Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Intelektualų vaidmuo

Arvydas Šliogeris. Iš ano kranto

Tiesos.lt redakcija   2018 m. balandžio 18 d. 8:31

24     

    

Arvydas Šliogeris. Iš ano kranto

„Dialogas“

Ar pastebėjote, kad neįtikėtinai greitai, per keliolika metų, atsidūrėme kitame krante, tarsi nematoma milžiniška katapulta būtų mus švystelėjusi į kitą pasaulį, visai kitokį, nei tas, prie kurio buvome įpratę – pasaulį, kuris primena Orwello utopiją kur kas labiau nei sovietmetis, nors, atrodo, taip neturėtų būti.

Bet štai faktai: Didysis Brolis vis įžūliau, vis įkyriau, vis dažniau, vis chamiškiau kišasi į mūsų gyvenimą, diktuoja mums, o juolab mūsų vaikams ir anūkams, mūsų egzistencijos orientyrus. Jis moko mus, kaip turime rengtis, kaip valgyti, kaip ir kada šypsotis, ką sakyti, ką nutylėti, jis, kaip anais laikais bolševikų komisarai ir partijos sekretoriai, reikalauja iš mūsų laikyti tiesa tai, ką tiesa laiko jis pats, o melu tai, ką nutarė laikyti melu jo žydrieji komisarai, valdantys „demokratinio“ gyvulių ūkio kontoras ir visą naująją imperiją, kurios kiaulide vis labiau tampa mūsų Lietuva, lygiai kaip anais laikais ji buvo raudonosios imperijos kiaulidė.

Tai dar būtų nieko, tačiau blogiausia tai, kad tas pats Didysis Brolis, nuolat kriuksintis apie globalizacijas, visokiausias sąjungas, projektus, didingą ateitį, tautų brolybę, užuojautą viso pasaulio nelaimėliams ir vis žadantis mums Rojų žemėje, kurį pagamins mistiniai verslininkai, bankininkai, biurokratai ir „mokymasis visą gyvenimą“, vis labiau diegia mums panieką savo kalbai, savo tėvynei, savo namams, netgi savo tėvams ar mokytojams, vis grubiau stumia mūsų jaunimą į pažadėtąją žemę, kurioje jis pasieks kažkokią fantastišką laimę ir amžinąją palaimą, pasiganęs oksfordų pievelėse, Tiuringijos ar Sevilijos braškių plantacijose ar velsų diskotekose, jau nekalbant apie amerikoniškus Rojaus sodus.

Bet blogiausia, kad Didysis Brolis, kiaurą parą blerbiantis TV ar PC ekrane, mūsų gyvenimo centrus vis labiau perkelia į tą patį Ekraną, kur, žinoma, irgi kiaurą parą, realizuojasi visos mūsų svajonės. Kadaise komunizmo rojus būdavo vis nukeliamas į neapibrėžtą ateitį, o dabar eurokomunizmo džiaugsmuose atsiduri iškart, vienu mostu, paspaudęs pultelį arba internetinio rojaus vartus atrakinančią pelę. Ir štai rezultatai: pusė milijono išeivių; katastrofiškas narkomanų armijos gausėjimas; savižudybių epidemija; sadizmo seansai, ir ne tik tamsiuose skersgatviuose, bet ir mokyklose, net vaikų darželiuose; panieka sąžiningam darbui ir tiems, kurie vis dar mano, kad darbas nėra pati bjauriausia yda, užtat Didžiojo Brolio pakrikštyti „runkeliais“; legalizuotas valstybės išvogimas, irgi pakrikštytas dailiu rusišku žodeliu „otkatas“; gyvenimas iš pašalpų, atsainiai numetamų to paties Didžiojo Brolio, vien todėl įsitikinusio, kad privalome šokti pagal jo dūdelę; pedofilų ir kitokių eufemizmais aprengtų belyčių padarų šlovinimas ir taip ad infinitum.

