Demokratija ir valdymas, Teisėkūros iniciatyvos, Nevyriausybinės organizacijos, Socialinė politika

Aušra Maldeikienė: „Silpnoji, dirbančiųjų, pusė vėl ir vėl lieka be valdžios paramos – ji viešai dalinama darbdaviams“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 30 d. 23:57

7     

    

Aušra Maldeikienė: „Silpnoji, dirbančiųjų, pusė vėl ir vėl lieka be valdžios paramos – ji viešai dalinama darbdaviams“

Jūsų dėmesiui siūlome parlamentarės Aušros Maldeikienės kalbą gegužės 30-ąją Seime svarstant Darbo kodeksą.

Balsuoti už pateiktą Darbo kodekso redakciją negaliu. Tiesa, negaliu ir balsuoti prieš. Taigi lieka vienintelis kelias – atsitraukti ir susilaikyti, ir tas kelias iš esmės aiškiai rodo gilų vidinį pasipriešinimą tam, kas ir kaip daroma su mano Tėvyne.

Kiekvienas dokumentas, kuris svarstomas šioje salėje, neišvengiamai apima kelias tarpusavyje tvirtai susipynusias plokštumas – moralinę, ekonominę ir teisinę.

Kai sėdi šioje salėje, palaipsniui trūkinėja ryšiai su moralės klausimais, kurie ir yra esminiai. Etinius dalykus ima stelbti techninės detalės ir jos galiausiai eliminuoja bet kurio veiksmo prasmę. Išskirtinais atvejais – o šis yra kaip tik toks – moralinė plotmė svarbiausia: dabar ir šioje Lietuvos istorijos vietoje mes privalome kalbėti ne tiek apie teisines formas, kurios leistų kurti palankesnes ūkininkavimo sąlygas atskiroms verslo grupėms, kiek apie tautos išgyvenimo mechanizmus. Taigi, atsakymą, pritarti ar ne svarstomoms pataisoms, privalėtų nulemti atsakymas į klausimą, ar jos padidins finansinį ir emocinį dirbančių žmonių saugumą ar tik dar kartą bandys paramstyti griūvančią netvarią esamą socialinę ekonominę tikrovę, kurios rezultatas – nesustabdomai auganti šalį paliekančių žmonių minia ir tik šiemet kasdien emigruojantys 193 mūsų žmonės, o tai pusšimčiu daugiau, nei pernai.

Ketvirtadienį šioje salėje skaitėme Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Gintaro Grušo gražius žodžius apie solidarumą: „Mūsų visuomenė pamiršo, ką reiškia solidarumas. Yra kovų, kurių nelaimėsime, jei stiprieji nesutiks prisiimti naštos kartu su silpnaisiais.“ Nežinau, kokios priežastys lemia, kad drąsiai ir viešai už pagarbą gyvybei ir prieš kai kurias socialines negeroves kalbanti Lietuvos Katalikų Bažnyčia nutyla susidūrusi su tokia įprasta didelės dalies verslo panieka darbuotojui, kuriam, net tada, kai pelnai tikrai dideli, dažnai mokami trupiniai ir kuris yra paliekamas gyvenimo užribiuose vos netekęs darbo, susirgęs ar patyręs negalią.

Tad primenu, jog Katalikų Bažnyčia vienareikšmiškai eilėje savo Enciklikų, ypatingai popiežiaus Benedikto XVI enciklikoje „Caritas in Veritate“ (2009 m.) bei Šventojo Tėvo Pranciškaus apaštališkuose paraginimuose „Evangelii Gaudium“ (2014 m.) bei „Amoris Laetitia“ (2016 m.) prieštarauja dabar Lietuvoje svarstomų daugelio įstatyminių dokumentų, visų pirma, didelei daliai Darbo kodekso, pataisų.

Ypatingai atkreipiu savo tikėjimo brolių ir sesių Kristuje, konkrečiai – tų kolegų Seime, kurie labai mėgsta prisiminti krikščioniškąsias vertybes, dėmesį į šiuos Apaštališkojo paraginimo žodžius: [dabarties] „kontekste kai kas tebegina „gerovės sklidimo“ (trickle- down)  ekonomiką, kai manoma, kad bet kuris ekonomikos augimas, skatinamas laisvosios rinkos, savaime pagimdys pasaulyje didesnę lygybę bei socialinę integraciją. Tokia nuomonė, niekada nepatvirtinta faktais, išreiškia negrabų ir naivų pasitikinėjimą ekonominę galią savo rankose sutelkusiųjų gerumu ir sakralizuotais vyraujančios ekonominės sistemos mechanizmais.“

Beje, visiems, kurie žada, jog naujai tvirtinamas Darbo kodeksas padidins šalies darbo rinkos lankstumą ir leis sukurti daugiau darbo vietų, taip pat primenu, jog pagal nešališkus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimus Lietuvos darbo rinkos lankstumas, išmatuotas, kaip BVP santykis su nedarbu, sudaro 0,49 ir yra toks pat, kaip JAV. Pastarosios, kaip žinia, pripažįstamos turinčios vieną lanksčiausių darbo rinkų pasaulyje.

