Ekonominė politika

Aušra Maldeikienė. Ką man reiškia neoliberalizmas?

Tiesos.lt redakcija   2016 m. rugsėjo 6 d. 23:51

12     

    

Aušra Maldeikienė. Ką man reiškia neoliberalizmas?

Atsakau į rinkėjo klausimą, kuris man buvo užduotas „Žinau, ką renku“ platformoje.

Kalbant labai bendrai, neoliberalizmą suprantu kaip tam tikrą ideologinę ir politinę (dažnai agresyviai libertarinę) poziciją, kylančią iš aštunto dešimtmečio pabaigos–devinto dešimtmečio pradžios „Naujosios dešinės“, kuri apytikriai tuo metu įsitvirtino visoje eilėje valstybių (Britanijoje, JAV, Naujojoje Zelandijoje… o nuo dešimto dešimtmečio vidurio – ir Baltijos valstybėse). Intelektualiai neoliberalizmą sieju su F. Hayeku, M.  Friedmanu, J. Buchananu ir kt., politiškai – su M. Thatcher ir/ar R. Reaganu,  kai kuriais atvejais jis, žinoma, šiek tiek komiškai gali būti siejamas ir su Rusijos filosofe Ayn Rand (t.y. Alisa Rosenbaum) ar M. Rothbardu. Nemanau, kad mano taikoma šios sąvokos vartosena kažkaip ypatingai skirtųsi nuo to konteksto, kuriame šis terminas įprastai vartojamas moksliniame ar platesniame politiniame diskurse.

Kalbėdama kaip politikė, vyraujančios neoklasikinės ekonominės teorijos paradigmos (labai abejoju jos gyvybingumu dėl pernelyg menko dėmesio institucijoms) niekada nevadinu neoliberalizmu, tad šį terminą palieku politekonominiams ar politiniams tekstams. Kodėl? Tiesiog labai jau daug reikėtų įvairių patikslinimų.

Rašydama ir kalbėdama labai stengiuosi neoliberalizmo terminą (tiksliau prefiksą neo-) vartoti tais atvejais, kai pastarąjį galima supainioti su klasikiniu liberalizmu arba Vokietijos ordoliberalizmu (pastaroji pozicija man intelektualiai ir emociškai artimesnė, nes čia laisva rinka derinama su stipria valstybe, kuri pajėgi naikinti viešajam gėriui pavojingas interesų grupes bei rinką ribojančius kartelius).

Galima, žinoma, paklausti, ar, kaip neretai įprasta, neoliberalizmo sąvoką pasitelkiu tam, kad atsiribočiau nuo rinkos ir individo laisvės? Iš dalies taip. Toks atsakymas galimas, tiesa, jis būtų pernelyg primityvus bei tiesmukas ir sietinas ne su ekonomika, o su krikščioniška asmenybės samprata.

Manau, kad rinka yra geriausias įmanomas daugelio klausimų (bet tikrai ne visų!) sprendimo būdas. Nesu linkusi nei pernelyg nerimauti dėl globalizacijos (priešingai, manau, tai neišvengiamas procesas, kuris nėra blogas per se, bet turėtų būti valdomas ar bent aiškiai apmąstomi jo keliami iššūkiai tautoms ir žmonių grupėms), nei dėl finansinio kapitalo įsigalėjimo.

Kokį turinį priskiriu neoliberalizmui? Irgi nieko perdėm originalaus: pirma, viešosios politikos klausimų sprendimas remiantis rinkos logika ir, antra,  redukuotas, suprimityvintas valstybės vaidmuo.

Neoliberali praktinė politika pastatyta ant dviejų stulpų: (1) maksimalios konkurencijos (tikima, kad atsisakius reguliavimo ir maksimaliai atvėrus vidaus rinką konkurencija auga ir tai esą visada yra teigimas dalykas); (2) mažos valstybės (maksimali privatizacija bei griežtai ribotas biudžeto deficitas bei valstybės skolos dydis).

