Ekonominė politika, Savivalda

Aušra Maldeikienė. Kokia Vilniaus miesto skola?

Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 1 d. 9:00

8     

    

Aušra Maldeikienė. Kokia Vilniaus miesto skola?

Prabėgus 9 mėnesiams nuo darbo Vilniaus taryboje pradžios trumpas atsakymas būtų „Nežinau“.

Savaime aišku, jog, skaičiai, kuriuos pateikinėja (būtent, pateikINĖja, bet ne pateikia ir pagrindžia) Savivaldybės administracija, man žinomi. Sausio 20 dieną p. V. Jako, Savivaldybės Finansų direktoriaus, laiške rašoma, kad sausio 1 dieną ji sudarė 395,3 mln. EUR, sausio 28 dieną man Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja jau aiškinta, jog tas skaičius – 383 mln. EUR. Tiesa, jei tikėsime Vilniaus meru, tai 2015 metų balandžio 27 dieną ta skola sudarė 356,9 mln. EUR, liepos 9 dieną buvo 2,4 proc. mažiau arba 348,4 mln. EUR ir tada meras sakė, kad „keliame tikslą — sumažinti ateityje skolą“. Jūs ką nors suprantate? Nes pagal skaičius, kuriuos matau dabar, po pusmečio, 2016 metų sausio pradžioje skola buvo beveik 47 mln. EUR, o mėnesio pabaigoje – 34 mln. EUR didesnė nei pernai liepą.

Beje, Savivaldybės kontrolierius savo rašte Kontrolės komitetui teigia, kad jam Finansų departamento pateiktais duomenimis, ta skola 2016 metų sausio 1 dieną sudaro 304,9 mln. EUR palyginus su 202,2 mln. EUR 2015 metų pradžioje. Kodėl ir kaip susidaro toks skirtumas, paaiškinsiu rytojaus tekste, ten pasakysiu ir tai, kuo tai gresia. O dabar iš eilės.

Dar pernai rugsėjo mėnesį aiškinau, kad Vilniaus miesto administracija nevaldo savo finansų, skaičiai nėra aiškūs, Finansų departamento darbuotojai neskiria pajamų ir įplaukų (tai rodo Ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdžių įrašai, viešai prieinama informacija miesto svetainėje, reklaminiai tekstai „Lietuvos ryte“ ir kitur), paskolas traktuoja kaip savivaldybės pajamas, įsipareigojimus skirsto į skolas (kreditorinius įsipareigojimus tiekėjams) ir paskolas (bankams), tik pastaruosius kažkodėl traktuoja, kaip tikrus skolinius įsipareigojimus, kuriems turi būti skiriamas prioritetas ir kurie turi būti dengiami, kai tuo tarpu skolos tiekėjams (taigi, vilniečiams) gali būti dengiamos tada, kai kas nors labai supyksta arba, kaip man kartais rašote, kai randama gerų draugų, galinčių procesą paskubinti.

Vilniaus miesto mero patarėjas A. Zubriakovas 2015 metų rudenį Delfi.lt aiškino, kad „daugiausiai skiriama išmokų vykdymui savivaldybės paskoloms grąžinti (įskaitant palūkanas)“. Duomenys rodo, kad ponas Zubriakovas buvo teisus, tačiau tik tokiu atveju, jeigu sakysime, kad svarbūs tik savivaldybės įsipareigojimai bankams. Deja, skolos tiekėjams (t.y. miesto verslui ir gyventojams) pernai labai išaugo: jei mokėtinų įsiskolinimų, kurių vykdymas pradelstas 45 dienas, 2015 metų sausio 1 dieną buvo 23,7 mln. EUR, tai paskutiniąją metų dieną ta suma jau siekė 99,0 mln. EUR. Kaip matome, Savivaldybės skolos nesusitraukė.

Manipuliacijas skaičiais Vilniaus miesto savivaldybėje vykdo tikri profesionalai. Jie praktiškai kasdien „išmeta“ dešimtis naujų lentelių, skaičiukų, lapelių, matyt, tikėdamiesi, kad Tarybos narių nervai neišlaikys, ir susipainioję jie balsuos už bet ką. (Bloge įkelsiu pastarojo Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžio stenogramą ir įrašą, taigi, galėsite dar kartą pasiklausyti, kaip profesionaliai p. Jakas „kabina makaronus“ ir žarsto skaičiukus – lyg ir apsimesdamas kvaileliu ar lyg ir kitus tokiais laikydamas, bet taip ir neatsako į aiškiai užduodamus klausimus).

