Įžvalgos

Arvydas Juozaitis. Latvijos ir Lietuvos sandraugos tikslų bei principų metmenys

Tiesos.lt redakcija   2018 m. liepos 31 d. 10:49

29     

    

Arvydas Juozaitis. Latvijos ir Lietuvos sandraugos tikslų bei principų metmenys

ĮŽANGA

Netrukus po Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomų valstybių atkūrimo, kai Baltijos šalių solidarumas buvo itin stiprus, šis Atgimimo ir išsivadavimo laikų baltiškosios vienybės ūpas palaipsniui ėmė slūgti. Tebeveikia bendradarbiavimo struktūros (Baltijos asamblėja, Baltijos Ministrų Taryba), į šias šalis dažnai žiūrima kaip į viena politinį regioną, tačiau netgi ir kaimyninių šalių – Lietuvos ir Latvijos – dvišaliai santykiai liko gana paviršutiniški.

Keista, jog tokia padėtis susiklostė nepaisant to, kad etnokultūriškai esame pačios artimiausios šalys, draugiškos kaimynės. Artimos kalbos ir kultūros nepadeda įveikti daugelio barjerų, ir šiandien abi tautos mažai ką težino viena apie kitą, mažai dalyvauja viešajame viena kitos gyvenime, labai menkai teišnaudoja įvairias bendradarbiavimo galimybes.

Tokia Lietuvos ir Latvijos santykių padėtis labai apsunkina abiejų šalių gerovės perspektyvas globalių pokyčių, egzistencinių ir geopolitinių iššūkių akivaizdoje. Sykiu iškyla pavojus, kad mūsų karta neišnaudos mums tekusios unikalios istorinės progos sustiprinti prigimtinę latvių ir lietuvių tautų vienybę, plačiai atskleisti kūrybines dviejų baltų tautų galias.

Prieš septynerius metus buvo mėginta analizuoti silpnų Lietuvos ir Latvijos ryšių priežastis bei teikti pasiūlymus (žr. 2011 m. „Pranešimą apie Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo perspektyvas“, aut. Neris Germanas ir Albertas Sarkanis, toliau – Pranešimas). Bet po šio tyrimo jokio esminio posūkio neįvyko. Daugelis net ir labai kuklių jo rekomendacijų nebuvo įgyvendinta. Nė vienoje iš šalių neatsirado politinės valios įgyvendinti siūlomus pokyčius.

Mūsų nuomone, pagrindinė šitokio pasyvumo priežastis slypi metodiškai klaidingoje tyrimo autorių išeities pozicijoje, kuri atspindi ir iki šiol vyraujantį abiejų šalių politinio elito požiūrį.

Minėtieji autoriai išskaidė Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą tarsi į „du blokus“: pirmasis apima informacinės, kultūrinės, švietimo ir mokslo bendros erdvės kūrimą, tiesiogiai siejamą su abiejų tautų baltiška tapatybe, o antrasis apima ekonomiką, transportą, energetiką, saugumo užtikrinimą ir pan. Pastarasis blokas neįvardintas kaip bendros dvišalės erdvės kūrimas tik dėl to, kad Lietuva ir Latvija priklauso stambesnėms ekonominėms ir saugumo struktūroms. Esą tik „bendri interesai šiose srityse sudaro nemažas galimybes plėtoti dvišalius projektus“.

Čia pateikiamos strategijos išeities pozicija yra visiškai priešinga: kaip parodė praktika, dviejų šalių informacinė, kultūros, švietimo ir mokslo bendra erdvė yra sunkiai pasiekiama be dvišalės bendros erdvės taip pat ir kitose srityse. Dalyvavimas daugiašalėse struktūrose (ES, NATO) neužkerta kelio visapusiškos dvišalės erdvės kūrimui. Atvirkščiai – glaudesni Latvijos ir Lietuvos ryšiai tik padėtų sėkmingiau veikti visose tarptautinėse plotmėse. Todėl siūlomoji strategija kviečia pirmiausia sukurti bendrą Lietuvos ir Latvijos dvišalę erdvę, kurią užtikrintų šių valstybių politinė sandrauga.

Latvijos ir Lietuvos sandraugos (toliau – Sandrauga) įsteigimas ne tik neprieštarautų Baltijos šalių bei Šiaurės šalių bendradarbiavimui, bet ir suteiktų tokiam bendradarbiavimui naują postūmį, taip pat ir veiksmingesnį pagrindą platesnėms tarptautinėms sąveikoms regione ir visoje Europoje. Tai būtų jungtinis Lietuvos ir Latvijos placdarmas, ieškant atsakymų į šiais laikais abiem tautoms iškilusius egzistencinius klausimus.

Antai, jokios dvišalės informacinės erdvės Latvijoje ir Lietuvoje nepavyks įkurti, jeigu nebus bendros ir sistemingai veikiančios politinės valios, kurią gali užtikrinti tik bendra abiem šalims institucinė sąranga, turinti tvirtus įgaliojimus šiam ir kitiems tikslams pasiekti.

Jau nebe pirmą kartą istorijoje yra siūloma panaši Lietuvos ir Latvijos konfederacijos vizija, kuri grindžiama ne vien tik abiejų tautų giminingumu, bet ir gerai pasvertomis prielaidomis, kad tokia sinergija užtikrintų didesnes ekonomines galimybes ir žymiai sėkmingesnę regiono konkurenciją tarptautinėse rinkose. Tačiau iki šiol nei Latvijoje, nei Lietuvoje nebuvo atsiradę kryptingų politinių iniciatyvų, kurios savo tikslu įvardintų Lietuvos ir Latvijos sandraugos steigimą.

Tad siūlome šią Sandraugos idėją ir pateikiame jos pagrindinių nuostatų apmatus tikėdamiesi, kad ją ilgainiui palaikys ir dauguma Lietuvos bei Latvijos piliečių, ir aktyvūs abiejų šalių viešosios politikos dalyviai. Tikime, kad ši idėja sulauks ne tik plačiosios visuomenės dėmesio, bet ir bus nuodugniai apsvarstyta ekspertų lygmeniu tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje.

Ši diskusija taps aktualia artėjančioje Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijoje, bet tai dar nėra vieno iš galimų kandidatų rinkimų programos dalis. Tai tik metmenys, kurie galėtų tapti ne tik rinkimų kampanijos Lietuvoje, bet ir abiejų šalių viešosios politikos ilgalaikio dėmesio objektu.

Dvišalės iniciatyvos turi ateitį tik tuo atveju, jei abi šalys jas energingai palaiko. Mes esame įsitikinę, kad ši Sandraugos iniciatyva, nepriklausomai nuo to, kaip ji keistųsi dvišalėse derybose, reikšmingai prisidės prie Latvijos–Lietuvos bendrystės stiprinimo, prie geresnio šios bendrystės istorinės reikšmės ir abipusės naudos suvokimo, vadovaujantis abiejų šalių giluminiais nacionaliniais interesais.

Arvydas Juozaitis pilietinio sambūrio „LIETUVA YRA ČIA“ vardu

I. SANDRAUGOS TEISINĖ IR INSTITUCINĖ SĄRANGA

Sandraugos tikslus, jos veikimo sąlygas, jos įgaliojimus ir bendrų institucijų steigimą šiems įgaliojimams įgyvendinti nustatytų išsami dvišalė Lietuvos ir Latvijos tarpvalstybinė sutartis (toliau tekste – Sandraugos sutartis).

Sandrauga veiktų bei jos institucijos būtų sudaromos abiejų šalių lygiateisiais ir paritetiniais pagrindais. Sandrauga neribotų nė vienos iš šalių suvereniteto ir nekeistų nė vienos iš šalių konstitucinės tvarkos, bet užtikrintų greitą ir lanksčią šalių įgyvendinamos viešosios politikos sąveiką, dvišalius sprendimus Sandraugos sutartyje nustatytose srityse.

Aukščiausia Sandraugos institucija – Lietuvos ir Latvijos Senatas (toliau – Senatas), kuris paritetiniu pagrindu būtų sudaromas iš Lietuvos Respublikos Seimo ir Latvijos Respublikos Saeimos narių pagal Sandraugos sutartyje nustatytus reikalavimus. Sandraugos sutartimi Senatui būtų suteikti ypatingi įgaliojimai bei iniciatyvos teisė siūlyti svarstyti naujus arba stabdyti veikiančius teisės aktus abiejose šalyse, jeigu tai reikšminga Sandraugos tikslams įgyvendinti. Esant reikalui, būtų kviečiami jungtiniai parlamentų komitetų /komisijų posėdžiai.

