Dienos aktualija, Krikščionių pilietinis veikimas

Augminas Petronis. Žmonijos religija Europos neišgelbės

Tiesos.lt siūlo   2020 m. gegužės 10 d. 7:09

11     

    

Augminas Petronis. Žmonijos religija Europos neišgelbės

Bernardinai.lt

2014 m. sakydamas kalbą Europos Parlamente, Strasbūre, popiežius Pranciškus Europą palygino su sena, nevaisinga močiute. Mane toks palyginimas stebina kiekvienąkart apie jį susimąsčius. Kai pirmą kartą aplankiau JAV ir bandžiau palyginti šią patirtį su kelionėmis po Europą, pasirinkau panašią analogiją. Amerika man atrodė kaip veržlus jaunuolis – kartais nemandagus ar šiurkštokas, bet kupinas sveiko troškimo gyventi, kurio pojūčio, atrodo, stigo Vakarų Europoje. Pastarąją tuomet lyginau su senstančia moterimi – mandagia, tvarkinga, prižiūrinčia savo aprangą, nagus ir šukuoseną, žodžiu, civilizuota, tačiau laisvalaikį greičiausiai leidžiančia ant minkštos sofos su vyno taure rankoje – pavargusia nuo savo pačios ilgo gyvenimo. Neturiu nieko prieš vyresnio amžiaus žmones ar vyno taures – tai tebuvo primityvokais vaizdiniais išreikštas įspūdis. Todėl man ir atrodo keista, kad popiežius Europai apibūdinti pasirinko panašų įvaizdį.

Tai nebuvo vienintelis kartas, kai Pranciškus sukritikavo europiečius ir Europos Sąjungą. „Svajoju apie Europą, apie kurią nebūtų galima sakyti, kad rūpinimasis žmogaus teisėmis buvo paskutinė jos utopija“, – sakė Pranciškus Achene 2016-aisiais, o interviu su prancūzų intelektualu Dominque Woltonu popiežius išreiškė nusivylimą mūsų laikmečio Europos politikais: „Nebematau Schumano, nebematau Adenauerio“. Kalbėdamas apie Europos Sąjungą popiežius vartoja tokius žodžius kaip „senstelėjusi“, „prislėgta“, „nebevaisinga“, „nebegyvybinga“.

Daugiausia apie Europos sąstingį kalbėjęs ir rašęs šiuolaikinis mąstytojas, ko gero, yra prancūzų filosofas Pierre‘as Manent‘as. Anot jo, Europa juda link tvarkos, kurioje aukščiausia valdžia priklauso ne piliečiams ar jų atstovams, bet „neapibrėžtos kilmės“ taisyklei, kurios tikslas yra įgyvendinti to, ką P. Manent‘as vadina „žmonijos religija“, pasaulio viziją.

2013 m. Harvardo universitete skaitytoje paskaitoje P. Manent‘as teigė matantis kelis būdus suprasti Europos Sąjungą. Pirmąjį jis pavadino religiniu – anot filosofo, kai kurie ar net daugelis krikščionių Europos Bendrijos atsiradimą išgyveno kaip savotišką atsivertimą, senųjų, išdidžiųjų „aš“ ir „mes“ atsisakymą ir pakeitimą taikesne, į bendradarbiavimą orientuota savivoka. Senajame pasaulyje atsirado naujas žmogus – ir atvirkščiai, apibus Reino atsiradusiame naujajame pasaulyje vis dar liko senųjų žmonių, kurie neišsižadėjo ištikimybės senosioms tautoms, nepametė stereotipų ir fobijų, neatsisakė ginklavimosi bei karine jėga paremto saugumo. Juos kuo skubiau reikia atversti į naująjį Europos tikėjimą – naująjį, nes šias idėjas greitai perėmė humanistinė religija, besiremianti žmonių panašumo jausmu ir nedalomos žmonijos idėja. Europos Sąjunga įsivaizduojama kaip kone nauja bažnyčia – naujoji Europa neturi likti tik Europoje, jai nereikia sienų, savo gėrį ji turi skleisti visame pasaulyje.

