Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Geopolitika

Arvydas Juozaitis. Lietuvis nėra vienišas, nes greta jo „alsuoja“ latvis

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugpjūčio 26 d. 11:55

17     

    

Arvydas Juozaitis. Lietuvis nėra vienišas, nes greta jo „alsuoja“ latvis

„Neatkarīgā“ | 2019 m. rugpjūčio 22 d.

Pakeliui į Estiją mūsų namuose su šeima lankėsi lietuvių filosofas, rašytojas ir publicistas, vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų ir lyderių Arvydas Juozaitis. Nuo 2009 iki 2012 m. Arvydas gyveno Rygoje, išmoko latvių kalbą, būdavo su rygiečiais per dainų šventes ir šiokiadieniais. Rygos patirtis įkvėpė jį knygai „Ryga – kita civilizacija“, už kurią autorius gavo Baltijos asamblėjos literatūros premiją. Arvydas buvo vienas iš kandidatų į Lietuvos prezidento postą. Man asmeniškai šis žmogus (įskaitant jo šeimą) yra labai simpatiškas. Šį kartą paprašiau jį apibūdinti tiek veiksnius, nulėmusius Lietuvos prezidento rinkimų rezultatą, tiek situaciją visoje Lietuvoje. Ir Baltijos kelią.

Kas nulėmė Lietuvos prezidento rinkimų baigtį?

Apskritai, bendras įspūdis ir mano asmeninė patirtis įrodo, kad prezidento rinkimai buvo organizuojami tokiu būdu, kuris šiuolaikiniame pasaulyje labiausiai įmanomas – rinkimai perkeliami į televizoriaus ekraną.

Tad didelis vaidmuo buvo skirtas technologijoms?

Taip, pagrindinį vaidmenį vaidino technologijos. Laimėjo prezidentas, rodytas televizorių ekranuose daugiau nei dešimtmetį. Ekrane jis buvo kaip vienas iš Švedijos bankų atstovų, ekspertų. Gitanas Nausėda buvo vadinamas ekonomistu, o tai keista, nes veikė jis kaip finansininkas. Finansinis verslas nėra tikra ekonomika. Bet jis buvo rodomas kaip ekonomistas, nes tai atrodo rimčiau. Jo rinkimai atspindėjo televizijos įtaką lietuvių smegenims.
Praktiškai tai buvo neįveikiama force majeure padėtis. Pavyzdžiui, kampanijos metu aplankiau 430 vietovių. G. Nausėda ir Ingrida Šimonytė, kurią iškėlė konservatoriai (G. Nausėda iš pradžių irgi buvo pasirinktas konservatorių, bet paskui juos paliko; matyt, taip buvo apskaičiuota), buvo ne daugiau kaip penkiasdešimtyje vietų. Bet jie abu pirmajame ture gavo po trisdešimt procentų. Ir – visur, kur buvau kaip Sajūdžio legenda, kaip Sajūdžio kūrėjas ir viešasis asmuo, – kone visur jie gavo tą patį savo procentą. Aplankiau visas apskritis, visas savivaldybes… Tačiau tai nedavė reikiamo rezultato.

Nes televizija praktiškai ir iš esmės yra tapusi valdžios forma. Kai žmonės ką nors mato per televizorių, jie jaučia, kad tai yra jėga. Ir jau nebe jėga susitikti su žmonėmis, paspausti tūkstančius rankų, – ne, tai jau nebe jėga. Asmeninis sąlytis su žmonėmis jėga buvo prieš dešimt metų ir daugiau metų, ir tada, kai tu lankeisi pas žmones, kalbėjai su jais, sakei, kad žinai jų problemas, kad turi programą, kurios jiems reikia. Tada, jei paviešėjai miestelyje, kuriame gyvena koks tūkstantis žmonių, net jei į susitikimą atvyko tik penkiolika ar dvidešimt žmonių, ir tada visas miestelis žinojo, kad tu ten buvai. Kalbėjo, aptarinėjo. Prieš dešimt metų tai darė įspūdį ir įtaką. Šiandien nebedaro jokio įspūdžio. Įsijungė žmogus TV ekraną ir kaip bažnyčioje pasijunta.