Vykdomosios valdžios lygmenyje Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos Vyriausybės būtų įpareigotos sudaryti bendrą Strateginį komitetą, kuris Sandraugos kompetencijos srityse priimtų parengiamuosius sprendimus ir teiktų juos abiejų šalių Vyriausybių posėdžiams. Reguliariai vyktų ir jungtiniai abiejų šalių Vyriausybių posėdžiai. Pagal nustatytą reglamentą ir poreikį vyktų abiejų šalių ministerijų jungtiniai kolegijų posėdžiai, kitų viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimas.

Sandrauga nepakeistų bendradarbiavimo Baltijos asamblėjos rėmuose; o į šiuos Lietuvos–Latvijos glaudesnio bendradarbiavimo procesus ypatingomis teisėmis būtų įtraukta ir Estija. Visos trys šalys siektų stiprinti partnerystę su Šiaurės Europos šalimis ir Šiaurės Taryba.

Lietuvos piliečiams Latvijoje ir Latvijos piliečiams Lietuvoje būtų suteiktos ypatingos teisės, kurias garantuotų specialus dokumentas, išduodamas tiems piliečiams, kurie gerai moka kitos Sandraugos šalies kalbą ir yra susipažinę su šios šalies kultūros ir istorijos pagrindais.

Sandraugos sutartimi ir teisės aktais būtų numatytos sąlygos jungtinėms partijoms steigtis abiejų Sandraugos šalių teritorijoje.

Visi svarstymai Sandraugos institucijose vyktų latvių ir lietuvių kalbomis. Papildomas Sandraugos veiklos administravimo išlaidas abiejų šalių valstybiniuose biudžetuose kiekvienais metais numatytų Sandraugos Strateginis komitetas.

II. TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ KOORDINAVIMAS

Lietuvos ir Latvijos Užsienio reikalų ministerijos įsteigtų nuolat veikiantį Sandraugos biurą, kurį globotų abiejų šalių prezidentai.

Sandraugos biuras atliktų šias funkcijas:

1) organizuoti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą ES institucijose, formuojant ES politiką pagal tėvynių sąjungos modelį (ypač didelį dėmesį skiriant ES finansinio reglamentavimo ir ES struktūrinių fondų paramos bendriems projektams srityje);

2) stiprinti bendrą diplomatinę veiklą transatlantinio bendradarbiavimo srityje;

3) derinti Rytų partnerystės politiką ir strateginio bendradarbiavimo projektus su trečiųjų šalių subjektais;

4) organizuoti bendrą veikimą globaliose tarptautinėse organizacijose, įtraukiant šiam tikslui ir NB8 formatą; užtikrina dvišalę ir platesnę kooperaciją, siekiant geresnio atstovavimo šiose organizacijose;

5) abiejų šalių vardu ir abiejų šalių interesų labui organizuoti išvažiuojamuosius renginius trečiose šalyse, kuriuose būtų užtikrinamas abiejų šalių atstovavimas;

6) pagal suderintą strategiją trečiosiose šalyse rengti bendras misijas ir parodas Lietuvos ir Latvijos eksporto plėtrai skatinti, užsienio investicijoms pritraukti, turizmo rinkodarai, kitiems bendriems tarptautiniams projektams plėtoti.

III. BENDRA INFORMACINĖ ERDVĖ

Steigti Lietuvos ir Latvijos nacionalinių (visuomeninių) transliuotojų konsorciumą, kuris, bendradarbiaujant su Lietuvos ir Latvijos viešojo administravimo institucijomis, užtikrintų:

1) abiejų šalių nacionalinių televizijos programų matomumą Sandraugos teritorijoje;

2) abiejų šalių bent vienos radijo programos klausomumą Sandraugos teritorijoje;

3) bendrą televizijos ir radijo naujienų tarnybą, reguliarias informacines laidas apie šalių politinį, ekonominį, kultūrinį ir kitą visuomeninį gyvenimą;

4) žinių laidų retransliavimą lietuvių kalba Latvijoje ir latvių kalba Lietuvoje, įterpiant jas nacionalinių transliuotojų programose;

5) audiovizualinių programų, skirtų reguliariam lietuvių kalbos mokymui Latvijoje ir latvių kalbos mokymui Lietuvoje, kūrimą;

6) bendrų televizijos ir radijo laidų ciklo rengimą, pasikeitimą audiovizualiniais kūriniais, įskaitant dokumentinius ir meninius filmus;

7) muzikinių įrašų lietuvių kalba Latvijoje ir latvių kalba Lietuvoje kuo platesnį naudojimą radijo programose;

8) sistemingą subtitrų lietuvių ir latvių kalba naudojimą;

9) bendrą palydovinės TV programą abiem kalbomis su titrais, o taip pat – anglų kalba;

Sukurti bendrą paramos mechanizmą abiejų šalių internetiniams portalams ir nacionalinei bei vietinei spaudai, kad jie atspindėtų abiejų šalių gyvenimą (įskaitant ir informaciją anglų bei rusų kalba specialiuose interneto vartuose). Įgyvendinti specialią programą, kad abiejų šalių oficialiose interneto svetainėse būtų pateikta informacija kaimynine kalba. Skirti paramą publikacijoms, skatinančioms lietuvių ir latvių vienybę, abiejų šalių pažinimą.

Nustatyti tvarką, kad visų Sandraugos teritorijoje veikiančių kabelinių bei palydovinių televizijų retransliuojamų programų paketuose būtų abiejų šalių nacionalinio masto TV programos. Sukurti paramos mechanizmą užsienio audiovizualinių kūrinių transliavimo teisių įsigijimui ir adaptavimui abiejų šalių teritorijai lietuvių ir latvių kalbomis.

IV. BENDRA KULTŪROS ERDVĖ

Sandraugos sutartyje nustatyti Lietuvos ir Latvijos institucijų, atsakingų už kultūros politikos įgyvendinimą, jungtinės veiklos sąlygas, kurios užtikrintų bendros kultūros erdvės kūrimą.

Šiems tikslams panaudojami bendradarbiaujantys kultūros atašė biurai Lietuvos ambasadoje Rygoje ir Latvijos ambasadoje Vilniuje.

Bendra Sandraugos kultūros politika apimtų šias sritis:

1. Lietuvos nacionalinių švenčių minėjimai Latvijoje ir Latvijos – Lietuvoje, kuriuose dalyvautų kiekvienos valstybės aukšti politiniai ir visuomenės atstovai. Ypatingas dėmesys būtų skiriamas Baltų vienybės dienai, kitiems bendriems renginiams, kurie yra skirti abiejų šalių svarbiems istoriniams įvykiams paminėti (istorinių Saulės ar Durbės mūšių minėjimai ir kt.), taip pat - Dainų šventėms, kitų nacionalinių festivalių bendram šventimui;

2. Kasmetinės latvių ir lietuvių kultūros dienos; rajonų, miestų ir miestelių kultūriniai mainai;

3. Parama bendro kultūros paveldo raiškai, bendra duomenų bazė apie memorialines vietas Lietuvoje ir Latvijoje, kurios primena abi šalis siejančius istorinius įvykius ir asmenybes;

4. Koordinuojama istorinės atminties įprasminimo politika, apimanti paminklų, skulptūrų, kitų viešų meninės išraiškos formų, simbolizuojančių abiejų valstybių bendrumą bei įamžinančių abiejų tautų istorijai reikšmingas asmenybes ir įvykius, kūrimą;

5. Bendradarbiavimas knygų vertimo ir leidybos srityse, parama latvių bei lietuvių kūrinių vertimui ir leidybai; bibliotekų fondų papildymo abiejų šalių leidiniais, baltistine literatūra, pasikeitimo informacija koordinuota politika; šiuolaikinės abiejų tautų literatūros pristatymas, rašytojų ir poetų susitikimų su visuomene ir jų kūrinių sklaidos programos;

6. Meno susivienijimų ryšių, mainų ir bendrų projektų skatinimas; koordinuojami dvišalių parodų ir edukacinių projektų ciklai; premijos meno srityje už latvių ir lietuvių bendrystės stiprinimą;

7. Tautodailės ir tradicinių amatų plėtros bendrų programų įgyvendinimas, gyvosios ir atkuriamosios baltų etnokultūros puoselėjimo programos;

8. Nuolatinės ekspozicijos muziejuose, skirtos Lietuvos ir Latvijos bendrystės ir kiekvienos iš šalių kultūros pristatymui;
9. Dvišalė parama bendrai meninių ir dokumentinių filmų kūrybai bei platinimui;

10. Bendra turizmo strategija abiejose šalyse ir užsienyje (informaciniai centrai, dvišaliai ir trišaliai Baltijos šalių maršrutai, apgalvotas kultūros ir gamtos paveldo pristatymas, aktyvaus turizmo infrastruktūros plėtra, bendra viešųjų užrašų politika ir kt.).

