Ekonominė politika

Arvydas Juozaitis. Gintaras Songaila. Apie litą ir elitą

Tiesos.lt redakcija   2019 m. vasario 24 d. 0:58

32     

    

Arvydas Juozaitis. Gintaras Songaila. Apie litą ir elitą

Vasario pradžioje mes pateikėme viešam svarstymui vietinių pinigų idėją (skaityti ČIA). Ji – mūsų judėjimo „Lietuva yra čia“ įnašas, liudijantis, kad suprantame, kokia nūnai didžiausia Lietuvos bėda – jos tuštėjimas.

Mums nekyla abejonių, kad žaisdami politinius žaidimus visi nugarmėsime į bedugnę. Lietuvą galima atgaivinti tik skatinant vietinį (regioninį) ekonominį aktyvumą, įveikiant socialinę atskirtį, vadinasi, ir Vilniaus „valdžiūnų“ aroganciją. Pateikėme specialaus įstatymo projektą su aiškinamuoju raštu pagal Seimo nustatytą formą. Ir ko sulaukėme? Pasipylė paviršutiniškų vertinimų banga, net „ekspertinis“ tyčiojimasis. Tokią mūsų vadinamasis elitas mato savo misiją – tyčiotis iki ateis galas visiems.

Seniai pastebėta, kad didžiausia agresija, pasipūtimas ir visažinystė – neišmanėlių atsakas permainų vėjui. Savos „moralinės viršenybės“ malda – dalies mūsų elito mąstymo būdas. Ir tai jis vadina pažangiu mąstymu. Nematant realybės. Tas mūsų elito modernumas yra tik įvaizdžio dalykas. Iš tiesų jis yra didžiausias naujumo, inovacijų priešas.

Šiuolaikinio neoliberalizmo grimasa – visokiausių laisvių skelbimas atsisuka prieš pačias šias laisves. Monopolistinio verslo veikimo laisvė prieš visuomenę. Viešai skelbiama pažanga, asmens laisvės, o iš tiesų nepakenčiama net laisva vieša diskusija. Nepakenčiami Lietuvos, netoleruojami ir kitų Europos tautų bei tautinių valstybių gynėjai. Ir juokingiausia: masinio vartojimo brukamas „tiesas“ neoliberalizmas pateikia kaip „Vakarų vertybes“.

O juk absurdiška prieštarauti valstybių ir tautų išlikimo, savisaugos reikalui. Tautos, jų šimtametės kultūros turi gyvuoti, argi neaišku? Veikia ir nacionalinės ekonomikos dėsniai.

Per kelias savaites nutiko štai kas: mūsų oponentai-ekonomistai puolė aiškinti, kad vietinių-regioninių pinigų idėja prieštarauja Europos Sąjungai, pažangiajai Europos teisei. Esą, sako jie, norint įvesti regioninius litus, reikėtų keisti „Europos sutartį“. Tai tokie mūsų viešojo eksperto vaidmenį vaidinantys asmenys.

Jie vargu ar skaitę, ar matę tuos dokumentus, kuriuos vadina „Europos sutartimi“. Antraip žinotų, jog vietiniai pinigai (mūsų siūlomi vietiniai litai) „Europos teisei“ nė trupučio neprieštarauja. Vietiniai-bendruomeniniai pinigai ES šalyse ganėtinai seniai paplitusi praktika, ES netgi skatina tokią praktiką. Tokie pinigai funkcionuoja greta euro (žr. CCA, angl. Community Currencies in Action).

Mes nė nesikėsiname į eurą. Kalbame tik apie „papildomus pinigus“, kurie savivaldybėse būtų pripažįstami kaip papildoma atsiskaitymo priemonė, funkcionuotų greta euro. Kodėl siūlome šias „valiutas“ pavadinti litais? O kodėl gi ne? Juk litas – Lietuvos tradicija.

1. Dėl „šventvagiško“ plano sugrąžinti litus.

Kaip žinia, euras Lietuvoje buvo įvestas be Lietuvos valios. Antikonstituciniu būdu. Be išsamių paskaičiavimų, diskusijų, užkirtus kelią piliečių inicijuojamam referendumui. Apie du trečdaliai Lietuvos piliečių pagal apklausas buvo prieš lito atsisakymą. Į euro zoną įstojome prisiimdami didžiulę įsipareigojimų naštą. Ir tai vyko jau po Graikijos euro krizės, jau turint daug praktikos bei mokslo duomenų apie sistemines euro problemas, tarp kurių yra ir neišsprendžiamos bėdos dėl šalių skirtingų ekonominių ciklų.

Atsisakę lito, mes praradome ir galimybę esant reikalui nuo euro „atsirišti“. Praradome galimybę vykdyti savarankišką monetarinę politiką, kaip tas dabar daroma Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje ir kitur.

