Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Aušra Maldeikienė. Per brangus gyvenimas: kieno galioms jį pakeisti?

Tiesos.lt redakcija   2016 m. liepos 1 d. 1:36

9     

    

Aušra Maldeikienė. Per brangus gyvenimas: kieno galioms jį pakeisti?

Lietuviškasis Occupy Wall Street (toliau OWS) daugiaprasmiu vardu „Gyvenimas per brangus“ prasidėjo praėjus beveik penkeriems metams nuo tos 2011-ųjų rugsėjo 17-osios, kai taupymo politikos prislėgti vienos iš labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių piliečiai pasakė, kad nebenori taikstytis su socialine ir ekonomine nelygybe.

Vieta protestui Vilniuje, tiesa, pasirinkta šiek tiek kitokia: jei amerikiečiai apsistojo finansinio šalies centro prieigose esančiame Zuccotti parke (simboliškai dabar vadinamame savininko pavarde, nors anksčiau jis turėjo Laisvės aikštės parko vardą), tai lietuviškieji „okupantai“ sustojo Vyriausybės durų prieigose. Tiesa, kiek toks skirtumas atsitiktinis, o kiek nulemtas pačios judėjimo prigimties, kol kas pasakyti sudėtinga, juolab kad po kelių dienų išstumti į Kudirkos (dar vienas galimas laisvės simbolis?) prieigas, dabar studentai ir jiems prijaučiantys išties atsidūrė arčiau finansinio investuotojų centro, kuri savotiškai gali atstovauti ir SEB banko centrinės būstinės pastatas.

Studentus palaikyti nusprendžiau jau pirmąją jų protesto dieną (tai ir matote šioje birželio 23 dieną dar prie Vyriausybės durų padarytoje nuotraukoje). Tai nebuvo atsitiktinis veiksmas: jau gerus 16 metų, nuo apytikriai 2000-ųjų, labai aiškiai jaučiu, kad Lietuva pasuko keliu, kuris pačia savo socialinio-ekonominio modelio išsunkiančia prigimtimi naikina šalies žmonių laisvę, tad vis laukiu dienos, kai pamatysiu tuos, kurie imsis pagrindų ir pabandys atsikovoti paprastas piliečių teises.

Tikėjimas tuo, kad ekonomika yra pirma žmogaus; politikos, kaip interesų derinimo meno, pakeitimas politika, kuri tik įteisina pinigų ir stambiojo verslo interesus; verslininkų paskelbimas gėrio ir pasaulio kūrėjais, tokią teisę atimant iš visų žmonių; naudos privatizavimas tuo pat metu suvisuomeninant nuostolius; neproporcingas valstybės išlaikymo naštos permetimas ant vidutines pajamas gaunančių samdomų darbuotojų pečių; ekonominis šeimų naikinimas dėl itin menkų atlygių atimant jų teisę į laisvalaikį ir bendravimą su vaikais; pensininkų papirkinėjimas jų vaikų gyvenimų sąskaita – deja, tikrai ne visos bėdos, kurios ištiko valstybes, pasirinkusias neoliberalizmo kelią, taigi, ir Lietuvą, kur galiausiai pinigai (finansai ir stambus verslas) privatizavo ekonomiką, o biurokratai nusavino politiką.

Giluminiai pokyčiai, kuriuos per pastaruosius 35 metus sukėlė tetčerizmas ir reigonomika, pasaulyje suvokiami plačiau ir giliau, vis dėlto, manau, jie anksčiau ar vėliau bus aptarti ir lietuviškame kontekste. Nors tada, aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, buvo deklaruojama, kad taip bus kuriamas liaudies kapitalizmas[1], iš esmės kalbėta apie tris esmines nuosavybės santykių pertvarkas[2]:  (1) platesnę privačią būstų nuosavybę; (2) platesnį dalyvavimą akcijų rinkoje ir (3) verslininkystės ekonomiką, kuri remiasi didesne smulkaus verslo dalimi ir vadinamąja privačia praktika, darbu sau. Skamba gražiai? Bent man, taip. Deja, šis eksperimentas baigėsi nelauktais rezultatais.