Man, senam vilkui, vis dėlto neaišku, kodėl šis žiniasklaidos, televizijos įspūdis atrodo stipresnis nei asmeninis kontaktas?

Latvijoje prezidento pergalę lėmė jo indėlis į Latvijos istoriją. Jūsų dabartinis prezidentas (Egilis Levitas) formavo valstybės sistemą. O mūsų prezidentas? Jo nuopelnas iki šiol yra tas, kad jis – didžiųjų Švedijos bankų atstovas. Jis nėra vien tik televizijos sukurtas žmogus.

Bet mūsų Prezidento rinkimų sistema skiriasi nuo jūsiškės. Ir daugelis iš mūsų mano, kad jūsiškė sistema demokratiškesnė.

Taip. Šitaip lengviau, bet, pasirodo, ne demokratijai, o masinei indoktrinacijai. Mūsų rinkimai turi daugiau teatro elementų.

Bet argi prezidento rinkimuose neturėtų dalyvauti daugiau žmonių?

Viena vertus, tai turbūt teisingiau. Bet, kita vertus, televizorius iškreipia daug ką, esmę.

Ar manote, kad jūsų ir mūsų prezidentai jau iš esmės neatstovauja tautinei valstybei? Daugelis Latvijoje mano, kad tautinė valstybė su jai būdingu savitumu čia išnyko. Dabar tai tik Europos ar JAV palydovas. Kaip yra Lietuvoje?

Nacionalinis – tai nereiškia nacionalistinis. Tai reiškia, kad lemiamąją galią turi pagrindinė tauta. Tai yra apsisprendimo pagrindas. Taigi, Lietuvoje yra beveik tas pats. Tačiau Lietuvoje blogiau yra tai, kad Seime neturime tokių jėgų, kokias turi jūsų Nacionalinis susivienijimas (Nacionāla apvienība). Mes neturėjome tokių jėgų. Kai į valdžią atėjo konservatoriai, jie pasireiškė kaip nacionalinės jėgos. Bet per dvejus ar trejus metus jie persiorientavo į didžiojo kapitalo interesus. Ir dabar jie aiškiausiai pareiškia, kad visos Lietuvai privalomos globalistinės taisyklės, nesvarbu, ar jos kilusios iš Briuselio, ar iš tarptautinių organizacijų, yra privalomos.

Čia tas pats. Tačiau Latvijoje Liaudies frontas prarado savo pozicijas anksčiau (1992 m.) nei Sąjūdis…

Atėjo „Latvijos kelias“ ... Atsirado ir socialdemokratai ...

Taip, Latvijos kelias taip pat mylėjo kapitalą, o mūsų socialdemokratai taip ir nesugebėjo tapti politiniais lyderiais. Kiek stiprus yra kairysis sparnas Lietuvos politikoje?

Lietuvoje kairysis sparnas buvo tarptautinis išsyk. Jie iškart pareiškė, kad turėtų pristatyti Europos socialdemokratijos tradiciją Lietuvoje. Ir kad jie yra seniausi, svarbiausi, nes jie atstovauja Lietuvos partijai, kuri istoriškai buvo įkurta 1896 m. Tačiau iškart paaiškėjo, kad jie susiję ir su senais komunistais, kurie labai sėkmingai dalyvavo privatizacijoje ir faktiškai finansavo socialdemokratus.

Nepaisant to, kad pats Algirdas Brazauskas kaip asmenybė buvo labai priimtinas lietuvių mentalitetui. Kaip šalies žmogus, kaip „žemės žmogus“, kuris gynė Lietuvą Maskvoje. Kartu su Vytautu Landsbergiu jie buvo tarsi dviveidis Janusas. Jie papildė vienas kitą.

Kokią matote savo šalies perspektyvą? Realią ir idealią? Kur joms abiem rasti išteklių?