V. BENDRA ŠVIETIMO IR MOKSLO ERDVĖ

Įsteigti nuolat veikiančią Sandraugos švietimo ir mokslo komisiją, kuri koordinuotų abiejų šalių institucijų, atsakingų už švietimo ir mokslo politiką, veiklą, taikytų bendrus švietimo ir mokslo politikos principus, skatintų lietuvių ir latvių kultūrų pažinimą.

Ši komisija įgyvendintų tokius tikslus:

1. Įtraukti į abiejų valstybių mokyklines programas sistemingą informaciją apie Lietuvą ir Latviją, jų istoriją, parengti kalbų mokymo programas bendrojo ugdymo sistemoje, leisti dvikalbes mokymo priemones darželiams ir mokykloms, organizuoti neformalaus ugdymo programų, skatinančių gilesnį baltų kultūrų pažinimą, gyvąjį etnokultūros ugdymą ir kalbų mokymąsi, įgyvendinimą;

2. Derinti bendrojo ugdymo strategijas, keistis metodine informacija; organizuoti mokytojų ir mokinių stažuotes ir mainus, profesinių mokyklų praktikos ir profesinių kursų mainus;

3. Į lietuvių ir latvių kalbų mokymo programas įtraukti privalomą supažindinimą su baltų kalbų pagrindais; bendrojo ugdymo programose plėsti kaimyninės šalies kalbos mokymąsi kaip pasirenkamąjį dalyką; pasienio rajonuose į bendrojo ugdymo programas įtraukti kaimyninės šalies valstybinės kalbos mokymą kaip privalomą dalyką;

4. Skatinti jungtines mokymo programas aukštosiose mokyklose, dvišalius studentų mainus ir kooperaciją tarp šalių, išnaudojant aukštųjų mokyklų turimą mokslinę bazę ir dėstytojus; į magistro darbų ir daktaro disertacijų rengimą įtraukti kaimyninės šalies atitinkamų sričių mokslinius vadovus bei recenzentus;

5. Rengti bendrą ateities kompetencijų žemėlapį ir koordinuoti valstybinius užsakymus reikiamiems specialistams parengti, kurti šiems tikslams dvišalę stipendijų sistemą;

6. Plėtoti baltistikos studijų programas, kurios užtikrintų privalomą latvių kalbos mokymąsi kartu su lietuvių kalba arba atvirkščiai. Tokia strategija leistų baigusius šias studijas įtraukti ne tik į siauresnę pedagoginę ar mokslinę, bet ir į kitokią visuomeninę Sandraugos erdvės veiklą;

7. Plėtoti senovės baltų kultūros tyrimus visame šios kultūros regione, remti lietuvių ir latvių istorijos, etnologijos studijas ir tyrimus, kitas abiejų tautų kultūrų studijas ir tyrimus. Rengti bendras studijų ir tyrimų programas šioje srityje, rengti gyvosios baltų etnokultūros ugdymo specialistus; remti letonikos ir lituanistikos specializacijas aukštosiose mokyklose; rengti bendras tarptautines konferencijas ir seminarus šiose srityse;

8. Pagal atskirą dvišalę programą rengti bendras kalbininkų, etnografų, folkloristų, istorikų, archeologų ir antropologų ekspedicijas, bendrą šių ekspedicijų ataskaitų ir kitą šių mokslo sričių leidinių leidybą; skatinti šių sričių jungtinius tyrimus, kryptingai įtraukiant abiejų šalių institucijas, kurios skirtos mokslo projektų finansavimui;

9. Bendradarbiauti kuriant tarptautinius mokslo ir technologijų klasterius, ypač skatinant aukštųjų ir švariųjų technologijų bei inovacijų diegimą;

10. Vykdyti kitus bendrus tyrimus tiek fundamentalių, tiek taikomųjų mokslų srityse; drauge pasinaudoti tarptautinių forumų galimybėmis tyrimų rezultatams pristatyti; mokslo darbuose skatinti rėmimąsi kaimyninių šalių tyrėjų darbais.
Bendrai švietimo ir mokslo erdvei kurti šalys įsteigtų Baltų fondą, kuris finansuotų šalių numatytą veiklą, taip pat išnykusių baltų tautų archeologinius, istorinius, kultūros tyrimus.

VI. BENDRA GYNYBA IR SAUGUMO ERDVĖ

Dalyvavimas NATO struktūrose niekaip nesumažina išimtinės abiejų šalių atsakomybės organizuojant kiekvienos iš šalių teritorinę gynybą, užkardant ir atremiant informacines, kibernetines, teroristines ir kitokias galimas hibridinio pobūdžio atakas. Pagal Sandraugos sutartį abiejų šalių gynybos ir saugumo struktūros, įskaitant šalių pasienio tarnybas, glaudžiai bendradarbiauja pagal šalių nustatytas strategines kryptis ir principus. Prie šių susitarimų lygiateisiais pagrindais kviečiama prisijungti ir Estija. Siekiant užtikrinti regioninio saugumo politikos veiksmingumą ir tvarumą, būtų reguliariai kviečiami Lietuvos ir Latvijos Valstybės gynimo tarybų, kurioms vadovauja šalių prezidentai, jungtiniai posėdžiai, sudaromas jų bendras sekretoriatas.

Sandraugos saugumo politikos bruožai būtų šie:

1. Derinti teritorinės gynybos planus, koordinuoti karinių vienetų praktinį ir techninį pasirengimą, dalintis patirtimi ugdant dalykines kompetencijas ir gebėjimus efektyviai veikti kolektyvinės gynybos rėmuose; formuoti vieną Sandraugos gynybinę erdvę (organizuoti bendrus teritorinės gynybos padalinių mokymus, mokymų metu parengiant bendrus gynybos scenarijus; skatinti bendrus Sandraugos paramilitarinių organizacijų renginius bei akcijas; organizuoti kaimyninės kariuomenės dienų šventimus didesnėse įgulose, sudaryti sąlygas karo mokyklose išmokti kaimyninių kalbų mažiausiai A1 lygiu, bet pasiekti, kad kiekvienas absolventas mokėtų bent 100 kaimyninės šalies žodžių. Išleisti knygas apie abiejų šalių kariuomenes nacionalinėmis kalbomis, ruošti karininkų, mokančių abi kalbas, taip pat – ir estų kalbos pradmenis, korpusą; sustiprinti Baltijos gynybos koledžo veiklą, pakeliant jo statusą iki Baltijos gynybos universiteto);

2. Plėtoti BALTBAT ir (ar) didesnių bendrų karinių pajėgų veiklą, įskaitant ir dvišalį bei trišalį dalyvavimą tarptautinio saugumo misijose;

3. Konsultuotis įsigyjant karinę techniką bei karines technologijas, plėtojant karinę infrastruktūrą; organizuoti bendrus įsigijimus, o esant galimybei – ir valstybės užsakymus vietinei pramonei. Taip derinti karinius pirkimus, kad būtų galima sukurti bendrą logistinę bazę ir veiksmingai panaudoti jos pajėgumus;

4. Kooperuotis efektyviai išnaudojant NATO kompetencijos centrus Baltijos šalyse ir kitur, diegiant NATO šalių technologijas, dalijantis patirtimi ir įgūdžiais su NATO priešakiniais daliniais, kurie dislokuoti (rotuojami) Baltijos šalyse ir kitur regione;

5. Reguliariai vykdyti įvairias dvišales pratybas, dalyvaujant kariniams junginiams, bendrus krizių valdymo ir gelbėjimo tarnybų mokymus; sudaryti sąlygas atvykti bataliono dydžio vienetui iškilus hibridinio karo pavojui; mokymuose organizuoti bataliono dydžio vienetų atvykimą iš Lietuvos į Latviją, ir atvirkščiai;

6. Plėtoti dvišalį ir trišalį bendradarbiavimą žvalgybos bei kontržvalgybos srityje, koordinuoti veiksmus strateginės komunikacijos ir informacinio saugumo srityse;

7. Reglamentuoti šalių pasienio režimą, numatant bendrą patruliavimą ir kitus organizuoto nusikalstamumo bei galimų hibridinio pobūdžio atakų užkardymo veiksmus; kurti bendras duomenų bazes ir registrus; koordinuoti migracijos politiką;
8. Kooperuotis veiksmingai panaudojant ES struktūrinius fondus pasienio su trečiosiomis šalimis infrastruktūros plėtrai bei apmokymams, o taip pat - anksčiau naudotos pasienio tarp šalių infratruktūros naują panaudojimą, aktyviai vystant pasienio rajonų bendradarbiavimą, medicininę pagalbą, įvairias gelbėjimo tarnybas;

9. Kurti bendras stipendijas aukštos klasės specialistams rengti; panaudoti šiam tikslui ir tam skirtas NATO bei NATO šalių programas.

