Bažnyčios socialinis mokymas, Krikščionių pilietinis veikimas

Atskiroji KT teisėjų nuomonė, arba Darsyk apie KT sprendimą, pasikėsinusį į pamatinį tikinčiųjų gėrį

Tiesos.lt siūlo   2017 m. liepos 19 d. 9:40

8     

    

Atskiroji KT teisėjų nuomonė, arba Darsyk apie KT sprendimą, pasikėsinusį į pamatinį tikinčiųjų gėrį

Kaip jau skelbėme, Konstitucinis Teismas (KT) liepos 4 dieną priėmė nutarimą, jog Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 7 punktas, kuriuo nuo karo prievolės atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai, prieštarauja Konstitucijai.

Jei manytume, jog KT, savo pranešime žiniasklaidai „skambiai“ pareiškęs, kad „Konstitucija yra piliečių lygybės, o ne privilegijų aktas“ ir kad „visi piliečiai, nepriklausomai nuo jų tikėjimo, priklausymo bažnyčiai, joje užimamos padėties, turi vienodą konstitucinę pareigą atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“, nuoširdžiai siekė atkurti teisingumą bei sustiprinti valstybės karinį potencialą ir ne mažiau nuoširdžiai nesuprato, jog tokiu savo nutarimu jis ne dvasininkų „privilegijas“ panaikino, o pasikėsino į pamatinį tikinčių piliečių gėrį – galimybę laisvai praktikuoti savo tikėjimą, šio nutarimo vertinimas būtų vienoks.

Tačiau pagrindo guostis, kad KT teisėjai nuoširdžiai nesuprato, ką jie padarė, nelabai esama. Tą rodo ir pačios nutarimo priėmimo aplinkybės – apie jas kalba ir šį KT veiksmą komentavęs teisininkas Vygantas Malinauskas („KT priėmė sprendimą ne tuo klausimu, kuriuo jis buvo prašomas pasisakyti“; „KT priėmė nutarimą, potencialiai apribojantį didelės dalies piliečių pamatinę teisę laisvai praktikuoti savo tikėjimą, remdamasis labiau išankstinėmis nuostatomis nei rūpestingai pagrįstomis prielaidomis“ – daugiau žr. ČIA), ir atskirąją nuomonę pareiškę net du KT teisėjai – Gintaras Goda ir Danutė Jočienė (ČIA).

Taigi ir šįkart KT nutarimo pagrindinė žinia nuvilia: užuot apgynęs pamatines tikinčių žmonių teises, KT apribojo jų galimybę praktikuoti savo tikėjimą bei gauti būtinus religinius patarnavimus ir tuomet, kai šalį ištiks išbandymų metas, o, svarbiausia, didelei daliai tikinčių Lietuvos piliečių pasiuntė ženklą, jog grįžtama prie sovietinių tradicijų, kai religijos svarba asmeniui ir visuomenei buvo neigiama.

Seimo narys Povilas Urbšys, komentuodamas šį KT nutarimą portalui respublika.lt, tokį sprendimą pavadino istoriniu, akivaizdžiai parodžiusiu, jog net ir po 26-erių Nepriklausomybės atkūrimo metų „daugumos KT teisėjų pasaulėžiūra liko sovietinė ateistinė, kuri dvasininko pareigų atlikimą laikė vos ne jo asmeniniu reikalu“.

Tai, kad Bažnyčia geba išsaugoti pasipriešinimo ir laisvės dvasią net ir okupacijos metais, P.Urbšio teigimu labai gerai paliudijo ir Teofiliaus Matulionio. Už tikėjimą persekioto vyskupo, gyvenimas, ir ypatingų išbandymų valandą telkęs tikinčiuosius, žadinęs jų sąmoningumą bei stiprinęs, buvo apvainikuotas palaimintojo garbe. Jo įšventinimo į palaimintuosius švente pripažinę tikėjimo svarbą, jau po kelių savaičių, deja, išgirdome tai neigiantį KT nutarimą.

