Ekonominė politika

Aušra Maldeikienė. „Kalafiorų sukilimas“: kas slepiasi anapus?

Tiesos.lt redakcija   2016 m. gegužės 13 d. 0:37

26     

    

Aušra Maldeikienė. „Kalafiorų sukilimas“: kas slepiasi anapus?

Jau trečia savaitė Lietuvą audrinantis kalafiorų sukilimas paprastai nužeminamas iki nesąžiningos prekybos centrų kainų politikos, esą neveiksnios Konkurencijos tarybos ir/ar netinkamo politikų komunikavimo. Tiesa, dar pylos gauna Statistikos departamentas, kad esą nesugeba infliacijos pamatyti.

Taip mąstantieji sako: neisime tris dienas į prekybos centrus,  pirksime turgeliuose ir … Štai čia mintis ir įstringa.

Kas po to „ir“? Sumažės kainos prekybos centruose? Turgeliuose, kuriuos akcijai įsisiūbavus turėtų užplūsti pinigai, kainos, priešingai bet kokiems ekonomikos dėsniams, ne padidės, o susitrauks? Politikai, metų metus nesugebantys suregzti sakinio, staiga prabils it ciceronai?

Žvelgiant plačiau ir giliau, situacija nėra tokia paprasta, o norint suvokti, ką ir kaip vertėtų keisti (jeigu jau galvojama, kad keisti reikia) pradžioje vertėtų pamąstyti, kur gali slypėti tikrosios nepasitenkinimo priežastys.

Bene dažniausia akcentuojamas argumentas (nors, mano galva, tai sunku pavadinti rimtu argumentu) tas, jog „žmonės neturi pinigų taip brangiai pirkti“ arba, kitaip sakant, kainos kyla, o atlyginimai – ne, tad kainas reikia suvaldyti, kad žmonės „įpirktų“. Išskaidykime tokioje argumentacijos paslėptus teiginius.

Pirma, kainos (dabar nekalbu apie monopolines įvairių infrastruktūrų kainas) niekada nebūna per didelės: jeigu atsiranda pirkėjų, kurie moka, pardavėjas tiesiog privalo kainas didinti. Esminis teigiamas bet kokio prekybininko (verslininko) darbas rinkoje, galiausiai apdovanojantis visą ūkį augimu, yra jo spekuliacinė veikla (pigiau perku, brangiau parduodu), padedanti nustatyti, kur verta nukreipti brangius išteklius, ką ir kaip gaminti. Net ekonomikos korifėjui Gitanui Nausėdai vertėtų prisiminti pradinės ekonomikos kursą ir nekliedėti, kad dėl augančių (svyruojančių) maisto kainų ir brangstančių paslaugų kaltos Konkurencijos taryba ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos – nebe planinės ekonomikos laikai.

Antra, iš kur tada pirkėjų pinigai, jeigu „algos neauga“, o parduotuvės parduoda visokias brangias krevetes ir „auksinius“ kalafiorus? Skaičiai patvirtina, kad per metus namų ūkių išlaidos palyginamosiomis kainomis padidėjo per milijardą eurų, ir nemaža to prieaugio dalis pasiekė prekybos tinklų kasas.

Akivaizdu, kad norėdamas pirkti, privalai turėti už ką, tad pažiūrėkime į pajamas. Teisybės dėlei pasakysime, kad darbo užmokestis, nors ir norėtųsi, kad procesas būtų spartesnis, auga ir pernai metų pabaigoje „į rankas“ gaunama vidutinė suma buvo 584,8 Eur, o tai per 30 Eur daugiau nei 2014 metų pabaigoje. Išaugo pernai ir minimali alga, o jos padidėjimą prekybininkai jaučia gerokai labiau, nei atskirų itin praturtėjusių asmenų pajamų srautą, mat menkų atlygių žmonės neturi galimybių taupyti ir visas savo pajamas galiausiai paverčia išlaidomis. Bendrai imant, pernai darbo užmokesčio išmokėta per 12 mlrd. Eur, arba net 603 mln. Eur daugiau nei prieš metus.

