Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Audrius Bačiulis. Holodomoras – nežinomas komunistinis genocidas

Tiesos.lt redakcija   2020 m. lapkričio 29 d. 18:23

21     

    

Audrius Bačiulis. Holodomoras – nežinomas komunistinis genocidas

Prieš aštuonis dešimtmečius per komunistų dirbtinai sukeltą badmetį Ukrainoje, Pavolgyje ir Šiaurės Kaukaze žuvo nuo keturių iki septynių milijonų žmonių.

Lietuvos Seimas, pagerbdamas milijonus nekaltų komunistinio režimo aukų, pripažino 1932–1933 metų badą (Holodomorą) Ukrainoje genocidu. Ta proga Genocido aukų muziejuje buvo atidaryta speciali paroda, pasakojanti apie vieną didžiausių XX amžiaus nusikaltimų, savo kraupumu ir mastais prilygstantį nacių dešimtmečiu vėliau vykdytam žydų tautos genocidui. Skirtumas tik tas, kad apie Holokaustą, jo dvasinį įkvėpėją Hitlerį, vykdytoją Eichmaną, tokias mirties stovyklas, kaip Aušvicas ar Birkenau, žino visas pasaulis, o apie prievartinį valstiečių marinimą badu Sovietų sąjungoje pasaulis iš esmės nežino nieko.

Dar daugiau – Rusijos oficialūs asmenys iki šiol daro viską, kad jei ne paneigtų, tai bent jau kiek galima sumenkintų šią tragediją.

Milijonai nežinomų aukų

Koks jis buvo, Holodomoras Ukrainoje? „Norite sužinoti, koks badas buvo, – perklausia Mykola Kotenko, Dziubovkos kaimo Sumų srityje gyventojas. – Kad suvalgėme visas kates ir šunis, tai dar smulkmena. Tai, kad dvėselieną iš gyvulių kapinyno, slėpdamiesi nuo valdžios, namo tempdavomės ir naktimis valgydavome, – irgi dar niekis. Viduržiemį pradėjome atkasinėti ir valgyti numirėlius, o vėliau buvo imtasi ir gyvųjų. Toks Čegriniecas buvo, tai jis iš Sachnichos berniuką pavogė, papjovė ir suvalgė. Geras toks berniukas buvo, Panasiku jį vadindavome. Tik rankutes motina jo iš skerdiko atėmė – tas po pirkios slenksčiu jas pasislėpęs buvo – atsargai“.

Pietryčių ir Rytų Ukrainoje iki šiol dažnas gyvas išlikęs senbuvis išmirusiuose kaimuose gali parodyti trobas, kuriose gyveno žmogėdros. Jau kuris dešimtmetis tie kamai stovi apleisti – niekas juose nenorėjo ir nenori gyventi – tik lapės, kurių čia po badmečio itin daug priviso – mat galėjo maitintis mirusiųjų kūnais. Iš didmiesčių atvažiuojantys medžiotojai mėgsta jas šaudyti ir sako, kad šiose vietose lapių medžioklė – viena geriausių Ukrainoje. Tačiau tie, kas pamena ir žino, kodėl šiose vietose lapės pakeitė žmones, žiūrėti į jas negali.

Kuomet kalbama apie didįjį Ukrainos Holodomorą, paprastai turimas galvoje 1932–1933 metų badas, prasidėjęs 1932-ųjų balandį ir trukęs iki 1933-ųjų lapkričio. Būtent per šiuos 17 mėnesių, tai yra, maždaug per 500 dienų, Ukrainoje žuvo keli milijonai žmonių. Tikslus skaičius iki šiol nežinomas, nes keliais metais vėliau vykusio Sovietų sąjungos gyventojų surašymo duomenys Ukrainoje buvo suklastoti, o surašymo komisijos nariai – sušaudyti, kad niekam nepapasakotų, kiek iš tikrųjų žmonių prarado šis Europos aruodu vadintas kraštas.

Skirtingi istorikai pateikia skirtingus bado aukų paskaičiavimus – 5, 7, 9 ar netgi 14 milijonų žmonių, jei skaičiuotume ne tik pačius mirusiuosius, bet ir negimusius jų palikuonius. Bet kuriuo atveju, kalbama apie daugelį milijonų. Tai jau net ne statistika – tai demografinė ir socialinė katastrofa, kurios pasekmės jaučiamos iki šiol.

Holodomoras savo viršūnę pasiekė 1933-ųjų pavasarį. Istorikų vertinimu, tuomet Ukrainoje kas minutę iš bado mirdavo 17 žmonių, 1 000 žmonių – kas valandą, 25 000 – kas dieną.