Turime keistą biudžeto struktūrą. Nežinau, kaip yra Latvijoje, bet Lietuvoje du trečdalius biudžeto sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM). Tai reiškia, kad biudžetas gaunamas iš vartotojo. Ne iš gamintojo. Praktiškai tai yra savižudybės kelias. Turime pakeisti šią struktūrą taip, kad du trečdalius biudžeto duotų gamintojas.

Bet ir su gamintojais taip pat įdomu. Pelno mokestį į biudžetą – iki 70 procentų ir daugiau – sumoka mažos ir vidutinės įmonės. Didelės įmonės, dideli bankai nuo savo pelno į biudžetą moka juokingai mažai. Jei tai tęsis, lietuvių tauta iš tikrųjų bus sunaikinta. Per kokius penkiasdešimt metų. Kaip ką tik paskelbė Jungtinių Tautų statistikos tarnyba, Lietuva užima pirmąją vietą tarp greičiausiai nykstančių tautų. Tai baisi perspektyva. Ir nors ši žinia buvo tik tarp kitų naujienų, ji yra juk turi būti pagrindinė. Lietuva gali netekti savo pagrindinės tautos. Savo savimonės, savo tapatybės. Po penkiasdešimties metų Lietuvoje gali gyventi kiti žmonės ir nekalbėti lietuviškai. Tai siaubinga.

Kita ateities perspektyva yra toji, kurios norime ir kurios šalininkas esu aš. Ji numato atkurti mažą ir vidutinį gamintoją. Šiandien tokių įmonių yra per šimtas tūkstančių. Tai pakankamas skaičius. Kraujo apytaka. Ir reikia dėti visas pastangas, kad būtų nustatytas priimtinas gamybos paprastumas Lietuvoje.

Pas mus per pastaruosius trisdešimt metų mokesčių įstatymai pasikeitė, galite įsivaizduoti, penkis šimtus kartų... Tai juokinga? Baisoka. Kaip pradėti kalbėti apie naujus mokesčių įstatymus? Žmonės nuo to jau pavargę. Tai bus kritiškai nepopuliarus pasiūlymas, nes prarastas pasitikėjimas mokesčiais. Jų struktūrą reikia keisti. Taigi mes turime būti labai atsargūs, bet ir griežti, ir tai turime daryti nepaisydami nieko.

Todėl manau, kad pirmieji žingsniai, kuriuos turime žengti, yra įkurti savo Lietuvos nacionalinių jėgų aljansą. Nacionalinių ir centro jėgų. Turi būti sukurta politinė organizacija. Pavyzdžiui, jūsų Nacionalinė sąjunga ankstesnėje Saeimoje turėjo keturis ministrus. Kiek dabar?

Du.

Tačiau mes taip pat praradome konservatorių pradinę galią. Ir socialdemokratai, ir konservatoriai dabar elgiasi panašiai. Šiandien turime keturias liberalų partijas. Paskutinė įsteigta partija yra „Laisvės“ partija. Tai jauni žmonės, sulaukę trisdešimties. Bet jiems rūpi tik Europos problemos, kylančios iš visų be galo neatsakingų žmogaus teisių.

Visokios LGBT problemos, genderizmo problemos, pabėgėlių problemos… Jie neturi nieko bendra su tautinės valstybės išsaugojimu, kūrimu, pažanga. Jų galvose dominuoja tarptautinės problemos. Tai parodė ir daugelio pyktis dėl lietuvių kalbos, esą jos per daug. O ji tampa vis netaisyklingesnė. Šalia to, labai plinta primityvi anglų kalba, kurios standartai jauniems žmonėms yra tarsi bendravimo būdas. Tautinė kultūra, jos siela sparčiai nyksta.