Būstų privatizavimo revoliucija baigėsi tuo, kad daugybei šeimų įmokos bankams už paskolas tapo nesibaigiančiu galvos skausmu, o daliai – romantiška svajonė apie nuosavybę virto … neįgyvendinama svajone ar net atimtu būstu. Viltis, kad privatizacija pavers šalį smulkių kapitalistų nacija, irgi pasirodė besanti iliuzija: po visų lyg ir sėkmingų valstybės turto privatizacijų,  paaiškėjo, kad privačių asmenų valdomų akcijų dalis yra mažesnė, nei buvo iki smulkių kapitalistų revoliucijos;  privatizuotose šakose neatsirado realios konkurencijos, o natūralių monopolijų kainas didžia dalimi ir toliau reguliavo armija valstybės klerkų. (Lietuvoje privatizacija irgi nesukūrė smulkių kapitalistų klasės). Galiausiai, nors ir kalbėdamas puritoniško krikščionio akimis neoliberalizmas verslą pateikė kaip moralės fenomeną, tikrovėje jis sukūrė  nežaboto materializmo pasaulį, kuris pagimdė perdėm individualizuotą visuomenę, kurioje valstybės monopolijas pakeitė privačios monopolijos.

Visos šios, manau, prigimtinės neoliberalizmo bėdos kamuoja ir Lietuvą, tad viena ar kita forma neišvengiami ir panašūs protestai.

OWS judėjimas kalbėjo apie socialinę ir ekonominę nelygybę, godumą, korupciją ir stambaus verslo, pirmiausia, finansinio, įtaką valstybės elitui. OWS šūkis „Mes esame 99%“ kreipė savo protesto smaigalį  į pajamų ir turto paskirstymo nelygybę.

Lietuviškas judėjimas ne toks atviras arba (kol kas?) galutinai nesusiformavęs. Pasirinktas šūkis „Gyvenimas yra per brangus“ yra daugiaprasmis, aiškiai neapibrėžtas. Vieši judėjimo dalyvių pasisakymai Asamblėjose (čia dar vienas lietuviškojo studentų judėjimo panašumas su OWS, kurio dalyviai sutarimu paremtus sprendimus priimdavo bendrose asamblėjose) akcentuoja naujojo Darbo kodekso klausimus. Savo Facebook paskyroje anoniminis judėjimo dalyvis rašo: „Mąstantys žmonės suvokia, kad Lietuvą naikina ne aukštos kainos, o pasityčiojimo vertos algos ir mokesčiai joms. O šie du veiksniai yra tiesiogiai susiję su naujuoju Darbo kodeksu, kuriame naikinama jėgos pusiausvyra tarp darbuotojo ir darbdavio. Šis DK parengtas vadovaujantis Lietuvoje sunkiai galiojančiu principu, kad darbdavys ir darbuotojas gali susitarti apie sąlygas. Vadinasi, arba neįgyvendinamas, arba aiškiai suteikiantis persvarą ne silpniausiajai pusei“. Taip, bent kol kas judėjimas išoriškai pasirodo tik kaip samdomų darbuotojų protestas, nors nuorodos į „silpnesnę“ santykių pusę galiausia leistų kontekstą gerokai išplėsti.

Man asmeniškai didžiausią įspūdį paliko ne itin detalus Darbo kodekso trūkumų vardijimas, o bandymas apibrėžti šio judėjimo veikimo formas. Praktiškai visi bent jau birželio 29 dienos Asamblėjoje kalbėję judėjimo dalyviai akcentavo asmeninį veiksmą, neperduodami judėjimo galių naujiems galimiems lyderiams, kurie, jų manymu (sutinku!), nukreiptų dėmesį nuo horizontalaus bendruomeninio veiksmo ir asmeninės atsakomybės.

