Dienos aktualija, Propagandos ir ideologijos analizė, Krikščionių pilietinis veikimas

Audrius Makauskas. Krikščionybė ir patriotiškumas: nesudėtingas santykis

Tiesos.lt siūlo   2020 m. rugpjūčio 27 d. 0:58

12     

    

Audrius Makauskas. Krikščionybė ir patriotiškumas: nesudėtingas santykis

Pro Patria

Šiandien bernardinai.lt portale paskelbtas itin klaidinantis ir krikščionybę su jai priešingu moderniuoju liberalizmu suderinti mėginantis antropologo Sauliaus Matulevičiaus interviu. Dėl tekste esančių politinės teorijos klaidų gausos, visos jos nebus apžvelgtos. Tačiau tarp jų ypatingai svarbus – visiškai klaidingas krikščionybės ir nacionalizmo supriešinimas, teigimas, jog nacionalinė valstybė atsiranda tik XIX amžiuje ir yra „ideologinis konstruktas“. Šis Bažnyčios mokymui prieštaraujantis aiškinimas, nors absoliučiai atmestas prieškario Lietuvoje, šiandien yra dirbtinai populiarinamas liberalių krikščionių grupių ir reikalauja atskiros reakcijos. Todėl skaitytojams skelbiame politologo Audriaus Makausko dar 2012 metais publikuotą tekstą krikščionybės, patriotizmo ir nacionalizmo santykio tema. Prieš skaitant šį tekstą itin rekomentuojame perskaityti ir Sauliaus Matulevičiaus interviu.

Kalbant apie krikščionybės ir patriotiškumo santykį, dažnai galima išgirsti labai prieštaringų nuomonių. Viena vertus, į Bažnyčią kartais žiūrima kaip į tautininkų ar nacionalistų sąjungininkę, uolesnius krikščionis ir tautininkus nurašant į tą patį dešinįjį politinio spektro užkampį.

Kita vertus, iš pačių tautininkų galima išgirsti, kad krikščionybė – ypač katalikiška jos forma – dėl savo visuotinio pobūdžio yra iš esmės priešinga tautiškumo idealams. Sekdami ta pačia minties eiga, kai kurie kairieji kaltina tautinius interesus ginančius katalikus politikus krikščionybės principų išdavimu. Kodėl krikščionybės ir patriotiškumo santykis gali atrodyti toks painus? Ir kodėl jis iš tikrųjų toks nėra?

Ikikrikščioniškos religijos nebuvo universalios – Dievas buvo davęs Apreiškimą tik žydams, suteikdamas jiems išrinktosios tautos statusą. Taigi žydų etninė ir kultūrinė bendruomenė iš esmės sutapo su religine. Įstatyme buvo numatyti aiškūs skirtumai, kaip dera elgtis su žydu, o kaip – su svetimtaučiu. Lygiai taip ir pagoniškose religijose kiekviena tauta ar net miestas šaukėsi savųjų dievų pagalbos. Savi dievai saugojo bendruomenę ir globojo kovose prieš kitas tautas, savi dievai sutelkdavo tautą bendram kultui.

Tuo tarpu į pasaulį atėjus krikščionybei tautos vaidmuo dvasinėje ir moralinėje srityje, atrodo, turėjo neišvengiamai sumažėti. Apaštalas Paulius rašo: „nebėra žydo, nei graiko: [...] visi jūs esate viena Jėzuje Kristuje!“ (Gal 3, 28). Tačiau norint deramai interpretuoti šiuos šv. Pauliaus žodžius, verta prisiminti vieną merginą, gimusią lygiai prieš 600 metų – Žaną d‘Ark.