Iš esmės, kai kurie dalykai pavyko: tarptautinė prekyba milijonus išgelbėjo nuo skurdo, tiesioginės užsienio investicijos atnešė modernias technologijas; privatizavimas sumažino valstybę ir suteikė daugiau laisvės žmonėms. Tačiau pašalinis poveikis, arba, kalbant ekonomine kalba, alternatyvūs kaštai, irgi buvo labai dideli.

Nemanau, kad kainų (išskyrus natūralių monopolijų) reguliavimas būtų gėris ir duotų kokios nors naudos, tačiau beatodairiško kapitalo rinkų dereguliavimo ar prekybos barjerų naikinimo, laisvo darbo jėgos judėjimo protegavimas tikrai negali būti vertinami vienareikšmiškai.

Kaip rodo daugybė tyrimų, kapitalo ir finansų rinkų atvirumas, ypač kalbant apie trumpalaikes portfelines investicijas, nors ir mažina nuosavo šalies kapitalo poreikį ir taupymo lygį, bet jo poveikis augimui neįrodomas, o kaštai, įvertinus augantį ekonomikos nestabilumą ir galimas krizes, nusveria naudą (tai rodo pastarųjų ketverių metų TVF tyrimai).

Nors laisva prekyba milijonus žmonių išvadavo nuo skurdo, bet kitus į tą skurdą įstūmė: Lietuvos mastais nauda net vertinant oficialiai menkai apčiuopiama, ypač jeigu emigracijos nelaikysime vien laisvu asmeniniu pasirinkimu gyventi turtingiau, neoliberaliu mąstymu, tapatu geriau.

Neoliberalios ekonominės politikos pagilino nelygybę, o kalbos apie tai, jog kiekvienas gali uždirbti, tik turi norėti dirbti, baigia pagraužti viešąjį sektorių, kur nėra ir negali būti itin aiškaus ryšio tarp įdėto darbo bei paprastai būtinos aukštos kvalifikacijos ir fiksuoto atlygio. Galiausia, auganti nelygybė jau graso ir ekonominiam augimui bei jo tvarumui.

Esu įsitikinusi, jog agresyvi privatizacija ir vadinamoji taupymo politika (austerity), kai krizės metu, priešingai ekonominei logikai, mažinamas biudžeto deficitas (dvi priemonės, kuriomis visada pasirodo neoliberalizmas), galiausiai padaro daugiau žalos, nei duoda naudos. Lietuvos atveju, manau, tokia politika suformavo neslopstančią ir demografiškai pražūtingą emigraciją. Itin ironiškai vertinu taupymą viešojo sektoriaus naikinimo sąskaita, nes jo atkūrimas kainuos nepalyginamai daugiau, o XXI amžiuje gyventi be adekvataus švietimo, sveikatos apsaugos ar mokslo yra tiesus kelias į atsilikimą, tame tarpe – ir ekonominį.

Tiesa, gilesnį vidinį asmeninį pasipriešinimą neoliberalizmui siečiau su jam būdinga individo samprata. Neoliberalizmo ideologai buvo ir yra linkę žmogų paversti atomizuotu individu, kuris net pats save suvokia kaip rinkos elementą – savotišką įmonę, kurią organizuoja ir valdo jo verslininkiškasis pradas. Toks individas į save žvelgia ne kaip į Dievo kūrinį, o kaip į tam tikrą  žmogiškojo kapitalo formą, kurios sėkmė pasirodo per vienintelę esą vertingą egzistencijos formą – maksimalų pelną. Tokios žmogiškosios dimensijos, kaip auka, kančia, pasiaukojimas, meilė ir panašiai, arba išnyksta, arba irgi pajungiamos naudos (visų pirma materialios) maksimizavimui. Kitas, kuris religinėje (ir krikščioniškoje mąstysenoje) pasirodo kaip Dievo pavidalas, tokiam rinkos apsėstam individui (ar jis vis dar žmogus?) yra jau nebe žmogus su asmenine būties žyme, o tiesiog konkurentas.