Ir – ar tai įsivaizduojama Latvijoje? – mūsų perdėm liberali publika nuolat šaiposi iš dainų švenčių. Eurovizijos dainų konkursas daugeliui tapo aukščiausio lygio renginiu (kasmet), kultūros politikos dalimi, kurią išdidžiai siūlo ne tik spauda, bet ir aukščiausio lygio valstybės tarnautojai. Taip lietuviai nuo pat vaikystės pratinami dainuoti angliškai, jaustis taip, tarsi anglų kalba būtų pasaulio centras. Mūsų vaikų dainų konkursas, kasmet rengiamas per nacionalinę televiziją (Dainų dainelė), egzistuojantis nuo sovietmečio – net jis vyksta kone išvien anglų kalba. Ši politika yra labai įspūdinga, ji plūsta kaip vanduo ... Galima sakyti, kad virtualus neoliberalus pasaulis vis labiau ir labiau daro įtaką Lietuvai.

Taigi turime labiau pasipurtyti, nes šiemet tam yra palanki situacija – Baltijos keliui sukanka 30 metų, o tai proga mums kilstelėti nukritusią savimonę.

Taigi, ką Baltijos kelias davė dabartinei (ne tada)?

Baltijos kelias mums davė du dalykus. Tai įdomu, nes šie dalykai yra susipynę ir susiję. Tai yra asmens laisvė. Nes stovėdamas grandinėje tu stoji į ją laisvas kaip individas. Nes esi drąsus. Bet kartu ir saugus. Kai stovime mes visi, tai visų, kolektyvinė laisvė. Ir šie du dalykai susijungia. O be šio sąlydžio, santalkos nieko nebūtume pasiekę.

Šiandien šie dalykai jau yra atskirti. Mano laisvė – liksiu šalyje tiek, kiek noriu. Į visa kita man nusispjaut. Tai mano laisvė! Valstybės laisvė dabar yra kas? Galai žino, kas. Prieš trisdešimt metų visa buvo kartu. Tuomet tai buvo didžiausias laimėjimas. Ir niekas negali paneigti, niekas – net priešas negali paneigti, kad šie du dalykai buvo istorinė visos Baltijos stiprybė. Asmeninė ir nacionalinė laisvė (dėmesio!), ir visų trijų – tuo metu dar vis okupuotų šalių – jėga.

Savo prezidentinę rinkimų kampaniją aš naudojau būtent tam, jog priminčiau, kad esame paveldėję šią santalkos jėgą. Ir kad mes su latviais ir estais važiuojame tuo pačiu traukiniu.

Žinot, per pirmuosius susitikimus su rinkėjais man buvo lyg ir baisoka eiti į žmones… Jau dešimt metų buvau rašytojas ir buvau pamiršęs agitaciją. Bet jau pirmųjų susitikimų metu vienas kitas paklausė: ar Baltijos kelias įmanomas šiandien? Man tai tarsi buvo išgaravę iš galvos. Bet žmonės man priminė, ir aš ėmiau ieškoti atsakymo. Jei žmonėms tai svarbu, jei jie šitai prisimena, vadinasi, gyva. Tada šis Ariadnės siūlas yra gyvas. Už jo reikia kabintis ir eiti iš labirinto. Tai gali mus susieti su praeitimi ir kreipti į ateitį.

Kitas dalykas, grynai politinis, buvo toks klausimas: kaip mes, tokie maži, sugebėjome įveikti Galijotą? Bet tai tik posakis. Pats Galijotas nebebuvo Galijotas. Tai buvo iš vidaus suiręs, supuvęs darinys. Ir kartais mes patys klaidiname save tuo teiginiu. Dovydas, Galijotas… Mūsų atveju Dovydas neišaugo iki karaliaus.

Sakote – asmens laisvė dabar yra atskirta nuo valstybės. Bet jei kalbėtume apie visą mūsų bendruomenę, kaip Lietuva dabar žiūri į Baltijos šalis? Ką ji mato jose? Tiesiog kaimynai? Nes kartą jūs rašėte: „Štai du likimo broliai Baltijos pakrantėje. Tai mes – lietuviai ir latviai; latviai ir lietuviai. Tik dvi likusios tautos iš kadaise gausios baltų šeimos. Nesunku suprasti, kodėl lietuvis pasaulyje nesijaučia vienišas – šalia jo kvėpuoja „latvis“. Ir jei kartais Lietuva elgiasi drąsiau, nei leistų aplinkybės, taip yra todėl, kad „už jos stovi Latvija“.