Ką ji padarė? Nei daugiau, nei mažiau: pakėlė vieną tautą į kovą prieš kitą tautą. Šimtametis karas tarp Prancūzijos ir Britanijos iki jos iškilimo tebuvo dinastijų konfliktas, paprastą liaudį jaudinęs tik tiek, kiek ji buvo priversta dėl jo patirti nuostolių. Tuo tarpu įkvepiantis Žanos d‘Ark herojiškumas pavertė jį aistringu visos prancūzų tautos išsivadavimo iš britų okupacijos judėjimu.

Taigi ji pakėlė vieną katalikišką tautą prieš kitą katalikišką tautą. Ir ta mergina Bažnyčios buvo paskelbta šventąja. Kaip, apaštalo Pauliaus žodžių kontekste, galėjo įvykti, kad Bažnyčia kanonizavo žmogų, savo gyvenimą skyrusį kovai už vieną valstybę – o kadangi ta kova buvo karinė – neišvengiamai ir prieš kitą valstybę, ir dar katalikišką?

Pažvelkime atidžiau į tai, ką moko Katalikų Bažnyčia. Viena vertus, ji teigia, kad žmogus privalo mylėti kiekvieną savo artimą, o artimas yra, cituojant kun. Felikso Bartkaus katekizmą, „kiekvienas žmogus nežiūrint religijos, tautybės, šalies, kūno spalvos skirtumo ir to, ar jis mums palankus ar nepalankus, ar net priešiškas“. Taip yra todėl, kad pareiga mylėti artimą krikščioniui kyla iš pareigos mylėti Dievą, o kiekvienas žmogus yra sukurtas pagal Jo paveikslą.

Kita vertus, toliau katekizme rašoma, kad „nėra pareigos visus žmones mylėti vienodai, bet sveikas protas rodo, kad čia reikia laikytis tam tikros tvarkos. Esant toms pačioms sąlygoms labiau mylėtini yra tie, kuriuos su mumis sieja glaudesni ryšiai, kaip antai: giminystės, draugiškumo, religijos, verslo, tautybės, pilietybės, bendro gyvenimo ir pan.“

Patriotiškumo, arba ypatingo įsipareigojimo savo bendruomenei, pareiga nėra antgamtinis, apreikštas dalykas. Todėl krikščionybė neturi kažkokio tik sau būdingo mokymo apie jį, kuris skirtųsi nuo kiekvieno sveiku protu besivadovaujančio žmogaus supratimo. 

Patriotiškumas nėra antgamtinis, jis prigimtinis. Bet su žmogaus prigimties ignoravimu, ar juolab bandymais ją paneigti, Bažnyčia nesutinka. Tai liečia, be abejo, ne tik tautos ir tautiškumo reikalus. Šiaip ar taip, tai ne katalikiškuose darželiuose berniukai nuo mažens pratinami dėvėti sukneles.

Todėl žodžių „nebėra žydo nei graiko“ nereikia suprasti nė kiek kitaip nei kaip po jų einančių „nebėra vyro nei moters“ – žmonės ir toliau nenustoja buvę vyrai ir moterys, žydai ir graikai, rusai ir lietuviai, nenustoja turėti iš to kylančių pareigų savo šeimai, savo luomui, tautai ir valstybei.

Patriotiškumas – pats būdamas dorybė – yra išvestinis iš teisingumo dorybės, liepiančios atiduoti kiekvienam tai, kas jam iš tikro priklauso. Taip ir tėvynei turime atiduoti savo pastangas ir darbą jos kultūriniam ir politiniam klestėjimui užtikrinti. Tos, iš pačios prigimties kylančios, pareigos su krikščionybės atėjimu neišnyksta, tik šalia jų atsiranda antgamtinis meilės saitas, sujungiantis lietuvius su rusais, vokiečiais ir visais kitais, lygiai taip pat turinčiais pareigų savo tautoms ir valstybėms. 