Man asmeniškai buvo itin keista, kad Finansų departamento direktorius, Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje sausio 13 dieną pristatydamas biudžeto projektą, nesugebėjo atsakyti į trivialų klausimą, kokia bus miesto skola 2016 metų pabaigoje, jeigu planuojamas 24,6 mln. EUR biudžeto deficitas? Šį ir kitą klausimą direktorius užsirašė, tad praėjus savaitei gavau atsakymą. Ir štai čia prasideda absoliutus absurdas.

Atsakymas skamba taip: „Biudžeto deficitas – tai išlaidų ir pajamų skirtumas, susidarantis, kai biudžeto išlaidos viršija pajamas. Įvertinus sumažintus asignavimus 3,0 mln. EUR iš skolintų lėšų Švietimo, kultūros ir sporto departamento 01 programai: Savivaldybės investicijų programoje planuojamų ugdymo įstaigų modernizavimo projektų, finansuojamų Klimato kaitos spec. programos lėšomis, bendrajam finansavimui užtikrinti (keičiamas finansavimo šaltinis, numatant asignavimus iš savivaldybės biudžeto lėšų, kaip to reikalauja paramos lėšas tvirtinanti įstaiga), prognozuojamas 2016 m. biudžeto deficitas – 24,6 mln. EUR, skolos pokytis (sumažėjimas) per 2016 m. – 26,9 mln. EUR. Prognozuojama skola 2016-01-01 – 395,3 mln. EUR, 2016-12-31 – 368,4 mln. EUR.“

Paskaitai ir, akivaizdu, kyla klausimas: kaip turint tokį 24,6 mln. deficitą panašia 26,9 mln. EUR suma mažėja miesto skola? Deficitą numatoma finansuoti skolinantis. Bet tokiu atveju miesto skola galutinai mažės tik vos per 2 mln. EUR arba mažiau nei procentu nuo prognozuojamų pajamų (262,4 mln. EUR). Ar tai tikrai atsakingas biudžetas, kaip mus bando įtikinti miesto meras?

Dar blogiau tai, kad Tarybai pateiktuose dokumentuose prie Vilniaus miesto pajamų vėl priskiriamos paskolos ir apyvartos lėšų likutis. Kai gauni paskolą, turi daugiau įplaukų, bet pajamos tikrai nepadidėja. Pernykščių, 2015 metų, apyvartos lėšų likutis taip pat negali būti planuojamos 2016 metų pajamos, nes jos jau gautos 2015 metais, ar ne? Netikite, kad solidūs Vilniaus miesto „finansistai“ taip nusikalba? Prašau – reklaminis, matyt, to paties jau minėto pono A. Zubriakovo tekstas (autorius apdairiai nutylėtas): savivaldybės pajamos – 301,1 mln. EUR, valstybės dotacijos – 125,7 mln. EUR, apyvartos lėšų likutis – 19,8 mln. EUR ir (!) skolintos lėšos – 24,6 mln. EUR. Gėda, bet faktas: šalia miesto ženkliuko parašyta „Iš viso 471, 2 mln. EUR“ (ta lentelė yra ir teksto įžanginis paveikslėlis).

Penktadienį, sausio 29 dieną, Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje ponas Jakas ironiškai mestelėjo, kad čia viskas normaliai. Man ne, nes paskola gali virsti „pajamomis“ tik tam, kuris tiki, kad paskolų grąžinti nereikia.

Cituoju aptariamą reklaminį tekstą toliau: „Pristatydamas biudžetą Vilniaus miesto meras teigė, kad didesnį miesto finansų tvarumą ir pokyčius pajus kiekvienas vilnietis: Šių metų biudžetą planavome itin atsakingai“.

Kiek išties „atsakingas“ ar „tvarus“ suplanuotas biudžetas, rodo ir tai, jog Savivaldybės ketina nevykdyti įstatymo. Komiteto posėdžio metu pasiteiravau dėl situacijos su kreditorinių įsiskolinimų (kitaip sakant, skolų tiekėjams) situacija. Po savaitės (ar tikrai tai neturi būti atsakoma tą pačią minutę?) gavau tokį atsakymą: „Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta, kad Savivaldybės 2017-01-01 kreditinis įsiskolinimas (be paskolų), palyginti su 2016-01-01, turi sumažėti 15 procentų įstatymo 7 priede nurodytų prognozuojamų Savivaldybės biudžeto pajamų (262,4 mln. EUR), t. y. turi sumažėti 39,4 mln. EUR. Prognozuojamas sumažėjimas – 26,9 mln. EUR. Sumažėjimo trūkumas – 12,5 mln. EUR.“

Atsakymas rodo, kad turime dvi labai rimtas problemas.