Labiausiai nuo bado nukentėjo buvusios Charkovo ir Kijevo (dabartinės Poltavos, Sumų, Charkovo, Čerkasų, Kijevo ir Žitomiro) sritys. Čia žmonių mirtingumas įprastinį vidurkį viršijo 9–10 kartų. Vinicos, Odesos, Dnepropetrovsko srityse mirtingumas buvo 5–6 kartus didesnis už vidutinį, Donbase – 3–4 kartus.

Iš esmės badas apėmė visą dabartinės Ukrainos Centrą, Pietus, Šiaurę ir Rytus. Bado išvengė tik dabartinės Vakarų Ukrainos, tuo metu įėjusios į Lenkijos sudėtį, gyventojai. Panašaus masto badas tuomet skynė ir kaimyninius su Ukraina Rusijos Pavolgio, Kubanės ir Šiaurės Kaukazo rajonus.

Sulaužyti valstiečiams stuburą

Kodėl į šias vienas derlingiausių Pietryčių Europos žemių, kadaise ne tik maitinusias visą Rusijos imperiją, bet ir nemažą dalį Europos, atėjo badas?

Visi liudininkai, visi dokumentiniai šaltiniai sutaria – nederliaus tais metais nebuvo. Taip, 1932-siais kviečiai Ukrainoje derėjo kiek prasčiau nei 1926–1931metais, bet natūralus derlingumo sumažėjimas neviršijo 12 proc., ir tas buvo sukeltas ne tiek gamtos salygų, kiek trečiojo dešimtmečio pradžioje vykdytos produktų nusavinimo politikos („prodrazverstkos“) bei prasidėjusios kolektyvizacijos. Tai – dar ne priežastis badui kilti, juoba, kad grūdai auginami ne tik Ukrainoje.

Josifas Stalinas, tuometinis Komunistų partijos generalinis sekretorius, yra oficialiai, netgi su pasididžiavimu, pareiškęs: „Niekas negali paneigti, kad bendras 1932-ųjų metų grūdų derlius viršija 1931-ųjų metų derlių“.

Iš iš tiesų – tuo pat metu, kai Ukraina ir Rusijos Pietūs badavo, milijonai tonų grūdų buvo eksportuojami į Vakarus, o už gautą „tvirtą valiutą“ perkamos technologijos bei įrengimai. Sovietų sąjungoje prasidėjo Industrialiazacija, vadinamosios Didžiosios komunizmo statybos, kurioms reikėjo milijonų dolerių ir milijonų klusnių vergų. Ir vienus, ir kitus tokioje atsilikusioje šalyje, kaip tuometinė Sovietų sąjunga, buvo galima rasti tik kaime.

Tad tikroji Holodomoro priežastis – Stalino politika, kurios tikslas buvo suformuluotas aiškiai ir negailestingai – „sulaužyti valstiečiams stuburą“. Tai padaryti buvo galima tik vienu būdu – prievarta suvarant valstiečius į kolūkius ir prievarta atimant jų užaugintą duoną. Didžiojoje Rusijos dalyje, kurioje nuo amžių vyravo baudžiava, o vėliau – kaimo bendruomeninis ūkis, kur niekuomet nebuvo laisvųjų ūkininkų, tai padaryti buvo palyginti nesudėtinga.

Tuo tarpu pietinėje buvusios Rusijos imperjos dalyje, Ukrainoje ir Dono bei Kubanės kazokų žemėse, padėtis buvo visiškai kitokia. Nuo amžių čia gyveno laisvi, savą žemę dirbantys ir ginklu savo teises ginti įpratę žmonės. Ne veltui būtent Pietuose Rusijos pilietinio karo metu vyko aršiausi mūšiai su bolševikais, būtent čia savo savanorių kariuomenę telkė generolas Denikinas.

Tuo tarpu Ukrainoje buvo itin stiprus tautinis nepriklausomybės judėjimas, kurį laiką netgi gyvavo nepriklausoma valstybė. Netgi po bolševikų pergalės čia nuolat kildavo stichiški valstiečių maištai, veikė gerai organizuotos tautinės pasipriešinimo organizacijos.

Tą gerai suprato Stalinas, knygoje „Marksizmas ir tautinis-kolonijinis klausimas“ rašęs: „Fermeriai – tai pagrindinė tautinio judėjimo jėga. Tautinis klausimas – tai iš esmės valstiečių klausimas. Šiuo požiūriu Ukraina yra ypač svarbi, padėtis ten itin bloga, tad jeigu mes nesiimsime priemonių padėčiai pagerinti, mes galime prarasti Ukrainą. Mes turime iškelti sau tikslą – kaip galima greičiau paversti Ukrainą tikra Sovietų sąjungos tvirtove“.