Bet ne tik Bažnyčia priešinasi prigimties paneigimui, o ir skatina prigimtį pašvęsti ir taip net savotiškai įjungti į antgamtinę sritį. Kaip rašo Antanas Maceina, „patriotizmas, pakeltas ligi herojiško dorybės laipsnio, pašvenčia žmogų taip lygiai, kaip kiekviena herojiškai vykdoma dorybė.“ Apie Žaną d‘Ark – ar šv. Joaną Arkietę – jis rašo: „josios sieloje tėvynės meilė buvo išvystyta ligi herojiško laipsnio pašvęsdama tuo būdu ją pačią ir nurodydama tikrąjį patriotizmo idealą.“

Palaimintasis vyskupas Jurgis Matulaitis, kurio ingreso į Vilniaus katedrą 100-ąsias metines mini Katalikų Bažnyčia, 1896 metais klausė: „ar gerai darome mes, jaunieji kunigai ir klierikai užsiimdami lietuvyste?“ Ir ieškodamas atsakymo rašė: „visos tautos kyla – vengrai, čekai, slovakai, airiai – kils ir mūsiškė, ir jau kyla. [...] Jau taip Dievo leista, kad žmonės į tautas skirstytųsi… Bažnyčia gi niekad prieš žmogaus gymį rankos nekelia, tik tobulina jį, pašvenčia, aukštyn kelia Dievop. [...] Ar krikščionis gali mylėti tėvynę? Ne tik gali, bet ir turi, nes Dievas tą meilę įpylė širdysna.“

Kaip rašo vokiečių teologas Aloisas Wurmas, žvelgiant per tikėjimo prizmę, „būti Kristaus Kūno nariu yra žymiai daugiau negu būti tautos nariu. Bet nė vienas negali tikrai ir visiškai gyventi Kristuje, jei jis nutraukia ryšius su savo tėviške ir šeima, su savo tėvyne ir tauta.“

Deja, pasaulis matė daugybę liūdnų pavyzdžių, kai krikščionybės nepašvęstas patriotiškumas virsdavo zoologiniu reiškiniu. Vis tik akivaizdu, kad geru patriotu galima būti ir nesant krikščionimi – patriotiškumas yra ne apreikštojo tikėjimo, o prigimties dalykas. 

Bet štai norint būti geru krikščionimi, patriotiškumas jau nėra pasirinkimo dalykas: šią dorybę, kaip ir kiekvieną kitą, krikščionis praktikuoti privalo.

Šis pranešimas skaitytas Kovo 11 d., patriotiško jaunimo sambūrio „Pro Patria“ surengtos diskusijos „Koks patriotiškumas reikalingas Lietuvai?“ metu. Kiti renginio pranešėjai – politologai Vytautas Keršanskas, Linas Kojala, Vytautas Sinica.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dzeikas       2020-09-3 9:42

—-”Šis Bažnyčios mokymui prieštaraujantis aiškinimas, nors absoliučiai atmestas prieškario Lietuvoje, šiandien yra dirbtinai populiarinamas…”—-
Prieskario Lietuva tai apsisnargliavusiu , nuo zagres pabegusiu cholopu surinkimas baigusiu taip, kaip ir pradejo - gedingu valstybes suzlugdymu. Ka jie ten atmete ar prieme - doriems zmonems neturetu buti idomu. Kaip neidomu knaisiotis ismatu kruvoje ieskant prarytu centu.
Patriotizmas turi seiti is pilietiskumo. Taskas. O visa kita , genetine, etnine , kaukoles simatavimu pagrindimai yra naciuku ir ju aplinkos ismislas. Beje siuolaikineje politologijoje besiblokuojanciais su rusu imperialistais.

Deivis        2020-09-1 17:00

Nėra jokio Kristaus su šlykščia utėlėta barzda. Yra Amonas Ra.Aš, ypač gerbiu deivę Izidę.

Katalikai?       2020-08-30 1:59

O pravoslavai kitokie? O reformatai kitokie? Visi “teisingai tiki”, kaipgi juos suvienysi? Gerklę pergrauš. Sukurk savo bažnyčią, ką skelbsi? Kas ateis?
Jei Kristus nesuvienijo, kas suvienys?