Pirma, pagal Biudžeto sandaros įstatymą, deficitas turi būti įvertintas kaupiamosios apskaitos būdu: „Kiekvienos savivaldybės, kurios biudžeto išlaidos pagal pinigų srautus viršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, biudžetas vykdomas taip, kad biudžetinių metų išlaidos pagal įsipareigojimus neviršytų nominalių pajamų pagal įsipareigojimus, išskyrus išlaidas investicijų projektams finansuoti“. Kitaip sakant, nors neatidėliotini finansavimo poreikiai priklauso nuo grynųjų pinigų balanso, tačiau galutiniai finansavimo poreikiai priklauso nuo balanso, apskaičiuoto kaupiamuoju būdu, kai įplaukos ir išlaidos apskaitomos tuo metu, kai prisiimami jas atitinkantys įsipareigojimai.

Vilniaus miesto savivaldybės Finansų departamento pateikti dokumentai rodo, kad sandoriai apskaitomi grynųjų pinigų pagrindu arba įplaukos apskaitomos gavimo momentu, o išlaidos – faktinio mokėjimo metu (kaip pinigų srautai). Matome, kad paimtas piniginis deficitas ir ta pati suma nukelta į investicijas. Vis dėlto, kadangi tarp įsipareigojimų atsiradimo ir mokėjimų vykdymo praeina tam tikras laikas, tai biudžeto balansas, apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu, skiriasi nuo biudžeto balanso, apskaičiuoto kaupiamuoju pagrindu. Kai susidaro dideli mokėtinų sumų įsiskolinimai, skirtumas gali būti labai didelis.

Antra, planuojamas kreditorinis įsiskolinimas mažėja 12,5 mln. EUR mažiau, nei privalu pagal įstatymą. Kodėl ketinama nevykdyti įstatymo, nepaaiškinta.

Kol kas šiame pirmame tekste daugiau nesiplėsiu. Šie ir daugelis nepaminėtų „keistenybių“ patvirtina mano jau prieš keletą mėnesių suformuluotą nemalonią prielaidą, jog Vilniaus miesto Finansų departamentas nėra pajėgus realiai atlikti savo darbo, o pono V. Jako tokiose pareigose nelaikytų joks save gerbiantis vadovas (pastaroji pastaba skirta tiek p. Almai Vaitkunskienei, tiek miesto merui). Ir nelaikytų ne tik todėl, kad tai už finansinį sukčiavimą teistas žmogus, bet ir todėl, kad tai išskirtinai nekompetentingas tarnautojas.

Jeigu ponas V. Jakas nesupranta, kokios yra finansinės jo manipuliacijų skaičiais pasekmės, tai jis yra prastas finansistas. Jeigu ponas V.Jakas supranta, ką daro, ir manipuliuoja skaičiais, kad įtiktų merams (Zuokui ar Šimašiui – jokio skirtumo), tai jis irgi nekompetentingas, ir dar blogiau – moraliai purvinas žmogus. Paaiškinimai, kad p. Jakas labai protingas ir viską supranta, tik žino, kada ir kam ką sakyti, kad ilgiau užimtų savo pareigas (taip kalbama Savivaldybėje), man neatrodo logiškas, tačiau jei tai tiesa, tai dar blogiau.

Pateiktas biudžeto projektas tikrai nėra atsakingo biudžeto pavyzdys. Priešingai. Biudžeto įplaukoms augant, skola nemažėja, o įvertinus prievoles ir atsiskaičius su tiekėjais bent tokiu laipsniu, kokiu reikalauja įstatymas, pagal visus tuos manipuliacinius skaičiukus, kuriuos gavome iki šios dienos, miesto skola realiai padidės apytikriai 10 mln. EUR. Kiti skaičiai (apie juos rytoj) rodo, kad situacija nepalyginamai grėsmingesnė.

Kita vertus, plauti miestiečiams smegenis apie kažkokias sutvarkytas kiemų prieigas, kai tiems patiems miestiečiams esi skolingas iki ausų, tiesiog gėda. Sumokėkime už darbus tiems, kurie dirba. Išsiaiškinkime tuos, kurie vagia miesto pinigus ir prirašinėja neatliktus darbus. Tvarkykime visokius grindų ir greitųjų pagalbų ponus. Ir suvaldykime skolas bei jų augimą.

Ir tik po to kalbėkime apie naujas išlaidas ir atsakingą planavimą.