Dabar liūdna sakyti, kad aukščiausiu lygiu – prezidento, premjero, netgi ministrų, partijos lyderių – tai praktiškai nieko nebereiškia. Latvija mūsų Seimo lyderių galvose yra tuščia vieta. Man liūdna tai pripažinti. Dėl mano asmeninės kaltės? Taip, ir dėl bendros atsakomybės (nėra visuotinės nuostatos Latvijos adresu) mūsų prezidentė, kaip jai įprasta, neįstengė, nei pasveikinti Latvijos, nei mandagiai ir džiugiai aplankyti Latvijos jūsų šimtmečio proga.

Net savo paskutinėje kalboje Seime Dalia Grybauskaitė nė žodžiu neužsiminė apie Latviją. Baltijos valstybės jai tarsi visai neegzistuoja. Gal tik kaip kažkoks mitas kartu su Skandinavija. Žinoma, tai ir Amerikos politikos įtaka, ir net Vokietijos. Nors gal daugiau Angelos Merkel politika. Mūsų prezidentė buvo asmeniškai artima A. Merkel. Man net atrodė, kad Merkel įtakojo Grybauskaitę kaip savo bandomąjį projektą, nes ši ir su Rusija, ir su Ukraina darė kažką tokio, ko pati Merkel negalėjo padaryti.

Taigi, Baltijos regionas iš tikrųjų dabar nėra mūsų artimasis. Tai blogai. Ir net mūsų premjero S. Skvernelio pareiškimas, kad latviai nebėra mūsų broliai ir seserys, o yra konkurentai – ženklas. To negalima pareikšti taip vienpusiškai. Taip, mes galime būti konkurentai, bet pirmiausia esame broliai ir seserys. To niekad negalima nutylėti, tai pašiepti. Taip, mes, turime plačiausius ryšius transporto ir energetikos srityse. Bet – ar jūs galite įsivaizduoti? – mūsų ambasada Latvijoje per 30 metų neturėjo ir vis dar neturi kultūros atašė, kad Latvijoje nėra nė vienos Lietuvos TV korespondentų punkto, nėra televizijos atstovų. Laimė, Latvijos nacionalinė TV turi savo televizijos korespondentų punktą Vilniuje.

Ši sistema kurta dešimtmečiais. Dabar visą mūsų užsienio politikos dėmesį faktiškai koreguoja ir užima Lenkija. Lenkai spaudžia Lietuvą keliose srityse jau ir vidaus politikoje. Net kultūros srityje.

Kokia mano politika? Galiu pasakyti vieną ateities vektorių: Latvija mums yra svarbiausia; turime išsaugoti mūsų Baltijos regiono, baltų tautų vienybę, o tai įmanoma tik kartu su Latvija. Mes tikrai galime būti strateginiai Lenkijos partneriai, kokie esame šiandien, tačiau istoriniai ir likimo partneriai esame tik su Latvija. Įskaitant naujų įmonių steigimą ir ypač vidutinio verslo kontaktus. Ir – valstybinius projektus.

Ko palinkėtum Lietuvai ir Latvijai?

Linkiu mums kartu – išlikimo ir pažangos. Mano svajonė yra suburti centro jėgas. Tai reikštų, kad politiką lemtų ryšiai ir praktika, kai tarp prezidentų, premjerų ir vyriausybių nėra nesusipratimų. Taip, Seime yra grupė ryšiams su Latvija, taip, porą dešimtmečių veikia Latvijos ir Lietuvos forumas. Bet tai nieko neduoda. Mums reikalingas naujas praktinis ir kasdienis bendravimas. Visų pirma, toną gali užduoti prezidentai. Jie gali reguliariai susitikinėti, aptarinėti problemas, tartis be jokių tarpininkų. Tai nesunku. Ir skelbti viešai, ką nusprendžia. Tam net nereikia pinigų. Tik palanki atmosfera, palankus požiūris į vienas kitą – mūsų kelias. Manau, kad galima pradėti nuo to. Ir tai gali būti nauja – mūsų visų centro pozicija.