Ką nes iš Dievo padarėme...       2020-08-29 17:49

Kas drįsta kaltinti kitus už tai, kad kitą, ,,neteisingą” Dievą tiki? Visa Ko Kūrėjas yra VIENAS, yra tas, kas yra, ir toks, koks yra - nepriklausomai, kaip mes, Žemės dulkės, Jį sau įsivaizduojame. Katalikai, pasisavinantys sau Dievą ir ,,teisingą” Tikėjimą, nusikalsta Kūrėjui, nes, žinodami ir skelbdami, kad Dievui nėra nieko neįmanomo, savo agresyvumu čia pat tai paneigia, kai smurtu ir kraujo upėmis ,,teisingą tikėjimą skiepija”, tartum Dievui iš tiesų tokios ,,pagalbos” reikėtų, tartum Jis pats nesusitvarkytų, jei iš tiesų jam to reikėtų. Praliejamu krauju paneigia, jog Dievas yra Meilė, pamina Dekalogą, visus jo punktus. Tai aferistai, grobuoniškus, garbėtroškiškus brolžudiškus karus Dievo nešimu dangstantys.
Dievui nėra neįmanomo, Jis čia Šeimininkas, ir tada, kai Jam reikia, neša savo Žodį tam, kam laiko reikalingu nunešti. Jei norėjo turėti skirtingomis kalbomis kalbančias, skirtingai atrodančias tautas, tai tokias ir sukūrė, ir kiekvienai jų davė atskirą ,,lysvę”, kad TEN, o ne kitur lyg gėlė žydėtų. Primityvūs nusikaltėliai buvo ir tebėra tie, kas nusipliurpė iki to, kad Tas, Kam nėra neįmanomo, ,,nesupranta” kalbų, KURIAS PATS SUKŪRĖ, ir tik jam prievarta brukamą supranta, ir dar daug ko prikalbėjo, iškraipydami savo primityviai naudai, savo tikslams KŪRĖJO TIESĄ. Ar tikisi patį Dievą apmulkinti?   

 

Tiesa, pagalvojus logiškai,       2020-08-29 17:24

nurodytas naujas uniatų darinys.
Tačiau štai gryni rusų pravoslavai kafolikai:
https://ru.wikipedia.org/wiki/Русская_православная_церковь#Название_церкви

Pagalvojus logiškai,       2020-08-29 17:06

logikos nesimato, nes tik pravoslavai esą katalikai, visi kiti - daugmaž eretikai:
http://kafolik.ru/2020/03/28/ekstrennoe-zayavlenie-svyashhennogo-sinoda/
PS katholikos yra graikiškas žodis “visuotinis”, ne lotyniškas.
Slavai dar bažnytinėje kalboje įvedė raidę “fita” (iš graikų th) graikiškiems vardams ir terminams perteikti. Tačiau niekas netarė graikiškai, plg. rusų f (kafolik, Fjodor) ir bulgarų t (Todor).

Šiaip,       2020-08-28 11:05

Yra tik Kristaus Bažnyčia. Gal kam ir nepatinka, kad ji yra visame pasaulyje, tad labai teisingi žodžiai: ” „nebėra žydo nei graiko“ šv. apaštalas Paulius kalba apie vieną Kristaus Bažnyčią”. O Romoje yra šios Bažnyčios Petro sostas ir pragaro vartai jos nenugalės, nes ji pastatyta ant apaštalų uolos.

Pagalvojus logiškai.       2020-08-28 9:40

Lotyniškai žodis “katolikus"reiškia visuotinis. Tai yra Katalikų bažnyčia. Bet jei yra Romos katalikų bažnyčia, tai jau yra atskira bažnyčia. Įdomiai išeina. Romos katalikų bažnyčia atsiskyrusi nuo visuotinės bažnyčios. O visuotinę bažnyčią sudaro visos krikščioniškos denominacijos. Tas visas krikščioniškas denominacijas Romos katalikų kai kurie hierarchai pravarddžiuoja sektantais. Įdomu, kad patys ir yra didžiausi sektantai. Tas žodis nieko blogo neraiškia- atskilimas.

