Prezidento rinkimai 2019, Ugdymo politika

Arvydas Juozaitis. Atviras laiškas Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Monkevičiui

Tiesos.lt redakcija   2019 m. kovo 21 d. 1:59

6     

    

Arvydas Juozaitis. Atviras laiškas Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Monkevičiui

Lietuvos jaunimas, mokytojai ir universitetų profesoriai vis dar tiki, kad švietimas yra visų politinių partijų, mūsų švietimo sektoriaus vadovų prioritetas. Svarbiausias jų darbo, jų egzistencijos reikalas. Juk švietimas – būtina investicija į mūsų valstybės ateitį, mūsų jaunuomenės protingos gyvybės garantija. Gyvenimo namuose, Tėvynėje garantija. Vaikai ir jaunimas yra šalies didžiausias turtas. Lietuvos ateities, vadinasi, ir istorinė prasmė.

Tačiau ką regime?

Aukštojo mokslo reforma pradėta sujungiant tris universitetus (VDU, LEU, ASU) ir praktiškai sunaikinant sukurtą mokytojų rengimo sistemą. Akivaizdu net iš šalies matančiam: sunaikinta infrastruktūra, taip pat ir sporto infrastruktūra, net sveikatinimo reikmėms sukurta struktūra. Faktiškai sustabdytos visos vykdomos svarbiausių sričių studijų programos. O valdymas? Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo struktūros faktiškai nepertvarkė. Švietimo ir aukštojo mokyklos „architektas“ dr. Giedrius Viliūnas laimėjo patogios valstybinės mokslinės kontoros „MOSTA“ direktoriaus pareigas.

Gerbiamas minsitre Algirdai Monkevičiau, visa tai jūs gavote kaip sunkų palikimą. Tai suprantama. Jūs ryžotės ir dabar mes laukiame Jūsų veiksmų.

Subalansuoti pertvarkas ir „perkrauti“ švietimo reformą būtina. Pažadėta darbų pradžia – prieš šv. Kalėdas. Tačiau kada pamatysime pirmuosius rezultatus? Kuo baigsis kalbos apie ministeriją lydinčių satelitinių kontorų (viešųjų įstaigų) reformą? Apie kitų universitetų „optimizavimo“ strategijas, studijų demokratizavimą?

Daugelis įvairių pasaulio universitetų siūlo studentams įgyti plataus išsilavinimo studijų modelį. Toks modelis nereikalauja iš stojančiojo čia ir dabar apsispręsti, kokią programą ir kokią profesiją pasirinkti. Juk jaunimas, ypač dabartinė „Z“ karta auga ne tik Lietuvoje, bet ir kituose kraštuose. Jiems sunku suprasti, ko jie geidžia. Jie save sunkiai identifikuoja kaip asmenybes.

Universitetuose plačiau galėtų būti taikomas „Artes liberales“ modelis, kuris leistų ne tik iš dalies rinktis bendruosius universitetinius dalykus (lietuvių ir kitas kalbas, istoriją, ekonomiką, filosofiją, pedagogiką, logiką, užsienio kalbas, mokslų įvadus), bet ir aktyviai daryti įtaką savo studijų formavimui. Iš dalies šį modelį jau taiko Vytauto Didžiojo universitetas imdamas pavyzdį iš vieno geriausių pasaulyje Harvardo universiteto.

Deja, Švietimo biurokratija gniaužia laisvųjų studijų idėją ir reikalauja iš studento iškart pasirinkti konkrečią studijų programą, kuriai skiriamas tam tikras krepšelių kiekis. Tai patogu tik visų šalių valdininkams, nes jie turi darbo – studijų programas kas ketverius metus būtina iš naujo akredituoti. Studijų akreditavimo aplankas pagal apimtį pralenkia dvi daktaro disertacijas, o akreditacijoje dalyvaujantys vietos ir užsienio ekspertai dirba kaip žodžių ir sąvokų revizoriai, nes niekam nėra svarbus programos tęstinumas, tvarumas, absolventų rezultatai. Svarbūs yra tvarkingai ir teisingai surašyti studijų programos aplankai, tvarkingos jų lentelės ir teisingos prognozės, apskaičiuotas specialistų poreikis.