Iš latvių kalbos vertė Alvydas Butkus

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

JONAS TO LIETUVIAM        2019-09-3 12:35

ZMOGELI MES KITAIP MATOM KAD JUOZAITIS YRA PUIKUS POLITIKAS IR ZMONIU MEGSTAMAS BE JOKIOS REKLAMOS BE PARTIJOS SITIEK BALSU SURINKO   NORS BUVO LANSBERGINIU DRYZIAUS LAISVO LAIKRASCIO RADZVILO DRABSTOMAS PURVAIS LABAI NEPASITIKIU RADZVILU JIS PER ATGIMIMA KURE SAJUDIO PROGRAMA LANSBERGUI

natalija       2019-09-3 12:14

Labai puikus JUOZAICIO straipsnis tikro sajudiecio zmogaus kuriam rupi lietuos likimas Pagarba jums A JUOZAITIIR SEKMES MANO SEIMA IR DRAUGAI PALAIKYS JUS RINKIMUOSE

natalija TO STASYS       2019-09-3 12:01

TIKRA NESAMONE EITI JUOZAICIUI TARTIS SU NAUSEDA TURBUT STASY MEGSTI JUOKUS GAL PASIKVIESTI GRIBAUSKAITE IR PASITARTI SU JA PONAS STASY MATYT NESIGAUDAI KOKI PREZIDENTA GAVOM NES 2 NEPAGEIDAUJAMI UZ DIDELIUS PINIGUS SULINDO UZ NUPIRKTA REKLAMA ZMONES NETUREJO PASIRINKIMO IR TIKRAI VIENINTELIS GERAS SPRENDIMAS DIRBTI SU VALSTIECIAIS NES JUOS PALAIKO DAUGUMAS DORU LIETUVOS ZMONIU

Stiprybė - vienybėje!       2019-08-30 22:39

Tik pradėjus vienyti ir vienytis, tartis taps įmanomi pokyčiai. Vienas asmuo net šeimoje ne viską gali, o jau valstybėje tai iš viso praktiškai nieko. Tie jūsų aplankyti žmonės mažuose miesteliuose greičiausiai palaiko valstiečius. Dirbkite su valstiečiais, tarkitės, ieškokite bendrystės. Pamatysite, kaip atsiras palaikančių. Kas iš tų išbarstytų jėgų ir balsų. Teisingas posakis, kad du lietuviai - trys partijos. Graudu žiūrėti.

Žodžio laisvė...       2019-08-27 11:02

Vakar vakare žiūrėjau laidą ” LRT Forumas”.Pačioj pabaigoj laidos Valentinavičius
iškoše pro dantis Juozaičio-Radžvilo pavardes,pavadindamas jų politinius siekius
-fašistai.Valentinavičiau,kur tu matai tuos fašistus?Tai okupantai lietuvius vadino
fašistais.Tikrai nesitikėjau išgirsti šį brutalų pavadinimą iš lietuvio adresuotą
lietuviui.Po trysdešimt metų jau tampa vis dažniau girdimas žodis.Valentinavičiau,
pasakyk kas buvo tavo senelis,tėvas.Gal esi stribvaikis?Ar gali padorus lietuvis vadinti kitą lietuvį - fašistu ???O gal esi užmerkęs uodegą KGB agentų tinkle ???
Pasakyk gal ir TV bokšto gynėjai buvo fašistai?Tikriausiai tavęs prie bokšto nebuvo.
Mano žodis nuo šiol yra tau- esi niekšas.

stasys        2019-08-27 10:13

Oho kokia gyli duobė atsivertu tu valstybių santykiuose .Paprastai kaimynai lietuvius tampo po visokias europines institucijas ..mums užtenka tik kokiam rusiškam gazpromui ūsus nutampyti .