Kitas būdas – konservatyvus sveiko proto žvilgsnis (tai, žinoma, nereiškia, kad konservatyvumas visuomet yra tas pat kas sveikas protas), ES suvokiant kaip valstybių, pasirinkusių bendradarbiauti, nes joms tai buvo politiškai reikalinga, kūrinį. Joms vis dar reikia vienai kitos, tačiau nebūtinai reikės visada. Europos Bendrijos įkūrimas buvo politine prasme išmintingas atsakymas į specifinę pokario situaciją, neturintis nieko bendra su tikėjimu žmogumi ir žmonija. Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija, Prancūzija ir Italija buvo virtusios griuvėsiais, joms reikėjo vienai kitos ir užtikrinti taiką. Todėl Europos tautos ir pasuko šiuo keliu – pradžioje atsirado Europos anglies ir plieno bendrija, leidusi atgaivinti Vokietijos pramonę nebijant, kad nekontroliuojami vokiečiai vėl ims ginkluotis, vėliau – Muitų sąjunga, palengvinusi prekybą. „Tai buvo bendra Europos tautų iniciatyva – manau, ji buvo gera, protinga ir turėjo tokia likti. Bet žmogus, senasis žmogus, išdidus ir ambicingas žmogus negalėjo nustygti vietoje. Jis troško ko nors didesnio, didingesnio, įspūdingesnio, garbingesnio“, – teigia P. Manent‘as.

Bendra Europos tautų iniciatyva virto žmonijos gelbėjimo iniciatyva. P. Manent‘as įvardija kelis šio projekto bruožus: Europa nebeturi plėtimosi ribų, nes iš jokio žmogaus negalima atimti savaime jos nešamo gėrio, tolesnė Europos integracija laikoma ir neišvengiama, ir kartu reikalaujančia nuolatinių pastangų bei vis didesnio solidarumo, tauta kaip politinis organizavimosi vienetas diskredituojama ir laikoma pasenusia, tad Europos tautų savivaldą vis labiau pakeičia beasmenė teisė, tampanti vis greitėjančios globalizacijos įrankiu. Aišku, europiečiai niekada neatsisakytų tautinių valstybių, jei jiems tai būtų pasiūlyta tiesiogiai, todėl tikimasi, kad valdomi bendrų taisyklių Europos vartotojai virs Europos piliečiais. Tačiau P. Manent‘as abejoja, ar tokia viltis pagrįsta. Anot jo, šio Europos projekto gėris ir sėkmė laikoma plika akimi matomu dalyku, o jo nematantieji yra drausminami: „Tu, mažo tikėjimo žmogau, negi nematai? Europa tau prieš akis!“ Europos ateitis kuriama remiantis naiviu, vargiai pagrįstu tikėjimu.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

jei       2020-05-13 11:14

leisimės, tai visa tai ir bus padaryta. Kad sienos atidarytos tai gerai, savo laiku net ir valdovai persirengę paprastais žmonėmis vykdavo tobulintis į svečias šalis. Todėl labai svarbu, kad iš svečios šalies atsivežtume sėkmės grūdus, o ne pelus. Tam žmogui duotas protas, aštrus žvilgsnis, tvirtas stotas.

Life Site News       2020-05-12 1:34

https://us1.campaign-archive.com/?u=3b519162c561a81f1ee4736a3&id=1ba872d549&e=7c3f9f9b55

Romos gyvenimo forumas 2020 m

Koronavirusas Fatimos Dievo Motinos šviesoje:Tragedija ir vilties šaltinis.

Komunistinės revoliucijos išvakarėse Dievo Motina numatė, kad Rusijos klaidos pasklistų visame pasaulyje ir sukels dideles kančias, nebent Rusija būtų pašventinta jos Nekaltajai Širdžiai.