10. Numatyti dvišalio keitimosi nacionalinėmis strateginėmis technologijomis tvarką ir plėtoti dvišales galimybes jas kuriant.

VII. LAIMĖS EKONOMIKA (ekonominės ir socialinės politikos bendrinimas, vadovaujantis šiuolaikiniais felicitarinės ekonomikos parametrais; bendra darbo rinka ir gyvenimo kokybė).

Sandraugos ekonominės ir socialinės politikos koordinavimą, būtiną šalinant barjerus tarp šalių ir siekiant bendrų gyvenimo kokybės standartų bei tarptautinio konkurencingumo, vykdytų abiejų šalių Vyriausybių sudarytas Strateginis komitetas. Į šį komitetą būtų įtraukti abiejų šalių atitinkamų ministerijų atstovai (pirmiausia Ūkio, Finansų, Socialinių reikalų ir darbo, Energetikos, Susisiekimo, ir kt.), taip pat atitinkamų sričių ekspertai.

Šio komiteto pagrindiniai tikslai būtų tokie:

1. Sukurti bendrą ekonominių ir socialinių procesų analizės centrą nustatant bendras tyrimų ir statistinių matavimų metodikas bei kryptis; diegti viešosios politikos pasiekimų vertinimo sistemą pagal reguliariai matuojamų gyvenimo kokybės rodiklių pokyčius, pagal socialinės bei geografinės atskirties mažėjimo dinamiką, kai bendra ekonominė ir socialinė pažanga būtų vertinama ne tik pagal klasikinius ekonominio augimo rodiklius, bet ir pagal abiejų šalių drauge apibrėžtą Laimės indeksą. Šis indeksas apimtų kokybiškas socialines paslaugas, įskaitant švietimą ir sveikatos apsaugą, aplinkosaugą ir veiksmingą viešųjų finansų tvarkymą;

2. Užtikrinti efektyviai veikiantį dvišalių konsultacijų mechanizmą mokesčių, investicijų skatinimo, verslo skaidrumo klausimais, diegti bendrų principų sistemą. Suderinta akcizų ir mokesčių sistema palengvintų abiejų šalių verslo plėtrą bei prekybą Sandraugos teritorijoje;

3. Sukurti bendrą kompiuterinę duomenų bazę, kurioje būtų visa būtina informacija apie abiejų šalių verslo aplinką (žaliavų, gaminių ir paslaugų kainas, mokesčius, akcizus, socialinį ir sveikatos draudimą ir kt.);

4. Diegti bendras strategijas viešųjų finansų valdymo ir viešųjų paslaugų finansavimo srityje, įskaitant nuoseklų kaštų ir naudos analizės principų diegimą kiekvienos iš šalių ir abiejų šalių investicinėje politikoje; dalintis patirtimi planuojant ir valdant ES struktūrinių fondų paramą;

5. Skatinti bendros darbo rinkos vystymąsi Sandraugoje ir visose trijose Baltijos valstybėse, įskaitant bendrą duomenų bazę, kuri padėtų subalansuoti darbo rinką regione ir sudarytų sąlygas didinti piliečių užimtumą abiejose šalyse, mažinti emigraciją į trečiąsias šalis;

6. Koordinuoti žemės ūkio politiką siekiant ne tik šios ekonomikos šakos konkurencingumo, bet ir veiksmingos kooperacijos, šeimos ūkių plėtros bei tradicinės gyvensenos išsaugojimo;

7. Reguliariai organizuoti Lietuvos-Latvijos verslo forumus, taip pat tarptautinius ekonomikos forumus, kuriuose būtų profesionaliai nagrinėjamos verslo sąlygos, abiejų šalių ir platesnio regiono ekonomikos esama padėtis bei perspektyvos;

8. Organizuoti nuolatines konsultacijas tarp centrinių bankų, kitų finansų politikos institucijų, koordinuojant veiksmus europinėje finansų politikoje, analizuojant vykstančius procesus, prognozuojant galimas krizes, numatant prevencines priemones bei kuriant tvarią fiskalinę politiką; dalintis gerąja praktika su kitomis ES valstybėmis, įskaitant ir tas, kurios išsaugojo nacionalinę monetarinę politiką; siekti aukštų finansinių paslaugų standartų;

9. Drauge tirti ir vertinti konkurencinę aplinką regione bei tolimųjų rinkų perspektyvas, abiejų šalių, kaip bendro ekonominio subjekto, pranašumus ir galimybes, perspektyvias plėtros nišas ir reikalingas inovacijas; būtina derinti sąžiningos konkurencijos užtikrinimo politiką ir Sandraugos vidaus rinkoje;

10. Veiksmingai išnaudoti visų tarptautinių organizacijų, kuriose dalyvauja abi valstybės, galimybes ekonominei ir socialinei plėtrai.

VIII. JUNGTINĖ PREKYBOS, LOGISTIKOS IR TRANSPORTO POLITIKA

Atskira Sandraugos Strateginio komiteto kompetencijos sritis – tai Lietuvos-Latvijos vidaus ir tarptautinės prekybos, logistikos ir transporto politikos derinimas. Geografinė Latvijos ir Lietuvos padėtis sudaro sąlygas ir net būtinybę strategiškai derinti šią politiką santykiuose su rytų šalimis, o taip pat įgyvendinant Baltijos šalių integraciją bei užtikrinant koridorių į Šiaurės šalis. Konkurencija tarp Latvijos ir Lietuvos santykiuose su rytų ekonomikomis dėl krovinių pervežimo, dėl tolimosios prekybos kelių ir sąlygų dažnai sudaro pastarosioms papildomas galimybes strategiškai skaldyti Baltijos šalis, mažinti jų ekonominį saugumą.

Sandraugos, kaip bendro ekonominės politikos subjekto, tikslai šioje srityje būtų tokie:

1. Derinti transporto koridorių į rytus infrastruktūros plėtros bei logistikos strategijas;

2. Derinti krovinių pervežimo geležinkeliais tarifų politiką (AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Latvijas dzelzceļš“ sutartiniai santykiai dėl vežimų geležinkeliais organizavimo);

3. Derinti prekybos su rytų ekonomikomis strategijas ir sutartinius santykius, taip užtikrinant stabilų Lietuvos ir Latvijos uostų ir kitų transporto mazgų funkcionavimą; stiprinti Baltijos ir Juodosios jūros transporto jungtis;

4. Bendromis jėgomis vystyti ES remiamą „transbaltiškų“ pietų-šiaurės koridorių plėtrą („Via Baltica“, „Rail Baltica“);

5. Derinti dvišalės kelių transporto (naujų kelių tiesimas, senų renovavimas Lietuvos ir Latvijos valstybinės sieną kertančių kelių tvarkymas, perkastų kelių atkūrimas, kelių kokybės ir jų infrastruktūros bei saugaus eismo gerinimas; geležinkelio infrastruktūros gerinimas; sutvarkant kelių ženklus, kad juose būtų užrašai į vienos ir kitos valstybių sostines bei kitus miestus abiem kalbomis) bei geležinkelio infrastruktūros plėtrą;

6. Vystyti dvišalius ir trišalius jūrų transporto projektus, bendrą strategiją tolimajai prekybai jūriniais keliais;

7. Sudaryti specialų susitarimą tarp šalių dėl „AIR BALTIC CORPORATION“ tvarios veiklos perspektyvų Baltijos regione bei dėl šios įmonės vaidmens tolygiai vystant oro susisiekimą į Latviją, Lietuvą bei Estiją; vystyti sunkiųjų krovinių pervežimo oro transportu infrastruktūrą Zokniuose;

8. Parengti dvišalę aviacijos bei aviacinės industrijos plėtros strategiją, plačiau panaudojant išvystytą Lietuvos civilinės aviacijos infrastruktūrą, aviacines tradicijas bei patirtį;

9. Vystyti bendrus kosmoso technologijų plėtros projektus;

10. Kurti bendras sąveikos sistemas tarp įvairių transporto rūšių, intelektines transporto sistemas bei technologijas.

IX. JUNGTINĖ ENERGETIKOS POLITIKA

Konsoliduota Latvijos ir Lietuvos energetikos politika ne tik pasitarnautų užtikrinant prieinamas energijos kainas bei konkurencingą rinką (tai savo ruožtu didintų šių šalių pragyvenimo lygį ir mažintų migraciją, bet ji sudarytų ir kritiškai svarbią abiejų šalių nacionalinio saugumo sritį. Dėl kritinės energetinio saugumo svarbos šalys turi išnaudoti Vilniuje įsteigtą NATO energetinio saugumo kompetencijos centrą ir imtis papildomų dvišalių priemonių. Atsižvelgiant į šią būtinybę, šalia Sandraugos Strateginio komiteto būtų įsteigta nuolat veikianti dvišalė energetikos ekspertų grupė; į ją būtų pritraukiami ir tarptautinio lygmens ekspertai.

