Kultūros, kalbos, istorijos politika

Arnoldas Aleksandravičius. Šimtmečio sulaukusi trispalvė pusiau nuleista

Tiesos.lt redakcija   2018 m. balandžio 23 d. 21:38

9     

    

Arnoldas Aleksandravičius. Šimtmečio sulaukusi trispalvė pusiau nuleista

Lygiai prieš šimtą metų, 1918 m. balandžio 25 d., Lietuvos Taryba, 1917 m. Lietuvių konferencijos Vilniuje įpareigota,  patvirtino atkurtos, visus ankstesnius valstybinius ryšius su kitomis tautomis nutraukusios Lietuvos vėliavą – geltoną, žalią ir raudoną. Ji atlaikė istorijos audras ir gaisrus, tačiau „valstiečių“ Seimas be tautos referendumo   nutarė, kad nuo šių  jubiliejinių metų balandžio 30-osios trispalvė  pagrindinio valstybės simbolio funkcijomis turės dalytis su raudona istorine herbine vėliava, apie kurią net neužsimena pagrindinis šalies įstatymas.

Simbolizuoja dvasines vertybes

„Trispalvė, kurią įteisino net keturios Lietuvos Konstitucijos, tiesiog gujama iš viešojo gyvenimo. Didesnio teisinio nihilizmo neįsivaizduoju.  Trys juostos – geltona, žalia,  raudona – simbolizuoja mūsų tautos dvasines vertybes. Tautinės vėliavos atspalviai per daugelį metų, ypač tais laikais, kai už trispalvę  buvo sodinama į kalėjimus, tremiama į Sibirą, žmonių sąmonėje įgijo gilią prasmę.  Dėl šių  mistinių galių trispalvė  visuomet traukia dėmesį, žadina jausmus.  Ne tik patriotinius. Kai ką ji erzina ir siutina.

Aiškinama vienaip, kitaip, kodėl reikia raudonos istorinės vėliavos, bet priežastis gali būti labai paprasta , banali – ta vėliava ištraukta į viešumą ir įteisinta 2004 m., kai šalies Vyriausybei vadovavo Algirdas Brazauskas, kuris, kaip žinoma,  pirmąjį Sąjūdžio veiklos mėnesį, 1988 m. birželio 24 d.,  būdamas LSSR kompartijos centro komiteto pramonės ir energetikos sekretorius, Vilniaus Katedros aikštėje per sovietų Lietuvos delegatų palydas į SSRS kompartijos XIX konferenciją Maskvoje atsisakinėjo lipti į tribūną, kol virš jos kabo trispalvė“,  – tvirtino Lietuvos   Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius.

Vyčio beveik nematyti

Pasak įvairių ideologijų simboliais besidominčio L. Kerosieriaus, nuo   ,,Raudonųjų vėliavų sukilimo“ Persijos Gorgano mieste 778 – 779 m. purpurinė spalva tapo kruvino revoliucinio teroro simboliu.  Raudonas vėliavas ant laivų stiebų kėlė Karibų jūros piratai, jomis mosikavo maištaujantys valstiečiai Vokietijoje 1524 –1525 metais. XX a. pradžioje kraujo spalvą pamėgo Rusijos bolševikai, net į Lietuvos žemę 1918 –1919 m. bandė įsmeigti raudoną vėliavą.

„Todėl Lietuvos Taryba ir nesutiko 1918 m.  virš mūsų atkurtos valstybės išskleisti raudono audeklo. Nors ir su Vyčiu. Pasižiūrėkite, kaip šiais laikais jaunimas laksto su istorinėmis herbinėmis vėliavomis aplink Lietuvos Prezidentūrą Vilniaus S. Daukanto aikštėje. Nuo akis rėžiančios raudonos spalvos pavargę praeivių  (ir sostinės, valstybės svečių) vyzdžiai balto žirgo su mėlynais pakinktais ir blyškaus raitelio beveik nepamato.  Vien agresyvus raudonumas.  Tarsi 1989 m. socialistinio persitvarkymo judėjimo „Jedinstvo-Jedność“ mitinguose. Mūsų šviesuoliai Lietuvos vėliavos išvaizdą plačiai ėmė  aptarinėti nuo 1905 m. gruodžio mėnesio,  Vilniaus didžiojo Seimo laikų. 1917 m. rugsėjį Vilniaus konferencija nurodė Lietuvos Tarybai iš žinomų visuomenės veikėjų sudaryti tautinės vėliavos komisiją.  1918 m. balandžio 19 d. komisija (daktaras Jonas Basanavičius, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius ir archeologas, heraldikos žinovas Tadas Daugirdas)  parašė protokolą, kad Lietuvos vėliava turi būti trispalvė, susidedanti iš raudonos spalvos apačioje, žalios viduryje ir geltonos viršuje. 1918 m. balandžio 25 d. laikinojoje Lietuvos Tarybos būstinėje, Vilniaus Jurgio (dabar – Gedimino)  prospekto 11-ajame name, Taryba vieningai pritarė komisijos protokolui“, – trispalvės istoriją priminė L. Kerosierius.