Vis dėlto pagrindinis pajamų, atkeliaujančių į prekybos centrus srautas, ateina ne iš darbo užmokesčio. Pernai ekonomikai išaugus beveik 680 mln. Eur, beveik 13 mlrd. Eur buvo sukaupta vadinamosiose mišriose pajamose (ten apskaitomos pajamos, kurias gavo ir užsiimantys individualia veikla, dirbantys su verslo liudijimais, gaunantys dividendus ir panašiai). Šie žmonės galėjo džiaugtis ne tik bendromis didesnėmis pajamomis – jie mokėjo ir gerokai mažesnius mokesčius nei samdomi darbuotojai, tad jų rankose liko ir didesnės sumos, galiausiai virtusios ir „kalafiorais“ pirkinių krepšeliuose. Dar beveik 700 mln. Eur atkeliavo iš „emigracijos“.  Jei pridėsime ne vieną milijardą eurų, kurie sukasi pilkojoje zonoje (deja, dalis todėl, kad kitaip žmonės tiesiog badautų), turėsime aiškesnį tikrųjų pajamų, kurios ieško prekių, vaizdą. O jei pajamos auga (darbo užmokestis tik jų dalis), daryk ką nori – kainos augs.

Trečias dalykas, kurį būtina aptarti aštrėjančio konflikto fone – infliacijos (t.y. bendro kainų lygio augimo) ir kainų prekybos centruose didėjimo sąveika. Skaičiuodami infliaciją statistikai nesiekia atsakyti į klausimą, ar padidėjo kokios nors Birutės ar Povilo prekių krepšelio kaina, o atsako į makroekonomikos klausimą, kokios apimties tikėtinas bendras kainų pokytis. Šio rodiklio ekonomistams, visų pirma, reikia ne tam, kad jie spręstų prekių įperkamumo problemą, o tam, kad galėtų bandyti numatyti ekonomikos vystymosi kryptį. Jeigu infliacija (bendras kainų lygis) auga, tikėtina augs ir šalies ekonomika, daugės darbo vietų ir/arba, tikėtina (yra ir daug kitų tai lemiančių dalykų), augs namų ūkių pajamos ir, jų tarpe, darbo užmokestis. Paradoksalu, bet norėdami daugiau uždirbti, priešingai, nei dažnai manoma, pradžioje turime pamatyti didesnes kainas parduotuvių lentynose.

Koks infliacijos sąryšis su atskiro žmogaus prekių krepšelio kaina? Jeigu infliacija nėra aukšta ir „sukasi“ iki kokių 5 proc., tai net žmogaus pajamoms nesikeičiant, jis gali ir nieko nepastebėti, ir jaustis turtėjantis (tarkime, atpigo benzinas, o jis mėgsta važinėtis ir visokie „kalafiorai“ jo iš viso nedomina), bet gali pajusti ir labai rimtą gyvenimo lygio nuosmukį. Pulti statistikus ir kaltinti, kad jie blogai skaičiuoja krepšelį, nes jūs asmeniškai jaučiatės kitaip, yra naivu ir nelogiška.

Ketvirta, ir čia prasideda rimčiausi dalykai. Gal jau nebepamenate, bet 2008 metų pradžioje metų  infliacija Lietuvoje artėjo prie 8,5 proc. ribos (dabar -0,1 proc.) ir jokių maištų nebuvo. Kodėl dabar, pabrangus sezoninėms daržovėms (šaldytų kalafiorų kainos nekito), kilo masinis pasipiktinimas? Norėdami sužinoti ne emocijomis, o labiau mokslu paremtą atsakymą, turime dar kartą prisiminti, kas yra kaina ir koks jos vaidmuo rinkos ekonomikoje.

Kaina yra žinia, informacija, signalas. Ji padeda žmonėms nukreipti savo išteklius – kapitalą, darbą – ten, kur bus gautas didžiausias pelnas. Tačiau – dėmesio, čia svarbiausia dalykas – kiekvienoje kainoje, it mažoje ekonominėje ląstelėje, yra sutelkta visa informacija apie visą šalies ekonomiką: privačios nuosavybės teisių apsaugos lygį, šalies ūkio struktūrą (tikėtina pigiau tai, kas gaminama plačiai ir vietoje), konkurencijos laipsnį, šešėlinės ekonomikos mastą, šalies gyventojų (visų gyventojų, o ne vien prekybininkų) vertybes. Ji slepia ir tai, kaip valstybė suvokia, kas yra teisinga, o kas – ne. Kaina pasakoja, kaip ta valstybė sprendžia įvairius ginčus, tarkime, tarp darbdavio ir darbuotojo. Ji mums parodo mūsų tikrąjį veidą. Kalbėdama apie dabar keliamų problemų esmę, sakyčiau, kad didžiulė kalafioro kaina leido pamatyti iki neregėto lygio išaugusią nelygybę ir valstybės neteisingumą savo žmonių atžvilgiu. Nuslėpti jo jau nebeįmanoma, kaip ir fakto, kad jis pakerta šalies ateities perspektyvą.