Šios politikos bendrieji tikslai būtų šie:

1. Plėsti bendradarbiavimą kuriant bendrą Baltijos valstybių elektros energijos tinklą ir rinką, integruotą į Šiaurės šalių elektros energijos rinką (NordPool ir NordBalt), jungiant ją į darbą su kontinentiniu Europos tinklu; iki 2025 m. visiškai įgyvendinti Latvijos, Lietuvos ir Estijos elektros tinklų sinchronizaciją su Europos kontinentiniais tinklais;

2. Iki 2020 m. užtikrinti, kad Baltijos šalių elektros tinklai galėtų veikti kaip sala izoliuoto darbo režimu (ne tik techniškai atsijungti nuo BRELL žiedo, bet ir teisiškai – drauge su Estija – atsiskirti nuo atitinkamos sutarties); tai leistų izoliuoti nesaugią ir tarptautinę teisę pažeidžiančią Astravo AE, sustabdytų jos eksploataciją ir elektros energijos eksportą iš Baltarusijos; imtis kitų bendrų priemonių ir tarptautinių veiksmų blokuojant Astravo AE eksploataciją;

3. Siekti, kad galutinės elektros energijos kainos pramonei ir gyventojams Lietuvoje būtų ne didesnės nei regiono valstybėse (Estijoje, Skandinavijos šalyse, Suomijoje, Lenkijoje);

4. Atsižvelgiant į grėsmes, kurios kyla Baltarusijai statant rytų ekonomikos poreikiams skirtą dujų saugyklą, būtina užtikrinti, kad Inčukalnio dujų saugykla ir SGD terminalas veiktų kaip bendra sistema (Sandraugos infrastruktūra);
5. Būtina drauge įveikti Baltijos šalių ir Suomijos izoliaciją nuo bendros ES gamtinių dujų rinkos, įgyvendinant Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties projektą (GIPL), kuris leis Baltijos šalis, taip pat ir Suomiją integruoti į ES gamtinių dujų rinką – tai padidins tiek Sandraugos, tiek ir platesnio regiono dujų rinkos konkurencingumą, likvidumą, dujų tiekimo šaltinių bei kelių diversifikaciją;

6. Įgyvendinti bendrą strategiją, kuri leistų padengti Sandraugos dujų tiekimo infrastruktūros išlaikymo kaštus – panaudojant šią infrastruktūrą Lenkijos ir Ukrainos poreikiams, skatinant suskystintų dujų rinkos plėtrą Rytų ir Vidurio Europoje, tokiu būdu didinant tiekimo saugumą regione, o papildomomis pajamomis iš dujų tranzito sumažinant Sandraugos vartotojams tenkančią gamtinių dujų infrastruktūros išlaikymo dalį;

7. Abiejose šalyse naudoti bendrus šilumos ūkio kaštų optimizavimo principus (plėtojant kogeneracinių elektrinių tinklą, diegiant biokuro technologijas);

8. Derinti atsinaujinančių išteklių energetikos (biomasės, vandens, vėjo) intensyvios plėtros strategijas, diegti pasiteisinusią kitų Europos šalių praktiką;

9. Įgyvendinti bendras energijos taupymo programas, koordinuotai ir tikslingai panaudojant tam ES struktūrinių fondų paramą;

10. Pagal dvišales programas kurti ir taikyti skaitmenines energetikos inovacijas, tobulinti energetikos technologijas (atsinaujinančių išteklių energetikoje, paskirstytosios energijos gamyboje, išmaniųjų tinklų kūrimo ir kt. srityse).

X. JUNGTINĖ APLINKOSAUGOS IR TVARIOS PLĖTROS POLITIKA

Atnaujinti Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos Vyriausybių 1999 m. susitarimą dėl bendradarbiavimo aplinkosaugos srityje, taip pat 2001 m. susitarimą dėl gamtos apsaugos valdymo (tarp Lietuvos Respublikos aplinkos ir Latvijos Respublikos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijų), užtikrinant bendrų aplinkosaugos principų taikymą bei stebėseną pagal kartu išskirtas prioritetines aplinkosaugos sritis.

Įgyvendinant suderintą politiką, būtų siekiama:

1. Spręsti aplinkosaugos problemas Sandraugos ir platesniu mastu (Baltijos jūros, kitų paviršinių ir požeminių vandenų apsaugos, naudojimo ir taršos, jūrų erdvės planavimo, upių baseinų valdymo, strateginio padarinių aplinkai vertinimo, oro taršos ir kt.).

2. Drauge stiprinti tarpvalstybinę aplinkos taršos prevenciją, pirmenybę teikiant Baltijos jūros regiono šalimis (aktyvinti bendras pastangas esminėms Baltijos jūros problemoms spręsti: eutrofikacijai, taršai cheminėmis medžiagomis, bioįvairovės nykimui, neigiamam laivybos poveikiui Baltijos jūros vandens kokybei ir kt.);

3. Skatinti dvišalių ir daugiašalių ekonominių, mokslinių bei techninių ryšių plėtrą aplinkos apsaugos, krantotvarkos ir rekreacijos srityse;

4. Keistis aktualia informacija apie aplinkos būklę, susiklosčiusias ekstremalias situacijas ir kuriant tokią bendradarbiavimo sistemą, kai būtų nedelsiant imamasi bendrų veiksmų šių situacijų sukeltiems padariniams pašalinti;

5. Plėsti sistemingą abiejų šalių saugomų teritorijų institucijų bendradarbiavimą, siekiant išsaugoti unikalią regionų gamtą ir keistis gerąja gamtosaugos praktika;

6. Bendradarbiauti stiprinant gyvosios gamtos ekosistemų apsaugą, genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo ir reguliavimo srityse, o taip pat – invazinių rūšių (augalų ir gyvūnų) populiacijų plitimo kontrolės ir pasikeitimo tokia informacija srityse.

7. Susitarti dėl bendrų veiksmų, užtikrinančių atliekų tvarkymo ir vežimo kontrolę.

8. Laikytis bendros strategijos dėl Baltarusijos ir Rusijos (Karaliaučiaus srities) ekologinių problemų sprendimo;

9. Siekti aukštų sveikos bei švarios gyvenamosios aplinkos standartų, padedančių užtikrinti tokią gyvenimo kokybę, kuri skatintų gyventi ir kurti tėvų žemėje.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

apgailėtina       2018-08-4 12:18

kokio durnumo aukštumų gali pasiekti turintis reikiamų “ambicijų” džeikas galima įsitikinti ir jo pliurpalo 2018-08-1 22:42. Tokių “minčių” tikrai dar neteko pastebėt lietuviškoj viešoj erdvėj nei tarp komentatorių ,nei tarp straipsnių autorių. Gal pabandyk keist temą nuo tos “Europos hienos” į kažką kitą,a? Ar viso labo esi vienas iš lupaškų aukštintojų? Gėda.

Dzeikas       2018-08-1 22:42

tiekui:
Jeigu nulauzt oligarchijos ir pedofilu tandema kitos galimybes nera - prisijungimas prie Lenkijos svarstytina ideja.
Galu gale , kaip jums geriau butu? Kad jusu dukra mokintusi lenku kalba , bet destoma normaliu zmoniu, normalioj aplinkoj, ar kad ja zagintu (gal but jums kaip teveliams tam tikra kompensacija ismokeje) pedofilai, taciau kalba(n) lietuviskai: tasiklinga, grazia, jokia kalbaj-bu komisija neprikibs, lietuviu kalba?
Jusu teise rinktis.
PS. Tik jeigu rinksites Lenkija nepamirskite paklausti lenku.Mazai tiketina ,kad jiems reikalinga sita girnapuse su korupcijos bei pedofilijos infekcijos zydiniais.

