Įžvalgos

Arvydas Každailis apie Valstybės aikštės idėją: „Ji sakrali“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. spalio 8 d. 7:01

20     

    

Arvydas Každailis apie Valstybės aikštės idėją: „Ji sakrali“

Laikas bėga. Netrukus bus pristatyta „sutvarkyta“ aikštė. Tiesa, be skulptūrinio akcento, kuris, esą, bus pastatytas vėliau. Koks, kada? Visa viltis – ŠMC konkursas. Gal jis pateiks genialų Valstybės aikštės projektą? Viešojoje erdvėje kalbama tik apie skulptūrą – tarsi ji išspręstų visas aikštės problemas: esą skulptoriai kalti, kad „nesugeba nulipdyti arklio“. Tarsi ne architektūra čia būtų svarbiausia ir pagrindinė.

Matant akivaizdų 1999 metų Aukščiausios tarybos nutarimo dėl Lukiškių aikštės paskirties ir funkcijų nepaisymą, įsimintini teisininko Liudviko Narcizo Rasimavičiaus, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataro (Lietuvos žinios, 2017 07 31. „Lukiškių aikštė ir Lietuva“), argumentuoti teiginiai apie Lukiškių aikštės svarbą tarp kitų nepriklausomybę įtvirtinančių dalykų. Jo teigimu, meninėmis priemonėmis atkuriant ar sukuriant naujus nepriklausomos Valstybės simbolius užsakovas yra Valstybės Suverenas ­– lietuvių tauta, kad Lukiškių aikštė ir Vilnius, kaip sostinė, yra ne savivaldybės, ne vyriausybės, o visos lietuvių tautos nuosavybė ir Lukiškių aikštės tinkamas sutvarkymas yra Suvereno reikalavimas, išimtas iš savivaldybės ar šalies vyriausybės jurisdikcijos ką nors daryti kitaip.

2015 metų birželio 26 dieną Valstybės premjerui Algirdui Butkevičiui ir kultūros ministrui Šarūnui Biručiui buvo pateiktas 33 patriotinių organizacijų pasirašytas dokumentas dėl aikštės pertvarkos ir valstybės herbo, kaip pagrindinio Valstybės aikštės simbolio, dokumentas. Ar galime šį dokumentą laikyti atstovaujančiu Valstybės suverenui – tautai? Manyčiau, kad taip. Ten nurodoma, kad aikštė formuojama ne vien atkūrimo šimtmečiui, ne vien rezistentams, bet ir visiems, žuvusiems už Lietuvos valstybę, kuri yra visų mūsų namai.

Nors pagrindinis Valstybės aikštės simbolis yra herbas, formuojant Valstybės aikštę konsultantai iš Lietuvos heraldikos komisijos prie Prezidento per visą dvidešimties metų istoriją nebuvo kviečiami. Jau pusė metų, kai darbai aikštėje vyksta tyliai, viešai net nepristačius oficialaus pertvarkos projekto. Jie vyksta pagal neoficialų, vis dar besikeičiantį ir papildomą naujais objektais architekto Gintaro Čaikausko projektą. Daroma viskas, kad būtų neįmanoma grįžti atgal. Situacija darosi neskaidri ir nesuprantama. Ją pavadinčiau šliaužiančia valdininkų savivale.

Valstybės aikštė turi aiškų ir vienintelį, aiškiai įvardytą Valstybės herbo simbolį. Per pastarąjį šimtmetį susiformavusi Lukiškių aikštės prigimtis simetriška ir turi aiškią ašį nuo Aukų gatvės su joje esančiais paminklais iki 1863 metų sukilimo vadų memorialo ir šv. Jokūbo bažnyčios. Jos erdvėje puikiai įsirašo pagrindinė Lietuvos Valstybės aikštės idėja. Ji sakrali, nes tik ji, bendru tautos sutarimu, sudaro tautos darnaus gyvenimo ir išlikimo galimybes. Čia kaip ir šventovėse – nuo seniausių civilizacijų iki krikščioniškų, pagrindinis simbolis centre ir ant ašies. To nepaisydami nuvertiname pačią idėją ir ją prarandame.