Šiandien virusas plinta iš komunistinės Kinijos ir neatpažįstamai keičia mūsų globalizuotą pasaulį. Ar tai gali būti dieviškas priminimas, kad atgailos atlikimas nebuvo vertinamas rimtai?

Prisijunkite prie virtualiojo Romos gyvenimo forumo „Voice“ balso, kad sužinotumėte daugiau apie tai, kaip koronavirusas gali būti bausmė prieš Marijos Nekaltojo Prasidėjimo širdį, kaip pati Palaimintoji mums pasakė Fatimoje.
 
Žiūrėti internetu NEMOKAMAI
Gegužės 20 d., trečiadienį - gegužės 22 d., penktadienį

Suplanuoti pranešėjai, vedant Johnui Smeatonui:
Kardinolas Raymondas Burke’as,
Vyskupas Athanasius Schneider,
Profesorius Roberto de Mattei,
Johnas-Henry Westenas,
Kun. Linusas Clovisas.
Registracija: https://romelifeforum.com/?r_done=1

Al.       2020-05-11 19:31

Anksčiau aršesnės Europos tautos kūrė savo atskiras imperijas. Dabar susivienijo kurti bendrą. Faktiškai, tai Germanų Šventosios Romos imperijos tęsinys, tik vietoj krikščionybės - sodomokomunizmas.

Snobui:)))       2020-05-11 19:15

šiaip jau kalba eina apie Pjerą Mone.Kam tos gigantiškos pastangos atrodyti bent jau išoriškai patraukliau ,negu….Vnž. -taisyklingai , be klaidų kalbėkime ir rašykime gražiąja savo valstybine kalba.Autoriaus giliau nepažįstu ,tačiau tos jo “pastangos” (beje ,kaip ir labai ir labai daugelio rašinėjančių.Prie jų tikrai nepriskirčiau “
tiesos” komentatorių).

Gaia       2020-05-11 17:33
Dzeikas       2020-05-11 17:26

grumstai, tai ES kalta kad lietuviai pabego is Lietuvos? ES kalta, kad lietuviai issirenka save valdyti vagis ir siaip visokius ubliudkus?
Primeni man maza vaika bevagiant blyna nuo keptuves ranka nusispyrginusi ir keilianti vireja, kad saugumo technikos nesilaiko.
O tautine ideja kai as matau kokie urodai ir KAIP ja igyvendina, man ES nebeatrodo tokia kvanktelejusi.
Ypac bukiems primenu: kai Lietuva buvo “visiskai nepriklausoma” darbininkai “tautinese"imonese i tualeta turejo teise tik 2 k ir pagal komanda nueiti.
Beje autoriaus statoma pavyzdziu JAV deda skersa ant tautiskumo ir koncentruojasi i zmogaus laisves ideja.

ah1       2020-05-10 12:37

spirgai į globalistų bliūdą.

Antanė       2020-05-10 11:33

O man Europa labai panaši į jūsu straipsnį - kažką bandanti pasakyti, bet taip ir nepasakanti

grumstas       2020-05-10 9:04

Niekinis straipsnis , kuriame deklaruojama tai , kas norima ir patogu ES mylėtojams ir gerai joje besijaučiantiems. Apie ES moralę ir draugiškumą geriausai pasako tas atvejis , kai pandemijos pradžioje vienos valstybės grobė kitoms skirtas medicininių priemonių siuntas, kai vieni, italai, , prašė pagalbos ES stipriujų padėti , o ši apsimetė negirdinti.  Straipsnio tęsinyje-Bernardinuose - teigiama , kad gavome labai daug iš ES , ir tik prardome gyventojų- čia toks nėra labai “žymus’ praradimas?
O apie tai , kad siunčiant naujus “gyventojus” kolonizatorius? keičiama gyventojų tautinė sudėtis, keičimos nusistovėjusios gyvenimo tradicijos ir būdai , tikslu sunaikinti tautiškumą ir visuomenės dvasinį ir moralinius stuburus - kolektyviškumą, vienybę svarbiais tautai klausimais - apie tai nė neužsimenama.

