Visuomenės pokyčių analizė, Geroji Naujiena

Arkivysk. Gintaro Grušo pamokslas Vasario šešioliktąją: „Valstybės nusipelno tie, kurie supranta: taip, aš esu savo brolio sargas“

Tiesos.lt redakcija   2019 m. vasario 17 d. 9:00

3     

    

Arkivysk. Gintaro Grušo pamokslas Vasario šešioliktąją: „Valstybės nusipelno tie, kurie supranta: taip, aš esu savo brolio sargas“

2019 m. vasario 16 d.

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Pradžios knygos skaitinys, kurį šiandien girdėjome, prasideda nuostabiais žodžiais: „Viešpats Dievas šaukė žmogų ir klausė: „Kur tu?“ (Pr 3, 9). Tai pirmieji žodžiai žmogui po nuopuolio. Įsiklausykime į šį šauksmą. Kaip dažnai atrodo, kad tai mes šaukiame Dievą, o Jis negirdi. Bet iš tiesų Dievas pirmas eina ieškoti žmogaus.

„Kur tu?“ – tai Dievo klausimas kiekvienam iš mūsų. Šiame klausime girdime balsą Gerojo Ganytojo, kuris ieško paklydusios avies. Kartu tai klausimas, kuris ragina permąstyti savo padėtį, stoti į akistatą su savimi: „Iš tiesų, kur gi aš esu?“ Dievas nesako žmogui: „Tu nupuolei.“ Jis klausia: „Kur tu?“ Pažvelk į save, apmąstyk savo padėtį, kas su tavimi nutiko. Gavai Dievo vaiko kilnumą, o dabar slepiesi. Kas atsitiko, kur tas malonės drabužis, kurį gavai per Krikštą?

Vienas amerikiečių karinių specialiųjų pajėgų vadas studentams pasakojo apie kursus, kuriuos jam reikėjo išeiti, kad galėtų pradėti tarnybą laivyno specialiosiose pajėgose. Tai ypač sudėtingi kursai, kuriuos baigia tik apie 20 procentų pradėjusių. Taigi jis pasakojo, kaip vieną ypač sunkią savaitę, po 15 valandų treniruotės, kuri vyko ledinio vėjo košiamoje pelkėje, saulei leidžiantis, už tariamą taisyklių pažeidimą jo būriui buvo įsakyta sugrįžti į pelkę, į tas purvo vonias, ir likti panirus stingdančiame purve iki ryto dar aštuonias valandas. Instruktoriai pasakė, kad visas būrys galės grįžti į bazę anksčiau, jei tik tą naktį iš jų atsiras penki kariai, kurie pasitrauks iš kursų visiškai. Taigi jie gulėjo purve, nemiegoję jau keletą parų, stingdami iš šalčio ir kalendami dantimis, o rytas atrodė nepakeliamai toli. Buvo aišku, kad netrukus kas nors nutars pasitraukti. Ir tada nutiko netikėtas dalykas. Nakties šaltyje pasigirdo balsas – kažkuris iš gulinčiųjų purve užtraukė dainą. Traukė siaubingai pro šalį, bet tuoj prie to balso prisijungė kitas balsas, po to dar vienas. Visas būrys ėmė dainuoti. Ir purvas jau nebeatrodė toks šaltas, o rytas taip toli. Staiga ištverti tapo įmanoma. „Jei ką ir išmokau keliaudamas po pasaulį, – sakė tas admirolas, – tai kokia yra vilties galia. Vieno žmogaus galia […], vienas žmogus gali keisti pasaulį grąžindamas kitiems viltį.“

Ar žinote, kieno balsas pats pirmas nuskambėjo naktyje ir grąžino žmonėms viltį? Tai balsas To, kuris atėjo klausdamas: Kur tu, Adomai? Kur tu, Ieva? Po nuopuolio, kai pirmieji žmonės išvydo savo silpnumą, savo nuogumą be Dievo, – kokia tamsi buvo jų neviltis ir baimė supratus, kad nusigręžė nuo to, kuris yra Šaltinis, Kūrėjas, Buvimo Priežastis. Ir tada, toje baimėje ir neviltyje, nuskambėjo balsas, klausiantis „Kur tu?“ Šviesos spindulys. Vilties spindulys. Atsiliepti į šį klausimą – tai proga grįžti į santykį. Ir šią galimybę pasiūlo Dievas. Jis pirmas ateina taikytis. Tai dieviška pamoka:

Būk tas, kuris pirmas eina ieškoti kito. Sutuoktinis, kuris pirmas ateina atsiprašyti. Darbdavys, kuris pirmas eina pas savo darbuotoją, kai jaučia, kad šiam kažkas negerai. Valdininkas, kuris galvoja ne: kur aš sėdžiu, bet: kur esi tu, tas, kuriam reikia pagalbos, kaip tave pasiekti? Būk tas, kuris eina ieškoti vargstančių, nelaukdamas, kol jie ateis pas tave. Būk kaip Dievas, kuris pirmas eina ieškoti kito: silpnesnio, nupuolusio, įskaudinusio, klausdamas: Kur tu?