Dzeikas       2018-08-1 22:33

Kas bendro tarp Juozaicio rasinelio ir “didmeistrio” Benderio paskaitos Vasiuku Sachmatu klube?
Abiejuose kalbama lyg ir apie salyginai teisingus dalykus. Salyginai todel, kad teisingi jie TIK abstrahavusis nuo AKTUALIU problemu. Realiai, atsizvelgus i technines galimybes ir svarbiausia aplinkos branduma ir problemos subrendima tiek Benderio paskaita, tiek Juozaicio rasinelis sieno gniuzteles pries asilu snerves.
Susitiks lietuviu ir latviu(rusu) oligarchai, broliskai apsikabins ir pasibuciave prisieks , kad “zapadlo” vienas kitam niekad ir jokiu budu nebedarys. O is paskos ir cholopai ritualiskai 3k pasibuciuos ir surengs grandiozine “pjanke”.
Kol Juozaitis iki konkretikos nenusileido buvo galima pagalvot kad ideju turi. Kai pasisake…na gal cia rinkimine strategija pajacu apsimest? Ziurek ir isrinks kaip Paxa ar jedinstvininke

tiek       2018-08-1 18:32

neabejotina ,kad Juozaitis nuoširdžiai yra už LT valstybingumo stiprinimo reikalą.Logiškiausia būtų iš vis turėti vieną prezidentą,vieną vyriausybę tokiai nedidelei teritorijai su tiek mažai žmonių (Lietuva plius Latvija nesiekia normalaus europietiško didmiesčio skaitlingumo).Esamoj padėty valdžios lovys tiesiog per sunkus ir Latvijai ir Lietuvai.Čia matau pagrindinį sąjungos/bendros valstybės su Latvija pranašumą .Toliau,suprantama ,būtų pranašumas priešinantis išorės “draugams” ,tame tarpe ir stropiesiems strateginiams.Sustiprėję kur kas labiau tiktume ir bendradarbiavimui su pastaraisiais.O kalba - praktiškai vienoda,visiškai nesunkiai įsisavinama tiek vienų tiek kitų(tai ne visiškai svetimos slavų,anglosaksų kalbos).Būtent dėl išvardytų priežasčių manau ,kad Juozaičio siūloma kryptis turi nemažai trūkumų (tai,savaime suprantama, negali nė iš tolo būt lyginama su siūlymais praktiškai patiems savanoriškai prisijungti prie Lenkijos,tai kažkodėl vadinant “strateginiu” bendradarbiavimu su “strategine” partnere. Kurgi ne….

>$+ $       2018-08-1 18:03

Ponas, jūs balsuokite už Nausėdą ar Skvernelį - jie pakalbės “konkrečiai” ir taip viskas susiklostys kaip jie pasakys. Tai nebus nei Razlyvo tezės, nei komunistų rašliava. Jau 30 metų kaip “puikiai” gyvename pagal Brazausko, Adamkaus, Grybauskaitės tezes. Taip gyvensime ir toliau.

Maurice de Saxe       2018-08-1 8:03

Aš irgi dabar studijuoju jo patrono raštus - TSK(b)P istoriją. Susipažįstu su Juozaičio propagandos biuro “Juozaitis smoke” medžiaga.

$+$       2018-08-1 7:27

Pasauliui idėjų niekada netrūko. Problemos iškyla, kai reikia jas įgyvendinti. Aš taip pat žinau ko reikia lietuviams.
✍ Užtikrinti, kad minimali pensija būtų 700€;
✍ Siekti, kad minimali alga už pilną darbo dieną ir pilną darbo savaitę būtų 1500€. 
Ir eilės emigrantų, norinčių grįžti į Lietuvą, Heathrow Airporte bus kilometrinės. Lieka tik nedidelė smulkmenėlė — rasti tinkamą premjerą ir finansų ministrą.

Žodžius „užtikrinti” ir „siekti” panaudojau ne atsitiktinai, juos autorius tekste įvairiuose linksniuse pakartojo, atitinkamai, 21 ir 17 kartų. Tai tušti, turinio neturintys žodžiai. Panašių yra visas sąrašas: skatinti - 15, derinti - 14, stiprinti - 9, plėtoti - 7 ir t. t.

Jei tekstą rašė pats A. J., tada laukia vargo vakarienė, jei samdė, tai akivaizdu, kad komunistų partijos nomenklatūrininką arba studentą, kuris po ranka turėjo TSKP suvažiavimo medžiagą. Leksika ir supratimas apie valstybės valdymą - vienas prie vieno.

Jau anksčiau pasirodžiusios Tezės buvo vandenėlis, primenantis Razlyvo ežerą, čia - rašymas šakėmis ant vandens. Mums, gi, ne ginkluoto perversmo reikia, o Valstybės kūrimo plano. Realaus.

Jules       2018-07-31 23:59

Vadinasi, mūsų atsilikimo ir nelaimių priežastis Lenkija? Aš irgi taip manau, todėl nepalaikau jokių Kirkilo, Kubiliaus, Jurgio ir liberalų pastangų mus vienyti su Lenkija, kurioje mums vėl grėstų išnykimas. Per Lenkiją praradome trečdalį savo etninės teritorijos. Jei ne Pietryčių Lietuvos okupacija, mes be mūšio Stalino Rusijai nebūtume pasidavę, o būtume apgynę savo garbę ir laisvę. Teritoriškai tarpukaryje buvome net mažesni už Latviją, va štai koks tas LDK palikimas. Kultūriškai labai atsilikę latvių požiūriu ir jie gana teisūs. Tai rodo net tas niekam tikęs kandidatų iš gėdingos praeities kėlimas į prezidentus kitų metų rinkimuose. Kur mes nueisime su tokiais prezidentais, a? Arba su Maldeikiene, kurios maskoliškosios disertacijos niekaip negalime išsireikalauti - išpešti. Niekaip nesuprantu kaip Žirmūniečiai nuolat renkasi demagogus į valdžią. “Obrazovanščina” nieko gero šaliai neduoda - su zubrylomis toli nenukeliausi ir laisvės neapginsi, kitaip nebūtų trečdalis tautiečių dabar atsidūrę baisioje socialinėje atskirtyje - užribyje. Nes moksliukai, kaip ir turčiai, pirmieji duoda priesaiką okupantui - naujajam šeimininkui. Tarnauja stipresniam.

Povilas B.       2018-07-31 23:44

Gerb. Arvydas Juozaitis išsilavinęs žmogus, neabejotinai gana nemažai žino apie Latviją, joje gyveno, parašė knygą. Tačiau ir aš Latvijoje gyvenau 10 metų, gerai išmokau jų kalbą, po kurio buvimo laiko ir galvoti pradėjau latviškai, nors “latviu” netapau. Noriu pasakyti, kad straipsni(ų) apie konfederaciją (sandraugą) autorius ganėtinai dirbtinai bando vienyti latvius ir lietuvius. Jokia konfederacija tarp šių dviejų giminingų tautų nebūtų sėkminga, o ir galvoti apie ją nevertėtų. Mus vienija baltiška kilmė ir tam tikras kalbų panašumas (beje, čekų ir slovakų kalbos tarpusavyje panašesnės, o bendros valstybės nebėra). O skirtumų, gal tiksliau mentaliteto priešingybių žymiai daugiau. Amžių bėgyje latviai perėmė daug vokiškos kultūros elementų, mes lenkiškos. Pagrindinis skirtumas-religija. Nors daug kas iš mūsų gali teigti, kad jo gyvenime religija jokio vaidmens nevaidina, tačiau taip nėra. Pasąmonėje lietuviai, net tie, kurie niekad nesilanko bažnyčioje, yra katalikiškos kultūros įtakoje,ir tai dar liks ilgai, savo ruožtu latviai-protestantai. Tiesa, ir Latvijoje katalikų yra nemažai, apie trečdalį save laikančių krikščionimis, tačiau Latvija, kaip nepriklausoma valstybė susiformavo protestantiškos kultūros pagrindu, nes Ryga, latvių šviesuomenės centras, vystėsi vokiško protestantizmo stiprioje įtakoje. Nors paradoksas-apie Latviją kaip nuo nieko nepriklausomą valstybę pirmieji prakalbo katalikiškieji latgaliai. Čia gal galima būtų  rasti tam tikrą analogiją tarp Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyventojų lietuvninkų.
Taigi, konfederacija, tai utopija. Jeigu, teoriškai,ji būtų sudaryta, neturėtų ateities. Dar pridėkim faktą, kiek kitataučių Lietuvoje ir kiek Latvijoje, toks noras net neturėtų kilti. Bet tai nereiškia, kad dvi šios valstybės neturėtų vystyti ir skatinti ir tobulinti tarpusavio santykių. Nemažai tokių refleksijų yra ir A. Juozaičio straipsniuose. Kiekvienas protingas žmogus ir negali dar glaudesniam bendradarbiavimui tarp šių tautų prieštarauti.

 

 

 

 

 

 

 

 

0

StasysG       2018-07-31 21:26

Labai įdomu. O ką Latvijos pusė???