Tačiau elitas esą geriau žinojo, ko piliečiams reikia. Ne dėl piliečių gerovės buvo sunaikintas litas, o tik dėl politinių motyvų – dėl keliaklupsčiavimo eurofederalizmui, dėl prisitaikėliško politinio kurso. Kurso kur? Į tylų Europos tautinių valstybių naikinimą.

Reikia žvelgti tiesai į akis. Štai todėl, sekdami vokiečių pavydžiu, planuojame parengti Lito sugrąžinimo įstatymo projektą. Jis bus paliktas atsargai, tam atvejui, jeigu euro zona iš tiesų susvyruotų. Tai įmanomas scenarijus. Jį pranašauja nemaža neutralių ekspertų visoje Europos Sąjungoje.

Tačiau mūsų siūloma litų, kaip vietinių pinigų, idėja – visai kas kita. Tai nėra nacionalinės valiutos – greta euro – įvedimas. Tiesa, vietinių pinigų sistemos vystymas nacionaliniu mastu gali padėti atsispirti finansinių krizių ciklams. Pavyzdžių yra. Antai šveicarų WIR bankas veikia net nuo 1934 metų. Jis užtikrino „barterinių“ pinigų sistemą, kuri padėjo šaliai sušvelninti finansų krizes.

Džiaugiamės, kad mūsų siūlymas vis dėlto sulaukė ir gyvo susidomėjimo, ypač tai pastebėjome aktyvesnėse savivaldybėse. Ir tai suprantama.

Esmė štai kokia: vietiniai-regioniniai, socialiniai pinigai – tai specialios paskirties atsiskaitymo vienetai, pripažįstami atskirose, tik apibrėžtose šalies teritorijose. Jie euro zonos šalyse naudojami kaip regioninės politikos instrumentas. Tas piniginis vienetas pasiteisinęs skatinant „trumpąsias prekybos grandines“, stiprinant bendruomenes, plėtojant smulkų ir vidutinį verslą, įtraukiant socialiai pažeidžiamus sluoksnius į ekonominę veiklą, vystant savivaldybėse žaliąją ekonomiką, kartais į sistemą įtraukiant netgi komunalinius mokėjimus, ir t. t.

2. Kritika, kad vien ekonominis augimas savaime „viską išspręs“.

Tuomet kam to reikia? Statistika sako, kad nuo įstojimo į ES momento didžiausias BVP augimas tarp visų senųjų ir naujųjų ES šalių įvyko… Lietuvoje. Tačiau drauge socialinė atskirtis ėmė labai augti. Rezultatas liūdnas: dabar pagal socialinės atskirties rodiklius esame antri nuo galo (po Bulgarijos) visoje ES.

BVP augimas – būtina, tačiau tikrai nepakankama sąlyga tikintis mažinti skurdo riziką, kurioje šiuo metu gyvena apie trečdalis Lietuvos piliečių.

Lietuvos neoliberalusis politikos elitas ignoruoja gyvenimo kokybės rodiklius, susijusius su švietimu, sveikatos apsauga, užimtumu. Vietoj šių rodiklių daugiau nei du dešimtmečius meldžiasi vien konkurencingumui, tarsi kokiomis žiurkių lenktynėmis.

Tokių lenktynių aplinkoje netenka stebėtis, kad ir europinės sociologines apklausos jau rodo, kad Lietuvos jaunimu labai rūpi materialistinės vertybės, turtas. Esame rekordininkai. Lyginant su kitomis ES šalimis – mūsų jaunimas labiausiai į tai linkęs. Žodžiu, individualistinis godumas.

Tačiau ar greitai mūsų „pragyvenimo lygis“ priartės prie vidutinio Vakarų šalyse? Augant BVP? Ar Lietuva rūpės tiktai naudos, tiktai pelno sau siekiantiems individams? Visa tai – ideologinis simuliakras, naikinantis bendruomenes ir valstybes. Jis toliau skatins masinę emigraciją.

Vietiniai-regioniniai pinigai – bendruomenių pasitikėjimo savimi, dalinimosi savais (sveikais) produktais, vietinėmis prekėmis ir paslaugomis būdas. Nors įprasta „makroekonominio“ mąstymo prasme jie neatrodo kaip esminis, reikšmingas pasiūlymas.

Taip, tikrai. „Trumposios prekybinės grandinės“ dar niekur, netgi Argentinoje, kur barterių klubų judėjimas buvo pasiekęs 2,5 mln. dalyvių (ir buvo pasiektas 0,6 proc. BVP augimas) itin reikšmingo makroekonominio poveikio nėra turėjusios. Tačiau turėjo poveikį oriam žmogaus gyvenimui.