Priešingu atveju gyvensime valstybėje, kuri pagrįsta Kaino logika. Pradžios knygoje Kainas, paklaustas Dievo, kur jo brolis, atsakė: „Nežinau! Argi aš esu savo brolio sargas?!“ (plg. Pr 4, 9) Šių dienų Kainai sako: Argi aš esu sargas to, kuris išvyko, to, kuris geria, to, kuris neteko darbo, to, kuris nusižengia įstatymui, ar to, kuris rizikuoja savo amžinuoju gyvenimu. Argi aš esu jo sargas? Valstybės nusipelno tie, kurie supranta: taip, aš esu savo brolio sargas.

Pažvelkime į partizanus. Šiandien sukanka 70 metų nuo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos. Kas gi juos vedė pirmyn? Tikėjimas, kad esi savo brolio sargas. Štai kas stovi mūsų valstybės pamatuose.

Šios dienos Evangelijoje yra gražus momentas. Po duonos padauginimo stebuklo Jėzus paleidžia minią ir lieka su mokiniais, tikrąja šeima. Jie sėda į valtį, kad keliautų toliau. Jėzui reikia tęsti kelionę, nes Jis žino, kad kol pats netaps Dangiška Duona žmonėms pamaitinti, jie vis alks ir alks, nepajėgdami rasti žemėje to, kas patenkintų jų alkį. Romėnai žinojo, kad jei nori valdyti žmones, reikia jiems pasiūlyti duonos ir žaidimų. Jėzus žinojo, kad, jei nori išlaisvinti žmones, jiems reikia Dievo. Todėl po duonos padauginimo stebuklo Jis vėl leidžiasi į kelionę, kad įvykdytų savo misiją iki galo.

Evangelistas Morkus tame pačiame skyriuje pasakoja, kad Jėzui su mokiniais plaukiant valtimi, šie pradėjo nerimauti (plg. Mk 8, 14–21). Dėl ko gi? Nes pamiršo pasiimti duonos! Turėjo su savimi tik vieną kepalą. Jėzus ką tik su septyniais kepalėliais duonos pamaitino keturis tūkstančius žmonių, o čia jie sėdi valtyje, pilvą ima graužti alkis ir kyla nerimas – turime tik vieną kepalą, kas bus dabar? „Kaipgi vis dar nesuprantate?“ – taria jiems Jėzus.

Tai klausimas mums, brangieji. Ko mus išmokė praėję metai, ko moko Lietuvos istorija? Ar nesame kaip tie Jėzaus mokiniai, kurie vis dar nesupranta? Mūsų širdis buvo užsidegusi, kai Kauno Santakoje drauge su Šventuoju Tėvu – ir drauge vieni su kitais, artimi vieni kitiems – meldėmės. Bet štai atsikeliame kitą rytą namie ir vėl imame galvoti, kad Dievas toli, kad Jam svetimi mūsų vargai. Kad turime per mažai duonos ar santaupų banke, kad ateitis tokia neaiški ir grėsminga. Taip susirūpiname dėl duonos, kad pamirštame, jog mūsų valtyje sėdi Jėzus. Taip ir gyvename – šventėse su Dievu, o kasdienybėje – be Jo.

Ar Jūsų namuose kabo kryžius? Jei taip, ar pakeliate akis į jį kasdien, bent trumpą akimirką, kad prisimintumėte, kas yra tikroji Duona? Para trunka 1440 minučių ir kokia didelė nauda būtų mūsų sielai, jei bent penkias iš jų kasdien praleistume žvelgdami į kryžių. Kaip palaimintasis Mykolas Giedraitis – jo malda buvo žvelgti į kryžių, kad iš jo išmoktų dieviškosios išminties. Kryžius mums primena, kad Dievas pirmas eina ieškoti žmogaus.

Baigėme tikrai ypatingus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metus. Per juos Lietuvoje apsilankė daug prakilnių svečių, tarp jų ir vilties žinios nešėjas popiežius Pranciškus. O kas toliau?

Po šventės grįžtame į kasdienybę, kad ją padarytume šventą. Vienas nacių nužudytas jėzuitų kunigas sakė: „Duona – svarbu, laisvė – svarbiau, neprarasti garbinimo – svarbiausia.“ Štai ir programa naujajam šimtmečiui: rūpintis duona, išlaikyti laisvę, bet svarbiausia – neprarasti garbinimo. Turime būti tie, kurie pirmi eina ieškoti brolio. Tie, kurie išdrįsta pradėti dainą, kai kiti jau nori pasiduoti. Vienas žmogus gali keisti pasaulį, grąžindamas viltį kitiems. Lietuva tikrai gali būti vilties švyturys.

