Institucijų ir pareigūnų korupcija bei savivalė, Keisti teismų sprendimai

Arūnas Marcinkevičius. Baudžiamosios justicijos kryžkelė

Tiesos.lt redakcija   2022 m. balandžio 24 d. 11:01

1     

    

Arūnas Marcinkevičius. Baudžiamosios justicijos kryžkelė

propatria.lt

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. nustato pernelyg abstrakčius įrodymais laikytinų duomenų suradimo, gavimo, fiksavimo, jų patikros būdų bei priemonių panaudojimo teisėtumo reikalavimus.

Šiuo metu galiojant LR BPK 20 str. 5 d. redakcija nustato, kad “teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu”. Tačiau tokio įstatymo, apibrėžiančio įrodymų arba, kitaip tariant, faktinę įrodomąją reikšmę turinčių duomenų ir jų šaltinių patikimumo vertinimo kriterijus, procedūras ir taisykles iki šiol nėra.

Aukščiau cituojamoji minėtos normos formuluotė nenustato įrodymais laikytinų duomenų ir jų šaltinių patikimumo, o tai reiškia nenustato duomenų pagrįstumo, atsakingo patikrinimo bei vertinimo bendrosios procesinės prievolės visiems kitiems baudžiamojo proceso subjektams: kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo, prokuratūros institucijoms ir jų pareigūnams. O be to, kas ypač pabrėžtina, nepateikia ir nekelia pagrįstumo bei patikimumo vertinimui būtinų, privalomai tikslių loginio vertinimo kriterijų ir jų taikymo prievolės reikalavimų.

Derėtų pagaliau pripažinti, kad eksperimentinių reformų dėka dabartinė LR BPK 20 str. 5 d. normos redakcija, privalanti tiksliai ir konkrečiai reglamentuoti įrodymų pagrįstumo, pakankamumo, patikimumo ir priimamų procesinių sprendimų faktinius bei teisinius pagrindus yra neleistinai abstrakčia ir bereikšme.

Ar nėra gėda, kad 33-siais Valstybės ir Visuomenės vystymosi raidos metais tyrėjams, prokurorams ir teisėjams iki šiol nėra nustatyta besąlyginė prievolė formuoti savo vidinį įsitikinimą išskirtinai loginių taisyklių, konkrečių duomenų ir jų šaltinių patikimumo vertinimo kriterijų pagrindais, kuriais jie privalėtų vadovautis bei pagrįsti savo procesinius sprendimus?

Pažymėtina, kad griežtas įrodomosios informacijos šaltinių ir duomenų patikimumo vertinimo kriterijų taikymas yra besąlygiškai, privalomai būtinas kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo organizavimo bei vykdymo, o ypač kardomųjų priemonių skyrimo, kaltinamųjų aktų bei nuosprendžių surašymo stadijose.

Kriminalinės žvalgybos pareigūno, tyrėjo, prokuroro, teisėjo ,,vidinis įsitikinimas” privalo būti formuojamas laikantis itin griežtos logikos, remiantis informacijos duomenų faktinio tikslumo ir jų šaltinių atitikimo vertinamiesiems patikimumo kriterijams analizės rezultatų pagrindais taip, kad bet kuris kitas, išoriniam ir vidiniam emocijų poveikiams atsparus, nešališkas asmuo neturėtų jokio pagrindo padaryti kitokią išvadą.

Tačiau dabartinė padėtis suteikia pagrindus ir sudaro sąlygas nebaudžiamai nepaisyti elementarios silogizmo logikos, nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų politiniuose ir teisiniuose procesuose bei leidžia nevaržomai bujoti demokratinėje - teisinėje valstybėje netoleruotinoms subjektyvioms paskatoms, asmeniniams interesams ir net kaprizams, bei abejotino patikimumo šaltinių pateiktų, nepakankamai tikslių duomenų pagrindu, be jokios atsakomybės lemti ir laužyti žmonių likimus.

