Demokratija ir valdymas

Artėja būsena, kai nebebus to, kas mus vienytų

Tiesos.lt siūlo   2021 m. spalio 18 d. 10:20

5     

    

Artėja būsena, kai nebebus to, kas mus vienytų

Danutė Šepetytė | respublika.lt

Kaskart, kai valdžios viršūnės pareiškia, kad „valstybė - tai mes”, net nepabandžius įsiklausyti į Tautos balsą, kai Konstitucinis Teismas patvirtina, kad Konstitucija yra tokia, kaip ją išaiškina Konstitucinis Teismas, visuomenė vis labiau priešinama, skaldoma, - ji vis labiau aižėja. Teisininkas, VDU dėstytojas dr. Vygantas Malinauskas sako: jeigu valdžia iš tikrųjų nenori sugriauti visuomenės, ji turi paisyti jos nuomonės.

Vis daugiau yra manančių, kad Lietuvoje apskritai neveikia Konstitucija. Paskutinįsyk tai tvirtinant girdėjau iš VU docento dr. Vaidoto Vaičaičio lūpų. Ką manote jūs?

Negalima teigti, kad Konstitucija visai neveikia. Tačiau pastaruoju metu kai kurios mūsų Konstitucijos nuostatos iš tiesų yra ignoruojamos. Kolega V.Vaičaitis yra atkreipęs dėmesį, kad pandemijos kontekste žmonių teises varžančius sprendimus dažnai priima Vyriausybė, nors pagal Konstituciją žmogaus teisių apribojimai gali būti nustatomi įstatymu ir tiktai su sąlyga, kad yra proporcingi. Tai, kad žmogaus teisių ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu ir neperžengiant proporcingumo reikalavimų, yra vienas iš pamatinių teisinės valstybės principų, kurio nepaisydama pati valstybė nustoja būti teisine. Deja, pastaruoju metu šis principas dažnai „pamirštamas”.

Lietuvoje šiuo metu yra daug sprendimų, priimtų ne įstatymų leidžiamosios valdžios lygmeniu, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai varžo žmogaus teises. Tai rimta konstitucinė problema, kelianti pavojų visuomenės stabilumui ir piliečių pasitikėjimui teisine valstybe.

Jūs teigiate, kad pandemija Lietuvoje yra valdoma ideologiniu principu. Gal galėtumėte pakomentuoti plačiau?

Ideologiją galima apibūdinti kaip vadovavimąsi išankstiniais atsakymais, kaip turi būti išspręsta kokia nors problema. Vadovavimasis ideologija nebūtinai ir ne visuomet yra problema. Pavyzdžiui, partija dalyvauja rinkimuose su tam tikromis išankstinėmis nuostatomis, kaip turi būti sprendžiamos tam tikros socialinės, ekonominės, teisinės ir pan. problemos. Tačiau visai kita situacija, kai, ištikus pandemijai, vadovaujamasi išankstiniais atsakymais bei išankstinėmis nuostatomis ir ignoruojami visi kiti su šiomis nuostatomis nederantys duomenys. Toks ideologinis požiūris į situaciją tik apsunkina jos valdymą. Manau, tai yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvai sunkiai sekasi dorotis su pandemija.

Šiandien Lietuvoje, neminint gėdingo žmonių rūšiavimo, ribojama teisė į mokslą, darbą, net į sveikatos apsaugą... Mums tvirtinama, kad priemonės yra laikinos, tačiau liaudies išmintis byloja, kad atimtos laisvės savo valia niekas nelinkęs atiduoti…

Taip, dėl Vyriausybės sprendimų atsirado ir jūsų paminėtos ir daugybė kitų sričių, kur piliečiai negali naudotis savo teisėmis visa apimtimi. Nerimą keliantis faktas yra ir tas, kad diduma institucijų, kurių misija saugoti tiek konstitucines, tiek apskritai žmogaus teises, yra nuščiuvusios ir, maža to, kai kurie jų atstovai netgi bando aiškinti, kad šiuo atžvilgiu viskas yra gerai, nors akivaizdu, kad ne.

Užtat garsiai virkaujama dėl pabėgėlių teisių. O gal jie ne be reikalo „kelia bangas”, juk Žmogaus teisių deklaracijoje parašyta: niekas negali būti vergijoje, niekas negali būti sulaikytas?

