Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė, Institucijų ir pareigūnų korupcija bei savivalė, Demokratija ir valdymas, Geopolitika

Aušra Maldeikienė. Kaip Kinija tapo strategine Lietuvos partnere?

Tiesos.lt redakcija   2018 m. rugsėjo 4 d. 19:35

2     

    

Aušra Maldeikienė. Kaip Kinija tapo strategine Lietuvos partnere?

Lietuvos užsienio politikos rėmuose labai retai svarstomas santykių su Kinija klausimas. Tuo metu, kai aštrėjantys JAV ir ES santykiai su šia ketvirtąja [JAV, ES, Rusija] geopolitine galia yra itin dažnai aptarinėjami Vakarų spaudoje, Lietuvoje stovi tyla.

Seimo pirmininkas „Žinių radijo“ laidoje netgi pareiškia, kad tai nėra joks Lietuvos klausimas. Tačiau Lietuva itin aktyviai dalyvauja prieš penkerius metus Kinijos iniciatyva suburtame 16+1 bendradarbiavimo formate. Pastarasis sulaukia ir labai nevienareikšmiškų vertinimų Briuselyje bei ES valstybių sostinėse.

Plačiau šis klausimas aptartas praėjusios savaitės mano spaudos konferencijoje, kurią galite pažiūrėti čia:

Ką šiuo klausimu darau dabar? Praėjusią savaitę pakartotinai kreipiausi į Finansų ir Užsienio reikalų ministerijas dėl finansų ministro Viliaus Šapokos galimai viršytų įgaliojimų, kai jis be atsakingų Seimo komitetų žinios pasirašė, kaip pats viešai akcentavo, strategines sutartis su Kinijos Liaudies Respublika.

Kartoju: šis klausimas nebuvo svarstomas atsakinguose Seimo komitetuose.

Pirmą kartą tokie paklausimai šioms institucijoms buvo išsiųsti dar liepos viduryje, ir tada klausta, kodėl tokie svarbūs Lietuvai klausimai, kaip antai strateginis bendradarbiavimas su Kinija, nebuvo svarstyti nei Seimo Užsienio reikalų, nei Europos reikalų komitetuose.

Gauti atsakymai, ypatingai tas, kuris pasiekė mane iš Finansų ministerijos, yra klasikinis biurokratinio „atsirašinėjimo“ pavyzdys, kai klausiama vieno, o atsakoma visiškai kita. Taigi, klausta, pirma, kas suteikė Viliui Šapokai mandatą spręsti klausimus, kurių turinys yra akivaizdžiai Lietuvos užsienio politikos klausimas; antra, kodėl šis vizitas ir jo tikslai nebuvo aptarti aukščiau minėtuose (Užsienio ir Europos reikalų) komitetuose; trečia, kaip Užsienio reikalų ministerija vertina tai, kad itin svarbūs sprendimai apie Lietuvos užsienio politiką priimami be Seimo pritarimo?

Atsakymuose klausimai ignoruojami ir rašoma, kad delegacija sudaryta 2018 metų birželio 29 dieną Ministro pirmininko potvarkiu Nr. 124.  Kaip bežiūrėsi, tai nėra atsakymas į tuos konkrečius klausimus, kurie buvo užduoti.

Tiesa, Užsienio reikalų  ministerija savo rašte tvirtina, kad aptariamas 16+1 formatas nepriima teisiškai įpareigojančių dokumentų, susitikimų proga paskelbiamos tolesnės bendrosios veiklos gairės, valstybės reklamuoja savo pranašumas ir galimybes. Bet ar tikrai tada tai yra strateginiai dalykai?

Užsienio reikalų ministerija pripažįsta ir tai, jog yra „pasirengusi diskutuoti su Seimo nariais, kaip efektyviausia galime įgyvendinti Lietuvos interesus santykiuose su Kinija.“ Tai yra tik pirmas žingsnis, o aš sieksiu, kad klausimas būtų įtrauktas į rudens sesijos Europos komiteto dienotvarkę.