Formuojant Valstybės aikštę sutampa dvi sąlygos: centrinė aikštės prigimtis ir centrinė Valstybės aikštės idėja. Tat kodėl, nežiūrint aikštės prigimties, nežiūrint 1999 metų Aukščiausiosios Tarybos nutarimo, aikštė formuojama asimetriška? Kodėl reprezentacinėje, o ne rekreacinėje aikštės dalyje ardoma jau įrengta kieta danga ir įrenginėjamas dovanotas sensorinis fontanas?

O kas bus, jei kas nors ateityje dar ką nors padovanos? Vietos gal ir užteks, tik rezultatas bus ne architektūrinis ansamblis, bet antri Gariūnai miesto centre. Darbai bus atlikti, pinigai išleisti ir kelio atgal neliks. Ar tokioje įvykių sekoje, kai pagrindinė Valstybės simbolika atsidurs aikštės šone, o kitame šone fontanas, galėsime ją vadinti ją Valstybės aikšte? O kur bus memorialas visiems žuvusiems už Lietuvą su amžinąja ugnimi, kur garbės sargyba, kur vyks jos ceremonialas? Ar ir toliau padėti gėlių svečiai bus vežami į Karių kapines? Ar matydami realistinę raitelio skulptūrą ją suvoksime kaip Valstybės herbo, bet ne konkretaus karžygio simbolį?

Būkime realistai, jei darbai vyksta be idėjos, tai ir rezultatas liks beidėjinis. Jau praėjo daugiau nei dvidešimt metų, kai veržlūs valdininkai ar aktyvistai, neturintys nei idėjos, nei profesionalumo, nei pilietiškumo, kelia chaosą.

Vargu ar gali ką nors šioje situacijoje pakeisti jau publikuoti Šiuolaikinio meno centro konkurso rezultatai. Visi jie daugiau, ar mažiau paklūsta aikštėje „susiklosčiusioms“ realijoms. Nejučia imi prisiminti sąmokslo teoriją: KAM VISA TAI NAUDINGA? Ar tik atskirų asmenų ambicijoms, ar pateisinti vėjais paleistus milijonus, ar dar kam nors?

Seku visus vyksmus Lukiškių aikštėje ir apie ją. Antradienį, spalio 3 dieną, Edmundo Jakilaičio „Aktualijų studijos“ laidoje, dalyvaujant Kultūros ministrei Lianai Ruokytei, istorikui Edmundui Bumblauskui ir tarpdisciplininių menų atstovui Deimantui Narkevičiui, buvo pristatyti penki konkursą laimėję preliminarūs Lukiškių aikštės pertvarkymo į Valstybės reprezentacinę aikštę projektai. Kviesti laidos dalyviai atstovavo konkurso organizatoriams, kartu – ir konkurso žiuri komisiją, todėl jų tikslas - pateisinti patį konkursą ir jo rezultatus.

Kaip pasakė ministrė, svarbiausia, kad konkursas būtų skaidrus. Kadangi rodomi projektų vaizdai buvo neišbaigti, neryškūs ir neparuošti TV rodymui, jų pristatymas buvo daugiau žodinis. Nežiūrint optimistinės ministrės nuotaikos, įspūdis liko miglotas: projektuose valstybės herbo ar jo simbolio nepastebėjau, bet kalbose tai buvo pagrindinė tema. Ką gi, ir tai gerai. Tiesa, Valstybės herbas buvo minimas pagal istoriko, profesoriaus E. Bumblausko supratimą: Vytis pagal XIX a. vertimą iš lenkų kalbos „vytis, vaikyti“ – tai, kurį kažkas kažką vejasi. Žinotina, kad Lietuvos herbas – vienas seniausių valstybės herbų Europoje, įprasminantis brandų valdovą, gebantį apginti savo šalį. Gaila, kad istorikas šia istorijos sritimi mažai domėjosi, tačiau viešai kalba ir žemina skulptorius dėl neprofesionalumo. Apie tai esu rašęs: herbinės figūros Europos heraldikoje neskraido ir nelaksto.

Toks klaidingas požiūris į Valstybės herbą paplitęs ir visuomenėje. Jis ir lėmė kai kurių konkursuose dalyvavusių architektų ir skulptorių nesėkmes. Jų neteisinu – reikėjo patiems pasidomėti, ne tik klausyti nurodymų.