Ukrainos valstiečiams, Dono ir Kubanės kazokams buvo tiesiogine to žodžio prasme paskelbtas karas. Primti specialūs, drakoniški įstatymai – vadinamsis „trijų varpų“ įstatymas, numatęs mirties bausmę už „socialistinės nuosavybės grobstymą“. Pagal jį galima buvo sušaudyti bet kurį vasltietį – nesvarbu, suaugusį ar vaiką, pagautą su sauja grūdų netoli kolūkinio svirno ar kviečių lauko. Esant „lengvinačioms aplikybėms“, bausmė už šį „nusikaltimą“ galėjo būti sumažinta iki 10 metų lagerio. Tam, kad ieškodami maisto kolūkiečiai nebėgtų iš kolūkių, buvo įvesta pasų sistema. Taip pat nustatyta, kad tol, kol neįvykdytas valstybinių grūdų paruošų planas, kolūkis neturi teisės išduoti valstiečiams nė saujos grūdų.

Tarp komunistų ir komjanuolių pravesta „partinė mobilizacija“ ir vykdyti paspartintos kolektyvizacijos bei „kariauti už duonos tiekimus“ į Ukrainą ir Pietų Rusiją atsiųsti trisdešimt tūkstančių ypatingas teises turinčių įgaliotinių. Šie įgaliotiniai turėjo teisę konfisuoti valstiečių namie turimus grūdus. Į pagalbą jiems buvo mesti specialūs OGPU (Vyriausioji politinė valdyba – taip tuo metu vadinosi KGB) būriai, kariuomenė. Specialiais įgaliotiniais, turėjusiais prižiūrėti, kaip valstiečiams „laužiamas stuburas“, buvo paskirti du artimiausi Stalino parankiniai – Viačeslavas Molotovas ir Lazaris Kaganovičius.

Šiomis jėgomis komunistams 1932-ųjų pradžioje vis tik pavyko daugumą valstiečių suvaryti į kolūkius. Tie, kas itin priešinosi, buvo „išbuožinti“ (būtent tuomet ir atsirado šis sovietinis terminas), dauguma jų turto atimta ir perduota į kolūkius, o patys „buožės“ bei jų šeimų nariai ištemti į Sibirą bei Kazachstaną. Nemažai išbuožintųjų pakeliui mirė nuo šalčio, ligų, bado.

Bet tai buvo tik pradžia. Tų, kurie nebuvo „išbuožinti“ ir ištremti, laukė ne lengvesnis, o gal ir baisesnis likimas.

Kaip tai daryta

Siekiant galutnai palaužti valstiečius, jiems buvo primesti neįgyvendinami grūdų privadimo valdžiai planai. Tarkim, bendras planas Ukrainai 1932-ųjų rudenį buvo netikėtai padidintas pusantro karto. Tai sukėlė siaubą netgi patiems Ukrainos komunistams, kurie puikiai suvokė, kuo viskas gali baigtis.

Spalio 30-ąją atvykęs į Ukrainos KP(b) biuro posėdį V.Molotovas pareiškė, kad nors Maskva ir atsižvelgė kiek į jų prašymus, duonos paruošų planas vis tiek turi būti didesnis, nei jie tikėjosi – 282 milijonai pūdų (4, 512 mln. tonų). Iš esmės iš valstiečių liepta atimti antra tiek duonos, kiek jau buvo atimta per liepos–spalio mėnesius. Maskvos emisaras aiškiai pasakė, jog paruošų neįvykdymas negali būti paaiškintas duonos trūkumu, o tik noro „kovoti už duoną“ trūkumu. Su savaime suprantamomis pasekmėmis tiems, kurie nepanorės vesti partijos paskelbtą kovą…

Ukrainoje įvesta blokadinė padėtis. Traukiniuse ir geležinkelio stotyse OGPU darbuotojų brigados tikrino keleivių bagažą ir atiminėjo maisto produktus, kuriuos Ukrainos valstiečiai pirko ar išmainė į daiktus kaimyninėse srityse, kuriose nevyko komunistų paskelbtas „karas už duoną“. Kaimai, kurie nesugebėdavo įgyvendinti paruošų plano, būdavo įrašomi į vadinamąją „juodąją lentą“. Šiuos kaimus apsupdavo kariuomenė ir valstiečiai mirdavo iš bado, nes visos produktų atsargos (jei tokių dar būdavo), kurias pavykdavo rasti baudėjams, būdavo konfiskuojamos.

