Geroji Naujiena

Arkivysk. Teofilius Matulionis bus skelbiamas palaimintuoju

Tiesos.lt redakcija   2016 m. gruodžio 4 d. 0:02

4     

    

Arkivysk. Teofilius Matulionis bus skelbiamas palaimintuoju

2016 m. gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregaciją paskelbti dekretą, pripažįstantį Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873–1962) kankinystę ir taip atveriantį kelią jo paskelbimui palaimintuoju, praneša svetainė matulionis.info. Iškilmingas arkivysk. Teofiliaus Matulionio skelbimas palaimintuoju turėtų įvykti tuomet, kai bus baigtos derinti visos detalės su Šv. Sostu. Paskutinį kartą Lietuvoje palaimintuoju buvo skelbiamas vyskupas Jurgis Matulaitis 1987 metais. Skelbimas palaimintuoju – tai žingsnis į pripažinimą šventuoju.

Arkivyskupas Teofilius Matulionis yra sakęs: „Kai pamanai, koks geras ir gailestingas yra Viešpats: savuosius suranda miškuose, tundrose, vidurnaktį... Širdingai dėkui Jam! Gerai sutvarkė Apvaizda, kad ir mus – brolius kunigus – atsiuntė ten, kur tikintieji. Kur avys – ten ir ganytojai.“

Dievo tarnas arkivysk. Teofilius Matulionis patarnavo visiems žmonėms, neatsižvelgdamas į jų tautybę: latviams, lenkams, baltarusiams, lietuviams. Jis pasižymėjo ypatinga ištikimybe Bažnyčiai, sovietmečiu atsisakė kurti nacionalinę Lietuvos Katalikų bažnyčią. Nors buvo nuolat persekiojamas, patyrė įvairių represijų, Dievo tarnas T. Matulionis pasitikėjo Dievu ir atkakliai laikėsi apsisprendimo vykdyti Dievo valią. Tai gyvo krikščioniško tikėjimo pavyzdys kiekvienam. Dievo tarnui ypatingai artima buvo malda į Švč. Jėzaus Širdį, pamaldumas Švč. M. Marijai. Stiprybės jis sėmėsi adoruodamas Švč. Sakramentą.

Biografija

Teofilius Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškio k., Alantos parapijoje, mokėsi Daugpilio gimnazijoje ir Petrapilio kunigų seminarijoje. 1900 m. kovo 4 d. Teofilius Matulionis Petrapilyje buvo įšventintas kunigu, darbavosi Latvijoje – Varaklianų ir Bikavos parapijose, o nuo 1910 m. – Petrapilyje.

1923 m. kunigas Teofilius Matulionis suimamas ir nuteisiamas kalėti trejus metus. Grįžusį iš kalėjimo, 1929 m. vasario 9 d. Petrapilyje vyskupas A. Maleckis slapta konsekruoja vyskupu. 1929 m. rudenį vėl suimamas ir išsiunčiamas dešimčiai metų į koncentracijos lagerį Solovkų salose (Rusija). 1933 m. spalio 19 d. vyskupas Teofilius Matulionis, Lietuvai ir Sovietų Sąjungai keičiantis kaliniais, kartu su kitais sugrįžta į Lietuvą. Nuo 1936 m. rudens apsigyvena prie seserų Benediktinių bažnyčios Kaune kaip jos rektorius. Įveda nuolatinę Švenčiausiojo Sakramento adoraciją. Kurį laiką 1940 m. eina vyriausiojo Lietuvos Kariuomenės kapeliono pareigas.

Mirus Kaišiadorių vyskupui Juozapui Kuktai, popiežius Pijus XII 1943 m. Teofilių Matulionį paskiria Kaišiadorių vyskupu. 1946 m. gruodžio 18 d. vėl suimamas ir išvežamas į Vladimiro kalėjimą, vėliau į Mordoviją. Į Lietuvą vyskupas Teofilius grįžta tik 1956 m. pavasarį. Tuometinei valdžiai neleidus sugrįžti į Kaišiadoris, apsigyvena Birštone.

1957 m. pirmąją Kalėdų dieną Birštone, savo kambaryje, slapta vyskupu konsekruoja kunigą Vincentą Sladkevičių. Už šį „nusikaltimą“ 1958 m. spalio 17 naktį valdžia vyskupą Teofilių išveža iš Birštono ir apgyvendina Šeduvoje.

Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 m. vasario 9 d. vyskupui Teofiliui suteikia arkivyskupo titulą. 1962 m. rugpjūčio pradžioje arkivyskupas Teofilius gauna kvietimą dalyvauti Vatikano II Susirinkime. Netrukus, 1962 m. rugpjūčio 17 d. arkivyskupo bute Šeduvoje daroma krata, kurios metu arkivyskupui suleidžiama neaiškios sudėties injekcija. Praėjus trims dienoms, rugpjūčio 20-ąją arkivyskupas Teofilius miršta. Palaidojamas 1962 m. rugpjūčio 23 d. Kaišiadorių katedros vyskupų kriptoje.