Ne paslaptis – Dailės akademijoje pagrindinių dailės disciplinų ir bendro humanitarinio paruošimo lygis smukęs. Ne paslaptis ir tai, kad dėl to sumenkęs ir dailininko prestižas visuomenėje, o ypač –
valdančiųjų sluoksniuose. Tačiau net ir dabar Lietuvos skulptoriai vis dar pajėgūs sukurti paminklus tiek Basanavičiui, tiek Lukiškių aikštei. Reikalingi tik aiški idėja, kūrėjo asmenybė, viešumas, dialogas ir pinigai. Šiandien viešojoje erdvėje pateikiamos pagrindinės vartotojų visuomenės vertybės: laisvė ir saviraiškos galimybės, bet mažai kalbama apie asmenybę, idealus ir atsakomybę, tarsi saviraiška be ribų ir atsakomybės stokos netampa destruktyvia.

Gaila, kad minimoje TV laidoje Kultūros ministrė klaidingai pateikė teiginį, jog negalima iš Valstybės herbo etalono kurti tūrinę skulptūrą, lyg mano.

Esu teigęs ir net pats dalyvavęs paskutiniame konkurse, vedamas idėjos, kad Valstybės herbas, kaip pagrindinis idėjinis aikštės simbolis, negali būti žemai pastatyta realistinė raitelio skulptūra, kuri reikštų tik konkretų karvedį, tuo labiau ją statyti aikštės šone, bet tai nereiškia, kad negalima erdvinė Valstybės herbo figūra pagal bet kurią istorinę jo formą. Toks tikrasis mano teiginys.

Naivu tikėtis, kad visuomenė ar valdininkai suformuos aikštę ir pastatys paminklą, nes užduotis yra plastikos, arba dailės ir architektūros ir jų specialistų, sfera. Tai jų diskusijų sfera. Mintis, kad visuomenė išrinks ir pritars dar patobulintiems konkurso rezultatams, mažų mažiausia yra naivi, jei ne klastinga, primetant sąlygą, kad spręs pusė balsų komisijos, pusė visuomenės, darosi aišku kas laimės. Tarp penkių silpnų projektų, Gintaro Čaikausko projektas lyg ir stipresnis – spėju, kad tokiu sprendimu būtų pateisintos ir šiam projektui išleistos lėšos. Neatsakingas ir besaikis kalbėjimas nenumatant rezultato tokiame svarbiame tautai projekte, valdininkų naudojimasis valdžia neturint reikiamų kompetencijų ir pačių kūrėjų pilietiškumo stoka – tai priežastys, kodėl Lukiškių aikštės pertvarka tęsiasi jau per 20 metų. Ir televizijos ekrane parodyti idėjiniai projektai tai tik patvirtina. Projektai liudija, kad atrinkti jie tik todėl, jog neprieštarauja susiklosčiusiai aikštės situacijai, kuri, neturint oficialaus projekto, kainavo tris milijonus aštuonis šimtus tūkstančių eurų.

Kalbėti apie jų tinkamumą įprasminti Lietuvos valstybingumą būtų tuščia kalba, kadangi akivaizdus ne tik heraldikos, bet ir formų simbolikos neišmanymas. Tiek aikštės asimetrija, tiek baseinėliai su vandeniu (simboliškai reiškiančiu takumą ir beformiškumą), tiek dvi didelės juodos dėžės su foto ir video, tiek spalvotais herbo kryžiais grįsta aikštės danga ir gulintis ir šviečiantis didelis herbo kryžius, kurie matomi tik iš aukštai, nerodo nei profesionalumo, nei patenkinamos kokybės. O valstybės herbo ar jo simbolio projektuose iš viso nėra, nors laidoje apie jį buvo kalbama daugiausiai.

Konkurso tvarka esu laimėjęs visų Valstybės simbolių projektus. Kadangi pagrindinis aikštės pertvarkos objektas ir simbolis yra Valstybės herbas, aš, kaip pilietis ir dailininkas, valstybės aikštės idėjos realizavimo seką matau taip:
a) visuomenė, kaip Valstybės suverenas, nori ir pateikia Valstybės aikštės reikmę;
b) valdžios struktūros nurodo vietos ir idėjos formuotojus specialistus;
c) jie, konkurso tvarka, atrenka kūrinio projektą, geriausiai atitinkantį suvereno norus;
d) projekto autorius, arba kolektyvas, sukuria kūrinį – vieningą aikštės ansamblį, vertą Lietuvos ir jos sostinės Vilniaus.