Tik pagalvokite, kas yra mūsų laikų herojus, kurio šventąją Ikoną Didysis Brolis demonstruoja irgi kiaurą parą, ją pakabinęs Šventojo Televizoriaus Bažnyčios Altoriuje – pačiame Ekrano centre: tai Gangsteris ir Pornogigantas. Gangsteris savo sadistiniuose reality show performansuose nepavargdamas ir neprarasdamas zombiško entuziazmo daužo snukius, demonstruoja savo seksualinį gigantizmą ir moko mus pačios tobuliausios kalbos, kurios nepranokstami specialistai yra trys: Kumštis, Revolveris ir Kekšė, kažkodėl pasivadinusi „žvaigžde“ (kodėl ne lėlyte, eglele ar drebulėle?), naiviai įsitikinusi, kad žmogaus esmė ir didybė inkarnuota pasturgalyje, Didžiojo Brolio išrastu įžymiuoju non stop metodu prievartaujanti mūsų akis savo „seksualiąja“ mėsa, nesibaigiančiu staugimu ar blerbimu, kuris dėl kažkokių man visai nesuprantamų priežasčių vadinamas „dainavimu“, „žvaigždžių duetais“ arba „eurovizija“. Viskas tapo „seksualu“ – net buldozeris arba krokodilas, jau nekalbant apie kiaulienos kotletus ar farširuotą silkę. Ir visa ši pornografinių raganų puota ne tik vadinama „kultūra“, bet dabar jau visiškai monopolizavo mūsų sielos akiratį. „Viešieji ryšiai“, „pijaras“, „VIP“, „prestižas“, „reklama“, „dvi minutės šlovės“ ir taip ad infinitum – faraoniškos kalbos muilo burbulai, žodžiai-sarkofagai, gorilos intelekto liudytojai – štai kuo virto vadinamoji „kultūra“, primesta mums vis to paties nepavargstančio Didžiojo Brolio.

Nesu katalikas, netgi kreivokai žiūriu į krikščionybę, ir vis dėlto turiu pripažinti, kad tik Katalikų bažnyčia dar kažkiek priešinasi visai tai Ekraninių homunkulų orgijai; bet ir ji nusilpo. Tuo tarpu mūsų tautos vadai, kažkodėl vadinami politikais, savo didybę demonstruoja irgi Didžiojo Brolio bažnyčioje – staugdami ir darkydamiesi kartu su Ekrano imbecilais. Intelektualai droviai tyli arba inkščia, pliurpdami apie „dvasingumą“, „stereotipų laužymą“, „postmodernistinius iššūkius“, „demokratiją“, „pilietinę visuomenę“ ir nepranokstamą laisvę, garantuojamą higieninių paketų ir stebuklingų dezodorantų. Menininkai gamina „kultūros sostines“, įkūnytas kanalizacijos vamzdžiuose, fejerverkuose ir troleibusų tapyboje. Tašką ant „i“ padeda čigonai: jie vieninteliai žino, ko iš tikrųjų reikia Didžiajam Broliui ir jo komisarams – Šampano ir Kokaino.

Tai toks yra mūsų krantas, realizuotoji utopija, „Dievo“ karalystė žemėje… ne, atsiprašau – Šėtono karalystė Ekrane.