Problema ta, kad šiuo atveju susiduriame su selektyviu požiūriu. Labai dažnai, kalbant apie žmogaus teises ne tik migracijos, bet ir kitokiose srityse, pavyzdžiui, teisės į šeimos statusą srityje, ignoruojamas skirtumas tarp interesų ir žmogaus teisių. Tai, kad žmogus turi kažkokį svarbų interesą, nereiškia, kad tas jo interesas suteikia arba sukuria jam žmogaus teisę. Sakykim, nepagydoma liga sergantis žmogus gali turėti didelį interesą gauti donoro organą, tačiau šis jo interesas dėl to netampa žmogaus teise, kurią turi užtikrinti valstybė ar kiti piliečiai.

Lygiai taip pat du vyrai gali turėti labai didelį interesą sudaryti santuoką ir gyventi kaip šeima, bet tai savaime nereiškia, kad jie turi tokią teisę. Šiandien dažnai tenka girdėti, kad atsisakymas įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas ar partnerystes pažeidžia tų asmenų teises. Tačiau ir Konstitucinis Teismas 2019 m. nutarime nurodė, kad valstybė tokios pareigos neturi. Žmogaus teisės visuomet sukuria valstybei pareigas. Jei nėra pareigos, nėra ir teisės. Valstybė negali pažeisti teisių, kurių nėra. Lygiai tas pats sakytina ir pabėgėlių atžvilgiu. Tarptautinės teisės dokumentuose yra įtvirtintos asmens teisės prašyti prieglobsčio ir įgyti pabėgėlio statusą, bet nėra teisės atvykti ir apsigyventi šalyje vien todėl, kad jis turi didelį interesą toje šalyje apsigyventi. Tai pat nėra teisės eiti į kitą valstybę nelegaliai, kirsti sieną bet kur. Deja, kaip minėjau, dažnai individo interesas bandomas prilyginti jo teisėms.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Prašalietis       2021-10-19 8:51

Danutė Šepetytė-” Kaskart, kai valdžios viršūnės pareiškia, kad „valstybė - tai mes”, net nepabandžius įsiklausyti į Tautos balsą...”
Praėjo jau 30 metų, bet “teisybės ir tiesos ieškotojų” naivumas ir atmintis išliko, kos buvo “šaunios” Gorbačiovinės perestroijkos pabaigoje. Šiems beviltiškiems ar ribotos atminties naivuoliams belieka priminti, kad šiandienio lansberginio durnių laivo kūrimo ištakose gorbačiovinių laikų “tautiniai” liumpenai ir idiotai kilojo rankas ir kojas visokiuose “keliuose” ir ant kiekvieno kampo šaukė “Lansbergis-Lietuva, Lietuva-Lansbergis”... Taip kad “valstybė-tai mes” profesionalių komunistų ir KGB sąjūdiečių, jų palikuonių valdžia ne pareiškia, o tai jau yra lansberginiame durnių laive seniai įgyvendinusi. Todėl nesvarbu kas parašyta lietuviškai Konstitucijoje, ką laisvai supranta skaityti ir rašyti lietuviškai mokantis žmogus, bet lietuviškas parašymas “reiškia tai” ką reikiamu momentu pagal poreikį “paaiškina” valdžios paskirti “švento rašto aiškintojai”, kurie pamato eiliniam žmogui nematomas “aiškinamo rašto dvasias”... Taip kad ką “mano” kas parašyta KOnstitucijoje, kokios yra kieno “teisės…” tiesos ir teisybės ieškantys runkeliai, kurdupeliai, šunauja, vatnykai, antivakseriai…., lansberginiame durnių laive nieko nereiškia…

Dzeikas       2021-10-19 5:46

Zodzio laisvei:
Tai tu zmogeli apsispresk, ko tu nori? Ar saugumo, ar laisves.
Nori saugumo? Tai valdzia ir rupinasi, kad gyventum saugiai. Suvakcinuos visus kaip skotina, nudus keli dochliakai (kurie ir be vakcinos nudus), o like bus saugus.
Dar triuksmadariams ir burnotojams tipo taves reikia durimis kiausus privert, kad ne balamutytu.
Ir bus saugu ir ramu.
Teise i sauguma valdzia ir be taves uztikrina visomis isgalemis.