Jau sutarta, kad klausimas bus nagrinėjamas ir specialiame NSGK renginyje, kurio formatas kol kas dar nėra apibrėžtas.

maldeikiene.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

tiek       2018-09-6 12:10

Kinija tikrai ,pgl. Delfi aprašytą situaciją ,kai a.a.Lubys lankėsi Paryžiaus auto mugėje dairydamasis savo reikmėms elektrinio auto . Pgl. žurnalistus ,jam buvo paaiškinta,kad Lietuvoje jo norimo auto dilerių nėra ,todėl neimanomas garantinis…Tai pastebėjęs verslininkas iš Kinijos pasiūlė Lubiui kinietiško elektromobilio modelį bei pakvietė bendradarbiaut : į Lietuvą konteineriais siųstų elektrinio auto dalimis ,o Lubiui pasiūlė organizuoti jo surinkimą bei realizavimą . Savikaina su baterijomis būtų apie 4000 usd. Tai va— Lietuvoje lietuvis būtų turėjęs realią galimybę už kokius 8 tūkst. eurų įsigyti naują miesto elektro auto (dar ir mūsų Ignalinos AE kabylius nebuvo suspėjęs sugriaut).Va čia tai realiai “švietėsi” tikrai naudingas,strateginės krypties bendradarbiavimas su Kinija LIetuvai.Deja už mėnesio Bronislavą  Lubį ištiko nelemta mirtis bepoilsiaujant Druskinkų parke.

visiškas Šapokas       2018-09-4 20:35

Tokio polit-filosopinio klausymo-
“parduoti Lietuvą ar neparduoti?” mias niastatome.
Mias dyrbam ūkiškaj ir klausymai pas mus labaj ajškūs- “kam?” arba “uš kiek?”


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Viešpaties pagauti

Linas V. Medelis. Kaip mylėti vaikus, kai to moko nemylintys ir nemylimi

Algirdas Endriukaitis. Iš nepriklausomos Lietuvos teismų verdiktų: koloborantai, persekioję „Kronikos“ leidėjus, teisūs, visuomeninkai –  ne

Algimantas Rusteika. Sveikinu visus brangius Lietuvos žmones atvykus į 1939-uosius! (papildyta)

Vidmantas Valiušaitis. Apie Škirpą „visko“ M. A. Haroldas nežino

Suomija nori, kad migrantai grįžtų namo – du kartus padidinta grįžimo išmoka

Iš arti. Seimas Vyganto Malinausko ir Vytauto Sinicos akimis: atrodo, vaikai bus atiminėjami lengvai, dažnai ir ne vien kraštutiniais atvejais

Arvydas Juozaitis. Steikime Tautos iždą

Valdas Vasiliauskas. Kultūra, atskirta nuo valstybės

Vytautas Radžvilas. Šeštoji V. Putino kolona – stipresnė už penktąją

Antanas Maceina. Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje

Mateo Salvinio atsakas kairiųjų aktyvistui: „Siunčiu tau 20 imigrantų į namus“

Pasirašykime peticiją: Petro Cvirkos paminklas – okupacijos ir kolaboravimo simbolis, jam ne vieta Vilniaus širdy

Vytautas Sinica. Štai šeštoji kolona – visu gražumu

Robertas Grigas. Kunigui Juozapui Zdebskiui: „Tai ne putino uogos ant sniego…“

Raimondas Navickas. Ko moko jaunimą šis keistas filmas? arba Iliustracija VSD ir 2-jo departamento 2018 m. „Grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui..“

Verta prisiminti. Konstitucinis Teismas: Lietuvos valstybė – tai AŠ!

Frederikas Erixonas. Rinkimai pakeisiantys Europą?

Algimantas Rusteika. Miškų kirtimo nusikaltimas tęsiasi

Justas Mundeikis. Ekonomisto komentaras – Ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš Vyriausybės komisijos?

Nuo bačkos. Dainius Pūras. Viena iš sėkmingiausių sąmokslo teorijų – mitas apie tariamą Norvegijos nesėkmę šeimos ir vaikų teisių apsaugos politikoje

Savivaldos rinkimams artėjant. Kokią Vilniaus viziją rinksimės?

Atėjo laikas: visuomenė turi prisiimti atsakomybę už Lietuvos likimą

Karolis Kaklys. Ar įmanoma demokratiška savivalda be mažumos?

Austrijos Vyriausybė praneša: 62 proc. asmenų, įtariamų 2016-aisiais nužudę moteris, yra „užsienio kilmės“

Audrius Bačiulis. Vokietija ir Prancūzija pasirinko karą su Amerika. Kurioje pusėje Lietuva?

Vytautas Radžvilas. Pirmas žingsnis pokyčių link – nutraukti katės ir pelės žaidimą

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kas lemia šiuolaikinių intelektualų menkumą?

Algis Krupavičius. Dvi diagramos, kurias verta prisiminti prieš būsimus rinkimus

Rasa Čepaitienė. Romualdo Ozolo lietuviškosios kultūros samprata

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.