Įžvalgos

Arkivyskupas S.Tamkevičius: „Kam laisvė yra tik galimybė neatsakingai rinktis ir pataikauti savimeilei, tas dar nėra laisvas“

Tiesos.lt redakcija   2017 m. kovo 11 d. 12:15

4     

    

Arkivyskupas S.Tamkevičius: „Kam laisvė yra tik galimybė neatsakingai rinktis ir pataikauti savimeilei, tas dar nėra laisvas“

Jūsų dėmesiui siūlome arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus kalbą iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos prezidente, gerbiami, Kovo 11-osios akto signatarai, ekscelencijos ambasadoriai, gerbiamas Seimo pirmininke, gerbiamas premjere, gerbiami Seimo nariai,
gerbiami Kovo 11-osios minėjimo dalyviai ir svečiai, mieli Lietuvos žmonės,

Lietuviams Kovo 11-oji yra panaši į 126-je psalmėje apgiedamą izraelitų sugrįžimą iš Babilono vergijos: „Kai Viešpats parvedė Ziono tremtinius, mes buvome lyg sapne. Kaip tuomet mes juokėmės ir mūsų liežuvis spragėjo džiaugsmu!“ (Ps 126,1–2).

Aną Kovo 11-osios vakarą, kai šioje salėje sovietinį herbą pakeitė trispalvė, mūsų veidai taip pat švytėjo džiaugsmu ir per juos ritosi džiaugsmo ašaros. Tai buvo džiaugsmingas istorinis momentas, įgalinęs mus eiti laisvės keliu. Pagarba tiems vyrams ir moterims, pasinaudojusiems Lietuvai palankiu politiniu momentu, ir po ilgos okupacijos padėjusiems Lietuvai žengti pirmąjį laisvės žingsnį.

Šio laisvės žingsnio mes nebūtume galėję žengti, jeigu mūsų tėvai ir seneliai nebūtų išsaugoję laisvės dvasios, jei dubenį lešienės būtų branginę labiau už laisvą Lietuvą.

Kovo 11-sios mes nebūtume turėję be mūsų partizanų, kurie tarsi pralaimėjo nelygią kovą su okupantu, bet mūsų širdyse ir protuose paliko žinią – Dievas ir Tėvynė yra tos vertybės, dėl kurių galima mirti. Ir gūdžiais brežnevizmo metais, kai pasaulis mus buvo beveik pamiršęs, mes laisvės nepamiršome; vienas po kito – kunigai, seserys vienuolės ir pasauliečiai – ėjo per kalėjimus, lagerius ir tremtis vien už tai, kad drįso laisvai mąstyti ir kalbėti.

Iš tiesusiųjų kelią į Kovo 11-ąją norėčiau išskirti Garbingąjį Dievo tarną arkivyskupą Teofilių Matulionį, ėjusį labai skaudžiu katorgos keliu per Peterburgo, Maskvos ir Vladimiro kalėjimus, per Solovkas ir Mordoviją. Anuomet sovietinė valdžia gerai suprato, kiek jai yra pavojingi nepriklausomi Bažnyčios vadovai, todėl juos bandė palaužti ir padaryti kolaborantais. Arkivyskupas Teofilius ėjo labai tiesiu keliu – nepadarė net mažiausio kompromiso ir už tai sumokėjo didelę kainą. Bet už tai mes turėjome ir turime į ką lygiuotis.

Tikroji laisvė – tai nėra neatsakingas savo norų tenkinimas, bet tarnavimas. Dievas mums padovanojo laisvę ne griauti, bet statyti, ne priešų ieškoti, bet juos paversti draugais. Nors laisvė suteikia galimybę rinktis tiesą ar melą, dorą ir nedorą elgesį, bet drauge ji įpareigoja mūru stovėti už tiesą ir teisingumą. Jei kas mąsto kitaip, tas nėra supratęs, kas yra laisvė. Kam laisvė yra tik galimybė neatsakingai rinktis ir pataikauti savimeilei, tas dar nėra laisvas, nors Lietuva jau ketvirtis amžiaus yra laisva.

Laisvės rūmas nestatomas ant smėlio, o dabar tai daroma mąstant tik apie pinigus ir savo įgeidžių tenkinimą. Laisvę reikia statyti ant tiesos, dorybių, ypač, meilės bei pagarbos žmogui uolos.
Laisvė yra tokia Dievo dovana, už kurią kasdien reikia mokėti didelę kainą. Gal ne tokią, kokią mokėjo partizanai, politiniai bei sąžinės kaliniai ar pogrindžio spaudos pionieriai, bet pakankamai didelę. Nemokėdami šios kainos, rizikuojame tapti dvasios vergais.

Kai šiandien skaitome pesimizmu alsuojančius straipsnius, kad Lietuva yra be ateities, kai matome tūkstančius mūsų tautiečių, mąstančių tik apie geresnį savo, bet ne Lietuvos žmonių gyvenimą, darosi aišku, kad nelengva būti laisviems.

Pirmiausia reikia išsilaisvinti savo dvasia, kad mums per maža būtų nesulaužyti kurio nors Baudžiamojo kodekso paragrafo, bet kad mūsų sąžinė visuomet liudytų, jog renkamės ne tik tai, kas mums asmeniškai naudinga, bet kas tarnauja bendram gėriui. Lietuvos gėriui. Tai pakankamai aukštai iškelta laisvės kartelė. Bet tokia yra tikros laisvės kaina.

Esu įsitikinęs, kad be Dievo pagalbos šią kainą mokėti pakankamai sunku. Be tikėjimo, be Aukščiausiojo pagalbos, mes nebūtume turėję tokių Lietuvos sūnų ir dukrų, kaip arkivyskupas Teofilius, kaip Adelė Dirsytė, kaip Pranas Dovydaitis, kaip vyskupas Vincentas Borisevičius, kaip mūsų partizanai, pagaliau, kaip tie mūsų dienų vyrai ir moterys, kurie prisiima atsakomybę už Laisvos ir Nepriklausomos Lietuvos kelią ir nedejuodami neša dienos kaitros naštą.