Vietiniai pinigai (vietinių mainų priemonė ir atsiskaitymo vienetas) dėl to ir vadinami „vietiniais“, kad jie įvairiose šalyse įvairiais atvejais apima nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių dalyvių. Jie nesukuria milžiniškos perkamosios galios. Iš esmės jie yra pirmiausia socialinėms reikmėms tenkinti, socialinei politikai įgyvendinti, vietinėms bendruomenėms įgalinti skirtas instrumentas.

Vietiniai pinigai nėra universali mokėjimo priemonė, nors Vakarų šalyse jau yra nemažai ir jų konvertabilumo pavyzdžių. Jie paprastai veikia sutartiniu pagrindu fizinių bei juridinių asmenų (smulkaus ir vidutinio verslo) sudarytoje asociacijoje. Ypač veiksmingi būtent ekonominės ir finansinės atskirties rizikoje esančioms grupėms, smulkaus verslo skatinimui. Mūsų atveju jie gali būti veiksmingi kaip socialinė institucija, siekiant ištraukti į orų gyvenimą tuos piliečius, kurie dabar grimzta į vien socialinėmis išmokomis pagrįsto gyvenimo būdo bedugnę arba emigruoja.

Vietiniai pinigai – tai bendruomeninis atsakas į finansinio globalizmo režimą, kuris itin alina tautų „žmogiškąjį kapitalą“. Lietuvos, kaip kitų šalių atveju, jie būtų susiję su tais procesais, kurie Europos Sąjungos dokumentuose yra vadinami „socialine ekonomika“. Tiesa, mums kol kas net neaišku, kas gi šiandien Lietuvoje sudaro trečiąjį, socialinės ekonomikos sektorių. Jis labai silpnas.

ES dokumentuose juk daug rašoma apie šį „trečiąjį sektorių“, apie jo plėtros svarbą. Galima buvo tikėtis, kad ir Lietuvos eurofederalistai, kurie laikosi šių dokumentų, tarsi šventraščio, imsis darbo. Deja. Nesiėmė. Vyksta vien pozavimas.

Vietiniai pinigai naudojami ir žaliajai ekonomikai vystyti (nevežant iš toli mainams prekių, kurios paprastai kelia abejonių dėl jų sveikumo), namudinių darbų ir prekių tinklams plėtoti (kas gali būti aktualu ir tautiniam paveldui, neįgaliųjų įtraukimui į ekonominę veiklą), netgi švietimo ir sveikatos paslaugų kokybei užtikrinti (juk ir miestas kaimui turi ką pasiūlyti!), sandoriams greitinti, bendruomeniškumui ir savanorystei stiprinti, užimtumui, vietinei socialinei ir ekonominei infrastruktūrai puoselėti. Nauda – regiono gaivinimas.

Taip, smulkusis ir vidutinis verslas rastų nišą žaliojoje ekonomikoje. O jeigu tokia ekonomika Lietuvoje plėtosis, tada ji gali tapti reikšminga ne tik vietiniu mastu, bet ir tarptautinėje rinkoje.

Mums daug vilties teikia ekologinis ūkininkavimas. Mūsų šalis galėtų tarptautinėje prekyboje įsitvirtinti kaip aukštos kokybės, ekologiškų maisto produktų eksporto šalis. Augtų ne tik smulkus ir vidutinis verslas, bet ir BVP. Apie tai girdime ne tik iš akademinio pasaulio žmonių, bet ir iš Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, kuri vienija 47 smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijas.

Ši taryba vykdomajai valdžiai jau nekartą pristatė „socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos“ strategines gaires drauge su vietinių pinigų idėja. Tačiau ji nebuvo išgirsta.

Vietiniai pinigai – tai nėra primityvi idėja tiesiog padidinti pinigų kiekį, įvedant dar vienus pinigus, kurių ir šiaip juk nuolat visiems trūksta. Jie skirti ne kaupimui, bet įtraukimui į naudingą socialinę ir ekonominę veiklą, į tokios veiklos dėka sukuriamų paslaugų ir produktų mainus. Todėl daug kur yra naudojama šių pinigų laikino galiojimo, jų palaipsniško nuvertinimo antiinfliacinė praktika. Jei vietiniai pinigai užsiguli nenaudojami, kas tris–šešis mėnesius yra atskaitoma jų vertės dalis.

Tokie atskaitymai, kaip savotiški antinfliaciniai mokesčiai, yra vadinami demiuražu. Jei vietiniai pinigai einą į gyvą prekių-paslaugų apyvartą, jiems demiuražas netaikomas. Ne pinigai yra tikslas.