2008 metais net 8,5 proc. infliacija dar nebuvo pakirtusi mūsų tikėjimo valstybe ir galimybe prasigyventi. Dabar tuo tikima vis mažiau, tad ir pasekmės kitos.

Dalis žmonių Lietuvoje turi tikrai dideles pajams ir naudojasi daugeliu gėrybių, itin dažnai net už jas nemokėdami. Pamenate, nuo ko visa prasidėjo? Vienas iš Lietuvos muzikantų Marijonas Mikutavičius susinervino, kad labai pabrango jo mėgstamos krevetės. Tai buvo tas pats Marijonas Mikutavičius, kuris prieš porą metų kavinėje prisėdęs nuoširdžiai stebėjosi, kad aš sakau, jog mokesčius būtina mokėti.  Aiškindamas, kad nemato jokios tokio veiksmo prasmės, mat kažkokie jo giminaičiai Prienuose esą nieko iš valstybės negauna, jis tuo pačiu nubraukė visų mokytojų darbą ir jų pajamas.

Tokia buvo tikroji mūsų pokalbio esmė, kurios pats Marijonas Mikutavičius dėl elementaraus ekonominio išsilavinimo stokos net nesugebėjo suvokti. Ir ta esmė slėpė tiksinčią bombą, kuri graso šalies politikos pamatams. Patinka tai mums ar ne –  kainos tikrai taps rimtu politiniu argumentu, kuris paveiks rinkėjų sprendimą.

Galiausiai, penkta. Didžiausia Lietuvos bėda, priešingai, nei dažnai norima parodyti, yra ne vadinamųjų populistinių partijų, visokių tvarkų, darbų, šalikelių, kelių ir prisikėlimų kliedesiai, o vadinamųjų sisteminių partijų – konservatorių, socialdemokratų ir ypatingai Liberalų sąjūdžio –populizmas, pasireiškiantis tuo, kad jie neturi pakankamo intelektualinio potencialo suvokti, jog gyvenimas nėra vien šypsenos, o politinė programa – ne vien kvailų šūkių skandavimas. Politika – tai susitarimai dėl visuomenės, o ne vien malonių tau žmonių interesų aptarnavimas.

Ir norint tą populizmą įveikti, privalu (pirma) atsakingai vertinti visą bendrą šalies problemų kontekstą, neieškant tik šiandien publikai malonių sprendimų; (antra) problemas spręsti ne kokiu vienu žingsniuku, o remiantis platesnio konteksto ir jo ilgesnės perspektyvos pasekmių įvertinimu; (trečia) nustoti skaidyti visuomenę, dalį žmonių matant kaip savus, o kitus – kaip priešus. Mes visi savi, net tie, kurie labai nemieli.

Politika –  tai bandymas įrodyti dažnai kaprizingam vaikui, kad jam reikia gerti vaistus, kurie gali būti neskanūs, tuo pat metu nepamirštant, kad tie vaistai turi būti reikalingi.

maldeikiene.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

cialis_online       2018-01-7 7:11
cialis       2017-12-25 22:00
Letas Raigerdui       2016-05-18 16:38

Angliškai mokate? -
http://www.goodreads.com/quotes/288636-we-are-grateful-to-the-washington-post-the-new-york
Ar neskiriate paklydimų nuo sisteminių tikslų?
Jei būtumėt karjeristas, bent žinotumėt, kur šaltas protas, kur paklydimai.
Paklydo Ponia cha-cha-cha!
Paklydo putkino bičiulė Merkel cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha-cha !!!