Ir čia nereikia išradinėti dviračio. Tereikia pasinaudoti senutės Europos patirtimi šioje srityje ir padaryti tai ko nepadarėme, nes negalėjome to padaryti per pastaruosius šimtmečius. Esame daug praradę, taip pat ir žinojimą. Nesakau kopijuoti, pakartoti ar sekti praėjusių amžių stilistika, bet nepritariu saviveiklai ir žaidybiniams blizgučiams Valstybės aikštėje: fontanams, sensoriams, mirgančioms lemputėms ir kitiems laikiniems efektams, tinkantiems rekreacinei aikštei. Valstybės stabilumo raiška – stabilios medžiagos.

Na, o baigiant norisi paklausti, o kaip su procesus įtakojančių ir sukūrusių chaosą valdininkų kostiumais? Ar jie liks švarūs? Žinoma, atsakymas bus: TURIM, KĄ TURIM. Ir atsakingų už rezultatą nebus. Bus net pažymėti garbūs iniciatoriai ir autoriai. Gaila. Bet… vartotojų visuomenei – ir produktas vartotojiškas. Na, o susirūpinusių inteligentų balsų geriausia negirdėti – tada jų lyg ir nebūta.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas Marginalei       2017-10-9 17:35

Kad D-vas pašventina stabmeldystę - yra genčių (gojīm) 325 m. krikščionybės neišrauta pagonybė. Supratimą gaukite pasigilinę į Šaltinį.
Beje, jei esate Kristaus pusėje, kodėl piktinatės manimi, bet ne siūlymu kreiptis į Merkinės piramidės Povilą 2017-10-9 9:47 ?

Tegul Dievas pataria ką statyt,kad nesusipriešintu       2017-10-9 10:47

Gal reiktų kreiptis į Merkinės piramidės įkūrėją Povilą?

kodėl       2017-10-6 21:54

Kas sumąstė pavesti vadovauti paradui ŠMC? Pakanka pamatyti, ką ŠMC padarė iš parodų rūmų...

Manau       2017-10-6 21:50

Komisijoje turi būti profesionalai, patys geriausi skulptoriai ir architektai. Dabar matome valdininkus ir Bumbliauską. Ir konkurso sąlygas turi rengti specialistai. Ar šiandien turėtume V.Kudirkos paminklą, jei ne medikų iniciatyva kurti fondą? Žemaitis V. Kondrotas ėmė ir pastatė paminklą Vytautui, nors valdininkai ir trukdė.

Tarabilda        2017-10-6 21:49

Kiekvienas rimtas kūrėjas savo gyvenime turėtų susitikti su metafizika. Net neigdamas ją jis su ja susiduria.
Tačiau mūsų platumoje menininko preferencijų turintis pirmiausiai susiduria ne su metafizika, o su ŠMC ir Kultūros ministerija. Menininkui, kuris mano, kad įmanoma metafiziką suderinti su ŠMC ir Kultūros ministerija, ilgainiui nusvyra rankos, nes tie neturi nieko bendra su metafizika.

Svarbiausia Vyčiui - Visuma       2017-10-6 21:21

Precizika taip pat nėra ir negali būti Vyčio skulptūros trūkumas:
daug ką lems panaudotos medžiagos, skulptūros dydis, proporcijos,
pastatymo vieta, spalvos, smulkios detalės ir pan.
Galiausiai, svarbiausiai yra VISUMA, kurioje turėtų būti
su meile meniškai įkomponuotas Vytis.
Kur slypi garsių ikonų galia? - Visos jos tapytos su malda ir meile,
atidžiu klausymusi, ką (prasmė) byloja anapusybė. Kontempliatyviai.
Ne kaip juslaus menininko saviraiška,
bet kaip nuolankus atvirumas transcendencijos pasirodymui.
Tik tuomet menas turi nutyrinančią ir žmones vienijančią galią.
Per žmogų, bet ne iš žmogaus, turėtų visa tai rastis.
Ši misija įmanoma, nes turime daug dorų ir talentingų kūrėjų.

genyali ideja       2017-10-6 20:10

Reikia nulipdyti Vytį pagal herbo trafaretą, o kad būtų dar geriau- ant Vyčio skydo įspausti LR herbą Vytį o į ktą ranką įduoti vėliavą su Vyčiu!

