Sveikinu visus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio juodadarbius (taip vadinu save ir kitus, Atgimimo pradžioje dirbusius regioninėse Sąjūdžio būstinėje, rinkimų štabuose ar sąjūdinėje žiniasklaidoje) Vasario 24-osios proga.
Prieš 30 metų, tos dienos vakarą ir naktį, visas pasaulis ir Lietuva sužinojo apie mūsų ryžtą ir apsisprendimą – 1990 metų vasario 24 dieną vykusiame pirmajame rinkimų ture į vadinamąją signatariškąją Aukščiausiąją tarybą daugiausia balsų surinko Sąjūdžio deputatai. Laimėta ne tik dėl pažado atkurti Nepriklausomą Lietuvą – už šio pažado slypi uolus ir nuoseklus organizacinis rinkiminių štabų darbas, tiesa, daugeliui nematomas, nei tada, nei šiandien nelabai ir vertinamas, greitai pasimiršęs pergalės euforijoje ar pradėjus nelengvą valstybingumo atstatymo etapą.
Su kiekviena diena mūsų, Sąjūdžio juodadarbių, lieka vis mažiau ir mažiau: kas natūraliosios atrankos būdu, kas lengvesnio išgyvenimo svetur ieškodamas jau paliko Lietuvą – išsvajotą, kurtą drauge su savo išrinktaisiais deputatais, dabartiniais Kovo 11-osios signatarais, pernelyg greitai tapusią itin neatsparią „valdiško“ abejingumo virusui.
Bet ir vienas lauke karys – jei tik jis ištvermingai laikosi tikslo, nepritrūksta išminties – susidūręs su negailestinga tikrove jos neneigia, bet ir nenuleidžia rankų, lieka ištikimas bendražygiams ir, žinoma, sau. Toks tokį atpažįsta ir brangina, kuriasi neregimi bendrystės saitai – geriausi skiepai nuo susireikšminimo ir abejingumo.
Ir šiandien galiu tik pasidžiaugti – dar yra mūsų valstybėje tokių Sąjūdžio eilinių, kurie, lyg tarpusavy susisiekiantys indai, ir toliau susikalba be žodžių, perima vieni kitų naštas, skausmo valandą nesitraukia, dalijasi.
Angonita Rupšytė, jau trisdešimt metų Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio rinkiminio štabo balsas, lyg koks magnetas, sutelkęs mus ir išsaugojęs ryšį. Ne, ne apie formalius namų ar elektroninio pašto adresus, telefonų numerius kalbu (ačiū ponui Dievui ir ES direktyvoms, saugančioms mūsų asmens duomenis). Angonita iki šiol geba žinoti Sąjūdžio eilinių regionuose problemas (sveikatos, finansines ar kt.). Jai nesunku, tarkime, nusipirkus didžiausio formato proginį atviruką, parašyti sveikinimą asmeninės, valstybinės ar katalikiškos šventės proga. Pasveikinimą – šiltą, nuoširdų, nevaldišką, parodantį, kad pažįsta mus ir mūsų šeimas.
Ne vienas Sąjūdžio eilinis, juodadarbis, Angonitos Rupšytės įkvėptas ir paragintas, ir pats ėmėsi kurti savitarpio pagalbos sistemą – vadinamąjį „Sąjūdžio socminą“. Beje, su ja nepasiginčysi – ji teisi net ir tada, kai asmeninėmis lėšomis sumoka už degalus privatiems automobiliams, į šventinius renginius LR Seime suvežantiems garbaus amžiaus sąjūdininkus iš rajonų (vieša paslaptis – savivaldybės tam vengia skirti transportą).
Žinau, Angonita, nustebsi, kad rašau Tau šį viešą laišką. Tebūnie jis padėka už tuos atvirukus, kurių sulaukiau per daugiau nei trisdešimt mūsų bendradarbiavimo metų, o pati neatrašiau nė karto…
Tegul mūsų, Sąjūdžio eilinių, bendrystė konkrečiuose darbuose būna aukščiau už valdiškus pasipuikavimus bei skambias frazes švenčių progomis.
Ačiū, Sese, kad buvai, kad esi ir būsi su mumis, dar likusiais Atgimimo juodadarbiais.
Žinau – visi labai ryškiai 30-ąjį kartą vienas kitą sveikinsime Kovo 11-osios proga.
