI       2018-11-12 22:47

Ponia Pretendentė pynė, pynė, bet taip konkrečiai ir neatsakė. Tai su Kinija labiau mums bendrauti, ar su Rusija? Taip ir nesupratau perskaitęs iki galo kuri iš šių šalių geresnė. Kinija, berods, kažkur toliau nuo mūsų, lyg ir nepriklauso Europai?


Rekomenduojame

Vygantas Malinauskas. Pliažas ir liberalioji laisvė

Panaikinus abortą draudusį įstatymą pernai Airijoje atlikti 6 666 abortai

Kun. Nerijus Pipiras. Gyva tauta, kol atmintis gyva

Romualdas Žekas. Ar gali kvailiai turėti valstybę?

Laurynas Kasčiūnas. Raštas prieš J.Lukšą-Daumantą tėra istorijos neišmanymas ir klaida?

Vytautas Sinica. „Lietuvos žydų bendruomenė daro viską, kad būtų verta ir teisinga paskelbti ją antivalstybine organizacija“

Rasa Čepaitienė. Mindaugo kodas

Vidmantas Valiušaitis. „Blondinas su peruku“ į J.Lukšą nepanašus nė iš tolo. O štai į Hamanną – labai panašus

Algimantas Rusteika. Apie gerus ir paklusnumą

Per atvirai. Faina Kukliansky ir rabinas Andrew Baker: „Manome, kad Seimui nederėjo skelbti 2021-ųjų Juozo Lukšos-Daumanto metais“

Lietuvos teismai nusprendė: Darbo partija atgaus neišmokėtą dotaciją – 1,8 mln. eurų, arba Kam ir vėl prireikė Darbo partijos?

Geroji Naujiena: mes nesame skolingi kūnui

Įbauginti prezidentai. Vytautas Matulevičius prakalbino Valdo Adamkaus vyriausiąjį patarėją Darių Kuolį

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.