Linkiu Laisvos Lietuvos žmonėms išsaugoti tikėjimą ir viltį, ir perduoti ją jaunajai kartai. Su Kovo 11-ąja, Laisvos Lietuvos sūnūs ir dukros!

Šaltinis: lrs.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

to pasirinkimas....       2017-03-12 16:39

+100 visiskai pritariu jusu mintims.Betgi,sutikit, gerokai “ugtelejome” nuo nepriklausomybes pradzios.Vakar dvi moteriskes nebenuzude savo naujagimiu,neismete i siuksliu konteineri,bet gyvus paliko “radyboms”
Su kuo visus ir sveikinu.

Mano vertinimais       2017-03-11 17:06

Arkivyskupo kalba, pasakyta šiame Kovo 11-os paminėjime, buvo pati geriausia ir tikrai verta pagyrimo. Dar gerai pakalbėjo mergina Rūta (pavardės neprisimenu), raginusi jaunimą neemigruoti iš Lietuvos. Labai nykiai pakalbėjo polonofilas M.Laurinkus, asmeniškai sveikindamas lenką “Boleką”.

Lietuva eina kaip tas       2017-03-11 16:39

oželis paskui Europos nurodymus.Ji neturi savo nuomonės.Gaila,kad Lietuva neturi geros krikščioniškos partijos.Dabar Europa gyvena pagal lozungą “Visų šalių biurokratai vienykimės”.Fariziejų puota.Ievos nužudymas ar tik nebus dar tik būsimų nelaimių pradžia,kaip rašo Evangelijos?

pasirinkimas ir visiška Laisvė       2017-03-11 14:27

eini į rinkimus
atiduodi balsą
likęs be balso eini namo į Luietuvą kur
darbdavys iš Tavęs pasiiima visas jėgas o mainais duoda skatiką
Tau atima žadą nuo neteisybės bet negali prieštarauti.
Maximavičius pakelia kainas ir tada turi rinktis - pirkti vaikams duonos ar mokėti mokesčius.
Nuperki vaikams duonos, ateina VMI ir atima tavo skatikų likučius nusirašydami pinigėlius nuo Tavo sąskaitos banke.
Tada ateina anstoliai ir atima namus.
Kai atiima namus, tada ateina tetos su kaldryte ir atima vaikus.
Tada pamatai jog netekai gyvenimo prasmės ir prarandi sveikatos likučius.
Bet jau nieko negali pakeisti, nes brangių vaistų dykai Tau niekas neduos.
Ir tada, stovėdamas ant taburtetės prieš kilpą supranti, jog dabar jau esi visiškai Laisvas.


Rekomenduojame

Žinių radijas: Ar žiniasklaida atsakinga dėl blogos mūsų visuomenės savijautos?

Vincentas Vobolevičius. Kovos už laisvę linijos

Algimantas Rusteika. Laukia įdomūs ir sunkūs laikai

Prof. Eugenijus Jovaiša. Švietimas ir nacionalinis saugumas

Geroji Naujiena: Versmė vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą

Liudvikas Jakimavičius. Tai gyvatė, ryjanti savo uodegą

Ši žinia pozityvi ar negatyvi? Dovilė Šakalienė traukiasi: „Pataisų nebus. Trojos arklys išardytas“...

Vilniečiai stoja ginti Kalnų parko nuo nuniokojimo

Gyd. Alvydas Repečka. Alkoholinė (meta)fizika, arba Nedarau pachmielo –  netapsiu alkoholio vergu

Algimantas Zolubas. Vedžiojimas aplink pirštą, kurio nėra

Kastytis Braziulis. Kova dėl žmonių protų: kaip įveikti priešo propagandą?

Claude Hagège: Apie meilę ir neapykantą kalbai

Dovilė Šakalienė ir Co užsimojo pagerinti Lietuvos žiniasklaidą?

TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą ragina Seimą apsispręsti dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: „Jūs, politikai, pasirūpinkite valstybe, o mes, žiniasklaida, kaip nors išgyvensime ir su tuo kritusiu pasitikėjimu“

Ats.plk. Gediminas Grina. Dreifas

Baltoji knyga: Kokia ES bus 2025 metais? Penki galimi scenarijai

Liudvikas Jakimavičius. Dočys: „Viskas suderinama“

Vidmantas Valiušaitis: „Panašu, kad rengiamas susidorojimas su dviem iškiliom visuomeninėm figūrom“

Lietuvos visuomenininkai: „Raginame politikus imtis realių veiksmų masinei emigracijai suvaldyti ir demografinei krizei spręsti“

Nida Vasiliauskaitė. Kodėl apkaltos K. Pūkui nereikia

Liutauras Stoškus apie Vilniaus viešojo transporto valdymo bėdas

Kastytis Braziulis. Kaip vertinate Vilniaus mero R. Šimašiaus darbą?

Ministrė prašo visuomenės pagalbos: „Valia yra jūsų rankose – reaguoti turėtų visa šalis“

Valdas Papievis bando pabėgti nuo savo knygų

Rinkimai Nyderlanduose – trys mitai, kuriais tikime

Povilas Urbšys. Nacionalinės kultūros ganyklų ypatumai

Ką tuo norėta pasakyti? Dalia Grybauskaitė: „Lietuva pasisako prieš bet kokį ES sutarčių keitimą“

Vytautas Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę

Arvydas Guogis, Andrius Švarplys. Puolantis neoliberalizmas – jau aklavietėje ar dar ne?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.