Save toks individas mano galįs kurti ir formuoti (paplitusi vadinamojo pozityvaus mąstymo ar kaučerių veiklos prielaida), tačiau čia matau dar vieną įtampos židinį – tarp aktyvios savireguliacijos (pats esu sau kūrėjas) ir paklusnumo normai. Galiausiai savirealizacija virsta ir pasirodo kaip socialinių vertybių eižėjimas, jų fragmentacija, nyksta socialinis solidarumas, prarandama vidinė gyvenimo prasmė ir … atsiveria būties tuštuma.

Visuomenės gyvenime tokia autonomiškų naudos gavėjų tarpusavio kova virsta depolitizuotais socialiniais ir politiniais santykiais: visuomenė byra, valstybės prievolės piliečiams menkėja, bendruomeninės vertybės ir bendruomeniniai paramos ir saugos institutai naikinami. Kita vertus, kadangi neoliberali galvosena remiasi prielaida, kad individuali autonomija negali būti ribojama jokiomis socialinėmis formomis, kyla klausimas: kokią tada formą gali turėti politinė opozicija?

Tai, kas mane atgraso nuo neoliberalios galvosenos, yra būtent tokia neišspręsta ir, atrodo, net nesuvokta ir bent lietuviškame kontekste neapmąstyta prieštara tarp autonomijos ir disciplinos: jeigu nėra išorinės, nuo žmogaus nepriklausomos kontrolės formos, o laisvė ir laisvės ribos veikia individo sąmonėje kaip susiję dalykai, tai pretenzija į individualią laisvę ir radikalų savęs pažinimą bei pokytį pasirodo esanti vidujai problematiška.

Maldeikiene.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Julius Puras       2016-09-7 19:25

” stipria valstybe, kuri pajėgi naikinti viešajam gėriui pavojingas interesų grupes bei rinką ribojančius kartelius” Tie du komponentai feminizmas ir neoliberalizmas. Pavyzdys galėtų būti Karbauskis. Jis naudojasi feministinė ideologija savo demagogijoje “alkoholizmas viešas blogis” ir taip patenka kaip pozityvus personažas į feministu sąmone, neoliberalas nes yra stambaus verslo atstovas kuris nori sudaryti lyges sąlygas smulkem ir stambiam verslui. Už jo tariama lygibe naikinantis “rinka ribojančius kartelius”.

Julius Puras       2016-09-7 15:43

” stipria valstybe, kuri pajėgi naikinti viešajam gėriui pavojingas interesų grupes bei rinką ribojančius kartelius” jaigu apie neoliberalizma Lietuvoje kalbama tai apie femizma yra vos ne tabu. Kalbant apie neoliberalizma ir liberalizma ir žvelgent į interesų grupuotes (feministu taipogi) tai jos nieko bendra su laisve ir netgi ekonomine laisve neturi. Kiekvieną ideologija ir žmonės kurie ją prisidenginėja turi vieną tiksla varžyti žmoniu laisves ir valdyti visuomene.

Dzeikas       2016-09-7 14:41

Man regis ivairias sudetingas sociologines teorijas spresti ar vertinti asociatyviai.
Tai stai, tas neoliberalizmas kaip ekonomine ir politine teorija prilygtu teiginiui, kad ekonimiskiausia ir efektyviausia automobiliu vaziuoti auksciausiaja pavara.
Ko gi ne, pagalvosite jus turedamas galvoje 6 eiliu greitkeli kur asfaltas lygus kaip stalas ir ikalnes/nuokalnes tik >1% statumo, automobilis pakrautas 25% ir variklis,ir visi agregatai kaip laikrodis dirba.
Aha…o jeigu yra reikalas sustoti? Sunegalavote, jums bloga? Kaip su 5 pavara po to vel pajudeti? O jeigu reikia nuvaziuoti i prastesni kelia? O jeigu cilindruose slegis zemas, nes ziedai issideveje?
Tada gaunas jei prilyginsime Lietuva automobiliui,kad vaziuodami smeliu ,kaip kvaileliai imeteme auksciausia pavara , gazas-dugnas ir staigiai sankaba atleidome.
Net jeigu ir busime pirmi kelis kilometrus, tai po ilgai ilgai stovesime ,kol susiremontuosime velena, sankaba ir dal puse variklio perrinksime.
——————————————————————————————————-
Kai gyvenau JAV sestadieni (privelegija,nes klientu nera ,moka 1.5k, veikt nera ka, sedim - politikuojame) darbe su kolegomis gincijomes apie teise.Traukiu is interneto istorija apie tautiskus kontrabandistus kaip jie prigauti pasenieciu sie bega , o ju sebras taranuoja pareigunu automobili.Sebras su kontrabanda pabega, o taranaves paseniecius teisme isteisinamas, mat buvo manas,kad pasenieciai tai banditai. Sakau kolegoms, matote kas gaunasi su nekaltumo prezumpcija. Sie galvas kaso: ” tai kodel jusu pasenieciai neturi malunsparnio?”.
T.y. nekaltumo prezumpcija ideale tai siekiamybe, taciau nesant realiu galimybiu ja uztikrinti turi buti islygos kada ji besalygine.
Pateikiau tik kaip pavyzdi, nes diskutuojame ne apie teise, bet ekonomine teorija.Taciau ir ekonomines teorijos praktiskai naudotinos ten kur joms aptimalios salygos. Kaip automobiliui tinkamas kelias vaziuot auksciausiaja pavara.