Tos pačios įtakingos organizacijos tyrimas teigia, jog nors Lietuvos darbo kodeksas pagal tarptautinius standartus yra vienas griežčiausių, tačiau faktiškai jo nesilaikoma, ir tik 8–9 proc. darbo netenkančių moterų ir vos 5–6 proc. tokių vyrų gauna įstatymuose numatytas išmokas, ir beje, praktiškai visi jie iki atleidimo dirbo viešajame sektoriuje. Taigi, ką ir kieno naudai mes keičiame dabartinėmis pataisomis?

Ramiai mąstant, bet kokios kalbos, kad priėmus naują darbo kodeksą bus atlikta struktūrinė reforma, kuri suponuos daugiau naujų darbo vietų, tėra retorinis triukas, kuriuo bandoma pasakyti, kad realiai smarkiai padidės darbo vietų rotacija: kai daugiau atleidi, reikia daugiau priimti, ir tai tikrai bus esminis pokytis.

Jis turi savo gerųjų pusių verslui, o atskirais atvejais – ir didesnes derybines galias turinčiam darbuotojui, tačiau dirbantis žmogus, jeigu neteks darbo, tarkime, dėl sezoninių gamybos svyravimų, įmonės bankroto ir panašiai, gaus ne daugiau kaip ¾ vidutinės algos nedarbo draudimo išmoką. Taigi, jeigu koks žmogus šiuo metu gauna 2500 eurų darbo užmokestį ir nuo jo moka nedarbo draudimo įmokas, maksimali galima išmoka būtų viso labo apie 613 eurų, ir tai gali reikšti, kad jis gali neturėti lėšų net būsto paskolos įmokoms banke, ypač, jeigu augina daugiau vaikų.

Nuosekliai įvertinusi visas pataisas drįstu teigti, kad jos iš esmės tikrai nepakeis padėties išstumiančioje Lietuvos darbo rinkoje. Jos nepadarys mūsų darbo rinkos labiau įtraukios ir kokybiškesnės, o būtent to mums reikėtų ir būtent tam mus skatina tiek Europos Komisija, tiek EBPO, ir net mūsų pajamų nelygybę jau virtusią galimybių nelygybe kaip išskirtinę šalies bėdą akcentuojantis TVF.

Tiesa, daugeliu atveju darbdavių, visų pirma, užsienio investuotojų, teisinė padėtis sustiprės.

Tai, kad įstatymų pokyčiai buvo laiminami Trišalėje taryboje, kur verslo lobistų žodis buvo viešai remiamas net šalies premjero bei Investuotojų forume dainavusios Vyriausybės kanclerės, yra dar viena gili šalies politinės kultūros bėda.

Būtent tai, jog silpnoji, dirbančiųjų, pusė vėl ir vėl lieka be valdžios paramos, tuo tarpu kai valdžios parama noriai ir nesibodint jokių priemonių viešai dalinama darbdaviams, irgi akivaizdžiai pademonstruoja, kodėl išties tokia vangi, tokia diskriminuojanti mūsų darbo rinka. Vieša p. S. Skvernelio parama dirbantiesiems buvo girdima tik iki rinkimų, nors būtent silpnoji derybų pusė galėjo tikėtis vyriausybės griežtesnės pozicijos. Juolab, kad apie tokią paramą, tiesa, nebe taip atvirai, kalbėta ir gruodžio pradžioje, kai buvo nukeltas Kodekso įsigaliojimo laikas.

Naujasis kodeksas padės investuotojams, kurie labiau linkę laikytis įstatymo raidės nei agresyvesnis šalies verslas. Vis dėlto ar šis kodeksas apsaugos dirbančio žmogaus gyvenimą, klausimas retorinis.

Su kuo kovoja valdžia, kuri nesugebėdama sugaudyti vagių, leidžia jiems vogti laisvai: su vagystėmis ar su vagysčių statistika? Dar vienas retorinis klausimas.

maldeikiene.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dzeikas       2017-05-31 15:39