3. Kritika, kad vietiniai pinigai esą sukels sumaištį.

Didžiausią nuostabą kelia tvirtinimai, kad vietiniai pinigai esą sukeltų sumaištį ar nestabilumą. Juk vietiniai pinigai ir taip į Lietuvą jau ateina (Community Currencies System, Local Exchange Trading System ir kitos elektroninės platformos, nekalbant jau apie kriptovaliutas). Mes juk pasiūlėme projektą įstatymo, kuris nustatytų teisines sąlygas oficialiai pripažįstamų vietinių pinigų funkcionavimui. Tad pasiūlėme tvarką, o ne sumaištį.

Įstatymo projektas nepretenduoja į visų ateityje galimų vietinių pinigų funkcionavimą. Jis įveda tokių socialinių pinigų kategoriją, kuri veiktų per vietos savivaldą. Centrinė institucija suteiktų savivaldybėms įgaliojimus pagal sutartį.

Tiesa, savivaldybės tokią teisę įstatymo nustatyta tvarka įgytų tik mainais į aiškiai suformuluotus socialinės ekonominės politikos tikslus. Vietiniai litai (Kėdainių, Telšių, Klaipėdos, ir pan.) veiktų tik pagal sutartį su tos vietos smulkiojo verslo juridinių, o taip pat fizinių asmenų asociacija, kuri pripažintų tuos vietinius litus kaip atsiskaitymo ir mainų vertės priemonę (mūsų įstatymo projekte tokios asociacijos yra vadinamos „litų asociacijomis“).

Įstatymo projekte pasiūlėme steigti centrinę instituciją – Tautos iždą, kuris leis išvengti sumaišties. Jis turėtų išskirtines vietinių litų emisijos teises ir veiktų per įgaliotus operatorius savivaldybėse bei litų asociacijas ir litų sąskaitas aptarnaujančias kredito unijas ar kitas Tautos iždo atstovybes.

Lietuva Europos Sąjungoje būtų aktyvi naujovių perėmėja. Antai Prancūzijoje vietiniai pinigai kaip socialinės politikos instrumentas įstatymu patvirtintas gan neseniai, 2014 metais. Kitur dar vyksta parlamentiniai svarstymai arba tvarką yra nustačiusios vykdomosios valdžios institucijos. Įstatymas nustatytų teisines sąlygas vietiniams litams atsirasti. Jie atsirastų tik tose savivaldybėse, kurios apsispręstų. Pirmiausia tose, kur susidarytų tinkamos sąlygos (aiškūs socialiniai tikslai, litų asociacijos, litų sąskaitų aptarnavimas).

Taigi, vietinių litų institucija pradžioje atsirastų tiktai kai kur ir labai palaipsniui. Greitų receptų mūsų padėtyje nebėra.

4. Paklauskite savęs: kodėl mes nieko apie tai nežinome?

Lietuvos politinis elitas įprato save tapatinti su pažanga ir liberalumu. Tačiau jau tapo visiška priešybe to, ką jis pats deklaruoja. Deja, tai bendras šiuolaikinės Vakarų sistemos reiškinys. Tik Lietuvoje šis reiškinys yra įgavęs provincialiai didesnį mastą po parodomąja demokratijos iškaba. Sveika demokratija turi augti „iš apačios“. Reikia suprasti: vietiniai pinigai skatins bendruomenes imtis atsakomybės, spręsti savo ekonominių ir socialinių gyvenimo sąlygų reikalus pačioms.

Elitui (ir ne tik politiniam) vis tai atrodo erezija. Bet taip ilgai nebebus. Blogėjant regionų padėčiai (jiems mirštant), artėjant mokestiniam kolapsui (tų, kas dirba, ir tų, kas gauna socialines išmokas, kiekis greitai susilygins), nebebus iš ko didinti socialinių išmokų.

„Visažinė“ Lietuvos žiniasklaida tik kartoja elito klišes, maitina publiką antraeiliais dalykais. Tarsi milijonas lietuvių neišvyko iš šalies. Lietuvos žiniasklaida silpsta, „nepaveža“ dabarties istorinio iššūkio. Neišjudina šalies viešosios politikos iš ideologiniais varžtais palaikomos stagnacijos.

Vis daugiau mūsų piliečių supranta, kad sparčiai reikia ieškoti išeičių.

Miegalių laukia nemalonus prabudimas. Mes norėtume, kad prabudimas įvyktų anksčiau. Tada ir ilgalaikio neveiklumo pasekmės būtų švelnesnės.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pakartosiu klausimą kandidatui į prezidentus A.J.       2019-03-1 8:59

Kiek žinau buvote Vilniaus rotorių klubo nariu. Kaip yra dabar? Ar palypėjote laipteliais į viršų?