Julius Puras       2016-09-7 14:37

” stipria valstybe, kuri pajėgi naikinti viešajam gėriui pavojingas interesų grupes bei rinką ribojančius kartelius” tai yra feminizmas ir dar daugiau tai yra jau tam tikra neoautoritarizmo forma kada žmonių grupė per rinkimus patenka į valdžia ir pradeda naikinti kitas grupes. Tokiu būdu Hitleris su savo grupe atėjo į valdžia Ir mes visi žinome kuom tai baigėsi. Mano patarimas rinkėjams laikytis kuo toliau nuo viską naikinančiu feminisčių. Ir dar su vokišku raugu.

Dzeikas       2016-09-7 13:48

Cudilai:
Esant silpnoms valstybes institucijoms ir stipriems monopolinio kapitalo veiksniams, pirmosios pajungiamos veikti pastaruju naudai be ypatingu pastangu ir pasipriesinimo.
Ir atgaline eiga mazai tiketina.
O tada kas ten blogis , o kas geris bus traktuojama ne pagal neoliberalizmo teorija, o pagal monopolinio kapitalo veiksniu nuomuone ziuresiancios 2, geriausiu atveju 3 zingsnius i prieki.

Čudila       2016-09-7 12:23

Neoliberalai neneigia valstybės kišimosi į ekonomiką, kai reikia imtis antikrizinių priemonių, verslo stimuliavimo priemonių. Viskas, ką valstybė daro rinkos naudai, traktuojama kaip gėris. Išimtimis tampa valstybės socialinės programos, ekonomikos stimuliavimas per masinę paklausą, valstybės teikiamos paslaugos visuomenei per nerinkos mechanizmus (pavyzdžiui, nemokamas švietimas, nemokama sveikatos apsauga). Valstybės kišimasis į rinką per dalyvavimą gamyboje ekonominio agento vaidmenyje, tiesioginis reguliavimas, aktyvi fiskalinė politika, visuomeninis paskirstymas traktuojami kaip vienareikšmiškas blogis…

apie neoliberalizmą        2016-09-7 9:42

neoliberalizmas mažos valstybės duobkasys

apie neoliberalizmą       2016-09-7 9:34

neoliberalizmas baigsis patobulintu feodalizmu - karporatokratija

Dzeiko pasisakymo vertimas       2016-09-7 8:07

Neoliberalią visuomenės sanklodą įkast gali tik šalys su stipriomis krikščioniškomis vertybėmis.
Čia panašiai kaip alkoholio vartojimas.Taurelė konjako vidujai moralų žmogų atpalaiduoja, nuima tokiam susikaustymą.
Chamą gi paverčia gyvuliu - nuo povo iki kiaulės. Nelygu išgertų taurelių skaičius.
Laisvam žmogui taurė konjako gali buti vaistai, chamui - tik pagunda.