Iš baudėjų ataskaitų matyti, kad jie nesidrovėdavo ieškoti ir atiminėti netgi paskutinį duonos kasnį – nes kiek gi grūdų galima paslėpti dvigubame statinės dugne ar išvietėje pakabintoje sviesto muštuvėje… Pas įtariamus „duonos slėpimu“ apsigyvendavo partiniai įgaliotiniai ir laukdavo, kol valstietis arba nualps iš bado, arba neiškentęs naktį pamėgins išsitraukti iš slėptuvės saują grūdų, kuria bandys pamaitinti savo vaikus. Rastų grūdų nepalikdavo netgi toms šeimoms, kurios akivaizdžiai imdavo tinti iš bado.

Liudija M.Šolochovas

Pasaulinio garso rašytojas. Nobelio premija įvetinto romano „Tykusis Donas“ autorius Michailas Šolochovas buvo „kietas bolševikas“, tačiau net jį pašiurpino „kovos už duoną“ metodai. Savo laiške Stalinui 1933-ųjų balandį (pačiame dirbtinai sukelto bado apogėjuje) jis aprašė, kaip buvo elgiamasi su valstiečiais.

„Iškeldinimas iš namo vyksta paprastai – kolūkietis gauna kontrolinį duonos pridavimo skaičių – tarkime, 10 centnerių. Jeigu nepriduoda, jis pašalinamas iš kolūkio ir privalo susimokėti visus mokesčius, kaip nekolūkietis. Viskas būdavo paskaičiuojama taip, kad kolūkiečio turto vos pakakdavo skoloms susimokėti. Namą, tarkime, įvertindavo 60–80 rublių, o kailinius ar veltinius apskritai įvertindavo keliais grašiais.
Visiems kitiems kolūkiečiams būdavo griežtai uždraudžiama priimti iškeldintuosius nakvoti ar bent pasišildyti. Gyventojai būdavo įspėjami – kas įsileis iškeldintąjį, bus iškeldintas pats. Ir iškeldindavo, jei koks geraširdis, nebegalintis ištverti šąlančių kūdikių riksmo kolūkietis įsileisdavo vakarykštį kaimyną. 1090 šeimų kiauromis paromis gyveno gatvėje 20 laipsnių šaltyje. Dienomis kaip vaiduokliai jie slankiodavo aplink savo buvusius namus, o naktimis bandydavo rasti preiglobsti bent svirnuose ar kluonuose. Bet pagal įstatymą jiems ir ten nebuvo galima būti. Komunistinių kuopelių sekretoriai naktimis siųsdavo patrulius, kurios naršė trobesius ir mesdavo į šaltį prieglobsčio ieškančiuosius.

To, ką mačiau savo akimis, kol gyvas nepamiršiu – Volochovo kaime naktį, stingdančiame vėjyje, tokiame šaltyje, kad net šunies į lauką neišvarysi, išmestosios iš namų šeimos gyveno gatvėje ir bandė šildytis prie laužo. Vaikus susukdavo į skarmalus ir dėdavo ant nuo ugnies atšilusios žemės. Gatvė drebėjo nuo nenutrūkstamo vaikų ir kūdikių klyksmo. Negi galima taip tyčiotis iš žmonių?

Bazkovskio kolūkyje iškeldino motiną su žindomu kūdikiu. Visą naktį vaikštinėjo ji po kaimą ir maldavo, kad žmonės įleistų sušilti bent kūdikį. Bet niekas neįsileido, nes bijojo, kad juos pačius į gavę išmes. Paryčiais kūdikis mirtinai sušalo motinos rankose, o ji pati nušalo galūnes. Bendras sušalusiųjų skaičius nežinomas, nes tokia statistika niekas neužsiima ir net nesidomi. Lygiai taip pat, kaip niekas nesidomi mirusiųjų iš bado skaičiumi.

Bet iškeldinimas – tai dar niekis, palyginus su tuo, kaip iš valstiečių išgaunama duona. Vaščiajevo kolūkyje kolūkietėms apliedavo kojas ir pasijonius žibalu, uždegdavo, paskui šaukdavo: „Kur grūdai? Nepasakysi, vėl uždegsiu“. Tame pačiame kolūkyje kitą kolūkietę iki pusės užkasė į žemę ir taip tardė.