Išvada       2021-10-19 4:06

partnerystės įstatymui - NE!!!

Ne taip, gerb. D. Šepetyte ir V. Malinauskai,       2021-10-18 14:13

bet transkontinentinis kapitalas prieš spręsdamas savo kruvinus nesutarimus pirmiausiai pašalina nuo kelio bendrą kliūtį - pačią žmoniją, kuriai visas pasaulis jau paverčiamas sparčiai kuriamu orveliniu konclageriu:
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/aleksandras-zarskus.-kalbos-magija-ir-tikroves-kurimas.-naujakalbe1

Žodžio laisvė...       2021-10-18 13:04

Žmogaus teisė yra gyventi saugiai saugioje aplinkoje,nebijoti,kad bus per prievarta
suleista injekcija nežinomo,iki galo neištirto preparato.Teisė į darbą ir uždirbtą deramą atlyginimą,kad žmogus galėtu išlaikyti save ir savo šeimą.Gauti savalaikę , gerą medicininę ir kvalifikuotą pagalbą.Turėti ligoninę netoli savo gyvenamosios vietos,o gimdyti neteks automobilyje vežant gimdyvę net iki Vilniaus (~ 85 km ).
O dabar klausimukas visiems:kas ir kada paims Dulkį už sprando ir iššveis iš Sveikatos Ministro krėslo?Kiek jis Lietuvoje dar spės panaikinti rajoninių ligoninių???

Rekomenduojame

Ar šie žmonės negeba sugalvoti jokio naujo argumento?

Dominykas Vanhara. Labai geras pavyzdys, kaip žiniasklaida atlieka ne informavimo, bet nuomonės formavimo funkciją

Vladimiras Laučius. Kaip „idealistai“ atitrūko nuo idėjų, o „realistai“ – nuo realybės

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimtoji (rugpjūčio 2 diena)

Atsinaujinantys šaltiniai, o ne karas Ukrainoje yra pagrindinė Europos energetinės krizės priežastis

Vytautas Radžvilas: Gyvename naujoje geopolitinėje realybėje, todėl Tarpjūrio aljansas – neišvengiama būtinybė

Su Kremliumi siejamas nacių medžiotojas Zuroffas užsipuolė Lietuvą ir kitas šalis dėl „istorijos klastojimo“

Vladimiras Laučius. Rusijos despotijos šaknys

Lenkija turės galingiausias sausumos pajėgas Europoje, karinėms išlaidoms – net 5 proc. nuo BVP

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt devintoji (rugpjūčio 1 diena)

DeSantis įveda naujas taisykles, nukreiptas prieš socialinių kreditų standartus „nubudusiųjų“ korporacijose

Vytautas Radžvilas. „Rusija vis dar buvo suvokiama kaip gerovės šaltinis“ (II)

Eimantas Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija (apie Z. Šličytės puolimą). III dalis

Vytautas Sinica. Vilnius be šeimininko

Vytautas Rubavičius. Ukraina: Didysis Tėvynės karas

Kastytis Braziulis. Visi šie išdavikai yra teisiami

Vytautas Sinica. Rusijos elgesys nuo skerdynių Bučoje nė kiek nepasikeitė, o Vakarai ir mes gerokai atbukome

Priešinkimės vaikų eutanazijai Nyderlanduose, prašo „CitizenGO“

Kastytis Braziulis. Vokietijos „parama“

Vytautas Sinica. Nacionalinis susivienijimas iškėlė programinį tikslą panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt aštuntoji (liepos 31 diena)

Europos Komisija padavė Vengriją į teismą

Ramūnas Aušrotas. Demografinis žmonijos kolapsas

Vytautas Sinica. Valstybės kontrolė apie miškų reikalus

STT kirčiai Vilniaus savivaldybei

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt šeštoji (liepos 29 diena)

Pasaulio ekonomikos forumas kviečia panaikinti privačią transporto priemonių nuosavybę

Vytautas Sinica. Tėvai auklėjami, kaip dorotis su vaiko transseksualumu

Kastytis Braziulis. Senajai Europai, o ir mums reikia atgailauti, patiems pasitraukti arba išsivalyti nuo kolaborantų taip, kaip daro Ukraina

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt penktoji (liepos 28 diena)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.