Dzeikas       2016-09-7 7:46

Neoliberalia visuomenes sankloda ikast gali tik salys su stipriomis krikscioniskomis vertybemis.
Cia panasiai kaip alkoholio vartojimas.Taurele konjako vidujai moralu zmogu atpalaiduoja, nuima tokiam susikaustyma.
Chama gi pavercia gyvuliu nuo povo iki kiaules.Nelygu isgertu taureliu skaicius.
Laisvam zmogui taure konjako gali buti vaistai, chamui - tik pagunda.

Jei pradėti iš toli,tai viskas       2016-09-7 7:00

prasideda dar vaikystėje,kiek tėvai vaikui nustato ribas,geriau 10 Dievo įsakymų ribose,ir kiek vaikas auga jas žinodamas.Kaip teigia psichologė R.Bačiulytė,tėvų pareiga vaikui laiku nuimti karūną ir mokyti jį bendradarbiauti,dalintis,draugauti,suprasti,kad ir kiti turi norus ir poreikius.Mokėti išklausyti ir būti išklausytam.Tai būtų solidari krikščioniška visuomenė,kuri vis nuklysta,deja, to neišauklėto egocentrizmo link,kai kada su visomis kraštutinėmis karinėmis pasekmėmis.

grynai rusiškas, putinistinis požiūris       2016-09-7 6:39

ruskeliai taip bandė gyventi prie putino.
laimi stipriausias, apsukriausias.
jokios krikščionybės.
na maldeikis - tai gerai žinomas grušnikas, nenuostabu kad maldeikienė propaguoja rusiškas vertybes - tik negi tai LS ir Kuolio vertybės?


Rekomenduojame

„Nacionalinis susivienijimas“ reikalauja teisingumo reformos ir beda pirštu į rezonansines bylas

Andrius Švarplys. Didžiausias JAV demokratijos išbandymas vyksta dabar – po rinkimų ir Kapitolijaus užėmimo

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Malda Sausio 13-ąją

Kastytis Braziulis. Bolševizmo mūsuose vis dar yra likę labai daug

Verta prisiminti. Vidmantas Valiušaitis. Dar kartą „vienų vieni“?

„Pagaminta Lietuvoje“: savaitės politinių įvykių apžvalga trumpai

Verta prisiminti. Naktis, sukrėtusi ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį: pirmieji žiniasklaidos balsai

Ramūnas Aušrotas. Ateina naujos ideologinės kolonizacijos laikas – apsiginsime?

Vygantas Malinauskas. Kodėl Bažnyčiai iš viso reikalingos Šv. Mišios

OpTV: išskirtinis „Kranto“ interviu su pirmuoju krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi – apie Ameriką ir Trumpą, Sąjūdį ir Sausio 13-ąją

Aleksandras Nemunaitis. Kaip man nebuvo leista sudalyvauti viešame Vilniaus savivaldybės Ekonomikos komiteto posėdyje

Ramūnas Aušrotas. Įdomu, ką čia Žmogaus teisių komitetas sugalvojo?

Algimantas Rusteika. Mes laimėjom

Raimondas Navickas: Mes jų nepamiršome. Papasakokime apie juos savo vaikams ir anūkams

„Iš savo varpinės“: Ar vyksta socialinių tinklų revoliucija?

Vytautas Radžvilas: Laisvės kova niekada nebaigta

OpTV: Mantas Varaška meta iššūkį iš nelaimės parazituojančiai žiniasklaidai ir kolegoms: žmonių kantrybė senka!

Laima Malinauskaitė. Sausio 13-ąją prisimenant

Moderna padvigubino savo vakcinos nuo Covid-19 kainą

Vytautas Sinica. Interneto cenzūros režimas

Ramutė Ruškytė. Valstybės ir bažnyčios santykis karantino metu

Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

„Neredaguota“ pokalbis apie tautinę politiką su Liutauru Stoškumi ir Tomu Aleknavičiumi

Algimantas Rusteika: „Tai ne šiaip ženkliukas. Tai pozicija šiuolaikiniame kare už žmogiškumą“

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Vytautas Radžvilas. Postdemokratija ir postAmerika

Mindaugas Sėjūnas. Mokslai 1991-ųjų sausį: egzaminai riedant tankams

Vytautas Sinica. Nepaprastosios padėties grėsmė

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.