Kristų pakeis pederastai ir komunistai       2020-05-10 9:00

gal.
bet tokie bandymai jau pora šimtmečių vyksta.
(Lietuvoje jau apie 70 proc. pakeista - daugumoje per rusų okupaciją)

Žodžio laisvė...       2020-05-10 8:28

Sugriuvus geležinei uždangai Rytų Europiečiams atsirado galimybė pažinti visos likusios Europos didybę,perimti jos išsivystymą,civilizacijos lygį,kultūros lobius,
mokslo aukštumas,gamtos įvairovę.Praplėstas akiratis davė naudos ir ES atsiradimui,
o išsiplėtusi NATO tapo stipria struktūra,su kuria galinėtis ne kiekvienas drįstų
bandyti mojuoti kumščiais.Tik vienybėje mūsų jėga ir stiprybė vystant pramonę,mokslą.
Kultūros pasiekimai tampa lengva galimybe susipažinti ir gėrėtis sukauptais meno turtais.Tautinės valstybės turi likti be sienų,su galimybe laisvai judėti,plėtoti
prekybą ir bendradarbiauti išorės sienų saugume.


Rekomenduojame

Neringa Venckienė. Kas padaryta Deimantei?!

Viešas kreipimasis į LRT tarybą dėl žurnalisto E. Jakilaičio verslo interesų, ryšių su lobistais ir eterio naudojimo privatiems interesams

In memoriam. Romas Pakalnis: Vykdytojų visuomenė vėl turi tapti Valstybe

Algimantas Rusteika. Demokratijos negalima įjungti ir išjungti kaip virdulio

Gediminas Merkys. „Tečerizmo“ ir neoliberalizmo grimasos Lietuvoje

Kun. Virgilijus Poškus: keturi pedagoginiai maldos žingsniai

Geroji Naujiena: Sugrąžinti į Jo vynuogyną: ar pirmi, ar paskutiniai

Andrius Švarplys. Būtina padėti šeimai, bet ne diktuojant sistemai patogias sąlygas

Algimantas Rusteika. Pasirenkame kasdien ir kiekvienas. Ką?

Liudvikas Jakimavičius. Tema, kuria turėtų diskutuoti visos sisteminės ir nesisteminės partijos

Liudvikas Jakimavičius. Fokusas marokusas

Nida Vasiliauskaitė. Apie reklamą. Rimtai

Joana Noreikaitė. Tylioji tiesos akcija

Audrius Bačiulis. #Sorososus_vulgaris

Vinco Kubiliaus reportažas iš Simono Daukanto aikštėje vykusios tradicinės „Tie-SOS!“ akcijos

Vytautas Sinica. „Politikai, kurie tokiam diktatui nusileistų, laikytini nebent vasalais, bet ne tautos atstovais demokratinėje valstybėje“

Vytautas Radžvilas. Valstybė prieš Albiną Kentrą

Pagerbta pirmoji sovietų okupacijos auka

Andrius Švarplys apie Tėvynės Sąjungos programą: „Čia ne konservatizmas, čia yra grynasis liberalizmas“

Vincentas Vobolevičius. Kaip vertinti politikų apklausas? – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Vytautas Sinica. Fasadinė demokratija Lietuvoje: rinkimai tik tiems, kas jau Parlamente

Gintaras Furmanavičius.· STT nerimsta

Ramūnas Aušrotas. Viskas, ką jūs turite žinoti apie Laisvės partiją

Andriaus Švarplio replika: Tuomet buvo šūkis „Visa valdžia Taryboms!“ O dabar…

Algimantas Rusteika. Garsėjantis kompų šnaresys ir klaviatūrų barškėjimas, negęsta ilgai langai redakcijose

D.Stancikas: „Lietuvos istoriją pasauliui privalome rodyti ne žydo, ruso ar amerikiečio, bet lietuvio žvilgsniu, nes niekas kitas už mus to nepadarys“

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.