Raigerdas>Letui       2016-05-17 19:00

Gerbiamas Letai, jūs rašote:“Užtenka pažiūrėti į vedančios ES politikės istoriją bei į jos šešėlį Lietuvoje. Viskas aišku, ar dar ne?”. O kaip dėl Šventojo Petro biografijos praeities? Kaip ne kaip, o jis išduoda Kristų ne vieną kartą. Jūs nerasite žmonių, kurie nebūtų suklydę. Tokiu atveju čia reikėtų nukryžiuoti visą žmoniją. Ar jūs užtikrintas, kad Kristui vėl apsireiškus čia Lietuvoje, jis nebūtų nukryžiuotas dar kartą? Jeigu Rusijoje, tai ten jam nukryžiavimas tiesiog garantuotas. Aš suprantu jūsų nuogastavimus dėl Bilderbergo klubo. Ir dėl to nesiginčiju. Tačiau visuomenės ardymo reiškiniai teka pagal jų planą. Kartais aš juos pastebiu, bet mūsų visuomenės tinkamos reakcijos nėra. Ji yra pavėluota ir pavėluota ne truputį, o kada nieko jau pakeisti nebeįmanoma. Pasidomėkite kada nors, kaip vyksta medžioklė ir kokie ten naudojami “prijaukinimo” metodai. Mano manymu, jūs per daug naiviai įsivaizduojate, kad Šėtonas taip atvirai viską daro. Jis daro taip, kad niekam nekiltų jokių įtarimų, ir padaro taip, kai dauguma tai nepriima už klastą. Daugelio pasaulio vyriausybių vadovų netapo Faustais. Kol kas Žaidimas vyksta į vienus vartus Šėtono naudai.

Letas Palmaitis dėl raigerdų       2016-05-16 14:38

Ginčijamasi vardan ginčo. Užtenka pažiūrėti į vedančios ES politikės istoriją bei į jos šešėlį Lietuvoje. Viskas aišku, ar dar ne?

Skirmanė       2016-05-15 15:00

Maldeikienė nekalba apie svarbiausią dalyką - apie būtinybę didinti mokesčius kapitalui. Na ir ką? kas čia uždirba? ubagas uždirba 350 eurų. Kalafiorą jis perka (tiksliau - neperka) už kiek? O reikia dar mėsos, sūrio, už vandenį susimokėt, už elektrą... Maldekienė sako, kad kalafioras turi brangus būti, mat atlyginimai pakiltų? tai kiek tada kainuoja dvaras? Namas? Automobilis?Atlyginimai ne juodadarbiams kyla. Kapitalas toks įžūlus, kad plėšia nuo ubago - kalafioro valgytojo. . ekspertė... mat… tai, ką turi daryti seimas: priimti gerus įstatymus kaip baltame pasauly, teisėsauga turi kovoti korupcija… bet nei vieno, nei kito nesulausim. Prabangos prekės - lafalioro negraušim, oi ne…

Dzeikas       2016-05-14 11:08

Raigerdui:
Aciu.Skaniai pasijuokiau.
Sutinku,kad Italijai ir amerikieciams teko sumoketi uz bendradarbiavima su mafija. Bet galiausiai jiems,mafijai, prispaude uodega, nors tai ir uztruko ilgiau. Niujorke jau pries desimtmeti italu kilmes mafijozai patapo vos ne anekdotu,o tradiciju puoseletojai nezinojo kur akiu deti - Niujorko capo leido sau vazineti su minivanu(tipo Dacia Logan MPV krovininiu)ir, o siaube, pats uz vairo sedejo ir pagal itaka eme panaseti i kokiu tai lotynosu prekiaujanciu lengvais narkotikais gauja.
Lietuvoje paskutinis vertas capo crimini vardo buvo AMB,kazkiek Prunskiene.
Dabartinis nevelka net consiglieri pareigoms.O “gaisrininko dukros” karjeros virsune - capo regime.
Matyt lietuviskos mafijos galas irgi arteja.