StasysG42       2019-08-27 7:15

Gyvenkime kaip broliai, derėkimės kaip žydai…“Lietuva Latvijos elektros sistemos operatoriaus sprendimą gali skųsti Europos Komisijai. Jei latviai savavališkai perkels elektros prekybą su trečiosiomis šalimis, Lietuva pateiks skundą prieš Latviją”.

—-15min.

stasys        2019-08-27 7:07

Stasys .. panašu kad daugiau išspausti minčių nesugebėsite .smile

Stasys       2019-08-26 20:16

Juk sakiau, kad anas mano “tioska ?” yra iš mažosios, atseit,  mažiukas, ne, ne, ne ūgiu, bet, matomai proteliu ....

Dzeikas       2019-08-26 20:14

Ladui:
Ne “tarp tautu”, o tarp valdziu. Na o valdzios varzosi kuri didesne paleistyve. Mano galva su nedideliu atotrukiu pirmauja tautiska. Latviai tiesiog zino,kad tartis su lietuviais ner apie ka ir tai beprasmis dalykas. Pazadejom - patiesijom…banalu net kalbet apie tai. Tai ir deda ant Lietuvos.Na pirks Batjkos elektros energija.O Lietuva kitaip elgtusi?
Atsakyma zinot.

Strykt       2019-08-26 18:23

stasys iš kanapiu,gelbekit, retavokit, Juozaitis horizonte.

V. Ladas       2019-08-26 18:13

Įdomus interviu. Iš tikro, kažkoks šaltukas tarp mūsų dviejų vienintelių giminingų tautų. Bet pasaulyje yra ir dar blogiau. Vieno kraujo rusai ir lenkai yra amžini priešai. Rusai ir ukrainiečiai ne taip seniai taip susipjovė, kad tai ilgam. Net gudai, rusų maitinami iš saujos, ir tie purkštauja ant vyresniojo brolio. Na, tarp slavų rietenos dėl to, kad turtingesnius ponus virš savęs nori turėti jaunesnieji rusų broliai. Mausto juos turtingesnieji, bet jie to dar neperprato. O su latviais labai jau susibroliuoti nėra dėl ko, labai seniai ir toli nutolta, bet normalius kaimyniškus santykius atkurti reikia…

stasys        2019-08-26 16:36

Nupirk iš manęs žąsį  priedo duosiu ožka , toks ‘maksiminis’  verslo planelis A.Juozaičio siūlomas Lietuvai . Tokiu priežasčių pralaimėjus rinkimus man dar neteko skaityti ., kalta kažkieno Televizija ir ja žiūrintis jos ‚nubulvonintas‘ rinkėjas . Tai primena tas kalbas kurias seniau čia skaitydavau apie visuomene Lietuvoje , kokia ji anokia ir šeip kažkokia ne tokia kurią vertą būtų gelbėti nuo kažko ale telefoniniai sukčiai irgi skuba mums pranešti apie stebuklinga galimybe nepraleisti savo auksinės progos . Bet gyvenimas nestovi vietoje toliau teka savo vaga ..žmonės eina į darbus veda vaikus į darželius, mokyklas ir retas ryte prabudus susimasto o kaip ten draugystė su latviais ? Aplamai tie lietuviai keista tauta ..jei tik reikia kokia rusiška meška pirštais užbadyti mes pirmose gretose o va spręsti vidines savo problemas paskutiniai .  A.Juozaitis kaip dera politikui-tikram sajūdiečiui, o ne gelbėtojui vertėtu ,pasveikinti su pergale G. Nausėda ir nutiesti tuos pačius bendradarbiavimo tiltus ..tais pačiais principais kuriais guodžiasi latviams ..? bet ne ..nesigirdi kad butu žengta į priekį ir butu pareikalauta savo teisės pasimatyti su nauju Prezidentu tuo pačiu užkasant nesantaikos kirvį . . t.kitko respublika publikuoja jo kita str. iš archyvu ir tai patvirtina mano nuomone jog Jis konfliktiška asmenybė todėl nemokanti pralaimėti .

Dzeikas       2019-08-26 15:50

Kas kam rupi, o uteletam tai labiausiai pirtis.