Napolovske partijos rajono komiteto įgaliotinis tardydamas sodindavo kolūkiečius ant įkaitintos krosnies. Kai tardomasis imdavo šaukti iš skausmo, po juo papildavo vandens ir uždarydavo „ataušti“ į kiaurai perpučiamą svirną. O iš ten – vėl ant įkaitusios krosnies. Zatonsko kolūkyje atgitkolonos darbuotojas mušdavo tardomuosius kardu. Tame pačiame kolūkyje tyčiodavosi iš kolūkiečių šeimų, išdraskydavo trobų stogus, griaudavo krosnis, versdavo moteris sanguliauti. Soloncovsko kolūkyje tardymo patalpoje padėjo ant stalo žmogaus lavoną ir baugino kolūkiečius sušaudymu.

Šį sąrašą galima tęsti. Tai – ne atskiri „perlenkimų“ pavyzdžiai, tai – įteisinta „duonos paruošų“ metodika. […] Taip tris žiemos mėnesius elgtasi su dešimtimis tūkstančių kolūkiečių“.

Ką į šį dvasios šauksmą (kitaip M.Šolochovo laiško nepavadinsi) atsakė „gerbiamas draugas Stalinas“? Jis atsakė, kad tie valstiečiai „buvo sabotažininkai“ ir kariavo „tylų“ karą su sovietų valdžia, bandydami įveikti ją badu… Ir parekomendavo M.Šolochovui geriau įsižiūrėti „į kitą reikalo pusę“.

Pasekmės

Štai tokiais metodais komunistai sulaužė iki tol nepriklausomų, pasiturinčių, laisvę mylinčių valstiečių stuburą. 1932–1933 metais buvo sunaikintas ištisas visuomenės sluoksnis, nuo bado išmirė arba pabėgo į miestus ištisi kaimai. Į jų vietą Ukrainoje pradėta keldinti šimtus tūkstančių gyventojų iš tolimųjų Rusijos sričių – žmones svetimus, nemokančius ir nenorinčius žinoti nei vietos kalbos, nei vietos papročių. Tokiu būdu buvo pakeista ištisų Ukrainos sričių demografinė sudėtis – ten, kur iki Holodomoro gyeno ukrainiečiai, dabar gyvena rusai ar „rusakalbiai“.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

to Marksisto spiritizmo seansas        2020-12-1 16:40

Anksčiau tikėjome Moksliniu Komunizmu ir Kapsukėje lenktynės vyko, kieno geresnis pažymys ir kompetencija gausis, ką geresnio mokslo pirmūnams pasiūlys KGB, vėliau Mokslinė Oligarchija, o dabar Mokslinis Covid’as irgi šienaus, brukamas tos pačios Kapsukės prapiesorių, kai rimtos desovietizacijos nebuvo. Ar taip, Langų majore? Na, o apie Aušvico aukas, ką ten neseniai prezidentas Dūda pasakė per kokis ten iškilmes rugsėjį, negirdėjote ar apsimetate negirdėję? Kazachų labai daug nužudė žmonės be tautybės, be nacionalinės kilmės, tiesa? Kas čia dar neaišku tam Langų majorui?

> 2020-11-30 15:17        2020-12-1 9:52

o tu, julesai Milaitisai, gal vidurinėje Azijoje prieš karą buvai, kad šūdą apie kazachus mali, a?

Kas tas Baciulis?       2020-12-1 7:14

Ziuriu i Baciuli youtube….jau taip i zyda panasus….

Marksisto spiritizmo seansas       2020-11-30 22:54

Jei nei rusai,nei ukrainiečiai ar kazokai su kazachais ar kitos žemdirbių tautelės to marksizmo nei komunizmo neišrado ir nesugalvojo ,o tas “daiktas” jiems buvo atneštas ir įdiegtas į jų galvas ir širdis ir ten jiems sumaišė protus ir sielas ir išlaisvino juose blogio nuodėmės pradą,tą tamsųjį nuo žmogaus krentantį  šešėlį,kad net milijonus numarino badu ir kūdikiai ant nušalusių motinų rankų sušalę mirdavo ar už grudų sauja ant karštų  rinkių nuogus guldydavo ir kepdavo..;ar ir ne tas pats išlaisvintas blogis jau nusibadavęs nuo tų bado iškankintų kraštų-  negalėjo persimestį ir į kokius Aušvicus ir Birkenaus pratesti savo pragaro “linksmybių”.O ir kur dabar jis tūno,kieno galvose.Ar tik “vedamas”( ir kas ką veda iš tikro smile )už grandinės šio pasaulio šeimininkų ,vėl neatsisuks į juos pačius; o tikrai atsisuks nes jis nepavaldus žmogui ir jo ideologijai

Diedas       2020-11-30 18:36

Komunistai - galvažužudžių sekta.