Raigerdas        2016-05-14 10:47

Letas Palmaitis labai gerai išmano apie abraomines religijas. Ir savo darbuose jis atskiria religiją nuo tikėjimo. Bet, kai tai reikia padaryti dabartiniame laike, tai gerbiamas abraominių religijų ekspertas visiškai pasimeta ir nebesusigaudo who is who. Dar visai neseniai Lietuvos valdžia turėjo tokį tikėjimą, kad mes TSRS šeimoje pastatysime Komunizmą. Bet neišėjo pastatyti. Kodėl? Todėl, kad buvo toks oficialus tikėjimas, kuris nebuvo vadinamas religija, o buvo vadinamas - marksizmo-leninizmo filosofija. Kadangi šio tikėjimo pagrindas buvo MATERIALISTINIS, tai jame Materija buvo Pirminė, o Sąmonė buvo Antrinė. Taigi, įrodyti praktikoje ŠIOS TEORIJOS nepasisekė. Mirus komunizmo idėjai, Lietuvos valdžia priėmė naują tikėjimą, kuris vadinasi Laisvoji Rinka. Šio tikėjimo pagrindas vėl gi MATERIALISTINIS. Štai, kaip Rūta Vainienė apibūdina terminą “Laisvoji rinka” knygoje “Ekonomikos terminų žodynas”:“Laisvų, nereguliuojamų mainų sistema. Laisvojoje rinkoje ekonomika tvarkoma rinkos dalyvių pastangomis ir be jokios valdžios intervencijos, t. y. reguliavimo, mokesčių. Ekonomikos teorija įrodė, kad laisvosios rinkos sistema sudaro geriausias sąlygas žmonių materialinei gerovei augti. Laisvoji rinka grynu pavidalu ir ilgam laikotarpiui nebuvo realizuota jokioje pasaulio šalyje. Ekonomikos istorijoje yra užfiksuoti tik laisvosios rinkos fragmentai, Somalyje nuo 1971 m. gyvenimas vyksta be valstybės valdžios”. Kur teisus gerbiamas Letas Palmaitis, kad tai dar vienas eksperimentas, o lietuviai yra to eksperimento triušiai. Taigi, dar viena MATERIALISTINĖ teorija, kurioje Materija statoma į pirmą vietą, o Sąmonė į antrą vietą. Ką labiausiai tenkina toks eksperimentas arba kam labiausiai naudinga? Tai yra bankininkams. Tik jie nėra tokie kvaili, nes patys, nors ir būdami gobšumo įsikūnijimas, t.y. materializuotas gobšumas su visomis to reiškinio pasekmėmis, tačiau tam reikalui samdo protingiausius įvairių universitetų mokslininkus. Jiems yra labai svarbu, kad žmonės patikėtų dar vieno Babelio bokšto statyba, t.y. “laisvosios rinkos teorija”. Ne tik kalafiorai Lietuvoje yra brangesni, bet netgi tie ilgi šiltadaržių agurkai, pavyzdžiui, Vokietijoje jie kainuoja 39-49 centus daugiausia. Ir tai nėra vokiški agurkai, bet atvežti iš Ispanijos. Tikrai, apmaudu, kad lietuviai nesugeba pasimokyti iš savo pagoniškosios LDK istorijos.