Marginalas       2018-07-31 18:40

Įdomu, ką mano Kandidatas į Prezidentus apie tai, kas įgyvendins šias svajonėles? Gal ES ideologų valdžioje pastatomi oligarchų tarnai, kurių tikslas - laisvas kapitalo, prekių ir badu varomos iš Afrikos pigios darbo jėgos judėjimas tautoms maišyti ir naikinti? Kur valdžioje dabar kitokie žmonės, gal Latvijoje, kur pusė - ruskių agentai, o kitą - oligarchų tarnai?
Bet Kandidatas, kaip ir reikėjo manyti, net nė žodžiu nemini totalinės asmens kontrolės ir įžūlaus asmens laisvės naikininmo iki tokio laipsnio, kad individo mokumą dabar turi jau kontroliuoti butų ūkio tarnybos ir pranešinėti “kam reikia”? Spectarnybų funkcijos jau buvo iš dalies perduotos bankams, o dabar ir savivaldybėms. Nuostabi moderni policinė valstybė.
Ar Kandidatas prisimena, kaip buvo “laikinai” apribota kelionių ir interneto lankymo laisvė suvaidinus islamo terorizmą 911? O gal galvoje tuščia. Tikriausiai taip ir yra.
Nė žodžio apie svarbiausia. Taigi kai kam reikalingų pasakų kalbėtojas, pats nesuprasdamas, atlieka pavedimą.

Ar ir Dorotėja iš Kuršo       2018-07-31 18:34
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Anne Dorothée de Courland       2018-07-31 15:51
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Ramiros       2018-07-31 15:39

Papildau, - Brazauskas, Adamkus .... buvo tik tarpinės grandys ... A n

A mums       2018-07-31 14:21

svarbu, kad valdžioje būtų Brazausko žmogus. Tada mes jausimės saugūs kaip niekad, o Juozaitis toks ir bus - garantuos mums saugumą. Mes renkamės Juozaitį.

Juozapas bukam "žečpospolitikieriui"       2018-07-31 14:21

Vyruti,  varai demagogiją ir bandai man priskirti tai ko nėra.
Esi pašlemėkas.

>>>13:56       2018-07-31 14:19

Rašė apie polonizacijos grėsmes?
Kaip ir sakiau- tiek antilenkiškumas, tiek perteklinė polonofilija yra kraštutinės kvailystės. Tiek baubai, tiek subinlaižystė nėra politika, nėra diplomatija.
Kol kas argumentuoto, Lietuvai dabar ir ateityje naudingo, išmintingo santykių su Lenkija modelio Juozaitis neturi.
Yra sudėtingas uždavinys- nebūti Lenkijos vasalais ir tuo pačiu turėti naudongą kaimynišką bendradarbiavimą ekonomikoje ir gynyboje.
Ar galima šį uždavinį ignoruoti? Ar galima spręsti paviršutiniškai?

Juozapai,       2018-07-31 14:18

nori Žečpospoliton kaip Jurgis su Andriuku, ane?

Juozapui       2018-07-31 13:56

A. Juozaitis labai nemažai yra rašęs apie gręsiančią polonizaciją. Paskaitykite ankstesnius Jo pasisakymus - rasite ir apie lenkų kortą, Vilnijos problemas, dvigubą pilietybę ir Vyšegrado šalių politiką. Nemanau, kad Jis, būdamas prezidentu, šiandien tylėtų dėl Armijos Krajovos ambicijų į “kresų” politiką Lietuvoje. Viską tiesmukiškai A. Juozaitis neįvardina(atsargus Briuselio politikų atžvilgiu), bet daug ką puikiausiai galima suprasti “tarp eilučių”.
Iš A. Juozaičio programos suvokti galima, kad valstybės kursas būtų kitas - Baltijos valstybių ryšių stiprinimas, atsisukimas į Šiaurės šalis. Dabartiniai politikai mato mus tik integracijoje su Lenkija, su “strateginiu” partneriu.
Šiandien sunku įvertinti, kaip pasisektų A. Juozaičio planas atsisukti į brolišką Latviją, draugišką Estiją. Tai rizika. Dėl kalbų barjero, manau, galima išmokti ir mums latviškai, latviams lietuviškai. Sunkiau būtų estiškai, bet yra tarpinė kalba - anglų.

Strateginiu požiūriu       2018-07-31 13:48

tai teigiantis dokumentas,teigiantis brolystę,bičiulystę,draugiškumą,palankumą,sutarimą .Duodantis toną sutarimui šeimose,giminėse,gimtojoje gatvėje,tėviškės mokykloje,savo rajone,mieste,visoje šalyje ir su kaimynais visomis prasmėmis.

Apie sveikatos       2018-07-31 13:45

apsaugą norėtųsi daugiau.

Stasys       2018-07-31 13:32

Pirmiausia reikia išvaduoti Lietuvą iš mafijos gniaužtų, o tada eiti į tvirtą sandraugą su “braliukais”. Jie tai iš dalies nukenksmino savo “elitinį” pedofilinį sambūrį, o Lietuva a ne krust ...Priešingai, buvo įvykdytas, mano manymu,  niekuo nepateisinamas smurtas prieš mažą žmogutį ir nepažabotas pilietiškų, taikių, neabejingų blogiui žmonių persekiojimas, varginantys ilgalaikiai teismai, matyt, siekiant išvarginti, palaužti jų dvasią, ir kad kiti bijotų pūrkštauti prieš jų  veiksmus, kurie pamina bet kokį žmogiškumą ir net įstatymus. “Smurtas prieš vaikus negalimas !”...  O ką mes matėmė ir deja, .... valstybės vardu. Manau, nereikia “braliukams” tokių bacilų. Taigi, kol kas pirmiausia, apsivalykime savo kieme. Pavedėme kadaise savo likimo seses Latviją bei Estijąn su savuoju “pilietybės įstatymu” ....

Juozapas--12:58       2018-07-31 13:20

Niekaip nesuvokiate apie ką kalbu. Pilietybiniai reikalai nelabai turi įtakos ruskių kalbos įtakai ir ekspansijai. Aš šneku apie tai jog jeigu latviai ir lietuviai toje sandraugoje tarpusavyje kalbėsis rusiškai, tuomet tai bus katastrofa o ne sandrauga. Tik panaikinus ruskių kalbos vaidmenį lietuvių ir latvių tarpusavio bendravime, tokia sandrauga vaidintų baltų tautų apsaugos vaidmenį. Tai kad jaunimas gali susikalbėti angliškai, yra tas pats velnias tik kitos mosties. Mums pražūtingas ir ruskių imperializmas ir anglosaksiškas globalizmas. Sajunga bus vertinga jeigu padės priešintis abiems velniams.
Kitu atveju tai bus tik baltiškais ornamentais dekoruota imitacija.
Kol Juozaitis nepermąstys savo koncepcijoje eiliškumo- kada ir kokia eilės tvarka ką daryti, tol jo vizija bus tarp utopijos ir pavojingų dalykų.
Na, bet visi gali pasitaisyti.
Pažiūrėsim.
Kita vertus, ponas Pretendentas beveik nieko nekalba ir nesiūlo dėl santykių su ES, o Vyšegrado šalių bloką apskritai ignoruoja kaip svarbų faktorių ir galimus partnerius kovoje su briuslynu.
Atskiras klausimas santykiai su Lenkija. Ten reikalingas aukščiausio lygio diplomatinis pilotažas. Tikriausiai Juozaitis neturi ko pasakyti LT ir PLnsantykių tema. Abejoju ar stručio pozicija mums būtų naudinga.
Kol kas turėjome tik du kraštutinumus santykiuose su lenkais- tapkinį keliaklupsčiavimą ir matrioškinį ignoravimą. Abu tie “kursai” padarė daugybę žalos. Iš Juozaičio pusės jokių komentarų ta tema. Ponui neaktualu?
Ir kaip tuomet nekritikuoti? Tylėti ir vaizduoti jog “prekrasnaja markiza”?

Juozapui       2018-07-31 12:58

Jūsų nuogąstavimai dėl Latvijos rusakalbės publikos neturi realaus pagrindo, nes didžioji jų dalis neturi Latvijos pilietybės. Tai Latvijos gyventojai, kurie turi balsavimo teisę tik savivaldos lygmenyje.
Lietuvoje tokių irgi galim neužilgo turėti kokį milijoną, išvažiavusių vietoje: ukrainiečių, baltarusių, rusų. Demografinė skylė nebus tuščia. Svarbiausia procesą valdyti ir jokiu būdu nesilpninti pilietybės instituto, nes turėsim labai didelių bėdų.