Štai tas jaunųjų protestuotojų skatinamas horizontalus veikimas (pavyzdžiu pasitelkta net Katalikų kronikos istorija) ir gali tapti naujo politinio bendruomeninio veikimo forma.

Ir būtent todėl, kad jaunieji judėjimo dalyviai nekalbėjo apie kažką, kas turėtų įgyvendinti jų norus, o visų pirma akcentavo platesnį nehierarchinį veiksmą, nusprendžiau šią penktadienio naktį praleisti su judėjimo dalyviais ir bandyti suprasti daugiau.

Jei suprasiu, parašysiu.

[1] 1986 metų kovą Konservatorių taryboje M. Thatcher sakė, kad kuria liaudies kapitalizmą, kuris „vyrams ir moterims iš gatvės, suteikdamas nuosavybę, teikia galią ir leidžia eiti aukštai pakelta galva“.

[2] Plačiau galima perskaityti šiame bloge.

maldeikiene.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jules       2016-07-5 10:53

Ekonomika per dažnai ne mokslas jau, o atvira demagogija - pasakaitės naivuoliams. Kad taptum ekonometrinės analizės katedros docente ar docentu mažu mažiausiai reikia, kad ruskiai vėl mus okupuotų, o kolaborantai papultų į MGU. Ar jums reikalingos kakarinės ar rimti politikai, ką?

Pikc       2016-07-3 17:22

“Studentus palaikyti nusprendžiau jau pirmąją jų protesto dieną” - gal prieš puolant palaikyti, reikėjo pasidomėti, KAS tai per fauna (https://plus.google.com/118198014712853689988/posts/fqwordCZaEh)? wink

Hmm       2016-07-3 14:03

Maldeikienės straipsnis labai į temą, tik galima buvo ir keletas “ekonominių” rodiklių pateikti, kad būtų aiškiau… Per paskutinius 50 metų darbo našumas pasaulyje padidėjo vidutiniškai 2,5 karto. Kaip tai įtakojo samdomo darbuotojo gyvenimą. Sutrumpėjo darbo diena ar savaitė? Pailgėjo atostogos? Anksčiau išeinama į pensiją? Gal tada nors perkamoji atlyginimo galia padidėjo? Nieko panašaus… Tai kur tie pinigai nusėdo? Gal šiaip prapuolė ir tiek? Nieko panašaus… Apie 80-tuosius metus puse viso pasaulio turto valdė 10 proc. turtingųjų, o 2015 metais jau 1 proc. Per 35 metus turto koncentracija padidėjo 10 kartų... įspūdinga… Jei ir toliau gyvensime pagal tokį antiekonomikos, antirinkos modelį mūsų vaikai sulauks kai pusę viso pasaulio turto valdys VIENAS ŽMOGUS, O anūkams šviečiasi apskritai vieno žmogaus diktatūra…

stasys       2016-07-2 21:16

Ir tai moters išmanančios ekonomikos pradmenys komentaras ? tapti politiku gali visi o politikas ekonometrinės analizės katedros docente toli gražu ne. Tai kam tada tas patosas jai .? nesuprantu .

eretikas       2016-07-1 22:52

” judėjimo dalyviai akcentavo asmeninį veiksmą, neperduodami judėjimo galių naujiems galimiems lyderiams…”
“Štai tas jaunųjų protestuotojų skatinamas horizontalus veikimas ir gali tapti naujo politinio bendruomeninio veikimo forma.”
Kažkas naujo aritmetikoje.

Julius Puras       2016-07-1 21:25

” kaip moralės fenomeną, tikrovėje jis sukūrė  nežaboto materializmo pasaulį, kuris pagimdė perdėm individualizuotą visuomenę” daskaičiau iki tos vietos kada Maldeikienė pakilo į tokias aukštybes kad jau toliau nėra kur tik atgal į komunizmą.