O kas gi liko aname krante, kurio jau nebemato šio kranto gyventojai? Ten liko nors ir droviai, bet vis dar patekanti Saulė; ten liko Žvaigždės, tikros žvaigždės be mėsingo pasturgalio; ten liko dosnioji žemė, nors ir nuniokota, bet vis dar kantri, kukli ir nuolanki; ten liko padorumas, ištikimybė, drąsa, Grožio ilgesys ir pats grožis, dar nesugadintas „bjaurumo estetikos“; ten liko taurus mokytojo ir mokinio ryšys, dar neišstumtas išsigimėliško vaidmenų pasikeitimo – kai mokytojas tampa mokiniu, o mokinys – mokytoju; ten liko vyriškumas ir moteriškumas, nesuteršti belytiškumo ideologijų; ten liko paprasta meilė be „seksualinių“ kliedesių ir pornografinio nihilizmo; ten liko žmogus, ir dabar manantis, kad būti „runkeliu“ kur kas garbingiau negu būti piniguočiu, pijaru, gangsteriu, politiku, vagimi ar kekše; ten liko šventoji duona, pažymėta kryžiaus ženklu, o ne supermarketų litanijomis; ten liko miškai, upeliai, ežerai ir nekalta vaiko šypsena; ten liko nekaltybė – nesvarbu, moteriška ar vyriška, – visiškai nesidrovinti savęs ir mananti, kad žmogaus pasaulis gali išlikti tik tol, kol jame esama vietos nekaltybės saloms; ten liko Sokrato priesakus vis dar prisimenantis Mokytojas, puoselėjantis gležną jaunystės medelį; ten liko vis dar gyvas mirtingasis, nevirtęs kokia nors mašina – biurokratine ar technokratine; ten liko Dievo dvelksmas, neužgožtas šiukšlynų dvoko; ten liko vis dar rusenantis normalios šeimos židinys; ten liko dievdirbiai ir žvejai; ten liko Dangaus ir Žemės vaikai, įleidę šaknis į mirtingojo žemiškosios būklės džiaugsmą, liūdesį ir tragizmą; ten liko prasmingas gyvenimas, kuriam nereikalingi nei akropoliai, nei siemensai – šitie nešvankybės fabrikai, pastatyti Didžiojo Brolio komisarų.

Bet svarbiausia – bent jau man – kad aname krante vis dar gyvena didieji žmonijos mokytojai: mąstytojai, poetai, moralistai, Dievo ir dievų vaikai, dar nepasidavę Globalopolio pagundoms, dar neužhipnotizuoti Ekrano sirenų giesmių, dar atsparūs Kirkės degtinei, dar nežiaumojantys Lotofagų vaisių; dar išsaugoję ištikimybę Grožiui, Gėriui, Tiesai ir kukliai mirtingojo lemčiai šioje nuostabioje planetoje. Nuostabiausia tai, kad šio kranto gyventojai, Ekrano vergai, nebemato ano kranto, o štai ano kranto gyventojai mato ir savojo kranto Tėvynę, ir globalistinės paranojos homunkulus, lyg Hado šmėklos klaidžiojančius megalopolių labirintuose. Ir jiems, ano kranto gyventojams, gaila šiame krante besiblaškančių hoministinių mašinų. Jie žino, kad toms mašinoms pagelbėti nebeįmanoma, bet, kaip tas Albert‘o Camus Sizifas, vis tiek stumia akmenį į beprasmybės kalną. Kodėl? Aš nežinau. Arba galbūt todėl, kad jie paprasčiausiai pasmerkti tempti absurdo naštą – būti mokytojais be mokinių, nieko nesitikėti, įsibūti į ramią neviltį, pavaldžią tokiam pat beviltiškam „o vis dėlto!“, „nieko nepaisant!“ imperatyvui. Prieš daugybę metų mane ištiko paprasta mintis, kurią dabar norisi pakartoti: aš žinau, kad žmogaus gyvenimas yra beviltiškas, purvinas ir beprasmis, bet aš privalau gyventi taip, tarsi jis galėtų būti kitoks. Ir šią akimirką galvoju, kad ano kranto gyventojai pritartų šiai stojiškai maksimai.

Ir dar du klausimai. Pirmas: jei esama dviejų krantų, turi būti ir upė? Atsakau: upės nebėra, liko tik išdžiūvusi vaga; o gal geriau pasakyti taip: tarp tų dviejų krantų žiojėja pragarmė – krantai nesusisiekia, jie svetimi vienas kitam; nebeįmanomas joks kompromisas: arba Tu renkiesi pornografinę Didžiojo Brolio imperiją, arba ano kranto pievas, žolynus ir kalvas.