Tarabilda to Vyčio skulptūra - tai ne herbui        2017-10-6 19:52

Labai teisinga mintis. Jokiu būdu ne herbui, ir šioje vietoje Každailis, būdamas heraldikas, per daug lenkia į herbo pusę, o ne į Lietuvos idėją, kuri skleidžiasi per Vytį. Herbas irgi tik simbolis, bet mes neturėtum simboliui statyti simbolį. Mes Lietuvos idėjai turime statyti paminklą, kurią nutarėme išreikšti per Vytį, bet nebūtinai heraldiškai precizišką, paimtą iš Valstybės herbo.

Vyčio skulptūra - tai ne herbui paminklas!       2017-10-6 16:35

Vyčio skulptūra - turėtų būti ir bus paminklas ne Vyčio HERBUI,
bet lietuvių TAUTAI, JOS PROTĖVIAMS (t. y. amžinybėje Paskutiniojo Teismo laukiantiems Lietuvos sūnums ir dukroms, jų labai konkrečioms vėlėms),
kurie su Vyčio simboliu kovojo, mirė už Tėvynę, sunkiai dirbo
rutininius kasdienius darbus ir kūrė valstybę.
Lietuviškojo Vyčio (nuostabiai Apvaizdos patvarkyta!) skulptūra būtų
ir meniškai įdaiktintas tautos kreipinys, kaip mūsų partizanų maldose,
į iš a t e i t i e s atskriejantį Apokaliptinį raitelį (Apr 19, 11-16)
išgelbėti daug kentėjusią, bet Dievo norėtą, kad išliktų, tautą
ir jos palikuonis dabartinėse grėsmingose istorinėse pervartose.
Visi trokštame, kad Vyčio skulptūra būtų tikras meno kūrinys, net - šedevras.
Tačiau sakralioje erdvėje įkūnijamiems simboliams ne tai yra svarbiausia:
daugybė šventųjų tokiais tapo visą gyvenimą melsdamiesi prie paprastučių Išganytojo ir Jo Motinos ar šventųjų atvaizdų, medinių kryželių ar skulptūrėlių.
Melsdamiesi ne į atvaizdus, bet šiems tik padedant į patį gyvąjį Dievą.
Meniškai įkūnydamas tautai šventus simbolius menininkas privalo t a r n a u t i simbolio idėjai, o ne savo asmeniu ir saviraiška užgožti tai,
kas bendratautiečiams buvo ir turėtų likti brangiau už gyvybę (o kiek tokių, geidžiančių tik savę patį bei savo talentus pademonstruoti ir sulaukti pagyrų!).
NK

Marginale,        2017-10-6 16:30

kaip Jūs kartais nepajėgiate suvokti paprastų krikščionybės tiesų?
Tai, kad esama šventų erdvių, paveikslų, relikvijų ir pan.,
nepadaro šių dalykų pirmapradžio šventumo šaltiniais - “dievais”.
Jie šventi yra tik todėl,
kad jų šventumo šaltinis yra anapus jų - Švenčiausioji Trejybė.

dimencija       2017-10-6 15:39

rinktis “mažesnį” blogį, reiškia rinktis blogį ir tiek.

Bronius       2017-10-6 15:33

Visiškai sutinku su P. A. Každailio mintimis. Ir mano, neprofesionalo, pirmasis įspūdis žiūrint į architektų G. Čaikausko ir K. Akelaičio projekto vizualizacijas - neišbaigtumas ir chaotiškumas. Chaotiškas žaliosios zonos takų išdėstymas (žmonės, ko gero mažai vaikščios tais takais, trumpindami atstumus išmins savus ir sudarkys aikštės vaizdą). Chaotiškas, beveik nesuvokiamas ir pagrindinių aikštės ašių - šiaurė - pietūs ir rytai - vakarai išsidėstymas, jos tarsi suskaidytos, neturinčios tęsinio. Nesuvokiamas ir pagrindinių aikštės bei memorialo komponentų išdėstymas, neaišku, kur ir kodėl yra pagrindinė horizontalioji ir vertikalioji dominantės. Spindintis kristalas bent jau man primena kažkokį tokiam memorialui nepriimtiną Amžinosios ugnies pakaitalą. Rėdos ratas,manau, turėtų būti didesnis, būti abiejų aikštės ašių susikirtimo vietoje, taigi tapti visos kompozicijos centru, o šalia jo, gal būt, virš Šiaurės ir pietų ašies - flagštokas su Vyčio vėliava.
  Daug ginčų keliančią Vyčio skulptūrą gal galima būtų pakeisti Vyčio kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus atvaizdu. Pvz., estai savo Nepriklausomybės monumentą vainikavo vienu didžiausių savo valstybės apdovanojimu - Laisvės kryžiumi.
  Apie kitus keturis projektus, manau, nė kalbėti neverta. Pritariu p. V. Valiušaičiui, kad tai tik patyčios iš idėjos sukurti valstybę reprezentuojantį monumentą  ir Laisvės kovas įamžinantį memorialą.
    Jeigu tektų vis dėlto rinktis G. Čaikausko ir K. Akelaičio projektą kaip mažesnį blogį, tai reikėtų jį gerokai pataisyti ir pakoreguoti, kad ir pagal A. každailio pastabas.