Mieloji Angonita ir visi bendražygiai, būkit pasveikinti ir su Vasario 24-ąja! Tebūnie tai „apačių“ iniciatyva – LR Seimo dar nepaskelbta, simbolinė Sąjūdžio darbštuolių diena.
Linkiu tik viena: būkim! VARDAN JOS...
Irena Vasinauskaitė
Sąjūdžio juodadarbė iš Šiaulių
P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.
Parašyk komentarą
Komentarai
Komcomolpeiviet.
Tai dabar visi už Lietuvą. O anksčiau’s?
Už AMb? už komcomolą? už suverinitetą sssr sudėtyje?
Už “istorinės klaidos” bendraautorius ir liokajus?
O kaip yra su KGB šleifu ponios Angonitos biografijoje?
Kam pagarba,kam panieka…
Sąjūdžio eiliniai kariai verti pagarbos ir solidarumo…Ačiū, bendražygiai…Tuo tarpu buvęs Sąjūdžio šulas, ONS , garbės bei naudos pinklėms pasidavęs, V.Landsbergis verta paniekos…Tas dvasinis vargeta, vien už Sąjūdžio darbų ir signatarų balkono suprichvatizavimą bei kolaborantės Gryb. iškėlimą Lietuvos valstybingumo ir Suvereno teisių smaugimui ,vertas dorų žmonių paniekos…Kaip verti pasišlykšėjimo ir 90 nuošimčių signatarų, įlipusių į nomenklatūros liūną per pensijų-rentų, sklypų ir kitų naudų pinkles…Tiems menkystoms kuzmickams, stankevičiams, abišaloms,saudargams, paulauskams ir Ko mes ,Sąjūdžio eiliniai, padėjome ir nesustabdėme. Nepamatėme , lyg pusakliai kvailiai,kaip naudos siekimas įsiurbė mūsų Sąjūdžio elito daugumą,atsidūrusįą AT, į nomenklatūros liūną ir valstybės dorovinio- idėjinio sužlugdymo kelią...Signatarai dabar,parišti privilegijų ir nomekl.liūno, tyli ir ,,nemato” ONS kilpos ant valstybės kaklo ir valstybingumo bei tautos smaugimo nomeklatūros ir globalistų-liberastų naudai.Tą šlykštų jų tylėjimą tiksliai pastebėjo V. Radžvilas,vieną savo glaustą tekstą tiesos.lt paskyręs signatarų nuopoliui..
Tarkim ,a.a. mūsų didžiavyris A.Patackas, nepasimovęs nei ant rentos,nei ant sklypo kabliuko, buvo reta išimtis iš šių savanaudžių ,nomenklatūros liūno įsiurbtos, signatarų masės…Ta aibė Sąjūdžio eilinių ,kaip A. Diuma muškietininkai po daugelio metų, turėtų dabar susiburti oligarchinės- nomenklatūrinės santvarkos(ONS) panaikinimui..
.Tam ,iš bėdos,tiktų ir NS susivienijimo formatas,jei jo šulai nenusišluostys kojų į politines reformas Suvereno naudai ir neišduos demokratų rinkiminio susivienijimo idėjos..
Sąjūdžio veteranas Algirdas
Kam pagarba,kam panieka…
Sąjūdžio eiliniai kariai verti pagarbos ir solidarumo…Ačiū, bendražygiai…Tuo tarpu buvęs Sąjūdžio šulas, ONS , garbės bei naudos pinklėms pasidavęs, V.Landsbergis verta paniekos…Tas dvasinis vargeta, vien už Sąjūdžio darbų ir signatarų balkono suprichvatizavimą bei kolaborantės Gryb. iškėlimą Lietuvos valstybingumo ir Suvereno teisių smaugimui ,vertas dorų žmonių paniekos…Kaip verti pasišlykšėjimo ir 90 nuošimčių signatarų, įlipusių į nomenklatūros liūną per pensijų-rentų, sklypų ir kitų naudų pinkles…Tiems menkystoms kuzmickams, stankevičiams, abišaloms,saudargams, paulauskams ir Ko mes ,Sąjūdžio eiliniai, padėjome ir nesustabdėme. Nepamatėme , lyg pusakliai kvailiai,kaip naudos siekimas įsiurbė mūsų Sąjūdžio elito daugumą,atsidūrusįą AT, į nomenklatūros liūną ir valstybės dorovinio- idėjinio sužlugdymo kelią...Signatarai dabar,parišti privilegijų ir nomekl.liūno, tyli ir ,,nemato” ONS kilpos ant valstybės kaklo ir valstybingumo bei tautos smaugimo nomeklatūros ir globalistų-liberastų naudai.Tą šlykštų jų tylėjimą tiksliai pastebėjo V. Radžvilas,vieną savo glaustą tekstą tiesos.lt paskyręs signatarų nuopoliui..