Deja, kol kas nematau jokios galimybės balsuoti už pateiktą biudžeto projektą.

maldeikiene.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tyler Durden       2017-02-6 10:47

Sunku suvokti, kiek turi būti “nusavinama” lėšų, kad Vilnius su savo žmonių, darbo vietų skaičiumi, EU įplaukomis, privačiomis investicijomis, apyvartomis, tarptautinėmis kompanijomis ir visais kitais “makaronais” vis tiek lystų skolon.
Čia gal koks atgarsis iš tų laikų kai ištisus dvarus kortomis pralošdavo?

teritorija be kontrolės       2016-02-6 10:42

nebuvo ir nėra rimtos kontrolės beveik nei vienoje vietvaldoje, gal daugiau nei 100eu vertės visų sandorių viešas skelbimas internete galimas vaistas

Mix       2016-02-2 14:43

Iš straipsnyje pateiktos informacijos visiškai akivaizdu, kad Finansų departamento vadovai nekompetetingi dirbti finansinį darbą. Tokius specialistus kuo skubiau reikia atleisti. Manau, kad tai aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, siekiant nuslėpti tikrąją finansinę savivaldybės padėtį.

Nosis       2016-02-1 19:46

Kauno skola sumažėjo 45 mln.eurų, o Vilniaus skola padidėjo 15 mln. eurų.Tai vadinasi “atsakingas tvarkymasis su finansais”

Kažkada       2016-02-1 15:34

prieš rinkimus į Vilniaus savivaldybę rašiau, kad vilniečiai nerinktų libderastinio į merus. Nepaklausė. Tai dabar tegus žino kokie buvo kvaili tie vilniečiai balsavę už išsišiepėlį šimašių. Ha ha ha.

Finansininkas       2016-02-1 13:02

p. Aušra, Jums galiu tik pritarti, kad Finansų departamente ir jo padaliniuose vis dar dirba žmonės, kurie nesusigaudo kai kuriais finansų ir apskaitos klausimais. Yra keista, kad kai kurie skyrių vadovai nežinojo kas tai yra “užskaita” ir kaip ją atlikti. Tai ką su jais toliau bendrauti.

danute       2016-02-1 11:39

Savivaldybiu merai turi lygiuotis i Kauno savivaldybe ir atidavineti savivaldybiu skolas ir dar tvarkyti gatves ir kitka , kaip daro Kauno savivaldybe

uuuuuu       2016-02-1 10:01

O Kaunas skolą sumažino! smile


Rekomenduojame

Tomas Baranauskas. Apie magišką smėlio galią

Prisiminkime ir atminkime. Goda Krukauskienė: Budavonės kankiniai

Algimantas Rusteika. Vienybės klausimu: tiesa išlaisvina

Vygantas Malinauskas. „Kaip ant tyčių...“

Vytautas Radžvilas. Sisteminė „opozicija“ – nomenklatūrinio režimo atrama

Nuo bačkos. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė: Šimašius būtų puikus prezidentas

Liudvikas Jakimavičius. Sprigtas į snapą Gaidžiui

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Liudvikas Jakimavičius. Valstybės pliažas

Artūras Račas. Monika pretenduoja į Metų citatos autorės titulą

Vygantas Malinauskas. Kas čia yra „tas“, kuris „gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare“?

Paraštėje. Nida Vasiliauskaitė. Tai klasizmas, joks rasizmas

Vytautas Sinica. Šimašius Lukiškių aikštę nutarė paversti pliažu…

Geroji Naujiena: „Nebijokite!“

Liudvikas Jakimavičius. Skambėjimas mūsų laikais yra dalykas svarbesnis už turinį

Tomas Bakučionis. Teisinių „stebuklų“ ir nuogų karalių šalis

Kęstutis Bacvinka: „Kas apgins gyventojų lėšomis įkurtą parką“

Andrius Švarplys. Kam painioti savo politines aspiracijas su mokslu ir akademiniu pasauliu?

Andrius Švarplys. Keli štrichai Naujosios Amerikos portretui

Algimantas Rusteika. Niekas nenori nieko keisti

Nida Vasiliauskaitė. Vienintelis lemtingas dalykas – dvasinis kalibras, ontologinis rangas

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas, palydėtas jo paties komentaru

Ramūnas Aušrotas. Kai bažnyčia tampa partija: Vokietijos atvejis

Antanas Kulakauskas: „Naujoji pasaulio tvarka dar neišryškėjo“

Nuo bačkos. Mažvydas Jastramskis: Konstitucinis Teismas yra demokratijos sargyboje

Raimondas Navickas. Lietuvos džiazas daug prarado, o politologija nieko neįgijo

Tomas Baranauskas. Ši valstybė gali liautis egzistavusi…

Agnė Širinskienė. Ar tai krizė? Ir jei taip –  kieno rankomis?

Arūnas Gumuliauskas. Kalba minint Gedulo ir vilties dieną

Pilietinė „Tiesos!“ akcija 2012 m. gegužės 17 d. antpuoliui atminti

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.