Antras: o kam visi šie nelinksmi šnekėjimai, kam šitas „pesimizmas“? Ar ne geriau Didžiojo Brolio linksmybės ir gerai apmokamas etatinių optimistų „vau!“? Atsakau: tik tam, kad „Dialogui“ nepraeitų ūpas kartkartėmis šauktis ir ano kranto gyventojų balsų.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Puiku...,       2018-04-23 17:38

... gerb.Sliogeri!Visa ta siulaikinio gyvenimo mesla ir purva(kai kam tai vertybe) isplukdet i kranta,Ne ana.I Dydziojo Brolio padlaiziu panose.

VaidasVDS       2018-04-21 11:43

Džiūlsai,
tavo nuoroda net šiek tiek įdomi.
Bent tiek gerai, kad Fultono nurodytų antikristo požymių iš esmės neįmanoma pritaikyti Urantijos Knygos mokymams.
Tačiau vargšas yra tas tikėjimas, kuris nuolat laukia arba apokalipsės, arba antikristo.
Kiek daug nepasitikėjimo ir įtarinėjimo tai sukelia tarp žmonių. Net jei kas nors skelbia šviesias mintis, tai iš karto jis tampa įtartinas, ar jis nėra tas antikristas, kuris taip gudriai slapstosi. Ir tada toks tikėjimas pradeda ieškoti ne brolių, bet priešų. Faktiškai labai patogu veikti ir gyvuoti nelabajam, Planetos Kunigaikščiui… 
Aš žinau vieną nuorodą, kurioje buvo perdavinėjami to paties Planetos Kunigaikščio (jis vis dar tarp mūsų...), nurodyto Biblijos Jn 12 31 ir Jn 16 11, pamokymai. Jie buvo perdavinėjami beveik du metus ir perdavinėjimas nutrūko, nežinau dėl kokių priežasčių. Iš tiesų jis prisistatinėjo savo tikruoju vardu ir prisiėmė kai kuriuos darbus sau, kurių nedarė, netgi kai kuriuos įsikūnijimus bei bandė prisistatyti šviesos “nešėju” žmonijai. Nežinau, kodėl nutrūko jo pamokslai, gal mirė kontaktuotojas, gal kontaktuotojas sužinojo, kieno mokymus perdavinėja. Bet ta nuoroda veikia iki šiol. Bet jos nenurodysiu, nes nenoriu propaguoti galimai tikrojo Planetos kunigaikščio mokymų.
Iš esmės tas kunigaikštis iš tiesų gali sujaukti žmonių mintis, bet jis yra visiškai “iššifruotas” bent jau Urantijos Knygoje, tad jo veiksmai gali sukelti sunkumų ir problemų nebent tamsuoliams ir neapsišvietusiems žmonėms…

Life Site News       2018-04-21 0:44
Marginalas PS >>> L.P. ui       2018-04-20 16:54

A, štai ir mano įtarimo įrodymas:
komentaras “O kada buvo gerai” iš esmės atitinka visų kritikų kriterijus ir turėtų gauti pliusiuką, bet… komentatorius per neatsargumą išdrįso paminėti šventenybę - “rūtų darželį”! Infantilai momentaliai sureaguoja į “blogą dirgiklį” ir jokia kita, net jų pačių kartojama kritika, nebegelbės: minusiukas ir viskas! Kaip drįsai, oželi, įlįsti į švenčiausią rūtų darželį!
PS O į ką tai panašu? Ogi į ruskišką mąstymą, genialiai apibrėžtą akademiko Pavlovo:
http://ehorussia.com/new/node/9743