Kodėl tiksliau       2020-11-30 18:30

negalit suskaičiuot(“Prieš aštuonis dešimtmečius per komunistų dirbtinai sukeltą badmetį Ukrainoje, Pavolgyje ir Šiaurės Kaukaze žuvo nuo keturių iki septynių milijonų žmonių”) šias aukas, kai kitas akimirksniu gebat ir dar kišat kalėjiman, jeigu kas ne taip? Turtą konfiskuojate, knygas deginate. Tiesa, Dūda pamažino savo kalboje trimis milijonais ir niekas jo dar nepasodino, kodėl? Negi bolševikai ir kovidistai vis ta pati chėbra?

Herr Istorikas,        2020-11-30 15:21

tai kad jų stogas tas pats-tiek Amerike, tiek Sovietijoje. Ar taip, Kapsukės prapiesoriai ir kovidistai?

Internaciuk, prašalietisai,        2020-11-30 15:17

ką čia priburbaliavai?

Ką, bolševikai       2020-11-30 15:13

be tautybės-neturi nacionalinės kilmės? Jie gal tiesiogiai nuo Dievo, siųsti mus valdyti ir kredituoti?

DD plius DD       2020-11-30 12:53

Holodomorą pasaulis žino. Jei ko nežino, tai to, kad badas sukeltas buvo ir sovietinėje Baltarusijoje. Ir dar Kazachstane (apie kitas Vidurio Azijos šalis negirdėjau), kur buvo netgi žiauresnis. Nežinau kiek čia tiesos, bet pačių kazachų teigimu buvo sunaikintas trečdalis populiacijos.

Prašalietis       2020-11-30 11:58

Komentatoriui “Nereikia spekuliuoti globaliomis tragedijomis” yra lengva pasakyti, bet neįmanoma padaryti, nes visi post sovietiniai pseudovalstybiniai dariniai “šauniaisiais” 1990 buvo “vakarietiškai ir demokratiškai” komunistų ir KGB-istų buvo kuriami ir gyvena tik spekuliacijomis viskuo kuo tik yra įmanoma ir neįmanoma spekuliuoti…

Komentatorius       2020-11-30 11:32

Nereikia spekuliuoti globaliomis tragedijomis, kai norisi eilinį kartą visiems priminti “rusai puola”.
Tarp tragiškai mirusių dėl “holodomoro” tik 40% buvo ukrainiečiai.
Dar 40% mirusiųjų buvo rusai, ir 20% buvo dar keliasdešimties tautybių žmonės.

Prašalietis       2020-11-30 11:17

P.S.“Pšeprašam” A.Švarplio ir atidesnių komentarų skaitytojų, “pagautas patriotinio jausmo”, parašiusį tokio “aukšto lygio, patriotinį ir Stalino holodomorinius žiaurumus demaskuojantčio” straipsnelio autorių Audrių Bačiulį savo komentare pavadinau net A. Švarpliu….

Istorikas       2020-11-30 9:52

Reiktų šiek tiek praplėsti Bačiuliui tarptautinį kontekstą. Kaip jau dabar įprasta ir tada TSRS buvo paskeltos tarptautinės sankcijos. Sankcijų esmė buvo tokia, kad TSRS tarptautinėje rinkoje negalėjo niekuom prekiauti, išskyrus grudais. Tuo metu pasaulinės grudų kainos buvo smarkiai kritusios, tai tokios sankcijos atrodo nelogiškos, tačiau… Tuo pačiu metu JAV irgi vyko savotiška kolektyvizacija vadinama defarming - valstiečiai nuvaromi nuo žemių, o žemes perėmė korporacijos. Specialiai buvo smugdomos produkcijos kainos, kad neturėtų valstiečiai pajamų. Kaip pasekmė daug derniaus net buvo sunaikinta, prasidėjo badas, mire 7-9 mln. žmonių. Aišku tokios istorijos JAV vadovėliuose nerasite, nes tai kažkaip negražu. Taip, kad ūkių stambinimo technologija buvo ta pati tiek “demokratiniame” pasaulyje tiek “kruviname” režime - lovonų buvo visur.
TSRS kolektivizacija ypač Ukrainoje pasireiškė ir kitu aspektu. Atiminėjant grūdus iš valstiečių, šie juos slepė užkasdami žemėje. Pavasarį gruduose jau buvo įsimetęs pelėsis, todėl daug valstiečių tiesiog mirė apsinuodyję nuo intoksikacijos. Stalino valdžia net atiminėjo ir degino tokius grūdus, kas vakarų propagandoje vaizduojama kaip marinimą badu. Dėl to tas holodomoras daugiausia aukų nusinešė pavasarį kas tose žemėse mirti yra nerealu - žmonės prasimaitinti galėjo žaliais augalais ir t.t.
Taip, kad biški reikia objektyviau žiūrėti į vienpuses demonizacijas.