Tarkim ,a.a. mūsų didžiavyris A.Patackas, nepasimovęs nei ant rentos,nei ant sklypo kabliuko, buvo reta išimtis iš šių savanaudžių ,nomenklatūros liūno įsiurbtos, signatarų masės…Ta aibė Sąjūdžio eilinių ,kaip A. Diuma muškietininkai po daugelio metų, turėtų dabar susiburti oligarchinės- nomenklatūrinės santvarkos(ONS) panaikinimui..
.Tam ,iš bėdos,tiktų ir NS susivienijimo formatas,jei jo šulai nenusišluostys kojų į politines reformas Suvereno naudai ir neišduos demokratų rinkiminio susivienijimo idėjos..
Sąjūdžio veteranas Algirdas
Prisijungiu prie laiško ir dėkoju visiems - mielajai Angonitai, koordinatoriams visose būstinėse, žaliaraiščiams, suteikdavusiems mums didesnio pasitikėjimo savimi, kitais, ir tuo, kad kažkur kažkas turi visą informaciją ir viską koordinuoja, o mums tik reikia įvykdyti, ko jie prašo, kad būtume kaip kumštis vieningi ir stiprūs. AČIŪ! Eiliniai sąjūdiečiai Jus visus prisimena ir vertina
Kodėl manopadėką tikriems sąjūdiečiams iš rajonų neskelbia.Matomai dėl to, kad jie tikrieji ir nesiekia privilegijų t.y.prezidento vardo.Ačiū tikriem rajono sąjūdiečiams sesėms ir broliams!
Panaikino mano komentarą, nes padėkojau tikriems rojonų sąjūdiečiams, kurie nesiekia prezidentinio pripažinimo,Tai jie atkovoję nepriklausomybę ir yra tikrieji didvyriai.AČIŪ!!!
Gaila, kad tikrieji sąiūdiečiai rajonuose buvę liko už borto.Tai jie pirmieji kilo į kovą už nepriklausomybę ir nepelnytai užmiršti.Gerbiu p.Rupšytę ir jos tikruosius bendražygius.Niekas nepamiršta, visi Jums dėkingi.Tai ir matyt, kad nepuolat savęs įtvirtinti nebūtais prezidentais..Visada tikri ir dideli žmonės nesireklsmuoja ir nereikalauja privilegijų, nes supranta šalies ribotas galimybes.Ačiū tikriems sąjūdiečiams, tai jūs tikrieji broliai ir sesės pasiekę mūs nepriklausomybę...AČIŪ!!!
Sveikiname, tokios aukso smiltelės kaip Angonita supila kopas dėl TOS. Dėkui visiems.
Tikrai mylintis Tėvynę niekur neišvyko , o jei ir pabandė tai tik tam kad grįžtu . Gražiai parašyta neturiu kuo kibti , gal tik reiktu mažiau tos juodos pudros vartoti . Žmogus apturėjęs tokia patirtį Sąjūdyje jau yra apdovanotas iki gyvenimo pabaigos ir jei jame nors kiek yra tikros sąžinės ..gvieštis į materialinius valstybės puodus , kaip tie signatarai ,jam ranka nepakiltu . Man atrodo kad čia galima rasti daug vertesniu nei materialinė paskata, dalyku .
įvertinamas žmogus.Prisimenam Angonitą.Tais laikais Sąjūdžio žmonės buvo kaip šeimos nariai.Ne be reikalo Dievas davė visiems Tėvynę,dėl kurios Sąjūdis galvą guldė.Jau vien dėl sveikatos sumetimų,kaip ryškėja dabar,siaučiant koronovirusui.Kai pradėjo pasaulis be saiko keliauti ,maišytis žmonės,virusai ir bėda.Duodama susiprasti,gyvenkit,leiskit šaknis ir be reikalo nelakstykit.