Raigerdas>Letui        2016-05-14 9:49

Gerbiamas Letai, iš jūsų pusės tai yra nesąžininga klaidinti žmones. Štai jūs rašote:“Letas Palmaitis > s.m.  2016-05-13 12:45. Pilnam vaizdui reikėtų pridurti Paties pamirštą dalyką: “bolševikai” atsirado (t.y. liko) LTSR-2 valdžioje ne vien dėl žmonių nesusigaudymo, bet ir todėl, kad garsioji “pertvarka” ir “išlaisvinimas” - didžiulė apgaulė globaliniame žaidime”. Taip vyko ne tik su bolševikais Lietuvoje, bet ir su fašistais Vokietijoje, Italijoje. Taip vyko ir su krikščioniais, kurie savo laiku taip pat buvo VALDŽIA. Po karo Italijoje labai pagyvėjo Cosa Nostra. Mafija (mafia), arba Cosa Nostra (liet. Mūsų Reikalas) – siciliečių kriminalinės organizacijos, kurių kilmė siekia dar XVIII amžių.
Tipiška mafijos šeimos struktūra:
  Capo Crimini – šeimos bosas, populiariai – Donas (angl. Don)
  Capo Bastone – žemesnysis bosas, antras asmuo šeimoje.
  Consigliere – patarėjas ir tarpinė grandis, duodant įsakymus.
  Contabile – patarėjas finansiniais klausimais.
  Caporegime – kovinio būrio iš 10 ar daugiau kareivių vadas. Didesnėse šeimose būdavo daugiau nei vienas būrys ir atitinkamai daugiau nei vienas caporegime.
  Sgarrista – kareivis.
  Picciotto – „Mygtukas“ – žemo rango kareivis, samdomas atskiroms užduotims.
  Giovane D’Honore – tik bendradarbiaujantis su šeima asmuo. Ūsuotųjų Pitų laikais taip būdavo vadinami ne italų kilmės nariai.
Griežta hierarchinė struktūra ir subordinacija yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl teisėsaugai labai sunku apkaltinti aukščiausiuosius šeimos asmenis.
Musoliniui valdant Italiją, su organizuotu nusikalstamumu buvo stengiamasi susidoroti nepaisant įstatymų ar žmogaus teisių, ir tai labai susilpnino mafijos įtaką. Prefektui buvo suteikti padidinti įgaliojimai būtent kovai su mafija, ir juos naudodamas jis privertė bėgti į užsienį ne vieną kriminalinio pasaulio bosą. Užtekdavo vien įtarimo, kad žmogus bendradarbiauja ar yra mafijos narys, ir jis būdavo suimamas. Musolinio valdymo metais cosa nostra įtaka buvo beveik panaikinta. Tačiau vėliau tai atsisuko prieš pačią vyriausybę, kadangi būtent vietinė mafija padėjo amerikiečiams išsilaipinti Sicilijoje Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje, jų žvalgybai reikalingos informacijos suteikdama per Čarlzą „Laimingąjį“ Lučiano. Mafija Sicilijoje Amerikai pasitarnavo ir vėliau, kadangi būdami aršūs anti - komunistai, naudojo savo įtaką įvairiose sferose persekioti Italijos komunistų judėjimą.
Visa tai vyko ne kur nors kitur, o Italijoje, t.y. pagrindinėje Šv. Romos teritorijoje, iš kurios Popiežius valdė visą Europą.

> 21:59       2016-05-13 22:34

pasimatuok temperatūrą

> 21:59       2016-05-13 22:34

pasimatuok temperatūrą

>apacioje       2016-05-13 21:59
taipgaunasui       2016-05-13 18:48

Susikšk rūron tą savo kacapišką rubalticru ir užsicrušk kniūpščias

Taip gaunasi       2016-05-13 17:48
galim paklaust       2016-05-13 16:31

Maldeikienė galimai kaip ir visi kiti žmonės valgo.Kažin,kas po tuo slepiasi?

Clerkenwell       2016-05-13 14:48

Aha. Bet tai kodel kalafioras Londone kainuoja 1.3 euro (1 svara) , o Kaune 3.5 euro. Nejaugi uzauginti kalafiora Lietuvoje tris kartus brangiau nei Anglijoje? Jeigu taip butu, tai anglu studentai vaziuotu vasara i Lietuva uzdarbiauti smile)

Letas Palmaitis > s.m.       2016-05-13 12:45

Pilnam vaizdui reikėtų pridurti Paties pamirštą dalyką: “bolševikai” atsirado (t.y. liko) LTSR-2 valdžioje ne vien dėl žmonių nesusigaudymo, bet ir todėl, kad garsioji “pertvarka” ir “išlaisvinimas” - didžiulė apgaulė globaliniame žaidime. Visas “išlaisvintas” buvusio esesesero regionas yra eilinė naujo eksperimento zona (būtent “kruvinosiose žemėse” - kitaip ir būti negali!) verifikuojant globalines strategijas. Ta prasme palikti tą brudą valdžioje buvo tiesiog genialu. Būtent jie turi reikalingą įdirbį naikinti dorovę ir tikėjimą, maišyti kultūras į š... Gana suprasti, kad viena pamatinių dabartinės ES politikos figūrų iš vienos pusės yra Bilderbergo grupės narė, iš kitos - socializmo statytojo Honeckerio sekretorė.

blogasblogas ---s.m.       2016-05-13 10:47

Absoliučiai superinis komentaras.

kiek kainuoja “ramybė” milijardieriams?       2016-05-13 10:45

labai pigiai
parduoda savo siela velniui
o siela jų tokia menka, kiti ateistai sako, kad jos nėra - t.y. jos vertė komunistams nulinė.