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2019-02-27 3:42

Citata: “Kaip žinia, euras Lietuvoje buvo įvestas be Lietuvos valios. Antikonstituciniu būdu.”
*
Tai ir klausiu Jūsų ponuliai, o kur tamstos buvote, kad iki šiol vis dar turime SEPTYNIS antikonstitucinius Seimus.
Tylite, tai ko kabinėjatės prie antikonstitucinės valdžios dėl jos antikonstitucinių veiksmų. A? Protelis neneša, ar užduotį vykdote?
Dabar vyksta beveik vien SĄRAŠINAI rinkimai, Seime tik 5 vienamandatininkai. Nesuvokiate? Tai gal keidžybistai esate???, gal tokie patys DURNIAI kaip R.Paulauskas?

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2019-02-25 10:26

Dabar, Lietuvoje yra landsberginių, vagnorinių, brazauskinių, grybauskinių, karbaukinių (ir panašių) gaujų sukurta bei palaikoma komunistinio konclagerinio režimo pinigų sausra gyventojų kankinimui. Klaikios sausros požymiai - lietuviškame ES pakraštyje kainos yra (bemaž) tokios kaip vakariniame ES pakraštyje, o algos ir pensijos (apie) keturis kartus mažesnės nei vakariniame ES pakraštyje.
***
Užduotis visiems Tautos išminčiams:
vieningai veikiant, panaikinti dirbtinę klaikią pinigų sausrą, kuri tęsiasi 30 (50, 100, ...) metų, dėl kurios 1 000 000 darbininkų dingo iš Lietuvos ir bijo grįžti.
***
Įvertintina aplinkybė užduoties sprendimui:
Lietuvos ūkyje, naudojant dirbtinę pinigų sausrą bei kitokius nežmogiškus būdus, yra (bemaž) visiškai sunaikinta daiktų gamyba ir gyventojai priversti pirkti (drabužius, įrankius, stakles, automobilius, ...) iš svetur. Esant tokioms aplinkybėms, didinant konvertuojamų pinigų (€) kiekį algoms, tokie iškeliauja svetimšalių naudai, svetur pagamintiems daiktams pirkti.
***
Privaloma sąlyga užduoties sprendimui: naudoti nekonvertuojamus vietinius (bendruomeninius) pinigus - litus.
***
Užduoties sprendimo tikslas: trijų (keturių, penkių, ...) milijonų Tautos iždas (nuo 2021 sausio 1) mažiausiai mėnesio algai (MMA) - 2000 (litų) €, mažiausiai pensiji - 1119 (litų) €.
***
P. s. Vieningai veikiant, nurašyti (išvardintas) Tautai bei Lietuvai kenkėjiškas gaujas į istorijos šiukšlyną.

>to 15:32       2019-02-25 8:07

Keistas mąstymo tipas.

>>>>to 15:32        2019-02-24 21:06

Nebalsuosiu už Juozaitį, nes man labai svarbu, kad nevaldytų konservatoriai niekur, gana tų patyčių, prisisotinome

stasys        2019-02-24 19:57

2019-02-24 18:21 > Man atrodo kad Jus taip nieko ir nesupratote apie ka ten A.J. rašo ..Siūlau dar karta perskaityti ir pasigilinti į problema kas trukdo periferijos glūdumoje įdarbinti žmones turinčius labai silpnus socialinius įgūdžius . Tamsta turėtumėte žinoti kad ir šiai dienai daugumoje raj. kaimu veikia“ ant križiuko „ sistema , o kaip tamsta vertina ta faktą kad dalis smulkiu ūkininku negali prieiti prie bankiniu kreditu apyvartinėms lėšoms gauti o dažnas ir nenori kailiu rizikuoti .. tada ir įsijungia ta mainu natūra sistema , o kur žemės produktams higienos taikomi reikalavimai ..ar bandėte Tamstele pasidomėti kodėl Ukrainoje turgaus stalai lūžta nuo smulkaus ūkinio produkcijos o Lietuvoje lobsta tik ‚perekupai‘ ..ten sėdėdami .. ?  Papliurpti apie grįžtanti Litą gal ir galima , tik Tamstelė kiek kvailokas kuo nors ta varvančia savo seile argumentuoti .Atleisti ES varžtus kaimui ..suteiktume realias garantijas grįžtantiems žmonės kaime įsidarbinti ..