Austeja, jus ivardijate priezastimi darbuotuoju nevieninguma:-)))Sanctus simplicitas!
Taigi cia Lietuvos valdanciuju specialiai siekiamas tikslas: jeigu cholopai palaikys vienas kita ju gi nesuvaldysi, ir realiai lazo 7/24 dirbti neprieversi.
Na, savaime aisku, del masiu skurdumo ir susiskaldymo valstybe ne tokia stabili, ir lovi agresyvus kaimynai gali atimti su palyginti mazais kastais.Tai valstybinis interesas tgarsi sako to nedaryti.
O kas yra valstybe? As, jus, mes? Valstybe tai tie, kurie ima feodaline renta(Lietuvoj feodalizmas jeigu nezinojote, tiesa su laikmecio zenklais - pas kita pona su liberaliom “poniatkem” gali pabegti - modernybes islaidos, nieko nepadarysi).O jus ir as - mase, slamas. Kas ima renta? Bajoru 6-iorkes (kriminaliniu slengu kalbant) seimunai, bajoru tijunas arba Durniu laivo bocmanas prezidentas, na ir patys bajorai - stambusis kriminalinis kapitalas(Saboni prieme is cholopu , jis atlieka bajoru klouno veidmeni) ir ju garbingi sveciai uzsienio kapitalo imones. Sitie nuostuoliu del tijuno ir bajoru 6-iu is Seimo klaidu i minusa neima, o kaip ta dalyka surikiuoti, apiforminti istatymiskai bajoru 6-ios Seime rupinasi.
Kas gina masiu interesus? Manete profsajungos? Ne, jas palesina biski, nes ne su ta chebra kentuojames, reikia renomee palaikyti, taciau kiek galima kudakuoti jos labai gerai zino. Gina jos privelegijuotus dvariskius.Taip vadinami privelegijuoti cholopai aptarnaujantys bajoru dvarus. Ten laukuose tegu jie dusta , taciau po nosimi tureti cholopa kuris tau nesvariom panagem sriuba ruosia - ant tiek bajorai save dar gerbia, kad suvokt butinybe bezpredielo siu cholopu atzvilgiu nedaryti.Juk chamas ir i sriuba ispjaut gali, nesuziuresi.
O dabar ziurek, nustosime pjudyti cholopa su cholopu ir kaip manai kas bus kai ikals streika ir lauke dirbantys , ir dvariskiai.O cia jau striuka,ir be mokruchos ir grubaus “dusinimo” neapseisi.
dabar suprantate Austeja , kad tik tautos priesas gali siulyti buti vieningiems cholopams? Siulyti aisku netgi reikia, taciau kirsinti veiksmais nepavargstant.
Beje , viena kirsinimo rusiu yra patriotizmas, visom isgalem kist i galva cholopams, kad dvaras tai kulturos paveldas, tai visu ju nuosavybe kuri ponas tik valdo ir tik laikinai ir sudeginti ji gali tik viso kaimo priesas, kad duoti kaimyniniam dvarui signala uzpult mus.
Todel miela Austeja, kaip sako rusu kariuomenes karininkai “miortvyje ne potiejut” (lavonai tik neprakaituoja)

Austėja       2017-05-31 13:20

Gaila,tikėjausi racionalesnės ir dalykiškesnės kalbos.Visi išvedžiojimai,padrikos mintys parodo mūsų aukštojo mokslo “elito” lygį.Pakaktų pasakyti,kad nei buvusio Darbo kodekso,nei tobuliausio naujojo bei daugybė darbuotojus atseit ginančių įstatymų neveikė ir neveiks,kol egzistuos baimė prarasti darbą,kol darbuotojai nebus vieningi,nesustiprės profsąjungos ir neišaugs darbuotojų ir verslininkų sąmoningumas.Visa kita ,tik blablabla…

kad       2017-05-31 11:17

ponia,ne mes seime,tai ir reiktų dirbti,kad žmonėms būtų gerai.Šnekėti galime mes ,ne valdžioje esantys ar daroma,kad žmonėms būtų jauku savo valstybėje ar ne.Seimo nariai tuo rūpinasi,dėl to ir atlyginimai ženkliai didesni,kad be bereikalingų šnektų darbą dorai dirbtų dėl žmonių.

       2017-05-31 11:00

Ach jau ta ponia Aušra, tikra tautinio darbo spartuolė!

aišku kad       2017-05-31 10:36

Atstovaujama karbauskinių/samdančių darbuotojus interesamas.

Dzeikas       2017-05-31 10:34

Jeigu valstybe negali, ar vengia istatymu apsaugoti samdomuju darbuotuoju ji turetu nors lesiti jiems apsiginti, kas esant pakilimui rinkoje nera sudetingas dalykas, verslas GALI kelt atlyginimus, darbas turi pasirinkima kuriam verslui dirbt.Bet ji ir to neleidzia biurokratizavusi ir supainiojusi streiku istatyma.
O kaip tai vadinasi? Diktatura leidzianti vienai visuomenes apiplesti kita.
Klausimas , ar bandrojo gerio poziuriu tikslingas Lietuvos valstybes egzistavimas?
Nes entropija jau pasieke savi generacijos ir saves skatinimo lygi. T.y. jeigu palyginsime su vidaus degimo varikliu, tai perkaitintas variklis detonuoja ir nenutraukus kuro padavimo dirba su detonacija toliau, net isjungus degima.
Beje , visuomeneje tvyranti ideja, tvarka daryti pagal poreiki, o nepaisant istatymu ir teisingumo - raiskiausiai isreiskiancio tai pikc. zodziais - liudija tai.
T.y. Lietuvos valstybe yra per plauka nuo nestabdomo slinkimo i barbarybe.

Julius Puras       2017-05-31 7:12

Bla bla bla Maldeikiene.  Visos investicijos pradedamos skaičiuoti nuo minimalios algos ir jeigu ji bus maža tai jūs galite keisti darbo kodeksus nors ir kiek vieną dieną nauda iš to Lietuvai bus šnypštas.


Rekomenduojame

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.