O vis tik >>> 28 0:41       2020-08-28 5:32

Žana d’Ark yra šventoji ir tai paliudijo ir liudija daug jos užtarimų lydinčių stebuklų, dėl kurių Katalikų Bažnyčia ir turėjo ją skelbti šventąja. Apie tai rašo daugelyje žmonių liudijimuose, tik tereikia paguglinti.

Tas Pauliaus pasakymas       2020-08-28 0:41

baigiasi žodžiais “O visi esate viena Jėzuje Kristuje”.
Jei Bažnyčia paskelbė Žaną d’Ark šventąja už jos patriotizmą, tai “bažnyčia” - ne Kristaus Kūnas - visų tikinčiųjų surinkimas į bendriją, bet kunigų korporacija, o ganomieji - avinai, ne Bažnyčia.
Iš tikrųjų Žana buvo pačių prancūzų katalikų teismo pasmerkta ir sudeginta ant laužo būdama 19 metų.
Tai įvyko XV amžiuje, o šventąja ji paskelbta… XX, t.y. superpatriotizmo amžiuje.
Žinoma, Paulius - pirmasis krikščionių teologas, bet vis dėlto iki jo kalbėjo Pats Kristus.
Tad malonėk, Andriau Makauskai, pacituoti, kada Pats Kristus sakė, jog tiems, kurie anot Pauliaus, yra “visi viena Kristuje”, pirmiausiai privalu tarnauti ne dangiškai, bet žemiškai patrijai, t.y. tęsti tą pačią patriotinę kruviną košę, kuri buvo iki Kristaus atėjimo ir tebėra po atėjimo?
Kam tada Kristus atėjo? Kur Jis sako, neva bet kuriuo atveju privalu pirmiausiai kariauti už žemišką tėvynę, kaip ir visi pagonys daro, o krikčionys iš paskos kartoja, Gal Bažnyčia - tik nuodėmėms išpažinti, kad dėl to būtum išganytas? Juk tikrai bažnyčia praktiškai suvokiama ne pagal katekizmus, bet kaip pamaldų vieta, arba kaip kunigų korporacija.
Bet ir su katekizmais neskubėk nusiraminti, nes patriotizmas platus: ne vien tėvynės, bet ir toje tėvynėje daugumos konfesijos. Juk kuris katalikas ims klausyti ne savo kunigų, bet, tarkim, pravoslavų (tokių pat senų), ir priešingai?
O dabar panaršyk internete, ką Maskvos patriarcho Kirilo atstovas neseniai sakė apie Ameriką ir tuos, kurie jau gamina paveikslus su Kristumi negru. Jis taip sakė: “Gali piešti ką nori, bet MES ŽINOME, KAD KRISTUS NEBUVO AFRIKIETRIS” https://al-eparhiya.ru/митрополит-волоколамский-иларион-дл/.
Daėjo? Ar Kirilas tiki Kristų?
Tikinčiajam Kristus nėra, Kuris BUVO, bet YRA , KURIS DABAR IR VISADOS IR PER AMŽIUS. Gal Kirilas netikras krikščionis todėl, kad ne Romos popiežius? Sveikinu, esi geras patriotas!
Nepatinka rusai? Na tad pasiklausyk anglikono, kuris dėsto neva priešingai, bet tą patį netikėjimą (BUVO): https://www.interfax.ru/world/715031 Jam “universalus D-vas” BUVO.
O jei manai, kad Kristus neprisikėlė su tikru kūnu, esi toks pats eretikas (o gal ir ateistas), kaip ir Kirilas su anglikonais.

nebėra žydo, nei graiko       2020-08-27 22:02

čia kalbama ne apie tautas (žydų/graikų), o pasaulėžiūras (visagalis Dievas kūrėjas/pagonybė su daugeliu dievų, pasiduodančių žmogaus manipuliacijoms) 

Jan       2020-08-27 8:29

Žodžiais „nebėra žydo nei graiko“ šv. apaštalas Paulius kalba apie vieną Kristaus Bažnyčią, kuri vienija visas tautas gyventi Jėzaus meilėje. Taip pat įpareigoja ne engti silpnesnių tautų, o gyventi darnoje ir lygybėje su visais.