Anne Dorothée de Courland       2018-07-31 12:23

et Ghillebert de Lannoy: oho, kokios svaiginančios mūsų ambalistų ambicijos, bravo! Sveikiname ir linkime sėkmės. “Les ambitions de Juozaitis” tiesiog superinės - geriau nebūna, draugai! Tai jau nebe “Istorinė klaida” Lietuvos valstybė, o imperija, Jūrų imperija, ar suvokiate šį skmbesį? “L’Empire de Couland sur les mers” - svaigina mus kaip pienių vynas Rygoje ar gražuolės Jūrmalos nudistų pliaže. Meilė ir vasara Kurliandijoje mus tikrai svaigina. Kai nudistų pliaže visi vasaros džiaugsmai, mes tikrai palaikysime LK(bolševikų)P CK Pirmojo sekretoriaus ginklanešį Juozaitį, be jokios abejonės. Konservatoriai irgi turi savo garsųjį ginklanešį Jurgį ir jiems neblogai sekasi, ypač reikaliukai su Motuše Moccus.

Labai       2018-07-31 12:21

detalus ir platus planas.Ir tai tik pradinis planas.Diskutuoti turietu specialistai.Ir ne tik specialistai.Jau vien tai, kad A.Juozaitis pajudino sia uzsistovejusia santykiu pelke, yra svarbu.O kai kam is komentatoriu A.Juozaitis kelia soka ir alergija.Jie gal sios sarangos net nepaskaite.Labai jau aiskiai kyso tendencingumo ausys.

komentuojantiems       2018-07-31 12:09

Nenurašykite dar p. Arvydo Juozaičio. Ar buvę kandidatai į prezidentus ką nors panašaus skelbė? O ir dabartiniai nausėdos, skverneliai, ušackai ką nors tokiu lygiu kalba? Tik kuo greitesnė eurointegracija, globalizacija ir polonizacija kasdien skamba iš jų lūpų. Joks prezidentas neturėjo tokios plačios apimties programos. Kas ir kaip įgyvendins šią programą? Tai labai priklausys kokia bus p. Juozaičio komanda. Dabartinė prezidentė, prisirinkus jaunų mergelių pulkus, kurios neturi nei žinių nei patyrimo, matyt, tariasi pati su savimi.
Viskas paaiškės, kaip būsimi pretendentai visi pateiks savo programas - tada galėsime pamatyti kuo skiriasi vienas kandidatas nuo kito.

Juozapas       2018-07-31 11:40

Viskas būtų neblogai su ta Sandrauga. Tačiau yra viena esminė klaida.
Sandraugą galima kurti tik neutralizavus sovietinių kolonistų penktosios kolonos grėsmę.
Jeigu Sandrauga būtų įsteigta dabar, šios erdvės bendrąja kalba de facto automatiškai taptų ruskių kalba. Iš esmės gautume kapitalistinę pribaltikos respubliką.
Todėl Sandrauga gamima tik prieš tai visiškai išstūmus ruskių kalbą iš buitinio tarpusavio bendravimo tarp lietuvių ir latvių.
Tik visuotinis privalomas lietuvių ir latvių kalbų mokymas bendrojo lavinimo programose, tik abipusės tv kanalų transliacijos abejose šalyse per kokius dešimt metų jau sukurtų minimaliai funkcionuojančią translingvistinę erdvę.
Ponas Juozaitis ir toliau įrodinėja, jog turi gerų lokalių idėjų, bet nieko nenutuokia apie politinių mechanizmų veikimą. Prastas strategas ir dar prastesnis taktikas. Juozaitis skrupulingai sudėliojo smulkias Sandraugos projekto detales, bet nesugebėjo pamatyti makro paveikslo.
Tokie žmonės pirma daro, o tik po to žiūri kas gavosi.
Taip galima ne tik sužlugdyti iš esmės gerą LT-LV Sandraugos idėją, bet ir sukelti tokių padarinių, kurie kainuotų abiem kraštam valstybingumo likučių praradimą.
Vienžo, už Sandraugos idėją rašau dešimtuką, o už realizavimo prioritetų tvarkos neišmanymą - kuolą.

Vaje,       2018-07-31 11:32

koks fainas ambalisto dezi arkliukas - super triukas nemąstančioms sieloms, tiesa? Anksčiau toks triukas buvo Komunizmas ir jo garsusis Manifestas, primint?

purvo ir blogio ir melo dar maža       2018-07-31 11:18

todėl tiesos.lt žmogeliūkščiai, norintys kad būtų dar daugiau neteisybės, melo ir purvo - perša mums tovariščių juozaitį.
——-
moralas tik vienas: nepatinka, neskaityk tos tiesos.lt - komuniagų irštvos.

Nuomonė       2018-07-31 11:13

Žmogus išsilavinęs ir protingas, bet jo siekis tapti prezidentu yra “istorinė klaida”.

Komentarai, nusiųsti pas nykštukus

Ar ir Dorotėja iš Kuršo       2018-07-31 18:34

jau spėjo pasišiukšlinti, pone Juozai? Ką manote? Mes norėjom irgi perskaityti jos nuomonę apie Juozaitį, bet, deja, nebepavyks, o gaila.

Anne Dorothée de Courland       2018-07-31 15:51

Jei Juozaitis pasiimtų dar vieną žmoną latvę  arba dvi meilužes latves - tada pagalvotume, gal ir balsuotume. Bet su sąlyga, kad jos viešai patvirtintų, kad yra meilužės.


Rekomenduojame

Nuo bačkos. Gitanas Nausėda: stulbinamai greitai auga atlyginimai ir beveik nebedidėja kainos!

Karolis Venckus. Žinia apie Neringos Venckienės likimą sklinda po pasaulį

Vytautas Sinica ir Martynas Katelynas apie A.Žukausko ir V.Vyšniausko susitaikymą: Kas iš tiesų buvo paneigta, o kas patvirtinta?

Nuo bačkos. Dovilė Šakalienė apie „per metus užaugusį visuomenės pilietiškumą“ ir „jo dėka“ nuo liepos 1 d. „pradėtą matyti realybę“

Kaune teisiamas 13 vaikų nuskriaudęs pedofilas – aukos būdavo apsvaiginamos

Vytautas Radžvilas. Partizanų šmeižimas – tik žaidimas?

Vytautas Landsbergis. Dar apie sukilimą

Algimantas Rusteika. Jūsų dėmesiui – naujas, valstybės lėšomis statomas spektaklis

Algimantas Zolubas. Aktualūs pašto vokai

Italijos vidaus reikalų ministras nori „sugriauti“ Briuselį ir lygina jį su Berlyno siena

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas: Ar tikrai norime reklamuotis kaip sekso turizmo miestas?

Tėčiai pasakoja apie aborto patirtis

Geroji Naujiena: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš“ (Jn 6, 34–35)

Valdas Vasiliauskas. Kur šiandieniniai Lietuvos Oginskiai?

Kaip rasti kompromisą tarp paveldo išsaugojimo ir miesto modernaus vystymo?

Liutauras Stoškus: „Libeskindo projektas“, arba Kam tarnauja Vilniaus miesto valdžia

Rasa Baločkaitė. Ir draudimas kalbėti apie patirtą prievartą, ir sankcijos prabilusiems yra vienas esminių smurto komponentų

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Vienintelis atsakas – sutelktas pasipriešinimas

Andrius Švarplys. Psichologinio komforto beieškant, arba Kaip Vakarai virsta vaikų civilizacija

Algimantas Zolubas. LKP įvertinti ir pasmerkti būtina

Gytis Padegimas. Gyvybės ir mirties kultūra

Liudvikas Jakimavičius. Apie vidinės politinės krizės priežastis

Kokio prezidento dabartiniame valstybės raidos etape reikia Lietuvos pilietinei daugumai?

Arvydas Juozaitis. Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga

Carolyna Moynihan. Keistas konfliktas Anglijoje: feministės prieš translyčius

Algimantas Zolubas. Ne tik netesėti pažadai, bet ir Lukiškių aikštės relikvijų sąrašas atsidūrė ten, kur uždarytos Žaliojo tilto skulptūros

Donaldas Trumpas Europos šalių vadovams: atsisakykit daugiakultūriškumo ir atkurkite Europą, tokia imigracija yra „gėda“

Apie Belgijos atlyginimų ir socialinių išmokų indeksavimo sistemą

Mindaugas Puidokas. VSD turi paaiškinti, kodėl Lietuvai pavojingi verslo ir politikų ryšiai nebuvo laiku bei tinkamai paviešinti

Arvydas Juozaitis. Latvijos ir Lietuvos sandraugos tikslų bei principų metmenys

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.