Baisus biurokratinis malūnas sėkmingai sukasi. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, regis, reikėtų tik vieno: pasitikėti būsimuoju studentu, leisti jam pasirikti studijų sričių grupę. Specializacijai laikas ateis vėliau. Nes dabar jau reikia visai kitų kompetencijų, kuo įvairesnių įgūdžių siekiant įsitvirtinti nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje, kurioje, kaip prognozuojama, jau labai greitai vyraus automatizuotos darbo vietos, dirbtinis intelektas ir kitos pažangios technologijos.

Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo paskelbta ataskaita „The Future of Jobs“ (liet. „Profesijų ateitis“, 2016) galime tikėti, kad netrukus iki 35 proc. įgūdžių, šiuo metu darbo rinkoje pripažįstamų būtinais, pasikeis, prireiks daug kompleksinių problemų sprendimo kompetencijų. Universitetinį išsilavinimą turintis jaunuolis į visuomenę turi atsinešti ne tik siaurus ir gilius profesinius gebėjimus, bet ir savo identitetą įtvirtinančių, vertybinių žinių, socialinių ir kūrybinių industrijų gebėjimų, užsienio kalbų žinių, socialinio verslumo įgūdžių. Dabartinės Vyriausybės programa aukštojo mokslo prieinamumą įvardijo kaip vieną iš svarbiausių jaunosios kartos galimybių. Ar tai reforma? Ne, tai Konstitucijos nuostata. Sveikas protas sako: nei ši nuostata, nei programa nėra laisvos nuo demografinės krizės. Bet šis protas sako ir tai, kad demografinė krizė yra faktiškai išprovokuota, ji auga provokuojama. Nėra politinės valios realiai sumažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo vaikų. Lietuva stumiama į „dviejų su puse miesto“ modelį. Kaimas toliau gyvuoja nykdamas. Net ką tik ŽŪM parengta „Baltoji knyga“, kalbanti apie perspektyvas kaime, nemato reikalo kalbėti apie šeimą, šeimos ūkį – pagrindinį Lietuvos gyvybingumo šaltinį.

Tuo tarpu dvejuose miestuose toliau einama priešinga kryptimi – mechaniškai keliamas praeinamasis balas į aukštąsias mokyklas ir būsimieji studentai, jų tėvai varomi į neviltį. Dabar jie sulaukė mokėjimo kartelės pakėlimo. Pirma, kai kurių studijų krypčių kainos šįmet pakilo iki 23 procentų. (Pernai kainos augo iki 1,5 procento). Tai labai didelis šuolis. Universitetinių studijų norminės kainos – „krepšeliai“ – šįmet pakilo nuo 181 iki 1668 eurų, kolegijose – nuo 194 iki 809 Eur.

Net norint įskaityti neformaliai įgytas kompetencijas, teks pakloti solidžią sumą.

Universitetines kainas nustato patys universitetai, gali atsakyti Švietimo, mokslo ir sporto ministras. Sakoma, kad kartais universitetinės kainos net gerokai viršija normines.

Tačiau šių metų vasario 27-ąją nauju įsakymu Jūs, ministre, patvirtinote gerokai pakilusias studijų kainas. Pakilus norminėms kainoms, kils ir universitetinės. Už mokslą mokantiems studentams teks mokėti daugiau, nei pakilo valstybės nustatyta kaina. Beje, o kokią sumą už studijas turės mokėti šįmet įstoję studentai? Paaiškės gegužės mėnesį?

Pagal vasarį ministro pasirašytą įsakymą, kolegijose brangiausiai už studijas teks mokėti tiems, kas pasirinks muzikos krypčių studijas. Pirmos pakopos nuolatinių studijų kaina metams nuo 2019 m. rudens – 5223 Eur. Pernai studijų kaina buvo 4414, tad šios studijos pabrango net 809 eurais. Brango visos studijos – vienos daugiau, kitos – mažiau.