Prašalietis       2020-11-30 9:10

A. Bačiulis labai jau “nepropagandistiškai”,primityviai ir prieštaraudamas sau pačiam “ryškina ant Juodąją jūrą iškasusių, šiandieninių ukrainiečių Stalino 1932 metais užleistą Holodomorą”. Ši Jakaterinos ir kitų carų užkariauta Rusijos imperijos dalis Ukraina su ukrainiečiais istorijoje atsirado 1918 metais dėdulės Lenino dėka. Daug pasakodamas “istorikų nustatytų baisybių” apie ukrainoje išmirusius 5,7,9 ar net 14 milijonų, nup savęs “patriotiškai” pridėsiu,kad aš iš straipsnelio darau “kompetetingą ir patriotinę išvada - ukrainietiškame holodomore mirė ne mažiau kaip 50 milijonų” šiandieninių ukrainietiškų, kaip juos draugiškai savo laiku vadino lenkai, chalopų. A. Švarplys “objektyviai” užsimena, bet “patriotiškai” nutyli apie Pavolgyje, Šiaurės Kaukaze mirusius iš bado. Tik šiandieninis “provakarietiškas patriotizmas” Švarpliui “padeda būti objektyviu” ir nežinoti, kad vakarai pilietinio karo nuniokotos ir nuo užsienio interventų išlaisvintos Rusijos atstatymui, komunistams technologijas ir įrengimus neparduodavo net už auksą. Parduodavo tik už grūdus ir kitokius maisto produktus galvodami, kad badas ir suirutė padarys galą komunistų valdžiai. Švarpliui 1932 metais “natūraliai sumažėjęs” derlius nei 1926-1931 metais “neviršijo” 12 proc., todėl tai yra “niekis”. “Niekis neturėjęs įtakos” 1932 metų Rusijoje buvusiam badui yra ir vakarų “demokratijų” nenoras parduoti Rusijai būtinus įrengimus ir technologijas už jų pinigus ar auksą, o mainyti tai už Rusijoje išaugintus grūdus ir maisto produktus. Ir tik visiškus neišsivaikščiojusius idiotus ir puskvailius gali “įtikinti” Švarplio pateikiami “objektyvūs argumentai” kaip: “Skirtingi istorikai pateikia skirtingus bado aukų paskaičiavimus – 5, 7, 9 ar netgi 14 milijonų žmonių, jei…; Kaip suvalgę kates ir šunis šiandieniniai ukrainietiški chalopai pasigardžiuodami valgė išsikastus iškaišusius gyvulius, vėliau-lavonus, o nelikus jų pasigardžiuofdami žiaumojo saviškius; Josifas Stalinas, tuometinis Komunistų partijos generalinis sekretorius, yra oficialiai, netgi su pasididžiavimu, pareiškęs:....; Tą gerai suprato Stalinas, knygoje „Marksizmas ir tautinis-kolonijinis klausimas“ rašęs….; O kur dar Šolochovo parašiusio “Tykusis Donas, Švarpliui “žinomų parašymai” ar neparašymų apie “Juodąją jūrą iškasusių “ukrų“ukrainietišką holodomorą” pacitavimai… Prakeiktas Molotovas ne tik pasirašė su Hitleriu paktą ir pasidalino Lietuvą, bet ir prie ukrainietiško holodomoro prisidėjo. Gerai kad Švarplys iš kažkur “sumąstė”, kad “ukrainietiško holodomoro įgyvendinimui” Stalinas su visu Molotovu “atnaujino” buvusią prieš NEPĄ Leninuko karinio komunizmo žemės ūkio produktų nusavinimo politiką. Baisios, daugelio kartų vaikučius virkdžiusios pasakos apie Kasčejų ar piktuolį Karabasą, yra šiandieniniams dar nišsivaikščiojusiems vaikučiams “patriotinis” juokutis, palyginus su Švarplio išdėstytas “ukrainietiško holodamoro objektyviais ir patriotiškai nustatytais faktais”....