Ne mažiau kritiškai KT nutarimą įvertino ir vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, pats dalyvavęs rezistencinėje kovoje. Jo teigimu, toks nutarimas parodo, kad „KT teisėjai nežino arba sąmoningai nepaiso Lietuvos ir Vatikano konkordato, draudžiančio kunigus imti į kariuomenę“.

„Kaip tada kariuomenė susitvarkytų, jeigu kunigas kasdien turi nustatytą skaičių valandų melstis, aukoti mišias. Jeigu kunigai būtų atriboti nuo tokios veiklos, tai griauna kunigystę. Tai būtų tarptautinis skandalas, tiesioginis trukdymas, nors Lietuva Vatikanui yra įsipareigojusi netrukdyti Bažnyčiai“, – portalui respublika.lt sakė dvasininkas.

Tikimasi, kad tuo klausimu dar pasisakys ir Vyskupų konferencija.

O kol kas siūlome susipažinti ir su atskirąja KT nuomone, kurią pareiškė net du šio teismo teisėjai – Gintaras Goda ir Danutė Jočienė: „Mūsų nuomone, buvimas bet kurios religinės bendruomenės dvasininku yra ta objektyvi aplinkybė, tas specialus socialinis statusas, vienintelė profesija, tiesiogiai susijusi su kita konstitucine teise – minties, tikėjimo ir sąžinės laisve, kuri yra nevaržoma (Konstitucijos 26 straipsnis) – kuri galėtų pateisinti visų dvasininkų atleidimą nuo karo tarnybos, įskaitant ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, ir ši objektyvi aplinkybė (ar socialinis dvasininkų statusas) neturėtų būti vertinama kaip privilegija. “

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+


Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tarabilda       2017-07-19 19:26

Taip ir turėjo atsitikti. Prieiname prie tos pačios problematikos su kuria susidūrė lenkai. EŪ “vertybės” anksčiau ar vėliau turėjo įsibrauti į konstitucijos paradfigmą. Konstitucijos, kuri buvo kurta potekstėje turint visai kitą vertybių sistemą.

Faris       2017-07-19 16:31

Pritariu Vaidui. KT eilinį kartą viršijo savo įgaliojimus. Jie nusipelnė apkaltos.

Teisininkas Vygantas Malinauskas teisus,       2017-07-19 16:24

teigdamas, kad “KT priėmė nutarimą,
[...] remdamasis labiau IŠANKSTINĖMIS NUOSTATOMIS, nei rūpestingai pagrįstomis prielaidomis.”
Lietuvos KT vadovaujasi prielaidomis, kylančiomis iš buvusio KT pirmininko E. Kūrio primestos vienos iš daugelio galimų filosofijos - POZITYVIZMO - savitos materialistinės pasaulėžiūros, atmetančios tradicinę prigimtinio įstatymo sampratą, susiejančią asmenį su šio įstatymo davėju - Kūrėju. Toliau - jau tik laiko ir procedūrinis reikalas, kaip teisininkų klaneliui perimti iš tautos Konstitucijos jai garantuotas suvereno teises (voliuntarizmas). Jei atmetamas žmogų peržengiantis Įstatymas, anapusinis arbitras, kaip teisingumo ir teisėtumo transcendentinis matas, aukščiausiu įstatymu savaime tampa ribotas žmogus (tam tikros pasaulėžiūros teisėjai). Vadovaujantis pozityvistinės filosofijos nuostatomis, tiek istorinis paveldas ir tradicija, sąžinė ir Apreiškimas, žinoma, iškeliami už skliaustų, kaip “ne šio pasaulio dimensijos”. Todėl stebime ir stebimės, kaip “žmogaus teisės” absoliučią daugumą suvaržo triukšmingų ir karingų “mažumų” labui, vis siaurindamos daugumos laisves, stebime ir stebimės, kaip įstatymas, užuot ugdęs, kreipęs aukščiausio gėrio link, “žmogaus laisves” vis siaurina ir siaurina iki orveliško gyvulių gardo, Džeremio Bentamo Panoptikono.
Jei taip tęsis, KT, kaip valstybės valstybėje institutas, turėtų būti naikinamas, kaip prieštaraujantis demokratijos principams ir tautos gyvybiniams interesams, jo funkcijas perduodant Aukščiausiajam Teismui.
TSPMI, kaip ir kai kuriuose kituose didžiausiuose Lietuvos universitetuose, “pozityvistiškai” (sąlyginis įvardijimas) ideologizuotos kuopos instinktyviai teisingai atpažįsta filosofijos ir neideologizuotų filosofinių studijų lavinto proto jaunuolių jiems keliamą grėsmę. Todėl kritinį protą ir dorybingumą ugdančią discipliną, be argumentacijos, nesibodėdami net zonos ir šarikovų žargono, siekia pažeminti iki vienos iš daugelio pasirenkamų disciplinų. Vytautas Radžvilas - tik pretekstas, dar pakursčius studentų mainų programų globalizatoriuose išsiperėtus eurokomjaunuolius, užgrobti neideologizuotą akademinės laisvės erdvę, atsikratyti akademinės bendruomenės “nepataisomaisiais” (kaip mons. Alf. Svarinskas), besipriešinančiais Lietuvos ištautinimui ir išvalstybinimui, jos federalizacijai “tautų katile”. NK