Stambaus kapitalo puošmena

Anot L. Kerosieriaus, nei jis, nei kiti sąjūdininkai anaiptol nepriešiški istorinei vėliavai.

„Bet dabartinė  kol kas dar galiojanti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo redakcija aiškiai nurodo, kad herbinė vėliava nuolat gali plevėsuoti trijose Lietuvos istorinėse vietose, o kai kuriomis šventinėmis dienomis – ant Signatarų namų balkono, prie Seimo, Prezidentūros, Konstitucinio teismo rūmų, Vyriausybės kanceliarijos ir Krašto apsaugos ministerijos. Tačiau buvęs krašto apsaugos ministras   Juozas Olekas tiek įsismagino, kad leido kabinti herbinę vėliavą net ant karo laivų. Pažiūrėkite, kaip atrodo mūsų kariniai daliniai. Prie jų vartų – koks nors nebevažiuojantis paminklinis šarvuotis ir raudona vėliava su Vyčiu. Deja, ji jau tapo stambaus kapitalo simboliu. Užmiesčiuose prie kuklių namelių kabo trispalvės, o šalia turtuolių pilaičių – milžiniškos, net kelis kartus nustatytus standartinius matmenis pranokstančios raudonos herbinės vėliavos“, –ironizavo Vilniaus sąjūdininkų vadovas.

Visada atsiduria kairėje

Visuomeninės organizacijos ragina deramai paminėti valstybės vėliavos šimtmetį.
„Dabar per įvairias iškilmes dažnai keliamos ne tik mūsų trispalvės, bet ir kitų šalių, Europos Sąjungos, NATO vėliavos.  Mūsų vėliava kažkodėl atsiduria kairėje. Kai Lietuva 2013 m. antrąjį pusmetį pirmininkavo ES Tarybai, trispalvė buvo kampinė iš 28 vėliavų prie Seimo rūmų. Neva taip reikia pagal kariuomenės rikiuotės taisyklę. Per šventes trispalvė turi būti vidurinė, jeigu keliamos daugiau nei dvi vėliavos. Juk svarbiausias kiekvienos bažnyčios altorius – centrinis, o per įvairius renginius, konferencijas Prezidentė Dalia Grybauskaitė sėdi pačioje garbingiausioje salės vietoje“, – tvirtino Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas L. Kerosierius.

Toli nuo idealo

Raudonos vėliavos su 1991 m. parlamentarų  modifikuotu Vyčiu „istoriškumas“ nesiekia nė  14 metų – Seimas ją patvirtino tik 2004 m. liepos 8 d.  pagal mėgusio fantazuoti, Lietuvai ir lietuviams niekada didelės meilės nejautusio XV a. lenkų metraštininko Jano Dlugošo veikalus. Daugelis Europos valstybių kadaise turėjo kitokias vėliavas, dabar pasitvirtinusios demokratiškas trispalves. Sunku įsivaizduoti, kad Prancūzijoje kas nors siūlytų sugrąžinti gražią monarchinę baltą vėliavą su auksinėmis lelijomis.

„Kažkada siūliau prisiminti istorinę herbinę vėliavą, ją įteisinti. Bet dabar tais dalykais nesidomiu. Nepatinka, kad taip smarkiai išplėsta šios vėliavos paskirtis.  Valstybei nereikia dviejų vėliavų. Trispalvė turi nemažai trūkumų. Bet pasižiūrėkite, ar Estijos, Latvijos, Vokietijos vėliavos heraldiškai nepriekaištingos? Toli gražu ne. Jeigu mūsų trispalvės kūrėjai jos nepakeitė, gal dabartinei politikų, menininkų kartai tuo labiau nereikėtų  net svarstyti apie „gražesnę“ vėliavą“,  –  sakė istorikas, buvęs Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas dr. Edmundas Antanas Rimša.