alternatyvių valiutų gerbėjams       2019-02-24 18:21

Jums yra skirtumas, kad šalto ir karšto vandens apskaitą namuose pervesite į gorčius, bet atsiskaitinėdami už suvartotą vandenį vis tiek turėsite mokėti už kubinius metrus? smile Tas pats ir su tais vietiniais pinigais. Kad ir kaip gražiai skambėtų, bet idėja yra absurdiška. Netgi visos kriptovaliutos yra tarptautinės ir jos paklausios, populiarios, nors ir de jure nelegalios.
Kiekviena euro neįsivedusi šalis turėjo tam objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui Lenkija yra tiek nemaža ekonomika, nemenka dalimi pati apsirūpinanti gamybai reikalingomis žaliavomis, kad jai tiesiog neapsimoka įsivedinėti euro, nes tada visas lenkų ekonomins stebuklas iškart subliūkštų. Lietuvos gi atvejis yra visai kitas. Aš siūlyčiau labai nekliedėti, o tiesiog dar palaukti, pakentėti kol žlugs euras. Tada vėl turėsime litą. Po pereinamojo eurolito, žinoma. Nes jei toliau ES viršūnės išdarinės tokias nesąmones, tai tikrai žlugs tiek euras, tiek pati ES.

nesulaukus atsakymo apie Garliavą       2019-02-24 18:12

Kadangi Juozaitis komentuoja įvykius viešojoje erdvėje, palikus šone Garliavos klausimą, dabar jam galima užduoti kitą klausimą, ką jis mano apie Bufetavos ieškinį prieš Lietuvą Strasbūre? Atrodo, ir šiuo atveju atsakymo vis tiek nesulauksime. smile

tam to 15:32        2019-02-24 18:06

Galima ir nelaipioti per save, kad balsuoti prieš Stribą. Galima tiesiog sugadinti balsavimo biuletenį, jį pažymėjus keliose vietose. Vis tiek vieną dieną teks suprasti, kad susiformavusią Sistemą ir politinę konjuktūrą gali išgasdinti ne dėmenų keitimas vietomis, dėl ko galutinė suma vis tiek nesikeičia, o sugadintų biuletenių koks 10-15% ir daugiau. Va tada tai valdžiažmogiai bus priversti daryti rimtas išvadas.
Nes dabar, kai sako, kad balsuos už kažką prieš kažką, žmonės nesupranta, kad polit.technologai visus tuos variantus yra jau apgalvoję ir prieš kažkokį konkurentą yra keliami kontrkandidatai. Šiuo atveju ir Juozaitis yra joks ne “Vilties prezidentas”, o tik kontrkandidatas prieš Stribą to paties Nausėdos, arba atsarginės Šimonytės, naudai.

apsivėmėme       2019-02-24 17:59

Dabar bandome teisintis. Lyg LB neturėtų veiksmų plano eurozonos žlugimo atvejui ir t.t Ambalinės kleptokratijos elito atstovas Juozaitis manęs visiškai nestebina. Jo tikslas ir yra beviltiškai sukompromituoti tautines idėjas, palikti išdeginta žemę vietoje jų. Bet kur žiūri ir ką daro Songaila su Vaiškūnu?

1992       2019-02-24 16:33

Sumetėt valdovų rūmams, sumesit ir tautos iždui.

to 15:32       2019-02-24 16:29

hmmm. nepykite taip. jis yra kitoks kandidatas ir tiek. man p. Juozaitis yra nepriimtinas uz istorine klaida ir plyta, niekaip jam to negaliu atleisti. Bet, Jus esate teisus, p. Juozaitis paims nemazai balsu is p.Skvernelio. Ir net gali ivykti taip, kas as perlipsiu per save ir irgi balsuosiu uz p. Juozaiti vien tik del to, kad p. Skvernelis net I antra tura neiseitu. Nes man tai butu geriausias variantas, net veliau jau butu ne taip svarbu, kas taps prezidentu

p. Juozaiti,       2019-02-24 15:32

Jūs puikiai žinote, kad ką spauda berašytų, kaip žurnalistai besišaipytų, žmonės balsavo už valstiečius ir kiek teko girdėti dar aktyviau už juos balsuos. Todėl man nesuprantama, kodėl Jūs nesitarėte su valstiečiais,ko dauguma tikėjosi, nederinote su jais savo minčių ir veiksmų, o nuėjote atskiru keliu vien tik kritikuodamas juos. Todėl žmonės šneka, kad Jūs esat konservatorių produktas valstiečių gretoms skaldyti.Nejau tai tiesa?

Dzeikas       2019-02-24 14:03

ilgeliaujui:
Cia pasitikejimo dalykas. Stai yra JAV doleris? Kas juo pasitiki? Visas pasaulis. Turi - zinai, kad ir TURESI. Ne, infiliuoja aisku.Taip nesumelavus kokius 4% kasmet. I kojine milijona ikisi, po 10 metu istrauksi gal $700.000 pagal to meto kai paslepei palyginamaja perkamaja galia.Bet zinai, kad doleris visada bus poripazistamas to, kas ji isleido. Nebus taip, kad siandien doleris - rytoj popierelis, kuris nebegalioja. Milijona lituku ikisi kojinen, po metu gali straukt sikpopiriaus maisa.Kaip pvz., parsiveziau popieriuku su Zemaites abrozeliu - isikisk sako kur siura. Nebegalioja - traukinys nuvaziavo.
Pasitkejimas pinigais, tai visu pirma pasitikejimas valstybe. Koks durnius pasitiki Lietuvos valstybe? Tie kas pasitikejo arba bomzai arba konteineriuose rausiasi.
Stai ir darykit isvadas, reikia jums popieriuko su kumele ar ne.