s.m.       2016-05-13 10:23

autorė nors ir ne taip ciniškai, kaip viena blondinė prieš tas tris savaites, dėstydama kapitalistinės ekonomikos elementarius dėsnius pamiršta vieną esminę sąlygą, - komunistinėje Lietuvoje kapitalizmo dėsniai veikti normaliai NEGALI IŠ PRINCIPO. Normaliose šalyse jie veikia todėl, kad visuomenės ir valstybės sutartis (Konstitucijų, įstatymų, valstybės kontroliuojančių tarnybų pagalba) yra vykdoma iš abiejų pusių. Žmonės moka mokesčius, valdžia vykdo įstatymus. Tik nereikia meluoti apie jos didenybės rinkos laisvus dėsnius, kurie neva niekam nepaklūsta. Papasakokite, tiesiog priminkite tautai, kaip tos pačios JAV antimonopolinės tarnybos privalomai skaldė prieš keletą metų multimilijardinius darinius. Laukinio kapitalizmo tėvynėje JAV !!!
Visiškai nenusišnekėjo Nausėda, kad mūsyse butaforinės kontroliuojančios tarnybos realiai nė velnio nekontroliuoja, kas gali paneigti, kad neturi savų susitarimų su didžiausiais rinkos rykliais…
Tingiu plėstis. Jei autorė neigdama Nausėdos mintis pabrėžia “nebe planinės ekonomikos laikai”, suprask jo didenybė laukinis kapitalizmas rūlz ir reik suprasti ant tos nevaldomos rinkos “valdančių” įstatymų ir priežiūrinių institucijų nusišikt, jei negalioja jokios visuomenės sutartys su valstybe ir piramidės viršuje stovinčiais laikinais tarnais, vadinamais valdžia, tai gal išsidalinam koltus ir smith wesonus, kaip to amerikinio laukinio kapitalizmo pradžioje ir pasiimsim kožnas kiek sugebėsim, a? Kas penkiolika kalafiorų, kas šimtą galonų benzino pasivažinėjimams… Atsakau, - 21 amžius, gerbiama Aušra. Ne viskas pateisinama tais neva nevaldomais rinkos dėsniais.
Beje, o skaičiukai visiškai neįtikino. Ohohoho, neeeeet 30 rublių išaugo vidutinė alga per 2015-tus lyginant su 2014-tais, išaugo net iki 585. Paprasta kryžminė lygtelė duoda atsakymą, kad 30 tai ir yra tie ubagiški 5 proc., apie kuriuos kalba autorė. Pajamos padidėjo per 5 proc., o per kiek pakilo kainos švelnučių pūkuotų nekalto prasidėjimo avinėlių parduotuvėse, a?
Atskirų prekių 3.5 karto. Buvo litas, tapo eurorublis. Netgi nuosaikesnėse kainų didėjimo pozicijose augimas ne per 5 procentus, žymiai daugiau.
Grįžtant prie to, kad neliustruotų bolševikų šalyje normalus kapitalizmas yra neveiksnus, primenu, ko gal neakcentavote - tik konkurencija muša žemyn kainas. Kad jos nebūtų per pastaruosius 20 metų pasistengta iš peties. Na kokia ten konkurencija, kai išnaikinus vidutinį rinkos segmentą keli monopolistai “nesusitarę” laiko vienodas kainas. Oi tikim tikim, senį šaltį tikim… O visomis tomis (ne)konkurencijų tarnybomis seniai laikas pasidomėi STT. Įdomu, kiek kainuoja “ramybė” milijardieriams?

Jonis       2016-05-13 9:45

Manau, kad Maldeikienė ir yra ta vidinė Lietuvos sąrašo metastazė. Sąrašas jau supriešintas. Politiką formuoja kaip suprantu Maldeikienė, gaunanti pasisakyti didžiausiuose Lietuvos žiniasklaidos portaluose. Ar neatrodo keista, kad taip legvai? Kitiems opozicionieriams kuriami barjerai…

a jo, komunistai ir rusai nekalti       2016-05-13 8:17

kad nėra vidurinio prekybinio sluoksnio, kad viską valdo tarybiniai oligarchai - čia komunistai ir jų įkvėpėjai okupantai ruskeliai nekalti smile
——
už masių kvailinimą draugei maldeikienei partija dosniai atsilygina smile

Apuokiukas       2016-05-13 6:29

Ačiū už trumpą, bet išsamią ekonomikos paskaitėlę.