Smarkiai pajaunino Lietuvą

Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkui profesoriui Arūnui Gumuliauskui neatrodo, kad parlamentarai sausio 12 d.  susiaurino trispalvės reikšmę.

„Parlamentas tiesiog priminė, kad Lietuvos istorija prasidėjo ne XX amžiuje. Šiemet prekybos tinklai verste užversti suvenyrais, vėliavėlėmis ir atvirukais su užrašais, grafiniais ženklais „Lietuvai – 100 metų!“.  Net jaunimo labai pamėgta socialinių  tinklų paskyra „Sveikiname gimtadienio proga, Lietuva! “ sukurta. Bet 2009 m. juk šventėme Lietuvos pavadinimo pirmojo paminėjimo tūkstantmetį, o mūsų krašto istorija dar senesnė.  Seimas tik įteisino tai, prie ko jau pripratome – istorinė  valstybės vėliava nebe pirmus metus plevėsuoja prie valstybės, savivaldybių pastatų, Lietuvos ambasadų užsienyje. Argi galima smerkti žmones, jeigu jie valstybės švenčių dienomis pasikabintų abi vėliavas, nors neprivalo to daryti.  Neigti herbinės vėliavos istoriškumą būtų visiškas nesusipratimas – niekada Vytis nebuvo pavaizduotas ant trispalvės“,  – dėstė  Seimo narys prof. A. Gumuliauskas.
Tai ne visai tiesa. 1918 m. balandžio 19 d. Lietuvos Tarybos tautinės vėliavos komisijos protokolas skelbė, kad vėliavos viršutiniame kampe, prie koto arba jos viduryje, privalo būti valstybės herbas Vytis.

Klaidinančios dainos?

Pastaraisiais metais smarkiai sumažėjus Lietuvos gyventojų, šmaikštuoliai tvirtina, kad pramogų verslo žvaigždės Marijono Mikutavičiaus daina „Trys milijonai“ klaidina klausytojus.  Raudonai vėliavai su Vyčiu nepaliaujamai stumiant trispalvę į šešėlį, gal jau atgyveno ir garsioji kompozitoriaus Kęstučio Vasiliausko daina   „Brangiausios spalvos“, kuri buvo tapusi net Lietuvos kariuomenės karaliaus Mindaugo husarų bataliono himnu. Juk kariai ir civiliai patriotai dainuodavo: „ O širdyje lietuvio brangiausios spalvos trys. Geltona spalva– tai saulė, žalia – tai laukų spalva, raudona –tai mūsų kraujas, kartu jos– tai Lietuva. (...) Ne kartą bandė priešai spalvas šias sunaikint. O jos ryškiau tik švietė. Ne bokštuos, bet širdy. Ir jas dabar pakeisti jau niekam nevalia. Jos reiškia mūsų laisvę. Jos –mūsų vėliava.“

Svarbiausia spalva – viršuje

Liudvikas Ragauskis
Advokatas, Lietuvos teisininkų draugijos Vilniaus skyriaus narys

Teisės, Konstitucijos specialistams svarbiausia, kad oficiali valstybės, tautinė vėliava būtų tvarkingai keliama. Įstatymai nedraudžia kelti ir kitų vėliavų – istorinės, tarptautinių organizacijų, kurioms priklauso Lietuva, mūsų šalies apskričių, miestų, seniūnijų. Žinoma,  negalima viešai demonstruoti raudonų bolševikų  Rusijos ir nacionalsocialistų Vokietijos vėliavų, nes toks poelgis menkintų  sovietų okupacijos ar holokausto nusikaltimus,  įžūliai paneigtų SSRS ar nacionalsocialistinės Vokietijos piktadarybes Lietuvos Respublikai ir jos gyventojams.

Ir tarpukariu buvo ne vienas siūlymas tobulinti valstybės vėliavą. Dailininkas peizažistas, portretistas A. Žmuidzinavičius įkvėpimo vėliavai kurti sėmėsi iš tautinių drabužių, juostų, nelabai rūpindamasis, ar nenusižengia heraldikos dėsniams. Kitas dailininkas, scenografas Mstislavas Dobužinskis siūlė žalią trispalvės juostą pakeisti balta ir kitaip išdėstyti spalvas.