Prieš metus, šimtmečio išvakarėse, paaukojome savo Tėvynę Trakų Dievo Motinai, Lietuvos Globėjai. Trokštu, kad šis ką tik prasidėjęs šimtmetis Lietuvoje iš tiesų būtų Marijos šimtmetis. Kad greičiau išsipildytų pažadas, duotas Fatimoje, jog Nekaltoji Marijos Širdis galiausiai triumfuos. Marija, Tu nuo seno iš kunigaikščių miesto Trakų – iš Aušros Vartų, iš Šiluvos, iš Žemaičių Kalvarijos, iš Pivašiūnų, iš Krekenavos, iš kiekvienų namų, kuriuose esi mylima, – globoji Lietuvą, Tau pavedame savo ir savo Tėvynės ateitį. Amen.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas

2019 Vasario 16-oji, Vilniaus arkikatedra bazilka

Vilniaus arkivyskupija

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

bet...       2019-02-17 15:04

Nuostabus,gražiausias iš visų,kuriuos girdėjau,Grušo pamokslų.Bet…ar visi išgirdo?Kodėl po tokio sielos pakylėjimo,išėjus iš maldos namų,vėl rūšiuojame į savus ir ne tuos?Kodėl net valstybės gimimo dienos fakelų eitynėse nesimato esamų ir būsimų vadovų?Net ir šiuo atveju mes kažkokie kitokie:palyginkime prezidentų sveikinimo kalbas tarp valstybių-sesių,bendras fakelų eitynes Rygoje ir atskiras jaunimo eitynes Vilniuje.*Vienybė težydi* - kai kam tik pasenusio ritualo nereikšmingi žodžiai.

Pritariu skaitytojui.       2019-02-17 11:49

Ačiū Dievui už šį ganytoją, Gintarą Grušą. Ačiū už gražų ir išminties kupiną pamokslą. Vilties jums visiems, mielieji. Dievas per Šv. M. Mariją mums davė daug ženklų, kad Jis yra su mumis ir myli mus ypatingai.

nuolatinis skaitytojas       2019-02-17 11:15

Skaičiau negalėdamas atsitraukti. Kaip gera, kad turime ją, Kristaus Bažnyčią, kurios kunigų lūpomis svarbiais momentais kalba Dvasia.

Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Reikia panaikinti Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą

JAV mažėja gyventojų parama griežtesnei ginklų kontrolei

Lenkijos vyriausybė mažins mokesčius kurui, dujoms ir elektrai

Linas Karpavičius. PSO susitarimas dėl pandemijos gali apriboti žmogaus teises

Austrijoje vyko protestai prieš privalomus COVID-19 skiepus

JAV vidurinių mokyklų bibliotekose – pornografinio turinio knygos

Kai laisvoje šalyje reikia dėkoti už drąsą kalbėti…

Austrija neklauso abejojančių dėl eutanazijos

Kalifornijos miestas pritarė pasiūlymui atmesti bet kokius valstijos ar federacinius nurodymus dėl Covid

Vytautas Sinica. Marazmai tęsiasi

Didelė demonstracija prieš vakcinų pasus Gioteborge, Švedijoje

Kun. Nerijus Pipiras. Bronius Laurinavičius: Tiesos skambesio vedamas

Romas Lazutka. Mūsų pasivažinėjimams gamtą tesaugo varguoliai

Olga Vėbrienė. Nusikaltimų gamtai nebetirsime?

Sveikatos teisės institutas. Premjera: „Aš esu mes. Išlikti žmogumi“

Liudvika Meškauskaitė. Pasitikėjimo Lietuvos žiniasklaida problema C-19 pandemijos laikotarpiu

Žodžio laisvė svetur – Kolumbijoje socialinių tinklų žvaigždė apgynė savo tradicines pažiūras į šeimą

Memorialas Kryžkalnyje bus papildytas naujomis partizanų pavardėmis

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Atsitieskite ir pakelkite galvas – I Advento sekmadienis

Kunigo Broniaus Laurinavičiaus paminėjimas

Lenkijos premjeras siunčia vaizdo žinutę: mes giname Europą

Iššūkis gyventi pagal sąžinę

Vytautas Sinica. Apie architektūrą

Vidas Rachlevicius. E. Macronas ir A. Lukašenka. Lyginti negalima, bet palyginkim

Pasaulis ir Lietuva: Lenkija dėmesio centre/Ukraina ginkluojasi/Landsbergis pagirtas JAV

Amerikoje daugėja pastorių, dėl pandemijos norinčių nutraukti nuolatinę tarnystę

Ramūnas Aušrotas. Nauja sąvoka Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme

Kyle Rittenhouse byla. Žiniasklaida pateikė realybės neatitinkančią versiją

Almantas Stankūnas. Ar jis ir Co yra diplomatai ar Rusijai ir Vokietijai naudingi joms dirbantys idiotai?

Linas Karpavičius. Europietis pagal „išplėtotą žaliąją dienotvarkę“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.