Aukštojo mokslo reforma žadėjo universitetų optimizavimą pagal Vyriausybės 2018 metų lapkritį patvirtintą universitetų pertvarkos planą. Realizuojamas planas. Kaip? Edukologijos universiteto jau neliko. Prie Vilniaus universiteto tarsi prijungiamas Šiaulių universitetas, nors planas dar nerealizuotas, Vilniaus Gedimino technikos bei Mykolo Romerio universitetai, matyt, taip ir nebus sujungti, jokie jungčių procesai neprasidėjo. Laimė, leista savarankiškai veikti Lietuvos muzikos ir teatro bei Vilniaus dailės akademijoms. Pakako to, kad prie Vytauto Didžiojo universiteto prijungus Lietuvos edukologijos bei Aleksandro Stulginskio universitetus beveik pilnai sunaikintas mokytojų (matyt, ir daugelio žemės ūkio specialybių) ruošimo procesas.

O toliau? Planai sujungti Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų ir Lietuvos sporto universitetus pažeis esančias tradicijas ir įdirbį.

Ir tik pasipriešinus Klaipėdos miesto savivaldybei kol kas Klaipėdos universitetas išlaiko savo savarankiškumą.

Labai gaila. Ko? Ar dėl ko? Ir viena, ir kita.

Kainų studijoms didinimas, universitetų tradicijų naikinimas, profesionalų išblaškymas ir fasadinės reformos.

O juk Lietuvai verktinai reikia proto potencialo brandinimo ir išsaugojimo. Reikia investuoti ne į fasadinius dalykus, o į studijas vykdančius žmones, studijų programų tinklų kūrimą, skatinant gabiausius profesorius ir dėstytojus kurti bendras tarpuniversitetines programas, studentų mobilumą šalies viduje, stiprinant nuotolinių studijų prieigas vidurinės, profesinės mokyklos ir verslo integraciją su aukštuoju mokslu. Tokių pertvarkų MOSTA nesuplanuos, o Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją supančios kontoros neįgalios šių pertvarų įvykdyti.

Tad kaip ir kas vyks? 2018 metų gerovės indeksas šiek tiek pakilo, tačiau vis tiek gerovės indekse esame tik 36 vietoje, o socialinis kapitalas (pasitikėjimas) net 98, tuo tarpu mūsų švietimas – 30 vietoje.

Tuščių auditorijų universitetuose, laboratorijų, mokslo slėniuose, tuščių mokyklų Lietuvoje gausėja. O pasitikėjimo ir bendradarbiavimo tarp universitetų ir kolegijų vis pasigendama. Tebedidinama konkurencija visuose švietimo lygmenyse. Ir vis mažiau kalbame apie tolygias galimybes visiems Lietuvos vaikams, jaunuoliams. Kokias? Gauti kokybišką išsilavinimą ir nemokamai įgyti norimą specialybę tėvynėje.

Dešimtmečiais besitęsiantis investavimas į sienas duoda savo liūdnus vaisius. Gerbiamas ministre, Jūs tai žinote geriausiai.

Ką darysime, jeigu proceso nesustabdysime?

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Na ,\o ką šiuo klausimu gali pasakyti       2019-03-21 21:56

Nausėda? Arba Šimonytė?

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2019-03-21 17:16

Ponas A.Juozaitis yra MELAGIS, antikonstitucininkas. Pagalvokite ponai, jei taps prezidentu, tai prisieks Konstitucijai, prieš kurią jau kovoja ir tebekovos. Ar čia nematote kgbistinio idiotizmo, kuris yra platinamas Lietuvoje?

Skaitykite straipsnį apie tą Juozaitį

ekspertai.eu/dvi-pilietybeskas-cia-isprotejes/

Taip       2019-03-21 17:14

Dar viena,straipsnyje nepaminėta, problema- tai Balstogės universiteto /Lenkijos mastu vidutinioka aukštoji mokykla/ filialo Vilniuje egzistencija.Juk toks užsienietiškas filialas Europos ir net pasaulio mastu neleidžiamas veikti.Tuo tarpu Lietuvoje jam ,nors neatitinka jokių mokslo standartų -ypač mokslo kokybės,savojo mokslinio personalo trūkumas,patalpų stoka-leidžiama veikti.Tad,kodėl pertvarkomi lietuviškieji universitetai,o šiai Lietuvai nebereikalingai aukštajai įstaigai toliau suteikiama licencija tolimesnei veiklai ?

prezidentas       2019-03-21 11:23

A.Juozaitis———tinkamiausias kandidatas į prezidentus.