žodžio laisvė...       2019-08-26 14:28

Juozaiti,neprapulk.Padėk Algimantui Sėjūnui Šiauliuose apginti, Vilniaus gatvės
bulvaro ir kitose su šia gatve susijusiose gatvėse, medžius.

Lietuviams       2019-08-26 13:53

dar kartą įsitikinau, kad p. Arvydas, su visa pagarba jam, iš tiesų yra silpnas politinis lyderis. Nesugeba kritiškai įvertinti realios situacijos. savo pralaimėjimo priežasčių komplekso. Neturi idėju. Tačiau, jei jo judėjimas pritrauktų profesionalų – jis galėtų būsimame Seime surinkt iki 10 proc. Na, o likęs vienas, neabejoju neperkops ir 5 proc. barjero. Todėl tokie kaip p. Songaila turėtų susimąstyti, jei netrokšta amžinai likti užribyje.

tikras gelbėtojas - tai juozaitis       2019-08-26 12:10

vieną kartą išgelbėjo raudonuosius kolaborantus.
ką vėl blogai pasijuto pedofilai, kolaborantai kad vėl juozaitis turi juos gelbėti?


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Kelkimės ir eikim pas Tėvą

Liudvikas Jakimavičius. Gerovės valstybė

Algimantas Rusteika. Modernus fašizmas iš arti – tą reikia pajausti

Arvydui Šliogeriui – 75-eri. Nuoširdūs sveikinimai!

Vytautas Radžvilas. Birželio sukilimas tarp antivalstybinės propagandos ir susitaikymo tiesoje

Vytautas Sinica. Tokios partijos Lietuvoje nėra

Ramūnas Aušrotas. Neužmirškite skaityti tarp eilučių

Kurlink teka ar tekinamas Lietuvos laikas, jei jį „aplenkęs“ politikas Putino propagandinėje TV šlovinamas „tarp vyrų“ kaip „modernus europietiškas“?

Algimantas Rusteika. Kas nuplėšė atminimo lentą kariams savanoriams Gedimino bokšte

Rūta Visocnik. Seneliai „išeisinti“

Algimantas Rusteika. Užrašai iš beprotnamio

Saulius Dambrauskas. Lietuva nevykdo Orhuso konvencijos

Dalius Stancikas. Kaip lietuviai suvokė getus

Neringa Venckienė kreipėsi į JAV Aukščiausiąjį teismą prašydama išaiškinti ir peržiūrėti Ekstradicijos įstatymą

Leonas Merkevičius. Absurdas

Algimantas Rusteika. Šių laikų herojai

Vidmantas Valiušaitis. Dar vienas išpuolis prieš Lietuvos istorinės atminties ženklus – kas šįkart „įsiamžino“?

Ramūno Bogdano įžvalgos apie norvegų „Barnevernet“ ideologines prielaidas

Algis Avižienis ir Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“ –  apie 20 Putino valdymo metų

R. Šimašiaus veiksmai apskųsti Generaliniam prokurorui

Neringos Venckienės ekstradicija atidedama 30 dienų

Irena Vasinauskaitė. Signataras: „Valdžiai pasakiau – pritrūks geros valios stabdyti medžiapjūtę, važiuosim aiškintis pas ES pinigų dalintojus“

Vidmantas Valiušaitis. Prezidentiniam Kultūros forumui

Šiaulių medžių gynėjai siūlo premjerui bendradarbiauti stabdant nusikalstamą medžiapjūtę

Krescencijus Stoškus. Kontrkultūrinė kultūros politika!? arba Tragikomiška opera su priedainiu

Rasa Čepaitienė. Tai visai kita istorija

Jono Vaiškūno viešas kreipimasis į Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Kultūros forumo istorinės atminties klausimams nagrinėti dalyvius

Irena Vasinauskaitė. Kovo 11-osios Akto signataras kviečia vilniečius į piketą

Tarp tūkstančių šalies pirmakursių nėra nė vieno būsimo matematikos mokytojo!

Blogas Zeppelinus. Obuolys nuo obels netoli nurieda

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.