ah1       2019-02-24 13:30

nacionalinė valiuta, nacionalinė valstybė, nacional socializmas su planine ekonomika, jokių užsienio ivesticijų, kaip lietuvių vergovės mechanizmo - inkaras lietuvių daugumos gerovei

Žodžio laisvė...       2019-02-24 13:21

O ką galvoja sovietinės planinės ekonomikos ekonomistės Seime?Joms suprasti bus labai
sunku.Priešinsis,tikiu.Tai kodėl nesigirdi jų žodžio?
Smulkus verslas jau neatsigaus,nes pasmaugtas dideliais mokesčiai,o darbo rankos išvažiavo,liko tik seniai,vaikai ,girtuokliai,valdininkai ir vienas kitas dar dir-
bantis,bet susijęs su vietos valdžia ir neveda tvarkingos ir tikslios finansinės
apskaitos.Kitaip neišgyventų.Visi kiti,kas jau seniai suprato ,kad Lietuvoje verslas
sąžiningas neįmanomas,todėl kažką veikia,užsidarę savo gryčiose ir nelenda ten ,kur
gali pasimaišyti po kojomis valdžiai ir baudėjams.

Ilgėliau pagalvojus,       2019-02-24 13:18

idėja ryškėja lyg priimtina. Kadais turėjom ir litą, ir eurą, bet šį naudojamą  be įsivedimo ir ne vidui. Įvedus eurą, naikinti litą pasirodo nebuvę jokio reikalo, nes jis galėjo likti nelyg “vietiniai” visaverčiai pinigai. Regis, ekonomistai nebuvo įžiūrėję ir/ar siūlę tokį variantą. Dalykas rasi atveria naujų galimybių. Kai Juozaitis taps prezidentu, rasis progų dalyką detaliau išžiūrėti, priimti (gal net referendumu) sprendimus. Gi dabar galgi neverta “laužyti ietis” ir niautis tarpusavy.

Reik       2019-02-24 12:20

vis tik kažkokio aiškumo su tai Sąjūdžio rubliais aprašytais “Durnių laive” .

Lietuvoje MMA – 2000 (litų) €        2019-02-24 11:24

Visuomenės kokybė yra tiesiogiai proporcinga pinigų kokybei.
***
Rererendumo būdu, Lietuvoje nustatyti:
1) mažiausią mėnesio algą (MMA) - 2000 (litų) € ir įpareigoti Seimą bei vyriausybę tai įgyvendinti nuo 2021 sausio 1;
2) mažiausią pensiją - 1119 (litų) € nuo 2021 sausio 1.

P.s. Tautos valia turi būti įgyvendinama tikro Seimo, o ne trijų dešimtmečių antikonstitucinio.

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2019-02-24 11:06

(teksto autoriui)
- Greitų receptų mūsų padėtyje nebėra?
- Yra (daugiau nei 1), tik reikia išmintingam pulkui dirbti, o ne pavieniui.

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2019-02-24 11:06

(teksto autoriui)
Tautos iždas - išsigelbėjimas Tautai, puiki mintis, bet kelių išdidžių pasipūtėlių ruošti dokumentų tekstai yra n_e_t_i_n_k_a_m_i.
Tautos iždas - Tautos kūrinys.
*************************************
Lietuvoje - klaiki (dirbtinė) pinigų sausra, esanti daugiau nei 30 (50, 100, ...) metų.
- Ar 3 (4, ...) yra pajėgūs spręsti tokią katastrofišką tikrovę?
- Ne.

 

nei čia bus,nei ką       2019-02-24 11:00

Kaip sakoma- pasvajok,svajoti dar neuždrausta.Reikėjo aiškinimo daug anksčiau:kodėl net nedidelė valstybė Čekija liko su savo valiuta,kodėl Lenkija sėkmingai konkuruoja savo prekėmis turėdama zlotą,o mes - kaip visada- pirmi į maišą.Į visas sąjungas,susitarimus,deklaracijas ir *importinius*įstatymus.Kaip Seime:vaikų reformai pritaria 100 proc.,paskui kai kurie *prasibunda*ir eina ginti vaikų.Yra uždavinių,kurių sprendimai būtų daug svarbesni,nei regioniniai pinigai.

pirmiausia norim normalios savivaldos        2019-02-24 10:06

neturim tikros savivaldos.Tą gerai pailiustruoja savivaldos rinkimų mechanizmas kad ir gretimoj Lenkijoj.Tai didelis stabdis pažangiam AJ siūlymui.