grumstas       2020-11-29 21:20

Baisiau negu baisu. O demokratiškieji Vakarai, negi nežinojo , kas dedasi toje Stalino imperijoje ir pirko grūdus iš jos?
Tarnavau sovietmečiu kartu su ukrainiečiais, niekinamai vadinamais ‘chocholais’ Jų tarpe buvo visai puikių žmonių. Tik atkreipėme dėmesį, kad daug jų tarpe ,buvo ir iš minimos Sumų srities, fiziškai buvo silpnoko kūno sudėjimo, fiziškai nestiprūs jaunuoliai. tai kontrastavo su mumis normaliai , neišblyškusiais, šiek tiek sportiškais lietuvaičiais Klausiame , kodėl? O jie atsako ; mes gimėme laikotarpiu, kai buvo neprivalgymo- pokario metas. Tai buvo pokario meto vaikai. Apibendrinant, naikino neprivalgymu net ir pokaryje tos tautos žmones.

tiesa aha1- nui       2020-11-29 20:58

buvo zydu komunistu bet buvo ir antikomunistu,  gal ju nereiketu pamirsti…

tiesa       2020-11-29 20:54

Pagaliau Baciulis tiesa prisimine aciu.
Kad apie trumpa tiesa sakytu irgi aciu pasakyciau, bet liezuvis neapsivercia

Holodomoras,       2020-11-29 20:13

lyginant su bilio bandito ir Co. vakcinomis, gyviems išlikusiems atrodys kaip nepikta pasakaitė... Nors iš šiandienos taško žiūrint, tai buvo baisesnis genocidas už pateptųjų tautos trimituojamą.

čia apie tai plačiau       2020-11-29 19:52
ah1       2020-11-29 19:40

o ko tylima kad 1917 m. revoliuciją darė žydai, 1917 vyriausybėje buvo apie 80 proc. žydų?  NKVD žudę ukrainiečius, buvo   žydai - demaskavęs žydas Gordonas po to kai susipažino su KGB atvirais archyvais Ukrainoje. Pasieškokit internete yuo tube žydo Gordono kalbą apie tai ką darė NKVD žydai Ukrainoje.

Rekomenduojame

Edvardas Čiuldė. Kokiu mokslu reikėtų tikėti, a? (II)

Almantas Stankūnas. Kiek dar ilgai žaisime neoliberalistinius rinkos žaidimus ten, kur negalima jų žaisti?!

Br. Paulius Vaineikis OFM: skelbiu nepaprastąją padėtį

Rūta Visocnik. Apie LRT „objektyvų tyrimą“

Italijoje daugėja krikšto atsisakymo atvejų

Tėvai Teksase: neleisime mokyklose tvirkinti mūsų vaikų

Teroristinis išpuolis Viskonsine – liberalios teisės krizė

Ignas Vėgėlė. Apie skiepų registraciją, skiepų gamintojų sutartis su valstybėmis ir derybų procesus

Vytautas Sinica. Leidybos naujienos

Pasaulis ir Lietuva: Migrantai atitraukiami/neviešos derybos su Rusija/kitos aktualijos

Vladimiras Laučius. Merkel pokalbiai

Norime susigrąžinti savo laisvę – protestuotojai prieš suvaržymus dėl COVID-19

Migrantų krizė yra galimybė naujai politikai

Judit Varga: „Vengrija yra proeuropietiška ir konservatyvi alternatyva liberaliai politikai“

Vysk. Jonas Kauneckas. Ne gėlių, o maldų laukia mirusieji, kaip gyvieji teisingumo

Dievo tarnas vysk. Vincentas Borisevičius

Profesorius Ignas Vėgėlė: Kova su liga – panaši į imitaciją, ribojimai – į eksperimentą

Šiandien Vilniuje

Vytautas Sinica. Kunigo Algirdo Toliato pozicija turi ypatingą vertę

Edvardas Čiuldė. Kokiu mokslu reikėtų tikėti, a? (I)

JAV: Nesulaukus revoliucinio teisingumo, progresyviąją visuomenę ištiko masinė isterija

„Konservatoriaus“ Andriaus Navicko neokomunistinė šeimos instituto dekonstrukcija

Šiandien Austrijoje (papildyta)

„Basos mamos“ Bažnyčios vadovams: neleiskite diskriminuoti mūsų vaikų!

Simonas Jazavita. Juozas Lukša-Daumantas

Švedijoje maldininkai privalės pateikti pasiskiepijimo įrodymus

Eligijų Masiulį prokuroras paprašė įkalinti 7 metams, o liberalams skirti pusės milijono eurų baudą

Holger Lahayne. Tikrų ir netikrų pranašų metas

„Gustuko picerijai” nurodyta stabdyti veiklą

Kardinolo Raymondo Leo Burke’o pamokslas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.