Rekomenduojame

Rasa Čepaitienė. Velykos 2021

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: DELFI panikuoja – propaganda jau neveikia

Nuo bačkos. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Arvydas Anušauskas: paaiškinimas partiečiams, kodėl susidorota su prof. Adu Jakubausku

Mini serialas „Tiesa apie vakcinas“: pirmosios serijos pirmoji dalis

Nuo bačkos. Kubilius Rachlevičiui: konservatoriai kaip „ėjo į Vakarus“, taip ir toliau eis

Didžiojo Penktadienio Geroji Naujiena: „Atlikta!“ (Jn 19, 30)

Šv. Juozapo vyrų judėjimas kviečia šį šeštadienį rinktis Aušros Vartuose melstis rožinį vyrų intencijomis: Už Kristų, už šeimas, už Lietuvą!

Seimo sprendimas neturi analogų Lietuvoje, o galbūt ir visame pasaulyje. Visa Ado Jakubausko kalba Seimo tribūnoje

Vinco Kubiliaus reportažas iš mitingo, surengto šalia parlamento prof. Adui Jakubauskui palaikyti

TAUTŲ KIEMO diskusijų erdvė: Klestinčią valstybę kurti ant dorybės pamato: misija (ne)įmanoma?

Nida Vasiliauskaitė. Uždažyti vėliavą

Geroji Didžiojo Ketvirtadienio Naujiena: Jis parodė mums savo meilę iki galo

Nuo bačkos. Aušra Maldeikienė: „Na, šiaip jau mes Lietuvai neturėtume dirbti. Mes dirbam Europai“

Povilas Girdenis: Sveikinu su naujosios vargo mokyklos metinėmis!

Prof. Ado Jakubausko atsakymai į jam mestus melagingus kaltinimus

Andrius Macas. Krikščionio laikysena Didžiąją savaitę gydytojo akimis

Vidas Rachlevičius. Politinis bankrotas per 100 dienų

Vytautas Radžvilas. Pastaba apie Vytautą Landsbergį-Žemkalnį, arba Kas mūsų laukia

Liudvikas Jakimavičius. Šimonytė ir Bilotaitė nelabai suvokia, ką šneka…

Lietuvos mokslininkų sąjunga Seimui: itin teigiamai vertiname prof. Ado Jakubausko vertybines nuostatas ir veiklą

Česlovas Iškauskas. Kaip suprantame laisvę?

Marijos radijo „Aktualijų“ laida apie A. Dulkio sprendimą hormoninę kontraceptinę spiralę paauglėms ir jaunoms merginoms padaryti nemokamą

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos laiškas TS-LKD skyrių pirmininkams dėl A. Jakubausko: kova už Lietuvos laisvę dar nebaigta

Algimantas Rusteika. Įsiklausykim, ką mums sako

Ramūnas Aušrotas. Lytiniai santykiai ankstyvame amžiuje yra gerai? Svarbu tik tai, kad jie būtų saugūs?

Lietuvos Sąrašas kviečia į forumą: nuo ko mus saugos „Laisvės patruliai“?

Kastytis Braziulis. Kodėl konservatorių siūloma tvarka yra žalinga demokratijai

Andrius Švarplys. Kaip atrodo leftistinis „atvirumas“

Povilas Gylys. Highway to hell!

Algimantas Rusteika. Beprotybė ir laimė

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.