Marginalas       2017-10-6 15:26

Kol sakralios bus aikštės ir arkliai, tol marazmas tik gilės.

skatintojui +       2017-10-6 12:34

todėl pradėk suvokti, jog nei plakatai, nei lozungai ir net paauksuoti paminklai patriotizmo nepridės nei per nago juodimą.
jei manai kitaip, reiškia esi tiesiog mulkis ir buratinas.
statykis paminklą savo skurdui bei tuštybei, tepk jį sviestu ir bučiuok.

skatintojui       2017-10-6 12:31

patriotizmą turi skatinti piliečių gyvenimo Lietuvoje kokybė ir valstybės pagarba asmeniui/visuomenei. Patriotizmą skatina plačių galimybių save realizuoti garanhtijos.
patriotizmas yra meilės ir dėkingumo išraiška.
tai kartu pozityvus bensavininko (savo /mano) krašto pasididžiavimus esant dalimi vertingos visumos.
ne kompleksuotųmenkystų pagyrūniškumo, ne nuogašiknio plikbajorio ar prakutusio ubago džiaugsmelio grimas ir tuščia povyza.
patriotizmas ne girtos dainos prie alaus ir “švenčiant” kašio pergales.
patriotizmas tai solidarumas, bendras rūpestis ir rūpinimasis viskuo kas tave supa ir tave supančiųjų rūpestis tavimi.
kai ši valstybė iš atgrasios žiežulos pamotės atvirs į Motiną, tuome ji nebeliks priežąsčių dirbtinai skatinti.
dirbtinas skatinimas išaugina ne patriotus, o nebent bukus “skatinas”, t.y. gyvulius.

Aikštė turi skatinti PATRIOTIZMĄ       2017-10-6 10:55

nes kitaip atėjus dienai X niekas neis gint Tėvynės,nes imti į rankas ginklą bus per agresyvu.

Istorikas       2017-10-6 10:35

Su padėka gerb. dailininkui už dalykinę kritiką Bumblauskui ir esmines pastabas dėl mūsų herbo Vyčio sampratos bei visa pagarba p. Každailio ir jo šalininkų pozicijai, kartu noriu paklausti:

1) Ką reiškia išsireiškimai )Valstybės aikštė” ar „pagrindinė valstybės aikštė”? Kur tokios „Valstybės” aikštės yra sukurtos Paryžiuje, Londone, Romoje, Madride, Berlyne ar varšuvoje??? Malonėkite Tamsta paaiškinti?

2) Ar Tamstai neatrodo, jog Tamsta su šalininkais kalbėdami apie „Valstybės aikšę” iš esmės turite galvoje tik „Raudonąją aikštę” Maskvoje, kuri beje, „valstybine” virto ar buco suvalstybinta irgi tik sovietmečiu, nes carinė imperija iš esmės orientavosi į Vakarų civilizaciją ir jokių „valstybinių” aikščių neturėjo ir nekūrė.

3) Iį trečia: tai kur link Lietuva žve;gia ir ką nori sukurti?

P.S. Londonas turi Trafalgaro aikštę, Paryžius Bastilijos ir Vandomo, Piazza del Popolo, Piazza Navona, Piazza di Trevi, Madridas – Ispanijos aikštę..... etc. ir visos tos aikštės yra ir „valstybinės” ir rekreacinės, reprezentacinės, skirtos žmonėms – su fontanais, gėlynais, vejomis, su skulptūtų ir obeliskų didybe gaivinančia istorinę atmintį, su miniomis besiilsinčių orių, laimingų vietos žmonių ir tūkstančiais turistų. Pastaraisiais metais ta linkme persitrarko ir Raudonoji Aikštė Maskvoje…. Tai gal ir Lietuvai, Vilniui reikia ne kažkokios quazivalstybinės aikštės, bet gyvos šiltos su gėlynais ir fontanais ,reprezentacinės’ aikštės, kuri turėtų ir monumentą ar obeliską skirtą tautos istorijai. Tik jokiu būdu ne valstybės herbui, ne valstybės idėjai ar jos ženklui, o KONKREČIAI ISTORIJAI; JOS ĮVYKIAMS IR HEROJAMS.