1989 metais prelatas Stanislovas Kiškis parašo prašymą pradėti paskelbimo palaimintuoju procesą. Vyskupijos lygmeniu vykdytas tyrimas 2008 m. buvo baigtas ir byla perduota toliau nagrinėti Šventųjų skelbimo kongregacijai Romoje.

2016 m. gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus priėmė Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kard. Angelo Amato ir pritarė kongregacijos parengtam dokumentui, kuriuo pripažįstama Kaišiadorių vyskupo arkivysk. Teofiliaus Matulionio (1873–1962) kankinystė. Šis šv. Tėvo sprendimas atveria kelią skelbti kankinį arkivysk. Teofilių Matulionį palaimintuoju.

Instructions:  P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Antanas       2016-12-4 20:44

Ačiū Dievui, ledai pajudėjo. Lenkijos “solidarumo” dvasios vadovas žuvęs kaip KGB kankinys, paskelbtas šventuoju. Panašaus likimo ir lietuvis kunigas kankinys J. Zdebskis. Manu,kad be jokių išlygų nusipelnęs ne mažiau šventumo.

Ar ne per daug       2016-12-4 14:11

Lietuvai palaimintojų. Greit ir dėdulę Lansbergį padarysite palaimintuoju.

Galima       2016-12-4 9:52

tik stebėtis kaip šventai tarnavusių savo idejai ir Bažnyčiai ir už tai represuoti kankiniai, atleido savo kankintojams, plačiai ir giliai žvelgė į pasaulį ir žmones ir kaip visa tai kontrastuoja su neapykantos, patyčių ir paniekos eskalacija dabartinėje visuomenėje, o ypač hibridinėje žniasklaidoje ir kai kuriose partijose, deklaruojančiose viena, o darančiose priešingai.

bolševikų auka       2016-12-4 9:07

dabar tie patys bolševikai, stribvaikiai, komuniagos su savo represiniu “teisingumo” aparatu priverčia žmogelius arba pasikarti arba emigruoti.

Rekomenduojame

Kanados įstatymo projektas C-11, kenkiantis nepriklausomiems interneto turinio kūrėjams, ką tik buvo patvirtintas Bendruomenių rūmuose

Dėl vakcinos nuo koronaviruso gauta dešimt kartų daugiau pranešimų apie pašalinius poveikius

NATO planas: leisti Rusijai ištrinti Estiją iš žemėlapio

2021 metais 20% kūdikių, gimusių Prancūzijoje, buvo duoti musulmoniški vardai

Jonas Jasaitis. Aktyvistai – kolaborantai – šių dienų lyderiai

Briuselyje milžiniška demonstracija prieš dideles pragyvenimo išlaidas

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt penktoji (birželio 28 diena)

Pierre Manent. „Santuoka visiems“

Edvardas Čiuldė. Lietuvos homoseksualizacija kaip tautos idėjos ir valstybės pagrindų demontažo sambrūzdis

Briuselio direktyvomis Lietuvos valdžia tik prisidengia?

Vidmantas Valiušaitis. Daugiau ir giliau tyrinėti laikotarpį, kalbėti faktais

Kardinolas Mulleris: J. Martino LGBT propaganda yra erezija

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimtoji (birželio 23 diena)

Vokietijos migracijos ministrė daro spaudimą, kad migrantai gautų pilietybę greičiau, kviečia keisti pilietybės įstatymą

Karas Ukrainoje. Šimtas devynioliktoji (birželio 22 diena)

Vytautas Sinica. Patyčių iš žmonių maratonas tęsiasi

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( II )

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (IV)

Stokholme dviračių takai atspindės lyčių lygybę

Per Lamanšą atvykę migrantai bus sužymimi ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Vidas Rachlevičius. Generolas Patrickas Sandersas: esame karta, kuri turi parengti kariuomenę vėl kariauti Europoje

Japonijos teismas: tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas atitinka konstituciją

COVID-19 metu pertrauką turėję virusai sugrįžo – ir elgiasi netikėtai

„KyivPride“ pareikalavo atleisti Arestovičių dėl pareiškimų apie LGBT asmenis, o jis atsakė

Kazimieras Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

Karas Ukrainoje. Šimtas aštuonioliktoji (birželio 21 diena)

Vytautas Radžvilas. Kada atsitiesime? – Kai sugrįžime į savo istoriją

Dominykas Vanhara. Nekilnojamojo turto mokesčio logika vis dėlto egzistuoja

Edvardas Čiuldė. Ar Putinas bus pakartas po mirties?

Ramūnas Aušrotas. Schema „pagalba mainais į ideologiją“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.