Visuomenę užplūdusių emocingų politinių reakcijų į 2022 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį banga rodo baudžiamosios justicijos kryžkelę, kurioje būtina pasirinkti: kas, kokiais pagrindais ir kaip vykdys teisingumą Lietuvoje?

Autorius yra advokatas, advokatų kontoros „Balticus Advocatus“ seniūnas

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

DEEP STATE       2022-04-24 16:30

Gerb. Arūnas delikačiai klausia: “Ar nėra gėda, kad…”. Tai kad ne, nėra gėda. Manau. greičiau priešingai, slaptas pergalingas pasididžiavimas - ot pasidarėme taip kaip MUMS reikėjo, ot ir yra įstatymai tokie, kokių MUMS reikia, ir MES laimėjome, o jūs ir toliau verkšlenkite apie kažkokį teisingumą, sąžiningumą, proporcingumą... ir ką jūs MUMS padarysite?! Nes MES puikiai žinojome ką darome. Ir Baudžiamasis kodeksas suriktavotas būtent taip, kaip reikėjo MUMS. MES laimėjome.

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Du šimtai devintoji (rugsėjo 20 diena)

Ramūnas Aušrotas ir Rengimo šeimai asociacija. Niekam, net įstatymo teikėjams, nėra aišku, kokias teises įgis, partnerystę sudarę asmenys

Karas Ukrainoje. Fronto linijos pokyčiai 2022 metų vasaris-rugsėjis

COVID-19 finansų tyrimas: influencerių palankumas valdžiai ne už dyką?

Karas Ukrainoje. Du šimtai aštuntoji (rugsėjo 19 diena)

Vengrija nebegali būti laikoma visiškai demokratiška šalimi, tvirtina ES įstatymų leidėjai paskutiniame išpuolyje prieš Orbano vyriausybę

Linas Karpavičius. Oi neteisus jūs Arestovičiau, neteisus…

Karas Ukrainoje. Du šimtai septintoji (rugsėjo 18 diena)

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Sunkus pasirinkimas – XXV eilinis sekmadienis

Ramūnas Aušrotas. Pamatėme, kad problema ne tokia jau išsigalvota

Karas Ukrainoje. Du šimtai šeštoji (rugsėjo 17 diena)

Dominykas Vanhara. Maksimaliai užkardyta galimybė vietos politikams dalyvauti savivaldos rinkimuose ne per partijas

Demografinio sprogimo mitas

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Karas Ukrainoje. Du šimtai penktoji (rugsėjo 16 diena)

Briuselis nori 70% sumažinti ES vykdomą Vengrijos finansavimą

Ramūnas Aušrotas. Vienos lyties asmenų sąjungos kaip būdas paneigti šeimos instituto prigimtinį pobūdį

Vengrų politikai: Europos Parlamentas atvirai šantažuoja mūsų šalį

Elektros krizė arba kaip sutaupyti 3 milijardus eurų. Šarūnas Andriukaitis-Sutkus

Karas Ukrainoje. Du šimtai ketvirtoji (rugsėjo 15 diena)

Andrius Gudaitis. Vartotojų interesų gynimo imitavimas

Lenkija planuoja statyti šešis branduolinius reaktorius

Vygantas Malinauskas. Ar vienalytės santuokos yra žmogaus teisė?

Vidmantas Janulevičius. Verslas stoja dėl elektros kainų

Karas Ukrainoje. Du šimtai trečioji (rugsėjo 14 diena)

Švedijos vidurio dešinysis sparnas pirmauja įtemptuose ir intriguojančiuose rinkimuose

Vytautas Sinica. Elektros krizė: vartotojai paskutinėje vietoje

„Už balos“. Karalienė-Trumpas-JAV ekonomika

Edvardas Čiuldė. Nutylėjimo subkultūros Lietuvoje ypatumai

Energetinės krizės akivaizdoje estai atnaujina naftingojo skalūno gavybą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.