$+$       2017-10-6 8:51

Statom Raudų sieną. Savą, lietuvišką. Bus pats tas.

Hau       2017-10-6 8:17

Gerb. A.Každailis visiškai teisus. Tačiau ką daryti,kai valdžia nepajėgi parengti tinkamo projekto. Gal liberalų tikėlimas nesuderinamas su valstybiniu mąstymu. Taip atsiranda ŠMC ir ‘dovanos’Vilniui. Tiek konkursų konkursėlių būta,o rezultato nera.

Rűta       2017-10-6 7:19

Man irgi labai rūpi,kokia bus aikštė. Kai pricesą perdavė ŠMC,supratau,kad gero rezultato nebus. Valdininkų neįgalumas akis bado. Gal dar būtų nevėlu gerb A. Každailį kartu su G. Čaikausko grupe pat ieškoti kiek įmanoma tinkamesnio sorendimo?


Rekomenduojame

Prokuratūra perka slaptų liudytojų paslaugas ir dėl kainos nesidera?

Verta prisiminti. Justinas Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje

Andrius Švarplys. Verslas žada: „Lietuva neišvengiamai taps Šveicarija“... O kol kas…

Algimantas Rusteika. Kas galėtų paneigti?

Tomas Dapkus. Kodėl ES paramos milijardai nepasiekia Lietuvos ekonomikos?

Darius Kuolys: Apie Tadą Kosciušką – tautos laisvės ir garbės gynėją

Valstybės kontrolė: užsienio investuotojų pritraukimas mažai rezultatyvus

Valdas Vasiliauskas. Mankurtų kultūros ministerija

Ir švedų moderatai*  pasisako už griežtą imigracijos politiką

Vytautas Sinica. Dar kartą apie istorijos perrašinėjimą

Izraelio Aukščiausiasis teismas: nėra pilietinės teisės į vienalytę santuoką

Raimondas Navickas. Anti-Merkel’is: Austrijos lyderiu taps konservatorius tikrąja žodžio prasme. Naujoji Vyriausybė bus griežtai antiimigracinė?

EBPO rekomendacijos Lietuvai: gerinti ugdymo ir mokytojų veiklos kokybę, konsoliduoti aukštojo mokslo įstaigas

Popiežius Pranciškus: Būkime budrūs – nežaiskime pagal velnio taisykles

Robertas Grigas. Pasąmonėje išlikęs baudžiavos genas

Kviečiame į LRT dokumentinio filmo „Alfonsas Svarinskas“ pristatymą Vilniaus karininkų ramovėje

Kastytis Braziulis. Kaip užvaldyti valstybę

Vytautas Radžvilas. Nietzsche, Vytis ir šiandienžmogio buvimo beprasmybė

Gitenis Umbrasas. Menininkai neturi kitos išeities – tik savo kūnais užlopyti slenkantį Gedimino kalną ar stotis prieš abejingumo volą

Liudvikas Jakimavičius. Rudens etiudas. Pro automobilio langą

Vidmantas Valiušaitis siūlo: „Cvirką – į Grūto parką arba į Klangius, o į jo vietą – Kosciušką“... O ką manote Jūs?

Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona“ sutiktuvės-konferencija

Andrius Kubilius. Žiurkių pjautynės, arba Juokiasi puodas, kad katilas juodas

Geroji Naujiena: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“

634 iš 700 prieglobsčio prašytojų Danijoje melavo apie savo pilietybę – visi išsiunčiami iš šalies

Vytautas Rubavičius. Kultūros ministrė – kaip ant delno (papildyta video)

Raimondas Navickas. Gėjų šeimų naujienos: Įvaikintojas užmušė 18 mėnesių mergytę po dviejų savaičių „tėvystės“

Danijos ministras pirmininkas: „Mes uždarysime savo sienas laimės ieškotojams“

Žilvinas Nečiūnas. Gedimino kalno naujienos

Vytautas Rubavičius. Skvernelis ir Popiežius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.