Laukinės rinkos prostitutas       2016-05-13 6:25

Valdžia nekalta, krautuvininkai nekalti.
Kalti paprasti žmogeliai- nu kodėl jie niekaip neišmiršta?!

Aūūū       2016-05-13 5:55

Gal kas nors pažįstate paprastą žmogų kuriam padidėjo alga? Kažkaip nesiseka rasti.
Maldeikiene, kai rašysi kitą straipsnį, gal nebevalgyk haliucinogenų.

Kas yra seimas?       2016-05-13 5:05

Seimas - vory v zakone. Kurie dėl savo nesvietiškų algų (kurias patys sau nusistatė) nemato žmnių vargų, o vadinamųjų sisteminių partijų – konservatorių, socialdemokratų ir ypatingai Liberalų sąjūdžio – populizmas jau įgryso iki gyvo kaulo. Ar Lietuvos šunauja pagaliau supras, kad šiuos populistus jau seniai reikėjo vyti iš seimo. Seimą reikalinga atnaujinti, kad ir tie naujeji žinotų kam jie dirbs.


Rekomenduojame

Robertas Grigas. Kaip de Golis Maskvoje į Šv. Mišias važiavo

Papunkčiui su Vytautu Sinica: Prezidento dilemos ministrų kabinete

Rasa Čepaitienė. DiskrimiNacija

Irena Vasinauskaitė. Sirgti draudžiama dirbti

„Neredaguota“ pokalbis su Ramūnu Karbauskiu: kova su propaganda

Ramūnas Aušrotas. Apie teisės viršenybės ir prenatalinės gyvybės apsaugos principų suderinamumą

Andrius Švarplys. Andriau Navickai, ar tikrai?

Nuo bačkos. Andrius Navickas. Lietuvos seksistai, vienykitės!

Stasys Jakeliūnas. „Ateities“, arba „Politinės amnezijos“ koalicijai –  pimyn, perveskit iš „Sodros“ pensijų fondams 400 mln. eurų

Verta pamatyti. Donaldo Trumpo teisinės komandos spaudos konferencija

Žmogaus teisių komiteto pirmininko T. V. Raskevičiaus programa: 5 prioritetai

Geroji Naujiena: Jėzus Kristus, Visatos valdovas, Tiesos Karalius

Algimantas Rusteika. Vartotojo instrukcija

Ramūnas Trimakas. Trojos asilas

Kun. Robertas Skrinskas. Kristus Karalius: šventė lapkričio 22-ąją. Skirta abortų legalizavimo Lietuvoje 65-sioms metinėms

Dalius Stancikas. Melo muziejus (ištrauka iš knygos „Kūju per Lietuvos istoriją“)

Andrius Švarplys. Daugumos argumentas ir jo panaudojimo kontekstai

Rasa Čepaitienė. Iš Murmūnų į Abejoniškes

Vidas Rachlevičius. Nacionalinė tragikomedija „Kaip lietuviai JAV prezidentą rinko“

Algimantas Rusteika. Pagalba Lietuvai. Trojos arklio mechanizmas

Pranašautas skyrybų padidėjimas per COVID neįvyko

Linas V. Medelis. Skaudės, bet privalome eiti

Robertas Grigas. Kas yra tikrasis „seksizmas“ politikoje

„Nu… nu… tai prieš šimtą metų gal net tokių klausimų nebūtų uždavę“

Ramūnas Karbauskis. Neleisime, kad su mumis būtų elgiamasi kaip su „šunauja“

Karolis Venckus. Apie cenzūrą LRT

Andrius Švarplys. Visuomeninis transliuotojas neatstovauja nei Lietuvos konstitucinėms vertybėms, nei piliečiams

Vidas Rachlevičius. Visiškai nesvarbu, kas bus kultūros ministras, nes tai NIEKO nekeičia ir nekeis

Zigmas Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį...

Audriaus Bačiulio pastebėjimas: konservatoriai nutarė pradėti atvirą karą su Prezidentūra

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.