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2019-02-24 9:09

Prieš kelis metus, Japonijoje buvo daugisu nei 600 vietinių (bendruomeninių) pinigų (nuo 21:57)
https://www.youtube.com/watch?v=FmBlwkZwDXw

Dzeikas       2019-02-24 8:49

Juozaitis man patiko aiskia ir raiskia pozicija ir ryztu atsaukti Migracijos deklaracija.
Bet tokie lito-briedai mane itikino, kad patikejau is Ziegzdriu(Pakaune) istaigos pacientui. Jiems budinga ryztinga ir vienareiksme pozicija. Nesvarbu kokiu klausimu.

stasys        2019-02-24 8:41

Nereikia stebėtis tuo pasipriešinimu A.J. Puse tos visuomenės kuriai siekiate atstovauti gyvenimą mato per cinizmo akinius , todėl pademonstruoti cinizmo doze šiai visuomenės daliai yra daug paparasčiau nei imti eksperimentuoti rizikuojant tuo ką šiandiena žmonės turi .Statyti nauja nesugriaunat dabartį Jus tai turėtu labiausiai jaudinti . Vienok yra ir tamstos padarytu klaidu , kurios negalėjo neįšaukti atsakomosios nepasitikėjimo reakcijos . Ekonominis regioninės plėtros projektas priešpastatomas centrui negali neįšaukti politikos o politika geba numarinti bet koki žingsni į priekį ., todėl privalėjote numanyti kad naujas Litas taps priežastimi sustoti apsvarstyti.  Vat ir šiam str. padarėte klaidu susiejęs savo idėja su iliuzijomis kurios nieko bendro neturi toliau skatinant regione gyvenančiu piliečiu ekonominį aktyvumą . Visos tos kalbos apie grįžimą prie Lito negali paskatinti augti idėjos remiančiu gretas . Kartais susimąstau kad filosofas negali būti geru ekonomistu , kai narstai žmogaus vidurius nėra svarbi to žmogaus išorė .. o tai klaida ir gana didelė . Patarimas , tame projekte sumeskite skudurus su tokiu kaip V.Uspacki ..gero verslininko aplinkos matymas jums tikrai padėtu ta idėja įgyvendinti . Lietuvai reikia nauju idėjų vystymuisi o ne senu sentimentu priglostymo .Sakyti tai ka galvojate kol kas yra Tamstos didžiausias pranašumas prieš kitus Pretendentus .

Panasu,       2019-02-24 8:36

kad ir elitui ir komentatoriams sis Juozaicio siulymas yra ,vieniems per sudetingas suprasti jo esme,kitiems, vietiniam elitui, jis nereikalingas.Nes jiems sviecia Briuselio saule.

Dalykas gali būti rimtas       2019-02-24 8:30

Bet reikia išgirsti ne paskalas, o rimtų ekonomistų (keletą vis dėlto turime?) požiūrių rimtą atskleidimą.

Kalamburas       2019-02-24 7:18

Elitui ne litai, apachams ne €.

Darbas       2019-02-24 6:53

Alga 1000 litu.

Nepabegsi       2019-02-24 6:43

Lektuvo bilieto uz litus nenupirksi.

$+$       2019-02-24 5:22

Išeičių tikrai reikia ieškoti, bet ne tokių kliedesių kaip rajoniniai litai.

Austrijoje baltarusiškų ir rusiškų piperosų niekas nerūko. Zielinos markės iš Karaliaučiaus, Wiborovos iš Lenkijos, Zubrovkos iš Gudijos negeria. Nežinau ką veža iš Braliukų, bet veža ir geria. Mažeikių ar Raseinių litų įvedimas būtų kontrabandos įteisinimas.  Bent jau Žemaitijoje nė vienas pipkorius, surūkantis per dieną daugiau nei du pakelius, piperosų parduotuvėje neperka. Kiekviename mieste yra konrbandos didmenininkas ir du, trys mažmenininkai. Muitininkų konfiskuotų, gali įsigyti pas bobutes-giminaites, urmu – net policijos komisariatuose, jei savas.

Valstybėje, kurioje mažiau nei 5 mln žmonių, vietinė valiuta yra prabanga, nebent būtų sukurtas natūrinis ūkis ir viskuo apsirūpintų patys. Kai importas ir eksportas viršija 50%, vietinių pinigų spausdinimas, tampa verslu, didinančiu infliaciją. Konkretus pavyzdys buvo Italijos lyra, kurios spausdinimą kontroliavo koza nosrta.


Rekomenduojame

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.