Tomas       2017-07-19 16:23

Žmonės, atsiminkit,ponas urbšys yra vienas iš 80…............ tuo viskas ir pasakyta.

Marginalas       2017-07-19 15:24

Viską puikiai suprato. Dar 1789 m. revoliucionieriai suprato, kad abraominis tikėjimas (tuo metu apie islamą dar negalvota) nesiderina su konclagerine “laisve, lygybe, brolybe” pagal savųjų balsų daugumą, todėl atkūrė antikinę demokratiją. Dabar Lietuvoje niekam nieko nereikia ir suprasti - privalu nuosekliai vykdyti Bilderbergo diktatą ir tiek.

Viskas        2017-07-19 11:39

čia, draugai, atitinka “The Fundamentals of Soviet, oder Neo-Soviet, Law”. Skaitykite draugą P.S.Romashkin’ą(Academy of Sciences of Neo-Soviet Land, Pabradė 2017 metai) - ten viskas aiškiai apie tokius sprendimus parašyta.

Teisininkai neišmano       2017-07-19 10:29

krikščionybės.Didelė jų dalis grynakraujai fariziejai.Būtų idealu,kad teisininkai būtų ir fariziejai, ir turėtų “vargdienio dvasią”,alkstančią Tiesos ,ir kuri dominuotų.Tokių irgi yra.Ir siekiamybė,kad jų būtų vis daugiau.O dabar jie nekirs šakos,ant kurios tupi.Eilinį kartą Kristus kalamas prie kryžiaus.Lietuvos krikščionybė-tai “pabaltinti antkapiai”.“Vargas veidmainiams” ir visai valstybei,kurią jie atstovauja.

VaidasVDS       2017-07-19 10:15

Iš tiesų, įstatymas, dėl kurio buvo kreiptasi pažeidė valstybės nepripažintų dvasininkų teises. Dėl to administracinis teismas ir kreipėsi į Konstitucinį teismą.
Bet blogas įprotis yra užkrečiamas. Vietoje to, kad teismas pasisakytų dėl to, dėl ko buvo kreipiamasi, pasiremdamas savo nebaudžiamumo ir visavaldiškumo “statusu”, driokstelėjo “išmintimi” ir pasisakė nei į tvorą, nei į mietą.
Formaliai tiems pasisakiusiems nei į tvorą, nei į mietą galima būtų surengti apkaltą dėl savo kompetencijos ir įgaliojimų viršijimo. Bet kas gi tą padarys? Neįgalus Seimas? Neįgali pozicija? Neįgali opozicija?
Reiktų gi “šeimininko” atsiklausti. Bet, kad tas šeimininkas “nematomas” ir jis tikrai supyks, tad paliksime viską kaip yra…

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.