Marginalas >>> L.P. ui       2018-04-20 16:43

Be abejo, tik nesuprantu komentatorių, kurie vieningai remia Paties pasakymą ir beveik taip pat vieningai neigia mano, nors abudu apie tą patį. Panašu, kad komentatoriai nemąsto - tiesa, atleistina, jei pats filosofas nemąsto - beje, prieš 10 metų jis, kaip ir Radžvilas, dar buvo liberalas (praktiškas Radžvilas nusimuilino nuo liberalizmo patyliukais, o Šliogeris, kaip nepraktiškai laisvas nuo visko, prieš tai dar patriubino).
PS Supratau komentatorius: Lietuvoje seniai nebemąstoma, bet mąstymas totaliai pakeičiamas stabiliomis infantiliškomis geromis ir blogomis emocijomis vertinant pagal save, kas bloga ir kas gera. Kai kurios popiežės iš tokio “monitoringo” net pasidaro kasdienę asmeninę pareigą tikėdamosi pliusiukais, minusiukais ir kvailybėmis atversti į tiesą visus kitus kvailius.
PPS Beje, aš irgi buvau liberalų partijoje, tačiau neišsižadėjau liberalizmo įsprausdamas jį į teokratiją (teokratijos rėmuose liberalizmas turi nišą ekonomikoje, kaip išeina nuoseklaus šariato atveju, ARBA dar vienas variantas: visiška įstatyminė visuomenės segregacija su bendra rotacine karo vadovybe bendroje valstybėje, bet atskirais bankais, viduje konvertuojama valiuta, švietimu, kalėjimais tt. - ten bus ir niša savo bendruomenėje).
Kitaip tariant, atmesdamas bet kokią žmonių valdžią (ar autoritarinę, ar parlamentinę) siūlau praktinį liberalanarchizmą, nes pripažįstu tik šariato modeliu įteisintą D-vo valdžią (bet ne klero!) -
popieže, kur tu? mintys ateina!
PPPS Vis laukiu, kada gi pagaliau atsilieps pats Mokytojas, kurio (ne popiežės!) apologetinė PAREIGA ginti tūkstantmetę tradiciją nuo visokių chuliganaujančių marginalų, vedančių aveles iš kelio -
popieže, skubiai rašyk minusiuką, pasaulis griūva!

O kada buvo gerai?       2018-04-20 8:26

Ko tai neprisimenu. Gal televizorių mažiau reikai žiūrėt, ar net visai nežiūrėt? Vargšė Lietuva. Prie sovjetų buvo blogai, dabar žydrieji komisarai ropinėja per jos kūną kaip utelės, išvyksta žmonės į svečius kraštus (argi tai gerai?juk reikėtų sėdėt namuose, nesbvarbu kad sienos nėra)ir jau svarbiausia bėda, tai kad linksmybių perdaug plius poronografija lenda iš už kiekvieno kampo. Otkatai, runkeliai, seksas ir žvaigždės - va ką mes gavom iš Europos! O buvo manyta ...linguosime kaip drebulėlės savo rūtų darželiuose ir mūsų mokytojai diriguos mums mokiniams, dabar gi viskas atvirkščiai išėjo.

Bendravardis       2018-04-19 9:16

Autorius, kaip visada, tiesus,teisus, principingas, kandus. Verčia susimąstyti.

padėka       2018-04-19 8:43

Dėkui Profesoriau, kad esate su mumis, su tais, kurie gyvename aname krante. Kad esame vadinami “runkeliais”, tai tuo didžiuojamės ir mums skamba, kaip didžiausias komplimentas.
Jums linkime kuo geriausios sveikatos ir neužmirškite mūsų, tai yra “runkelių”. Gera jausti giminingos sielos artumą.

G.P.       2018-04-18 21:30

Beje, šis tekstas paskelbtas maždaug prieš 10 metų. O skamba taip aktualiai, tarsi užvakar parašytas!

>>> L.P.       2018-04-18 19:17

laisvas nuo Visko lavonas sklandžiau plaukia upe:)

puikus tekstas       2018-04-18 19:17

nebutu jo autorius filosofas. Pagarba!