Paprastai į valstybės vėliavą perkeliamos herbo spalvos. Svarbiausia būna viršuje. Pasižvalgius po kaimynines šalis labiausiai heraldiniu požiūriu vykusi atrodo 1918 m. Baltarusijos Liaudies Respublikos balta, raudona, balta vėliava.

Nežinau, kaip atrodytų Vytis ant trispalvės.  Iš buvusių Europos kolonijų susikūrusios Afrikos valstybės savo vėliavas siuvo neklausydamos heraldikos specialistų. Afrikiečiams svarbiausia buvo vėliavų grožis, spalvingumas.

Be abejo, prancūzams karališkos lelijos baltame fone taip labai nerūpi, kaip mūsų visuomenei Vytis raudoname lauke.  Monarchizmas Prancūzijoje nepopuliarus. Dabartinis Prancūzijos raidos laikotarpis vadinamas Penktąja respublika. O Lietuva pasiekė dar tik Antrosios Respublikos stadiją. Na, galbūt Trečiosios, jeigu pridėtume ir bendrą  Lenkijos–Lietuvos valstybę, gyvavusią 1569 – 1795 metais.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

E. Rimša (Apie ką byloja senieji antspaudai ) II       2018-04-26 20:04
Edmunas Rimša (Apie ką byloja senieji antspaudai )       2018-04-26 20:02
Violeta Rutkauskienė Mūsų trispalvė II       2018-04-26 19:57
Violeta Rutkauskienė Mūsų trispalvė: šis tas ir ka       2018-04-26 19:45
Ignas       2018-04-24 12:32

Visiškai suprantama, kad daliai visuomenės (buvusiems komunistams, liberaliam kosmopolitiniam jaunimui, Lietuvos „lenkams“) Trispalvė kelia alergiją, todėl ją labai norėtų pakeisti į kitokią vėliavą (pavyzdžiui, kad ir į herbinę).

VILNIETIS       2018-04-24 9:29

AŠ UŽ VYTĮ. VYTIS SU TRISPALVE TURI APSIKEISTI VIETOMIS- IR PAGRINDNE TURI TAPTI VYTIS O TRISPALVĖ GALI BŪTI VADINAMA LAISVĖS KOVŲ VĖLIAVA IR KELIAMA PER ŠVENTES AR BET KADA KAI KAS NORI.
O VYTIS NEBUVO 1918 ĮTEISINTAS NES JĄ BUVO SUNKU PASIŪTI- TAI TIK TOKIOS PRIEŽASTYS LĖMĖ TRISPALVĖS ATSIRADIMĄ.

Baukšta       2018-04-24 1:26

Visų pirma pavaizduotas herbas nėra Vytis, nieko nesiveja, bet pasibadęs žirgas, uodega pakelta. Tikrovę atitinka tarpukario Zikaro LT monetose yra Vytis, matosi dinamika.Šiuolaikikio nemošos sukurta baikšties pavidalo.

Tam, kur reikėtų       2018-04-24 0:39

padėti jau per vėlu. Važiuok kur nors iš čia. Gadini genofondą.

Reiketu       2018-04-24 0:10

visiems pagalvoti , gal is tikruju keisti veliava. Tos trys spalvos Vakaru valstybiu gyvenime, tikrai nera gal geriausios. Tai daugumos Afrikos , Azijos saliu spalvos. Pvz. Birma turi lygiai tokias pat spalvas ir ju isdestyma , kaip Lietuvos veliava , tik centre dar balta zvaigzde. Ta raudona veliava purpurine vadinama , kaip raso autorius , tikrai nepuos Lietuvos. Tai atrodo sunki,  tamsi,  drumzlina spalva, o baltas arklys , beveik kiekvienoje Vakaru salyje yra tai herbo , tai policijos atributas. Pagal viska mes esame skandinavai , ir patvirtinta Siaures salis , tai ir imkime ar zalia ar raudona fona su geltonu kryziumi. O dabartine trispalve paliktu garbinga istorija.


Rekomenduojame

Jungtinių Tautų rezoliucija dėl smurto akušerijoje

Vidas Rachlevičius. Kai vyrauja sveikas protas ir padorumas

Neringa Venckienė: „Tai, kad esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe“

Kauno forumo pareiškimas: Dėl įstatymo pažeidimų LRT veikloje

Povilas Urbšys: „Turi būti aiški takoskyra tarp lobistinės ir advokacinės veiklos“

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.