Tik       2016-07-1 20:56

Diktatūros

Jules       2016-07-1 20:38

Ar Jums dar nepabodo auksaburniai ir auksaburnės iki rinkimų?

Gerai       2016-07-1 11:17

Kaip ten bebūtų, jaunimas gal ir ne visai suprasdamas, kaip tai padaryti, bet jie protestuoja. O kur kita, didžioji dalis runkelių, kodėl jie neprisideda prie protestuotojų. Kai gali nuveikti, išspręsti Lietuvos bėdas 100 jaunuolių ir mergaičių, kai tūkstančiams runkelių  į tai nusispjaut. Jie geriau pabėdavos koks sunkus gyvenimas, bet palengvinti tą gyvenimą patys nenori. Ateitų ta tūkstantinė masė prie vyriausybės, seimo ne tik su plakatais bet ir su šakėmis ir kitais padargais su kuriais galima būtų duoti kai kam per galvą už šią betvarkę. Tada tikrai kažkas pagerėtų.


Rekomenduojame

Romas Lazutka. Milijardai dar tik pažadas verslui, o žmonių skurdas jau čia

Liudvikas Jakimavičius. Galimi paaiškinimai

Algimantas Rusteika. Šitie neramumuose ir riaušėse būtų pirmieji

Vytautas Sinica: Ką daryti su Lietuvos ekonomika? Įgalinti lietuvius pačius kurti darbo vietas

Kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas: Pandemija nėra Šėtono pergalė

Geroji Naujiena: Jėzau, Tu mūsų viltis

Ramūnas Aušrotas. Naujoji Zelandija skubos tvarka liberalizavo abortus

Nijolė Bulotaitė. Kunigas Alfonsas Lipniūnas: lietuviško žodžio ir katalikiškos meilės galia

Kaip karantinas pakeitė lietuvių gyvenimą?

Ramūnas Aušrotas. Net ir katalikiškoje mokykloje apie „Didžiąją Prancūzijos revoliuciją“ dėstoma liberalų propaganda

Povilas Gylys. Nerimas dėl ekonominės krizės suvaldymo

Susipažinkime: Dievo Tarnas kun. Alfonsas Lipniūnas

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie Cacą ir Kaką

Laimonas Kairiūkštis. Ar visiems verslininkams reikia padėti?

Liudvikas Jakimavičius. Kova su korona iš mano balkono

Jurga Karčiauskaitė-Lago. Ispanija – pavyzdys kaip nedaryti!

Tikintieji kviečiami kasdien drauge melstis šv. Juozapo maldą

Vytautas Rubavičius. Karūnuotasis keičia pasaulį

Rasa Čepaitienė. Karantinas (II): kinų pavasaris. Antroji dalis: politekonominė

In memoriam: Vaclovas Bagdonavičius

„Iš savo varpinės“. Naujausios PSO rekomendacijos: karantinas COVID-19 nesustabdys?

Marius Malakauskas. #LaikykisVeryga

Italija: kunigas, atidavęs kitam pacientui savo plaučių ventiliatorių, mirė nuo koronaviruso

Neringos Venckienės pranešimas spaudai: Ar buvo galima tikėtis kitokios teismo nutarties?

Vytautas Radžvilas. Dagio „krikščioniškos“ frakcijos pavardės

Vytautas Sinica. Visi genijai pasiruošę vertinti po laiko

Mindaugas Skrupskelis iš Kinijos: kovo 26-osios įrašas apie pasaulio atsaką į CoVid-19 iššūkį

Aras Lukšas. Precedento neturinti byla: Lietuva prieš nacizmą

LGGRT Centro tyrimo išvadas patvirtino Rusijos Federacijos valstybinis archyvas

Susitelkusi Lietuva. Mykolas Kleck: „O, Lietuva, kaip aš tave myliu“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.