Marginalas       2018-04-18 17:35

Kritika aukšto lygio, BET
vargšas Šliogeris:
“Nesu katalikas, netgi kreivokai žiūriu į krikščionybę, ir vis dėlto turiu pripažinti, kad tik Katalikų bažnyčia dar kažkiek priešinasi visai tai Ekraninių homunkulų orgijai” -
ne tik kreivai žiūrintis į krikščionybę, bet ir teigiantis, kad D-vas - “didžioji tuštuma”.
Tai kaip tuomet išspręsi visas gyvenimo problemas? Kuo tada orvelininkai blogi, jei nori pagaliau sutvarkyti žmoniją kaip robotų skruzdėlyną, kad veiktų kaip laikrodžio mechanizmas, idealiai be konfliktų ir karų?
Mat filosofas vertina “individualybę”. Kam geriau nuo to, kaip jis save vertina norėdamas būti laisvas nuo VISKO?
Be to, nepastebi, kad dabartinė mainstreaminė katalikybė ne tik nesipriešina, bet KAPITULIUOJA, bet priešinasi opozicija, trokštanti grąžinti praeitį, kuri ir atvedusi į dabartį.
Jei jau kas priešinasi, tai tik salafitų islamas, bet filosofui šitaip pasakyti atrodo savižudiška.
Nemąsto filosofas.

Nėra Lietuvoje laisvės       2018-04-18 17:35

dvasios,nuotaikos,todėl ir sunku pakilti.Tik imitacija.Nemokam,nežinom,kaip sukurti laisvės atmosferą?

haiku       2018-04-18 17:27

ant kranto stovi valdovų rūmai/
valdovai atsipūtę žiūri pro langus į upę/
upe lėtai plaukia paskutiniai lietuvių lavonai/
“-Кранты вам литовцы, кранты...”/

StasysG       2018-04-18 17:06

Tai kiek liko Lietuvoje ano Kranto žmonių? Gal jau nebeliko?

Skaičiau ir galvojau       2018-04-18 15:55

Kas tas didysis brolis. Man mintis vis kuždėjo: - Lanzbergis, lanzbergis. Jis gi vis ruoųšėsi padaryti Lietuvoje rojų. Pasirodo tai kažkoks kitas jo brolis.

Borgia to Tas didysis        2018-04-18 11:48

Nedezuok! Europa nėra laisva, o vasalė. Blogio imperijos bendrininkų įkaitė. Na, o Europos Vasaliteto tarnai ir samdiniai dar baisesni nei pats Načalnykas apie kurį rašo daktaras Palmaitis savo mistikoje.

Labiau krikščionišką       2018-04-18 11:37

straipsnį dabar būtų sunku rasti.

jonis       2018-04-18 11:15

Ačiū Autoriui,  drąsiai pasakiusiam,  kad mes jau gyvename orveliškoje gyvulių ūkio /Animal Farm/ bandoj.

Įsikelsiu į savo facebook.       2018-04-18 11:09

Tuoj neliks pusės netikrų draugų.Ir ačiū dievui.

Puikus tekstas       2018-04-18 11:08

Šliogeris tikslus, ironiškas ir teisus…

Tas didysis       2018-04-18 11:07

brolis dabar daugiau ES,nei Amerika.Šiuo metu.

Negęstanti       2018-04-18 10:08

romantiška poezija.

Elle       2018-04-18 10:04

Aciu didziai gerb. Autoriui ! Perskaicius si strapsni, atrodo ir siela praskaidreja, o degeneratu anonsuojamos iskrypeliskos homunkulu orgijos tolyn tolyn nutolsta (niekad nieko nebeziurint i ekrana, rodos jie persismelkia ir per ora smile


Rekomenduojame

Jungtinių Tautų rezoliucija dėl smurto akušerijoje

Vidas Rachlevičius. Kai vyrauja sveikas protas ir padorumas

Neringa Venckienė: „Tai, kad esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe“

Kauno forumo pareiškimas: Dėl įstatymo pažeidimų LRT veikloje

Povilas Urbšys: „Turi būti aiški takoskyra tarp lobistinės ir advokacinės veiklos“

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.