Eladsa       2019-03-21 11:03

Labai geras, pamokantis gerb. A.Juozaičio straipsnis visiems vadovaujantiems mokslo struktūrai kapitalistams. Norima sukurti Gadynės laikus ir protingi lietuviai nereikalingi, apart visus gabius moksleivius paverčiant vergais, o ponaičiukų ištižėliai sūnūs ir dukros tegul vadovaus vergams. Oi kaip reikalingas Lietuvai Tadas Blinda, tai bent pamokytų visus gobšuolius.

"Artes liberales" -       2019-03-21 9:30

investicija į žmones? Smarkiai abejotina. Harvardo universitetą (ir kitus savus) geriausiu pripažino patys anglosaksai. Gi sekimas pavyzdžiais be pralenkiančių naujybių - epigonizmas. Studijų sistema tobulintina, bet apgalvotai, atsargiai, be griovimų ir chaosų.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Apklausa: kada atsiranda gyvybė?

Verta prisiminti. 2019-ųjų Laisvės premijos nominantas Albinas Kentra: „Kova už laisvę niekada nesibaigia, ji tik keičia formas“

Andrius Švarplys. Europos Sąjunga tapo Eurovizija

Kodėl šmeižiama Lietuva ir jos didvyriai?

Jurga Lago. Susipažinkite – naujoji Europa

Vytautas Sinica. Kas imsis atstovauti žmonėms, besirūpinantiems aplinkos apsauga, tačiau atmetantiems leftistinę globalizmo darbotvarkę?

Valdas Vižinis. 8 pagrindiniai Lietuvos valdžios mitai, sukurti Klonio įvykiams ir brukami visuomenei

Poetas partizanas B. Krivickas: dūžtant gyvenimo formoms jas išlaikė kūryboje

Remigijus Merkevičius apie N. Venckienę: jei būtų vadovaujamasi teisės aktais, ji turėtų būti laisva

Piketo „Mes už teisingumą“ dalyviai LR prokurorams: „Išsklaidykite visuomenės abejones dėl prokurorų darbo skaidrumo ir jų atsakomybės“

Vytautas Radžvilas. Iki fašistinio Sąjūdžio – vienas žingsnis (I)

Audrius Bačiulis. Kieno diriguojami ir koordinuojami išpuoliai prieš G.Nausėdą žiniasklaidoje

Liudvikas Jakimavičius. Ką reiškia žodis „bėglys (-ė)“?

Saulius Linkus. Įdomus tas teisingumas…

Povilas Gylys. Apie mirtiną pavojų Neringai Venckienei

Algimantas Rusteika. Nebijokite

Verta prisiminti, kaip Garliavos antpuolį 2012-ųjų gegužės 17-ąją komentavo Vytautas Landsbergis ir kaip Gintaras Černiauskas

Geroji naujiena: Kad būtume Prisikėlimo vaikai

Nuo bačkos. Saulius Skvernelis: „Paklauskime apie tai, kiek mūsų universitetų mokslinio potencialo rezultatų yra komercializuota mūsų pramonėje…“

Kaip LRT propaguojamą surogaciją traktuoja „pasenę, neatitinkantys šių dienų realijų“ LR įstatymai

Algimantas Rusteika. Pasaka apie ponus ir runkelius

Neringa Venckienė suimta 2 mėnesiams. „Tai absurdas“, – teigia advokatas Marijus Velička

Ramūnas Aušrotas. Apie konferenciją „Teugdo šeimos laimingus vaikus“ ir tėvų teisę patiems nuspręsti, kaip lavinti savo vaikus

Liudvikas Jakimavičius. Lietuviškoji Dreifuso byla

Aurelija Stancikienė. Apie teisingumą dėžutėse

Visi į mitingą prieš LRT vykdomą politiką. Susitinkame šeštadienį 14 val. prie LRT, Konarskio g. 49

Karolis Venckus. Kaip iš 39 Neringai Venckienei inkriminuotų nusikalstamų veiklų JAV teismas paliko 4

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kaip TROJKA Graikiją „gelbėjo“

Ramūnas Aušrotas. Laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ pažeidė įstatymą. Teisininko komentaras

Valdas Vižinis. Siaubūnės Neringos neliko, arba Laiškas Karlui

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.